Tag Archives: Balsas.lt

Laikraščiai ir Internetas: finansinės paradigmos pokytis

Šį įrašą apie žiniasklaidos problemas pradžioje daviau labai ribotam ir specifiniam žmonių kiekiui. Dabar duodu visiems, kam įdomu – tai tiesiog lengva apibendrinto atvejo analizė, kuri nebūtinai sutampa su kokio nors konkretaus leidinio problemomis, tačiau vienus ar kitus panašius sunkumus tikrai patiria didelė dalis žiniasklaidos įmonių.

Žiniasklaida ir Internetas

Tipinė situacija, daugeliui žmonių, dirbusių su laikraščių ar žurnalų leidyba, žinoma iki skausmo: nori nenori turi atidarinėti portalą internete, nes kitaip skaitytojai net tavo pavadinimo nežinos ir nepirks, o eis pas konkurentą, kurį įsimins ir neš jam pinigus. Bet jei tik atidarai portalą Internete – duodi savo skaitytojams turinį nemokamai. O tada jau jie tikrai nepirks, tegul ir pasilikdami tau ištikimais. Gaunasi taip, kad kuo labiau augini savo Interneto portalą, tuo labiau didini savo nuostolius…

Tai atrodo kaip absurdiška ir beviltiška situacija, tačiau taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau vos pakapsčius giliau, pradeda lįsti įdomybės, kurios viską labai greitai paaiškina. Visas vadybinis konfliktas labai paprastas savo esme:

Žiniasklaida: mokamas turinys arba reklama

Dauguma laikraščių ir žurnalų bando pardavinėti ir turinį, ir reklamą. Kadaise šitai buvo įmanoma, nes nebuvo pigių tiražavimo ir platinimo kanalų, t.y., reklama tiesiog sumažindavo kaštus. Tačiau dabar visas šis konfliktas atsiskleidžia visame savo gražume: neįmanoma plėsti ir reklamos, ir turinio pardavimų vienu metu. Turi pasirinkti - arba už dyką ir su reklamomis, arba už pinigus, bet praktiškai be reklamų.

Atleiskite man už tiesų žodį, ponai laikraštininkai, tačiau aš Lietuvoje nežinau tokių leidinių, kurie galėtų duoti pakankamai pridėtinės vertės, kad galėtų išsilaikyti iš mokamo turinio. Rimtas analitinis straipsnis, kuris atpirktų sugaištą laiką atitinkamos kompetencijos autoriui, turėtų kainuoti bent 1000-2000 litų, nes kitaip niekas neeikvos tiek laiko, kiek tokiems straipsniams reikia. Ir tai – Lietuvoje.

Dabar bukai primeskite, kad pardavinėjate tą straipsnį po 1 litą. Kiek jums kopijų reiks parduoti, kad gautųsi nedidelis pelnas? Grubiai primetus, maždaug 3000-5000. Parduoti kad ir 3000 tokio straipsnio kopijų po 1 litą – labai sunku. O parduodant pigiau (žurnaluose, rinkiniuose) – reikia visko parduoti dar daugiau: jei žmogus perka žurnalą, kuriame yra 20 straipsnių ir sumoka 10 litų – tai puslitis už straipsnį, o iš to dar reikia išminusuoti leidybos, redagavimo, platinimo ir pan. išlaidas.

Tai beviltiška, ponai. Nustokite svajoti apie parduodamą turinį, nes tai beviltiška ir viskas. Bet visvien panagrinėkime detaliau visą reikalą, pažiūrėkime, kodėl ir kaip ten kas gaunasi. Ir svarbiausia – išsiaiškinkime, ką reikia daryti, kad vėl imtų rastis pelnas.

Continue reading →

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir gandai apie patarėjus

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas spaudai užtruko 20 minučių. Nors numatyta buvo berods 40. O Linas Balsys, atstovas spaudai, kažką neaiškaus numykęs apie kažkokius savo nesuderinamumus su kažkuo, atsistatydino savo noru. Tuo tarpu gyventojai reagavo audringai, o apžvalgininkai – įvairiai, kai kurie net klausdami, kur gi buvo nutylėta antroji, neišsakytoji kalbos pusė.

Vakar vakare gavau įtikinamą paneigimą nerišliam gandui, pasigirdusiam prieš kokią savaitę gal, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovu spaudai galįs tapti vienas iš Balsas.lt politinių apžvalgininkų, kas ypatingai kėlė nuostabą, turint omeny ganėtinai įnirtingai skeptišką šio portalo poziciją gerbiamos Prezidentės atžvilgiu.

Gandasklaida (tik nepainiokit su žiniasklaida) sugebėjo paskleisti įspūdingą žinią, kad tyliai ir kartu labai įžvalgiai dirbantis, mąsliomis užuominomis garsėjantis politologas Giedrius Krušnauskas. Abu gandai buvo platinami lyg distinktyvūs, esą nesusieti – vienas, kad gerbiama Prezidentė svarsto komunikacijos pokyčius, o kitas – Giedrius Krušnauskas. Ką Giedrius Krušnauskas? Ogi tiesiog Giedrius Krušnauskas – būtent. O Prezidentė ir komunikacijos pokyčiai – labai paslaptinga. Kas labai įdomu, kai taip keistai sklinda tokie keistai dinstinktyvų, vos ne priešstatytą pavidalą turintys gandai, suporinti į semantinius komplektėlius, verčiantys jų klausytojus daryti keistas išvadas, stebinančias savo keistumu.

Tai va, ponai, kalbėję ir girdėję tuos gandus, geriau nespėliokite – mano info sako, kad atstovas spaudai tikrai nebus kaip nors susijęs su minėtu leidiniu (ar išvis kokiu nors leidiniu), o bus tam tinkamas, vertas kandidatas, pasirinktas Prezidentės sprendimu. Nes gerbiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė daro sprendimus, apie kuriuos mes sužinome, kai ateina tam laikas. Ir nefantazuokim. Pamatysim.

Pasaulis pagal Voldemarą

Kai rašau šias eilutes, iki balsavimo pabaigos likę dar 10 valandų. Dabar ketvirtadienis, Sausio 13 ir daugybė lietuvių balsuoja Youtube puslapyje už mūsų kandidatą į Davos konferenciją. Artimiausias varžovas iš Kanados turi 274 tūkstančius gerbėjų Twitter socialiniame tinkle. Tačiau mūsiškis – Mindaugas Voldemaras, vienas iš Commonsense.lt tinklaraščio autorių, balsavime kol kas laimi santykiu 556:634. Jo idėja apie tai, kad skurdą galima sumažinti, efektyviai matuojant ir vertinant vyriausybių veiklą – pirmauja, ji – populiariausia iš daugiau nei šimto pasaulio pertvarkos idėjų, kurias atsiuntė daugiau, nei 100 pretendentų.

Paprastas mūsų tinklaraštininkas iš Lietuvos turi šansą laimėti (po kelių dienų gal jau sužinosime galutinį rezultatą), nes pasaulio galingieji naudoja internetą savo idėjoms skleisti. Davos dalyviai žino, kad internetas jau tapo svarbiausia žmonių bendravimo vieta. Būtent todėl vienas konkurso dalyvis, po visų balsavimų ir autoritetingos komisijos sprendimų bus pakviestas. Tam tereikia sukurti filmuką, pranešti apie jį Davos puslapio administracijai ir gausi šansą. Šansą, kurio negavo mūsų premjeras Andrius Kubilius. Nes jis Davose niekam neįdomus.

Vienas iš Mindaugo Voldemaro giminės jau buvo premjeru, pačiu pirmu iš visų, kurie buvo Lietuvoje, tačiau pats Mindaugas – visiškai apolitiškas. Pats Mindaugas sako, kad nesiruošia dalyvauti jokioje partijoje ar išvis kišti nosį į politinius reikalus. Jis tiesiog nori truputį išgarsinti Lietuvą. Ir jam tai puikiai sekasi, nes jis – naujos kartos žmogus, jis žino informacijos vertę, jis puikiai moka naudotis internetu. Savo žinių ir užsidegimo dėka jis gali pakliūti ten, kur nepakviestas Andrius Kubilius.

Prieš porą dešimtmečių mes balsavome kitaip – stovėdami prie Televizijos bokšto, Seimo, Vyriausybės. Tada mūsų balsavimas vyko gatvėje, jis buvo skaičiuojamas žuvusiais, sužeistais, pasiryžusiais aukotis. Dabar – viskas paprasčiau: mes balsuojame savo pasisakymais ar pelės paspaudimais. Tačiau ir tokie balsai lemia mūsų ateitį.

Davos konferencijoje priimti sprendimai įtakoja visą 180 trilijonų litų vertės pasaulio ekonomiką. Tai visiškai nesuvokiamas skaičius. Jei nors šimtadalį procento, vieną dešimttūkstantąją dalį tų pinigų kažkas nukreiptų į Lietuvą – gautume 18 milijardų litų, kurie išspręstų visą lietuvišką ekonominę krizę.

Nedaugelis žino, kad Lietuva tapo viena iš pirmųjų pasaulio valstybių, gavusių interneto ryšį – pirmas palydovinis internetinio ryšio kanalas buvo atidarytas toje pačioje Aukščiausioje Taryboje, kurią gynėme – jau 1991 ten įkurtas LitNet. Tad balsavimas už Lietuvą internete – ne šiaip sau panašus, jis simboliškas, jis – lyg mūsų pergalės tęsinys.

Pasaulis per porą dešimtmečių smarkiai pasikeitė. Mes gavome laisvę, mes gavome ir atsakomybę už ją. Visiškai pasikeitė mūsų galimybės. Tačiau iššūkiai – liko. Ir jei kažkada kovojome už nepriklausomybę, dabar tenka kovoti už savo vietą pasaulyje. Todėl tokie patys žmonės, kokie prieš porą dešimtmečių ėjo ginti nepriklausomybės, dabar platina instrukcijas, kaip pabalsuoti už mūsų kandidatą pasaulio galingųjų konferencijai.

Tačiau ar tai rūpi valdantiesiems? Manau, kad Andriui Kubiliui “ne lygis” būti renkamu internete. Andrius Kubilius dar 2007 metais tapo vienu iš pirmų Lietuvos politikų, sukūrusių savo tinklaraščius. Tačiau paskutinis jo tinklaraščio įrašas – dviejų metų senumo. Gal būt, jam tiesiog neįdomu bendrauti su savo rinkėjais, išsakyti jiems savo nuomonę? Gal jam neįdomūs tie internetai?

Gal todėl paprastas tinklaraštininkas turi geresnius šansus pakliūti į Davos, nei mūsų premjeras.

———————

Ši listovkė – ištisa teisybė, tik forma tokia, prašau nesikabinėt įtariųjų. Buvo publikuota Balsas.lt, tačiau su tuo, kaip pas juos kažkaip ten tvarkosi, tai ėmė ir prapuolė.