Pasitaiko man kartais pavažinėti po visokias vietoves. Dažniausiai nefotografuoju, o ir parašyti patingiu – kažkoks aš paskutiniu metu pasidariau vangus, nes matyt jau pasiekiau tiek, kad galiu būti garbinamas visų, netgi kai nieko nedarau. Bet ne, suprantu, kad šitaip nieko nedarydamas, aš netapsiu Visatos Valdovu, todėl duosiu jums šį kartą šilumos ir grožio. Taigi, štai jums punto di vista belvedere, bella abbandono – užmirštasis Belvederis, esantis netoli nuo Seredžiaus, Jurbarko rajone.
Diena buvo apniukusi, aptirpusi ir išskydusi – blyški kaip reta, be šviesos, be šešėlių ir be spalvų, bet netgi tokią dieną Belvederis buvo nuostabus, paslaptingas ir pilnas senovinio grožio.
