Tautų brolybė Tarybų Sąjungoje

Tarybinis ar sovietinis? Kalbainių bukumo klausimas.

Čia jums lietuvių kalbos sergėtoja skelbia, kaip jums kalbėti: Negalima sakyti „sovietinis“, reikia sakyti „tarybinis“, nes tada buvo tokie geri tarybiniai laikai ir visi buvo lygūs, nevažinėdavo visokiais mersedesais ir leksusais, gerbė valdžia liaudies žmogų. Mes tada gyvenome ir tai mūsų tarybinė santvarka, o ne tų mums nurodinėjančių emigrantų, kurie turtuose vartėsi ir aiškino mums kažką, patys vargų nepatyrę. Nes tik tarybose mums liaudies deputatai atstovavo, o ne dabartinė nupirkta valdžia.

Viena iš nuvalkiotų, jau tiesiog kalbainiškojo durnumo pavyzdžiu tapusių, tačiau vis pasikartojančių diskusijų – ar kalbant apie sovietmetį, reikia vartoti žodžius „tarybinis“, „tarybų“ ar „sovietinis“, „sovietų“. Tema čia pakankamai sena, kad net ir oficialūs kalbainių vadai linkę jau nekišt į ją nosies, nes iš patirties žino, kad geriau vengti apie tai kalbų: jei tik užsimintų, kad geriau sakyti „tarybinis“, išsyk pasirodytų, kuo esą ir tada jau pasigailėtų. Bet jei tik ištartų, kad reikia sakyti „sovietinis“, o ne „tarybinis“, staiga pripažintų ir faktą, kad kalbos nepakankamumas yra, o be svetimų žodžių neišsiversi, o tuo pačiu užsitarnautų fanatiškiausių kalbainių sparno pyktį.

Visgi, nors tema ir puikiai žinoma, ji verta atidesnio panagrinėjimo, tiesa, visai iš kitos pusės: čia itin įdomu, kas dedasi kalbainių galvose ir kaip tas sovietiškumas su kalbainiškumu siejasi. Tuos sąryšius pastebėję yra daugelis, o išnagrinėti juos galima, tiesiog paėmus porą kalbainiškųjų argumentų, kuriuos šie visada pateikia, kai tik užeina kalba apie žodžius „sovietinis“ ir „tarybinis“:

  • Tais laikais, kai buvo LTSR, visi sakė „tarybų“, „tarybinis“, „taryba“, tai buvo įprasta tuo metu, todėl apie tą santvarką reikia kalbėti būtent tais žodžiais. Niekas tais laikais nesakydavo „sovietas“ ar „sovietinis“, šitas žodis atsirado tik dėl Vakarų įtakos.
  • „Tarybų“ ir „tarybinis“ yra lietuviški žodžiai, kilę nuo žodžių „taryba“, „tartis“ (veiksm.), tuo tarpu žodžiai „sovietų“, „sovietinis“ – svetimžodžiai, jie netinka, jie nesuderinami su lietuvių kalbos grynumu.

Abu argumentai girdėti, tačiau juose išties slypi neįtikėtinai daug. Neįtikėtinai didelis, skurdus ir bejėgiškas sovietžmogių pasaulis čia tiesiog šviečia, atskleisdamas visą debilavotų postkomunistinių lūzerių nostalgiją tiems režimo laikams, kai viskas buvo aišku, nes partija visada nurodydavo, ką daryti. Ir tą aš jums tuojau parodysiu.

Pradėkim nuo pirmojo teiginio. Bandymas argumentuoti, remiantis pseudoautentiškumu („aš vadinu tai šokoladu, negalima vadinti to šūdu, nes aš savo iškakotą šokoladą geriau žinau, kaip vadinti“), jau iš pirmo žvilgsnio yra toksai nykus ir, pripažinkim, elementariai durnas, kad jo net ir nagrinėti giliai nereiktų, jei ne tai, kad čia visu ryškumu galim pamatyti naujakalbės įspūdingumą.

Naujakalbė ir primityvios manipuliacijos prasme

Plakatas su sovietiniais kolūkiečiais

Sovietiniai kolūkiai, kaip ir sovietiniai „draugai“ yra dar vienas tokios naujakalbės pavyzdys: išties čia nėra jokių kolektyviškumų, žmonės buvo varomi per prievartą, netgi atimant dokumentus (prisiminkim tuometinę pasų sistemą ir judėjimo kontrolę – paso neturėjimas tapdavo nusikaltimu, o pačiame pase buvo instrukcijos, kaip ir kur privaloma užsiregistruoti berods per parą nuo atvykimo į kitą miestą momento). Ryškiausi iš sovietinių kolūkių buvo Vidurinės Azijos respublikose, kur tenykščius kolūkiečius prižiūrėdavo apsauginiai su šunimis, kad kartais kas nors nepabėgtų.

Taip, žodis „tarybinis“ tai vienas iš tų žodžių, kurie priklausė režimo diegtai naujakalbei, tačiau ne pats ryškiausias. Man įspūdingiausiu pavyzdžiu būtų sovietmečio žodis „draugas“, kuris irgi buvo vartojamas, tačiau žymėdavo visai kitus dalykus, nei dabar – tai tiesiog buldozeriškas prasminio poslinkio atvejis. Dabar, pabandę išreikšti tuometinę komunistišką „draugo“ sąvoką, talpinusią savyje visą šlykštaus ideologinio melo, neapykantos komunistiniams vagims ir visiškos priešybės draugystei esmę, esame priversti sakyti „tovariščius“. Nes per porą dešimtmečių žodis „draugas“ jau apsivalė nuo to ideologinio kliedesio tiek, kad jį ana komunistine prasme vartoti jau beprasmiška.

Taip pat iškreiptai, kaip ir žodis „draugas“, buvo vartojami ir žodžiai „socializmas“ bei „komunizmas“, juos apibrėžiant idiotiškais sovietiniais išvedžiojimais apie tai, kad esą komunizmas – tai ne ta santvarka, kur valdo komunistai, o tiktai kažkoks būsimas labai geras ir šviesus rytojus, į kurį pirma vedė draugas Leninas, paskui draugas Stalinas, paskui draugas Chruščiovas, paskui draugas Brežnevas ir taip toliau, kol visa Sovietų Sąjunga ėmė ir subyrėjo. O pagal tuomečius komunistus, socializmas ir buvo ta pereinamoji santvarka.

Makaronų kabinimas akivaizdus: išties socializmas tėra menamai socialiai orientuota santvarka, kur visuomenės interesas yra statomas aukščiau pavienių asmenų interesų (praktikoje priešingai: visos visuomenės interesai aukojami vardan partinių bonzų gerovės). O komunizmas – tai tiesiog komunistų diktatūra, tokia, kokia buvo Sovietų Sąjungoje. Tai aišku ir durnam*.

Tiesą sakant, sąryšius tarp socializmo, kapitalizmo ir komunizmo galėtume ilgai, banaliai ir tuščiai diskutuoti, gilindamiesi, pvz., į klausimus apie tai, ar kokia nors Švedija yra socialistinė, ar visgi kapitalistinė, o ir apie tai, kiek komunizmas, kaipo diktatūra, yra neišvengiamas implementuojant griežtai socialistinę santvarką, etc., tačiau tiesiog paprastas dalykas aiškus čia kaip du kart du: režimo saviapsibrėžimai yra tiktai paties režimo propaganda, tačiau žvelgdami iš šalies, matome, kad realybė su ta propaganda turi mažai bendro: visiškai nepriklausomai nuo to, kas yra socializmas, Sovietų Sąjungos santvarka buvo aiškus komunizmas.

Tai lygiai taip pat akivaizdu, kaip ir faktas, kad sovietmečio „draugas“ visiškai nebuvo jokiu draugu, o būtent tovariščiumi: kitiems tovariščiams – konkurentu ar bendrininku, o ne tovariščiams – nekenčiama režimo šiukšle.

Štai čia ir atskiriam, kur yra draugas, o kur yra tovariščius. Draugas, kaip draugas – tai draugas. Tačiau draugas, kaip tovariščius – tai tėra komunistinio režimo kurtas naujakalbės konstruktas, kuriame paimtas žodis, jo sena prasmė pašalinta, įkišta nauja ir taip pabandyta padaryti buką NLP stiliaus bajeriuką: pakeičiant termino apibrėžimą, pakeisti žmonių mąstymą. Lygiai taip pat, kaip buvo bandoma kalbiniais bajeriukais apdurnint kelis šimtus milijonų žmonių, kabinant makaronus, esą šviesus rytojus ateis, nes dabar esą dar tik socializmas, o komunizmo dar nėra.

Pažvelgę į šiuos fenomenus struktūraliai, pamatome, kad dekonstruoti juos galime tik iš šalies, įvesdami žodžių semantikoms palyginti kitą ženklą, žymintį įvedamąją, dirbtinę prasmę. Nagrinėjant to sovietinio „draugo“ prasmę, tenka įvesti žodį „tovariščius“. Ir jau įsivedę tokį naują žodį, galime su juo, kaip etaloniniu, nagrinėti pokyčius žodžio „draugas“ prasmėje, kurią bandė perkreipti komunistai. Vos tai padarę, pamatome, kas ten per „draugai“ buvo ir kodėl vietoje žodžio „draugas“ tais laikas ėmė darytis įprastais tokie žodžiai, kaip „sėbras“, „bičiulis“, „draugelis“, „pažįstamas“, „chebrantas“ ir t.t., tuo tarpu pats žodis „draugas“ neformaliame bendravime tapo kažkuo labai nepadoriu, net kai kuriais atvejais įžeidžiamu. Prireikė poros dešimtmečių, kol žodis „draugas“ vėl pilnai atgavo savo seną, ikisovietinę prasmę.

Kas atsitiktų, jei pabandytume, kalbėdami apie sovietmetį ir jų kalbą, naudoti žodį „draugas“ įprastine draugo prasme? Tai akivaizdu: mes pamestume tą sovietinę tovariščiaus prasmę, priskirdami jai dabar įprastą. „Draugas Jonaitis pasisakė partiniame susirinkime“. WTF? Koks jis kieno draugas? Ar draugas išties, ar tovariščius? Akivaizdu, kad tovariščius, tačiau bandantis mimikruoti draugą (o paskui pastuksenti apie savo „draugus“ kitiems „draugams“). Lygiai tokia pat mimikrija aiškiai matosi ir su sovietais, kurie vaizduoja kažkokio atstovavimo mechanizmus – su kandidatais į deputatus – kokiomis nors kolūkietėmis ar tekintojais, kurie kelis kartus per metus pasiunčiami į „tarybą“ paploti sovietinių deputatų suvažiavime. Sovietai komunistinėje santvarkoje šitaip tiesiog mimikruoja tarybas, jas tiktai kompromituodami.

Esą lietuviškos tarybos ir kalbos daugybiškumas

Tautų brolybė Tarybų Sąjungoje

Ypač smarkiai kutena tarpvietę visokiems kalbainiams jau primirštos, bet kažkur giliai įstrigusios propagandinės sovietmečio frazės apie tautų brolybę ir lietuvių liaudį. Tipinis kalbainis net suvirpa, prisiminęs, kaip gera buvo LTSR, nes ten valdžia reguliuodavo, ką ir kaip galima kalbėti, o jei kas nepaklausydavo, tai pas jį apsilankydavo draugai iš svarbios tarybinės įstaigos.

Tačiau su žodžių „taryba“, „tarybinis“, „tarybų“ lietuviška kilme (antru iš kalbainiškų argumentų) – kiek sudėtingiau. Problemos čia kelios. Visų pirma, tasai žodis nekabino asmeninių santykių, o tik buvo skirtas santvarkai identifikuoti, todėl jo keliamo disonanso daugelis išvis nei nepajuto. Neretas sovietukas, į klausimą apie tai, ar buvo komunistine Lietuvos Taryba, susipainioja tarybose ir pradeda pezėti visokius kliedesius apie tai, kad tenai liaudis buvo atstovaujama, o ir „tarybų laikais tarybose buvo atstovaujama visuomenė„. Čia aišku yra nuostabus tikėjimas, kad sovietuose buvo atstovaujama liaudis, visuomenė. Čia panašiai, kaip tikėjimas, kad sovietmečiu visi buvo draugais, nes vieni į kitus draugais kreipdavęsi.

Dar nuostabiau būna, kai prasideda tokių „tarybinio“ gerbėjų aiškinimai apie tai, kad žodį „sovietinis“ atnešę emigrantai, o emigrantai yra bjaurybės, pabėgę iš Lietuvos, o mes čia Lietuvą pusšimtį metų statėm, viską pergyvenom, o dabar tie emigrantai reguliuoja kaip vadinti tą santvarką, kurioje gyvenom. Štai čia ir pamatome visą kalbainiškumo ir sovietiškumo esmę viename.

Kalbainis nesuvokia, kad tas pats žodis (ženklas) gali priklausyti kelioms skirtingoms sistemoms (kalboms)***, o politinė naujakalbė, diegta nuo Stalino laikų – tai kita kalba, nei toji, kuria mes šnekame dabar. Todėl jam nesuprantama, kad sovietinei naujakalbei priklausantis žodis „taryba“ nieko bendra neturi su Lietuvos Taryba, o žymi tik propagandinį, imitacinį pseudovaldantį organą, skirtą pavaizdavimui, jog žmonės kažką įtakoja. Kalbainiui tos prasmės susitapatina, nes sutampa ženklas (žodis). Tai, kad ženklas gali žymėti du veik priešingus dalykus – pernelyg sudėtinga kalbainio protui: jis nesugeba suvokti manipuliacijų prasmėmis.

Kalbainis lygiai taip pat nesupranta ir to, kad vieną ir tą patį daiktą gali žymėti du žodžiai, kurių vienas atstovauja propagandinį diskursą (būtent žodis „taryba“), o kitas – dekonstruojantį, realią prasmę atidengiantį diskursą (būtent žodis „sovietas“). Kalbainiškam mąstymui tai yra pernelyg sudėtinga. Kalbainis galvoja, kad supratus, kad kažkas ten su ta komunistine santvarka buvo ne taip, gaunasi ir kita „tarybos“ prasmė, o tai jeigu jau taip, tai reiškia, kad jokių prasmių skirtumo ir nėra, todėl to žodžio „sovietas“ ir nereikia.

Kaip matome, pati diskurso sąvoka kalbainiui yra pernelyg kebli. Tai ką jau kalbėti apie skirtingų, bet persiklojančių kalbų idėją ar bandymus kokius nors diskursus dekonstruoti. Kalbainis yra akivaizdžiai vienparadigminis padaras, kuriam lietuviškumai susilieja su sovietiškumais, o tada jau apima tiesiog fantasmagoriškai nacionalbolševikinės idėjos: tarybiniais laikais esą buvo saugoma lietuvių kalba, tada esą buvo puoselėjamas tautiškumas, o jau dabartinė santvarka griauna lietuvių tautinę tapatybę, nes primesta antilietuviškų Vakarų – tą esą ir įrodo nelietuviškas žodis „sovietai“.

Tačiau fenomenas šituo dar nesibaigia. Kalbainio galvoje paprastai viskas susivelia taip smarkiai, kad dėl tokios painiavos jis jau neskiria objektyviai sovietinės santvarkos nuo propagandinės tarybinės, ima nepastebėti, kas ten sovietinėje buvo blogai, tačiau pajutęs kažkokį nerišlų disonansą dėl tokio kalbos sudėtingumo, imasi kalbos gryninimo. Kalbos gryninimas pagal tokį žmogų – tai kardinalus bet kokių daugiaprasmybių neigimas**. O neigdamas daugiaprasmybes, kalbainis susiduria su lementoriškais spąstais: jis negali dekonstruoti naujakalbiško diskurso. Jis priverstas perimti sovietinę sąvokų sistemą. Jis automatiškai ima darytis sovietuku, nes vienintelė sistema, kurioje be jokių ten multikalbinių diskursų išsisprendžia tasai „tarybinio draugo“ konfliktas su realybe – tai ta, kuri yra sukurta tų pačių sovietų propagandistų. Taip fanatiškas kalbainis pakliūna į sovietinės naujakalbės spąstus, tapdamas tiesiog komunistiniu runkeliu.

Paklausykite, kaip tą santvarką vadina jūsų pažįstami. Iš žodžio „tarybinis“ atpažinsit ir sovietukus, ir kalbainius. Ir pas vienus, ir pas kitus galvose sukasi tas pats agitpropinis šlamštas.

 

———

* Jei kartais net ir tokie paprasti dalykai, kaip komunizmo tapatumas komunistinei, t.y., komunistų sukurtais principais veikiančiai santvarkai, atrodo kažkam neaiškūs – tai čia reiktų eiti iš šio blogo kažkur kitur, nes aš jūsų čia nekviečiau, nes su durnesniais už durnus tai jau tikrai nebendrauju, taip kad aš jūsų nepažįstu ir čia jums ne vieta mano asmeniniame urve.

** Viena iš esminių naujakalbės funkcijų pagal George Orwell – būtent panaikinti daugiaprasmiškumą. Kalba turi būti paprasta, visada vienareikšmė, joje neturi būti galimybės kažką galvoti ne taip, žodžius vartoti kokiais nors netinkamais būdais ir juolab perkeltinėmis prasmėmis. To paties mus reguliariai moko ir visokios kalbos valandėlės per Lietuvos Radiją, vis vaidindamos radijo spektaklius apie tai, kaip blogai gavosi, kai kažkas pasakė, o kažkas kitas neteisingai suprato, nes mat žodžių prasmė turi būti būtent tokia, kokią nustato VLKK (kurios veikėjai, beje, net prasmės nuo reikšmės neskiria).

*** Čia, beje, yra senas, tačiau vis dar daugumai esą kalbininkų neįtariamas reiškinys: natūralios kalbos nėra monolitiškos. Neatsimenu, ar esu apie tai rašęs, bet kadaise berods Ludwig Wittgenstein tą pademonstravo su statybininkų profesinės kalbos analize bei iš to kylančiais paradoksais: profesinė kalba gali būti nepriklausoma nuo įprastos, tačiau išplečiama iki įprastos rėmų. Giliau kabinant, mes Lietuvoje galim turėti 300 milijonų skirtingų kalbų (po 100 kalbų gyventojui), kuriomis, nepaisant visko, tarpusavy galime susišnekėti, tiesiog identifikuodami žodžių ir sakinių priklausomybę vienai ar kitai kalbai bei vietoj įprastos transliacijos vykdydami atgalinį prasminį mapingą per aktualias reikšmes ir varijuodami ženklo veikimo zonas. Gauname kažką gal net priešingo izotopijai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook21Share on Google+34Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

56 thoughts on “Tarybinis ar sovietinis? Kalbainių bukumo klausimas.

  1. Jurkis

    Supr giliai pakapstei:)

    „Sovietinis“, pamenu, atsirado kokiais 1990 metais su Landsebergio palaiminimu. Politika gi. O tai jau „šventa“. Va tiek ir išvedžiojimų.

    Reply
  2. Leo Lenox

    Sovietų sąjunga neturėjo nieko bendra su tarybomis, todėl žodis „tarybinis“ nurodo savybę, panašią į dalyko, kuris niekada neegzistavo. Go figure.
    Tačiau, brangus Rokiški, pastraipos, prasidedančios „Tiesą sakant, sąryšius tarp socializmo…“ ir pasibaigiančios „…santvarka buvo komunizmas.“ galėjai ir nerašyti. Ten labai daug pripynei nesąmonių.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Lenoxai, tiesą sakant, tamstai reiktų galvą išsitrinkt, prieš bandant prieštarauti tam, kam negalite paprieštarauti kaip nors kitaip, kaip tik fufeliais apie „pripynei nesąmonių“.

      Reply
      1. Leo Lenox

        Na, tik ką iš dušo. Nepadėjo. Nenoriu niekam čia labai prieštaraut, juoba, kad visas straipsnis nuo šios pastraipos nebuvimo nenukentėtų. Pamėginkime apmesti galimus diskusinius taškus:
        „Tiesą sakant, sąryšius tarp socializmo, kapitalizmo ir komunizmo galėtume ilgai, banaliai ir tuščiai diskutuoti, gilindamiesi, pvz., į klausimus apie tai, ar kokia nors Švedija yra socialistinė, ar visgi kapitalistinė,“ – durnas klausimas numeris 1: čia mėginamas užduoti taip, tarsi socializmas ir kapitalizmas vienas kitam prieštarautų (kodėl ne – toliau).
        „o ir apie tai, kiek komunizmas, kaipo diktatūra, yra neišvengiamas implementuojant griežtai socialistinę santvarką, etc.,“ – durnas klausimas numeris 2: komunizmas, diktatūra ir socialistinė santvarka (wtf?) neturi tarpusavyje jokių griežtesnių koreliacijų. Komunizmas nėra valstybinė santvarka, diktatūra ir Sovietų Sąjunga neturi nieko bendra, o kas yra socialistinė santvarka tai jau Jums teks paaiškinti.
        Toliau faktiškai su viskuo sutinku iki paskutinės bombos: „visiškai nepriklausomai nuo to, kas yra socializmas, Sovietų Sąjungos santvarka buvo aiškus komunizmas.“
        Jei jau nusprendžiate susigalvoti sąvokas, jas paaiškinkite. Nes priešingu atveju gaunasi painiava. Turėtų būti, žinoma, kažkaip kitaip. Komunizmas yra socioekonominė santvarka, pasak teorijos, pakeisianti kapitalizmą (kas irgi yra socioekonominė santvarka). Socializmas yra politinė, socialinė ir ekonominė doktrina, kurios su minėtomis santvarkomis palyginti neišeis. Diktatūra, savo ruožtu, yra valstybės valdymo forma, patenkanti į tą pačią kategoriją su tokiais terminais kaip, pavyzdžiui, „demokratija“, bei labai ribotai turinti sąsajų su Sovietų Sąjunga, kuri buvo totalitarinė valstybė (kas, savaime aišku, nėra visai savaime aišku, kas tai yra, tačiau tai yra jau virš diktatūros). „Totalitarinė diktatūra“ yra nedidelis populiarus debilizmas, kartais išgirstamas iš lūpų žmonių, kurie sudeda du nesuprantamus žodžius, kad Sovietų Sąjungos santvarka skambėtų labai baisiai.
        Dabar pamėginkite sudėlioti sąvokų reikšmes į tuos klausimus ir pamatysite, kokie tie klausimai išeina. Atsakymas – nesąmoningi. Juk neklaustumėte, ar Švedijoje vyrauja tokia politinė doktrina, ar tokia socialinė santvarka?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, vat štai čia ir priėjom prie reikalo. Tamsta man čia pateikiate vietoj argumento komunistų sapaliones, esą komunizmas pagal komunistų apibrėžimą nebuvo pasiektas, todėl tai buvo ne komunizmas. Tai jau į kitą galima būtų ir nesigilinti, bet aš truputį tamstai paaiškinsiu, kad nepasijustumėt pasiųstas nepelnytai.

          Tamstai galvoje persisukę, jei tamsta galvojate, kad ideologinė doktrina ir ją atspindinti santvarka esą yra nesusiejami dalykai. Ar pasikeis kažkas nuo to, kad apjungsime „socialistinę ideologiją“ ir „socialistinę santvarką“ į tiesiog „socializmą“? Tai tik reikš, kad tai yra santvarkos ir ideologijos sinergistinė visuma. Bet štai paimti tą visumą, nubraukti nuo jos realybę ir tarti, esą čia tik doktrina -- tai, ponuli, yra kliedesys. Tamsta čia pareiškėte kliedesį, ponas Leo. Ir dar tokį, kad tamstai dabar patariu paverkti kažkur.

          Jei tamstai atrodo, kad socializmas ir kapitalizmas viens kitam neprieštarauja (!!!), tai čia aišku ir išvis nėra, ką komentuoti. Čia, žinote, panašiai kaip kas pasakytų, kad kelių policininkas ir eismo pažeidėjas vienas kitam neprieštarauja.

          Aš jau nekalbu apie tokius bajerius, kaip kad vienoj vietoj tamsta parašote, esą „komunizmas nėra santvarka“, o kiek žemiau parašote, kad „komunizmas yra santvarka“. Čia, žinote, mes matome tamstos smegenų persisukimo požymį.

          Dar geriau tą požymį pamatome, kai tamsta tariate, kad diktatūra ir Sovietų Sąjunga neturi nieko bendra. Kas yra kaip sakant pyzdec atviroj formoj.

          Galų gale, tamstos nesuvokimas, kuo šiaip diktatūra skiriasi nuo totalitarinės diktatūros -- tai irgi simptomas. Matomai, totalitarizmo sąvoka tamstai yra kiek miglota, tiesa?

          Taigi, valinkit naxui dabar iš čia. Čia kaip sakant, tamsta nusipelnėte pasiuntimo naxui, tad jau ir tamsta negalite šito neigti. Dasižaidėt, ponas Leo.

          Reply
          1. Leo Lenox

            Matot, Rokiški, čia taip ir gaunasi, kad, norėdamas dar kartą pigiai pavažiuoti ant VLKK (čia tas pats, kas skaldyti bajerius apie Džordžo Bušo jaunesniojo intelektą – kiekvienas taip gali) biškį persistengėt ir nukeliavot kažkur, kur Karlas Marksas yra komunistas (taip, o Karolis Martelis – tautininkas) ir viskas gyvena sinergistinėse visumose (wtf), bet reikia greitai prirankioti žodžių be kontekstų, kad niekas nespėtų pamatyti, kad ne į tą daržą čia įlipot. Einu naxui kvatodamas.

            Reply
            1. Bubata

              Siuo atveju buciau linkes sutikti su Leo.

              Komunizmas -- santvarka. Tai, jog tuo metu valde Komunistu partija, nereiskia, jog jie buvo komunistai ar, jog santvarka buvo komunistine, kaip kad tai, jog paulauskiukai pasivadine SocialLiberalais nedaro ju nei socialistais anei liberalais, o tiesiog eiliniais populistais be ideologijos.

              Kaip klausima pamastymui noreciau pasiteirauti -- o kas gi yra Kinijoje siuo metu? Komunizmas ar kapitalizmas?

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                Klausimas apie Kiniją šiaip jau labai paprastas: tai komunizmas, kaip valstybės santvarka. Ekonominiu tuo tarpu požiūriu (kas teatspindi dalį visumos), tai yra stebėtinai eklektiškas komunistinės ir kapitalistinės ekonomikos kratinys.

                O su Leo tamsta negalite sutikti dėl komunizmo, nes jis vienoje vietoje rašo vienaip, o kitoje -- diametraliai priešingai. Tad sutikdamas, tamsta rodote nelabai aukštą intelektą. Paskaitykite dar kartą atidžiau ir tai bus jums gera pamoka, kad nereikia sutikinėti su kažkuo, gerai nepagalvojus ir nepasitikrinus.

                Čia, žinokite, su tokiais dalykais griežtai.

                Reply
          2. skirtumas

            Manding Leo bando prieiti iš formalios pusės. Ir iš tos pusės, kurią geriausiai išmano. Pas jį itin griežtos prasmių ribos ir tvarkingos lentynos.

            Manau, čia buvo minčių prasilenkimas ir šioks toks susikirtimas dėl paralelumo. Kunda-lakunda ne kitaip…

            Rokiški, manding, galėjai ryškiau išskirti prasmes nuo reikšmių, nes aiškindamas keliais diskursais tą patį šiek tiek supynei tuos daiktus, ką atpainioti perskaičius ne taip lengva -- parseris kiek gliučint net pradeda…

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              O manding čia ponas Leo bando kokiu tai primityviu būdu apsitrolinti, nes aną visada sunervina, kai kas nors ką nors pasako apie kokias nors valstybines santvarkas. Čia jo nervinis taškas tiesiog. Ir jis tada ima lietis, nesivaldydamas ir konvulsyviai ką papuola.

              Čia, žinote, kaip spalvinis mirgėjimas jam, kuris epileptikams sukelia epilepsiją. Jis aišku nekaltas dėl to, bet kita vertus, pripadkų čia toleruoti aš visvien nesiruošiu.

              O parseris gliučint pradeda, nes kalba yra apie dviejų skirtingų diskursų atspindžius toje pačioje kalboje plius trečią diskursą, kuris jau tuos du analizuoja. Tai čia negali parseris negliučint bent jau truputį.

              Reply
          3. Romelis

            grubiai šnekant, ideologija yra viena kapitali tezė (bendras vardiklis). kuo dagiau klausimų vadovaujamasi teze galima apibrėžti ar išspręsti, tuo daugiau šansų, kad ši tezė bus tvirtesnė, o iš jos plaukiančios pažiūros taps ideologija

            pvz
            socializmas -> sociumas yra svariau nei individas. politiniame gyvenime sociumo interesai svarbesni nei individo. dominuoja sociumo vertybės o ne individo. apskritai visi sprendimai: asmeniniai, politiniai, vertybiniai, religiniai, tame tarpe ir ir ekonominiai susiejami su sociumo viršenybe prieš individą

            koncervatyvizmas -> „seno triumfas prieš nauja“. visais klausimais laikomės nuosaikumo. neskubam keisti vertybių, laikomės tradicijų. aiškus status quo geriau nei neaiškios naujovės.

            liberalizmas -> visko pagrindas laisve, individualizmas ir kuo mažiau kontrolės. asmeninis gyvenimas privatus. vertybės -- privačios, ekonomika -- rinkos, etc.

            viskas.

            komunizmas šiuo atžvilgiu yra ekonominė „ideologijėlė“, nes jų arkliukas yra ekonominiai santykiai ir niekas daugiau (politiniai rezervuoti partijai). jokių pretenzijų ir potencijos sugeneruoti kapitalią tezę. nėra savarankiškų komunistinių kaip ideologijos vertybių, nes komuna yra sociumas ir šia prasme tai yra sociumo, o kartu ir socializmo vertybės. ekonominiai santykiai yra bendruomeniniai -- vėlgi reiškia socialistiniai.

            kapitalizmas analogiškai. visko pagrindas -- kapitalas ir visi ekonominiai santykiai apibrėžiami kapitalo kaupimu ir mainais. nėra jokių politinių ar vertybinių (o ne ekonominių) apibrėžimų, apie individą, visuomenę, vertybes, etc. nes tai nesvarbu (kapitalistinės yra ir liberalioji JAV, ir soialistiškoji Švedija).

            yra žmonių, kurie nori, kad tokios „ideologijėlės“ taptų ideologijomis. tiek komunistai, tiek kapitalistai tam ir advokatauja, tačiau tai vargiai įmanoma, ir dabartinės krizės bei politinių vertybių nebuvimas yra kapitalizmo impotencijos būti politine ideologija, pavyzdys .

            Leo ir neteigia, kad socializmas ir kapitalizmas neturi priešpriešų. Jis teigia, kad jie net negali būti lyginami, nes yra nebendramačiai.

            Reply
          4. Gerasirdis

            Argumentą “aš vadinu tai šokoladu, negalima vadinti to šūdu, nes aš savo iškakotą šokoladą geriau žinau, kaip vadinti” užskaitau, bet ginče su LeoLenox teisus, deja, pastarasis.

            >Ar pasikeis kažkas nuo to, kad >apjungsime “socialistinę ideologiją” ir
            >“socialistinę santvarką” į tiesiog “socializmą”?
            Kaip sako chemikai, nereikia painioti kinetikos su dinamika. Kaip sako kalbininkai, nereikia painioti daiktavardžių su būdvardžiais. Kaip sako matematikai, nereikia painioti funkcijos reikšmės ir jos išvestinės (ypač aktualu finansuose, jei ką).

            Aišku, yra alternatyva- viską, kas nepatinka, vadinti vienu žodžiu (pvz, dupliusnegeras), bet nemanau, kad tai- tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Ypač tai aktualu kalbant apie socializmą: socialistinė ideologija gan stipriai skyrėsi nuo socialistinės santvarkos.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponas, man labai giliai poxui, kas tamstai atrodo, nes socialistinė santvarka ir socialistinė ideologija -- tos pačios monetos dvi pusės, o ta moneta yra socializmas, kuris turi dvi puses ir pasakyt, kad viena pusė yra, o kitos nėra -- tai elementarus bukumas.

              Ir čia galit aiškinti ką norit, bet už buką kartojimą naxui siunčiu nesicackindamas, tai ir tamstą irgi ten pat pasiųsiu ir tamsta tai gerai žinot.

              Reply
  3. Donatas

    Nu jo, gerai tu čia surašei. Kam čia daug tų kalbų? Lietuvis Itišnikas turi aiškiai susikalbėti su mediku ir viskas! Ukazas!

    Reply
  4. egriseus

    Kažkada suabejojau, kurį variantą pavartoti argumentacijoje teismui, tai peržvelgiau Aukščiausiojo Teismo praktiką: vartoja „sovietai“. Pvz.: teisinis (bylą nagrinėjančio teismo) požiūris į sovietinių institucijų dokumentus, kaip tam tikrų duomenų šaltinius, ir kartu kaip įrodymus šių duomenų tikrumui pagrįsti, automatiškai „nepaverčiant“ tokios, abejotinos jos patikimumu, dokumentacijos duomenų realiai vykusiais istoriniais faktais.
    Žiū, Konstitucinis irgi vartoja „sovietų“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia labai įdomus pastebėjimas. Manau, kad teisininkams, nagrinėjant su sovietmečiu susijusius faktus, tenka susidurti su tų dvilypumų problematika, todėl „sovietinis“ leidžia išvengti nesąmonių, kurios su „tarybinis“ atsirastų neišvengiamai.

      Dėkui, gerbiamasai. Čia labai įdomų pateikėte dalyką.

      Reply
  5. Lukiux

    Autorius nepasizymi intelektu. Tai geras pavizdys zoologinio fasizmo kai neigiama viskas kas buvo gero Tarybiniais laikais. Nenuostabu kad autorius taip nekencia lietuviu kalbos. Jis viska zino tik is pasakojimu bet nezino kad jei ne Tarybu Sajunga tai neturetume nei mokyklu nei svietimo. Bet kad suprasti sita autoriui toli nes gamta neapdavanojo smegenimis.

    Reply
    1. Leo Lenox

      Jūs esate dalbajobas kokių reta. Jei manote, kad tarp abiejų pasaulinių karų Lietuvoje nebuvo mokyklų, tai esate debilas. Tokie sovietinio pimpalo apžiojimo meistrai sėkla praplautomis smegenimis nenusipelno Lietuvos pilietybės. Tikiuosi, kad jau emigravote nafig ir jus palaikė Taivanietiška prostitute ir išdulkino per šikną.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Ahahahah, dėl šito tamstos nesusivaldymo aš jums, ponuli, atleidžiu už tas nesąmones, kurių aukščiau prirašinėjote. Bet tik vieną kartą 😀

        Reply
    2. Justinas

      Brač, norėjau patylėti ir praeiti pro šalį, nors nors tu užmušk nesupratau, prie ko čia kalbininkai ir „sovietinis“ (apie „tarybinį“ kalba Bradauskai, Juršėnai ir co., tai negi jie „kalbainiai“), bet jeigu šis rašinys sunervino tokius idiotus kaip Lukiux -- garbė tau, Rokiški.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Ponas Justinai, čia juk paprasta: kalbininkas ir kalbainis -- tai tik dalinai tarpusavy sutampančios žmonių grupės. Toli gražu ne kiekvienas kalbininkas yra kalbainis ir dar retesnis atvejis, kai kalbainiai turi bent kažkiek kalbininkiškų žinių.

        Kita vertus, kai kuriais atvejais būna, kad kalbainiai prasimuša į tam tikras kalbainiškas įstaigas, čia jau kas be ko.

        Reply
  6. Kęstutis

    Rupūs miltai, įrašai dar kaip įrašai, bet va komentarai -- lietuviškas theonion.com variantas 😉 . Ačiū, prisikvatojau. Dar norėjau paspirt Lukiux praeidamas, bet kad Lenox truktelėjo pakankamai 😀 . Dar nesu girdėjęs, kad ką Taivanietiška prostitute vadintų.

    Tiesa, buvo dar vienas pavadinimas be sovietų/tarybų -- blogio imperija. Berods Reiganas sugalvojo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Raudonasis maras dar buvo, tiesa, ne apie pačią Sovietų Sąjungą, o apie komunistus.

      O jau kas dėl komentarų -- tai būtent jie, o ne straipsniai čia beveik visada yra įdomioji dalis.

      Reply
  7. Marius

    Nu is kur blyn tie debilai vis lenda. Kokiu budu jie dauginasi…?
    O Rokiskis, kaip visad. Liuks straipsnis.

    Dar viena toki atminima turiu, kai kalbajobai sugalvojo, kad zodis pardavimai yra neskaiciuotinas ir reik, zmogau, sakyti pardavimas. Pvz pardavimo vadybinikas.

    Reply
    1. skirtumas

      Ta klaida buvo ištaisyta kai commonsensai pasiskundė. Jiems paskui grąžino pardavimus kažkaip… Neįtikėtinai..

      Reply
  8. Boletas

    Nieko asmeniško:)

    Keletas psicholingvistinių pastebėjimų apie šio blogo autorių:
    1. Susigalvoja neegzistuojančią problemą ir po to ją taršo (na, kaip neveislinis sarginis šunėkas, sakykim, puola žvirblių baidyklę).
    2. Tingi mokytis gimtosios kalbos, dėl to, žinoma, kalti kalbainiai.
    3. Kilęs iš pusiau asocialios šeimos. Būtų nieko tokio (nes to nepasirinksi), jei tai nelystų visais galais į paviršių:
    3.1 vaikystėje buvo amžinai alkanas, užtad dabar ėda už 5. Dažnas pastebėjimas „apžvalgose“: porcijos galėtų būti didesnės. Žavus sovietinis žodis „porcija“. Kaip kažkas yra rašęs – „tegyvuoja kaimas“.
    3.2 alkoholis jam yra totalus blogis. Na čia tiek to, matyt, patys artimiausi giminės savo antipavyzdžiu suformavo tokią nuostatą.

    Išvada: ponas yra totalus psichopatas, tiesa, turintis kai kurių neabejotinų gebėjimų. Ne genijus. Bet neblogas kompiliatorius. Tačiau sykiu ir pakankamai originalus, kad būtų skaitomas.
    P. S. Už juodąjį humorą neatsiprašinėsiu.

    Ai dar – priminsiu kalbainių poziciją šiuo klausimu: http://www.vlkk.lt/lit/3105
    Nors, aišku, niekam ji neįdomi, ponai geriau žino.

    Reply
  9. Marijonas

    Jūs negyvenote tarybiniais metais, Rokiški. Tai akivaizdžiai matyti iš iliustracijų, LTSR tokios nebuvo paplitusios. Todėl jūsų samprotavimai tėra post factum demonstruojamas hiperpatriotiškumas. Rašliava tsakant. Kaip vadinti? Žinoma tik tarybinis. Istorijoje naudojami tokie terminai kurie buvo naudojami aprašomuojo laikotarpiu t.y. aktualūs tuo metu.

    Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia galėtume prisiminti flogistoną 🙂

          Taip, beje, galim vėl pamatyti, kad pagal žodžius galima atpažinti, kas kokiomis idėjomis vadovaujasi: vieni sako „deguonis“, o kiti sako „flogistonas“, nors nežinančiam iš pradžių gali pasirodyti, kad ir vieni, ir kiti kalba apie tą patį, tik skirtingais žodžiais 🙂

          Reply
        2. boletas

          Deguonis buvo atrastas? Pries tai,kol jis nebuvo atrastas jo nebuvo? O apie Rokiskio patriotizma.. px, kad prisimeta zydeliu, bet i zvalgyba su juo eiciau. Ko gero, -- vienareiksmiskai.

          Reply
              1. Boletas

                Prastai suformulavau. Norejau pasakyt : „Visur ir Visada“. O kai kazkur kazkada teigiau, kad Rokiskis yra renesansine asmenybe, tai uz tai atsakau. Haw!

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Čia dabar jau visai nežinau, ką pasakyt. Nes nežinau, kaip aš renesansinė asmenybė, tai man čia dabar kažkokie kognityviniai disonansai gaunasi jau 😀

                  Reply
    1. Rokiškis Post author

      Būtent apie tą ir rašau: pripažinti, kad tarybinis netinka, jie negali, o teigti, kad sovietinis netinka -- irgi negali. Taip ir trypčioja, stradalindami ir kleidėdami. Citata:

      Ir sovietai, sovietinis, ir tarybos, tarybinis yra tolygūs žodžiai – neutralaus vertinimo normalūs pavadinimai.

      Reply
  10. Audrius

    Siemet buvau Amerekoje. Sutikti Smetoniai lietuviai ir toliau tualeta vadina isviete. Jeigu norite paziureti kaip pasikeite musu kalba perkalbekite su uzkonservuotais lietuviais Cikagoje. Greitai suprasite kas tai yra senoji kalba.
    Beje gal kas nori prisiminti is kur atsirado senoji graiku kalba? Ir kodel ji paseno?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Amerikos lietuvių kalba irgi vystėsi, tačiau visiškai kitais keliais, todėl ten išliko kai kurie dalykai, kurie neišliko pas mus. Tai nėra konservacija, bet skirtumai labai krenta į akis.

      Kalbos pokyčiai neišvengiami, jie gali likti stabilia tiktai absoliučiai statiškoje ir nekintančioje visuomenėje. Bet nesu tikras, ar tokios visuomenės išvis gali egzistuoti.

      Reply
  11. Paulius T

    Siūlau pasižiūrėti Vikipedijos straipsnio „Tarybų Sąjunga“ aptarimą, ten vietiniai tam tikros grupės atstovai (kurių, deja, yra dauguma lietuviškoje Viki) yra pripynę tokių argumentacinių perliukų, kad praskaidrins jums visą likusią dieną. Pavyzdys: „Dar reikia nepamiršti Bundinės Vokietijos Respublikos (Bundesrepublik Deutschland), Unidinių Meksikos Estadų (Estados Unidos Mexicanos), Jungtinio kingdomo (United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland).“.

    Reply
    1. Algis Ramanauskas

      Ten, minimam Viki aptarime, yra mano trigrašis. Kadangi šiame, šiaip labai gerame straipsnyje, manding liko nepaliesti kai kurie grynai techniniai aspektai, tai kopypastinu čia savo pastabas iš to aptarimo:

      „Taryba yra laisvanoriškas/demokratinis sprendimų priėmimo organas, kur sprendimai priimami paprasta ar kvalifikuota dauguma. Sovietas buvo vietinės ar centrinės valdžios organas, kuris nuo tarybos skyrėsi tuo, kad visi jo priimti sprendimai buvo tik valdančios jėgos (sovietų komunistų) priimtų sprendimų ratifikavimas, imituojant laisvą sprendimą. Soviete demokratinis pradas, tarybos esmė, buvo neegzistuojantis veiksnys.“

      Man atsakė kažkoks ponulis:

      „Pasaulyje yra buvę anksčiau ir yra dabar nemažai tarybų (angl. council), kurios turėjo tik patariamąjį balsą, bet jos vis viena vadinamos tarybomis. Tai, kad taryba praranda savo sprendimų priėmimo galią ir tampa tik patariamuoju ar pritariamuoju organu, dar nereiškia, kad nustoja vadintis taryba.
      Airijos valstybės taryba (en:Council of State (Ireland)) turi tik patariamąjį balsą.
      Daugelyje monarchijų anksčiau egzistavo slaptosios tarybos (pvz., en:Geheimrat, en:Privy council) ar valstybės tarybos, kurios turėdavo patariamąjį vaidmenį. Negi jūs siūlysite jas vadinti Vokietijos imperijos slaptuoju sovietu ar Airijos valstybės sovietu?“

      Aš jam:

      „Dar kartą -- taryba (patariamoji ar norminius aktus kurianti, ne esmė) yra demokratiškai, laisvanoriškai veikiantis organas. Sovietas tokiu NIEKADA nebuvo, jis tik „ratifikuodavo“, paantrindavo komunistinės chuntos sprendimus. Dėl to visame pasaulyje sovietas ir vadinamas sovietu, išskyrus postsovietinę erdvę, kur sąvoka „taryba“ vietoj „sovieto“ buvo primesta prievarta. Beje, tai yra semantinė rusų tautos bėda -- žodis „совет“ (kaip „council“, „taryba“) yra klaidinantis; neaišku, apie ką kalbamą -- tarybą ar sovietą.“

      Tada dar pora idiotų:

      „Tas agitavimas už „sovietus“, man regis, tapatus siūlymui pervadinti į „Jungtiniai Amerikos steitai“. Oficialus valstybės, tegu ir aneksuotos, pavadinimas, fiksuotas milijonuose dokumentų, buvo „Tarybų Sąjunga“. Tai gal ir tarybų Lietuvos himno tekstą pakeisime, nes buvome okupuoti? Konsultantas

      Dar reikia nepamiršti Bundinės Vokietijos Respublikos (Bundesrepublik Deutschland), Unidinių Meksikos Estadų (Estados Unidos Mexicanos), Jungtinio kingdomo (United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland)…--rencas

      Aš atgal:

      „Jūsų siūlomi estadai, steitai ir bundai NĖRA tarptautiniai (o kartu ir kažkurios kalbos kilmės lietuvių kalbos) žodžiai, ko nepasakysi apie tarptautinį žodį „sovietas“, nuo pat šio dalyko atsiradimo radusį vietą ir lietuvių kalboje -- „sovietas“, „Sovietų Rusija“ ir pan.. Tai demagogija; pasižiūrėkit jos apibrėžimą Vikipedijoj, tik geriau angliškoj, nes lietuvišką dažnai rašo klounai, nežinantys, kas yra tikrinė ir bendrinė sąvokos, kas yra taryba ir sovietas, ir taip toliau.“

      Po šito kažkaip viskas pritilo.

      Dovanokit už narcizišką savęs citavimą -- tai dėl to, kad užėmė mažiau laiko, nei čia rinkti viską iš naujo. O patylėt negalėjau, bo tema man labai aktuali.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Vikipedija yra specifinis atvejis, ganėtinai sunkus, nes ten yra nuėję žmonių, kurie tiesiog užsiciklinę ant ant savo gliukų. Ir daugeliu atvejų jų supratimas apie diskutuojamas temas būna labai marginalus, deja.

        Tarkim, istorikai dabar vartoja išimtinai žodį „sovietinis“, tačiau Vikipedijos autoriai to nepastebi.

        O man pačiam visame reikale čia įdomiausia, kad yra požymių, jog sovietinė naujakalbė iki šiol tarpais suveikia, kaip smegenų perforavimo įrankis.

        Reply
  12. hmz

    Dėkui autoriui. Iki šiol nepagalvodavau apie šitų terminų problematiką. Straipsnyje taip vadinamo kalbainio personažas sureikšminamas labiau nei to nusipelnė (nes paprasti žmogeliai irgi nelabai skiria minimus terminus, nėr čia kažkokia išskirtinė būtent „kalbainių“ pozicija), na bet dėmesį šitas personažas tikrai pritraukia 🙂
    Stebėti pjovimąsi dėl doktrinų ir santvarkų irgi buvo įdomu 🙂 Žodžiu, viskas čia baisiai įdomu, dėkui kad esate 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Paprastų žmogelių poziciją labai lengva pagal tai nustatyti: kai toksai paprastas žmogelis pradeda aiškint, kad reikia sakyti „tarybinis“, o ne „sovietinis“, tai išsyk ir aišku pasidaro, kad jis ir kalbainis, ir sovietukas tuo pat metu.

      Reply
      1. Sujauktas

        Ech, kaip geda, kartais vartoju zodi „tarybinis“ ir „sovietinis“ interchangeably 🙂 Dabar sakysiu tik „sovietinis“ 🙂

        Reply
  13. Pingback: Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių! « Rokiškis

  14. Pingback: Kalbainiškojo dvoko aromatas « Rokiškis

  15. Pilietis

    Ponas Rokiskis sudmalis , primale cia daug ir apie nieka, o taip ir nepasake nieko konkretaus. Tai visgi lietuviskai kaip bus ? Sovietinis , ar tarybinis? Liaudis gyvenusi tuom laiku -- sako tarybinis , o dabartini jaunima pratina buti iskrypeliu ir liepia sakyti pvz. sovietinis, juk tai pasidergimas. Lietuviai kalbekim lietuviskai ir ignoruokim vietovardziu iskraipyma ypac zemaitijoje. Ten lb stengiamasi sulietuvinti (iskraipyti ) vietovardzius. Tai matyt yra nurodymas is Vilniaus. Gal Zemaiciai , tegul lieka zemaiciais,juk kazkada buvo karinga tauta ir pastoviai lietuvius trauke is bedos.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *