Tiesiog istorijai išsaugojau ekrano nuotrauką (ji žemiau, už nuorodos, nes labai jau didelė). Manyčiau, tai svarbiausias iš jų kurtų Twitter akauntų, būtent tas, per kurį organizuojant atakas, buvo nudaužtos Visa ir Mastercard sistemos. Vėliau jau jie kūrė krūvas kitų akauntų, kurie buvo uždarinėjami ir uždarinėjami.
Beje, žiniasklaidoje skelbiama informacija apie Olandijoje suimtą paauglį, kuris prisipažino organizavęs atakas prieš Visa – labai tendencinga. Deja. Esmė ta, kad Anonymous „organizacija“ turi dešimtis tūkstančių panašių „organizatorių“. Kitaip tariant, suėmė vieną, nepasisaugojusį, o dabar bandys padaryti iš jo atpirkimo ožį. Aišku, aš suprantu teisėsaugą, etc., tačiau tai nėra teisinga.
Negana to, techniškai Denial of Service tipo atakos nėra įsilaužimas. Tai yra legitimus kreipimasis į serverį ar maršrutizatorių, sukuriantis didelę apkrovą. Kad būtų lengviau suprasti, kaip tai veikia: įsivaizduokim, kad mes norim uždosinti realų banką, ne internete. Tai labai paprasta: susitaria 100 žmonių ir padaro flash-mobą, kurio metu visi eina į tą banką ir blevyzgoja su kasininkėmis, taip sukeldami perteklinę apkrovą ir trukdydami tam bankui dirbti. Nors suprantama, kad bankas gali būti nepatenkintas, įtraukti į tai teisėsaugą, etc., tai visgi nėra įsilaužimas ar neteisėti veiksmai. Tas pats – ir su Anonymous vykdyta Operation Payback – Avenge Assange.
Perteklinė apkrova nėra įsilaužimas, tad formaliai žiūrint, teisėsaugos veiksmai išvis neaišku, kiek teisingi – netgi nekalbant apie menamus organizatorius, kurie „prisipažino“ organizavę.
