Tag Archives: mokesčiai

Natūrinių pajamų apmokestinimas

Natūrinių pajamų apmokestinimas veik sutapo su kitu cirku – mokesčių pakeitimais individualioms įmonėms. Nežinau, kodėl kiti komentatoriai to nepastebi.

Pastarųjų savininkai, įmones dažniausiai kūrę tam, kad galėtų vykdyti veiklą sezoniškai (kai prireikdavo pasisamdyti vieną-kitą žmogų) arba kaip papildomą, šalia darbo, dabar turi mokėti sau atlyginimą iš savo pačių lėšų, bent 800 litų per mėnesį, o iš šių pinigų – jau mokėti visus mokesčius taip, lyg būtų save pasamdę. Cirkai, kuriais jau ne vienas pažįstamas spėjo pabėdavoti: "iš mano pajamų jau sumokėti mokesčiai, o dabar – dar iš to likučio vėl sumokėti mokesčius". Neužmirškime, kad skirtingai nuo UAB, individualių įmonių savininkai už įmonę atsako visu savo turtu, o jei nepasiseks verslas, pagal įstatymus faktiškai net negali bankrutuoti.

Turint omeny nuolatines valdžios kalbas apie paramą smulkiam verslui, tai atrodytų keista, tačiau galim prisiminti gerokai anksčiau įvykdytus autorinių apmokestinimus, pakeltas kainas individualios veiklos liudijimams ir pan.. O sąryšių su LLRI kontekste šitas individualių įmonių apmokestinimas tampa išvis natūraliu: išnaikinti smulkius verslininkus galutinai, kad stambesnėms įmonėms neliktų konkurentų išvis. Vis kartojamos LLRI kanarėlių giesmelės apie regresinių mokesčių būtinybę – jau įgyvendinamos: mažiausiai uždirbantys pradėti apmokestinti pagal veik dvigubą tarifą. Juk tas privalomas atlyginimas sau būtent ir tampa antrą kartą apmokestintu.

Tad natūrinių pajamų apmokestinimas neturėtų atrodyti keistai: tai gi ne tik bandymas sukurti ir išsaugoti darbo vietas nežmoniškai išsipūtusiam mokestiniam aparatui. Tai pagrindas dar didesniam terorui prieš mažuosius: jei stambios įmonės nesunkiai gali atskirti, kur jų turtas, o kur darbuotojų, tai įsivaizduokite smulkios įmonės savininką, kuris važinėja 15 metų trantu, užrašytu firmos vardu? Arba įmonę, veikiančią to paties savininko bute? Arba įmonės savininką, nakvojantį tos pačios įmonės patalpose? Ir t.t., ir t.t. Su natūrinių pajamų įstatymu stambioms įmonėms bus tik sukelta nedidelių nepatogumų, tačiau mažosios įmonės gaus tiek problemų, kad joms paprasčiau bus užsidaryti.

Aš ilgai įtardinėjau, kad vienas po kito daromi įstatymų pakeitimai, susiję su mažaisiais, yra tiesiog bukumas. Bet mane vis labiau kamuoja mintis, kad tai ne bukumas, o labai gerai apgalvoti tyčiniai veiksmai. Kitų paaiškinimų aš nerandu.

Didelis gelžbetonio luitas į Kubiliaus daržą

Pajamų pasiskirstymas pagal gyventojus visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje, daugmaž atitinka 80/20 taisyklę, kitaip tariant – Pareto dėsnį. Kitaip tariant, 80 procentų pajamų priklauso 20 procentų gyventojų. Ir dar daugiau: pas tuos 20 procentų turtingųjų – irgi toks pat pasiskirstymas – jų tarpe 80 procentų pajamų vėlgi gauna 20 procentų turtingiausiųjų. Ir t.t.

Tarus, kad iš GPM per metus gaunama 5mlrd (man kažkodėl nepavyko greitosiomis rasti statistikų, tad skaičius – prielaidinis), tai reikštų, kad 4 mlrd. sumoka ~600.000 pasiturinčių žmonių, o iš jų – 3,2mlrd sumoka ~120.000 turtingesnių, o iš jų 2,5mlrd (t.y., pusę viso Lietuvos GPM) sumoka ~24.000 turtingiausiųjų.

Taigi, saikingai padidinus GPM turtingiausiems (ir nesukeliant jiems baisių bėdų), pusė finansinių problemų išsispręstų. Na, tuo pačiu visgi reiktų ir regresinius mokesčius nuo IDV nuimti ir mokestinį/biurokratinį barjerą pašalinti – tuo pačiu galima būtų išspręsti neturtingųjų problemas, sukuriant jiems darbines pajamas vietoj finansavimo.

Dar prie viso to galim prisiminti absurdiškus keliakartinius mokesčių mokėjimus-grąžinimus-mokėjimus-grąžinimus bei suskaldymą į mokesčius ir "nemokesčius" (sodras), pseudoskaidymus, kur atseit dalį moka darbuotojas, o dalį – darbdavys, klaikius sudėtingumus ir t.t. – šitai sutvarkius, pinigų kursavimas, manyčiau, paspartėtų bent kokiais 10 proc., o tai reikštų 10 proc. išaugusias valstybės pajamas iš visų mokesčių, kokie tik yra. Vien iš PVM gautųsi ištisas milijardas per metus.

Mane stebina tai, kad berods Šemeta (ar man atmintis meluoja?) buvo autoritetingai pareiškęs, esą jie atliko skaičiavimus (įdomu, kokius?) ir nustatė, kad progresinių mokesčių įvedimas nepagerintų nieko. Darykitės išvadas patys 🙂

UPD.: daro skaitinę korekciją: LT sklaida yra Gini 0,34, tai reiškia netoli 70/30 pasiskirstymą (tingiu skaičiuot tiksliau, bet kiek pabandžiau primest – visgi lyg ir artimesnis santykis, nei 65/35. Nors realiai nežinau net, gan keblu skaičiuot, o tingiu). Taigi būtų taip: iš 5mlrd 3,5mlrd sumoka maždaug milijonas žmonių, o iš šių – 2,45 mlrd. sumoka kokie 330 tūkst., o iš jų – apie 1,7mlrd sumoka apie 100 tūkst.. Kreivė aišku gerokai plokštesnė, nei pirmo pavyzdžio atveju, bet progresija matosi kuo puikiausiai.
Antra korekcija, artinanti santykį prie 80/20 santykio, susiveda į NT, akcijas ir pan., kur viską išspręstų turto mokesčiai.

Mokesčiai, kaip prekė

Kažkada jau rašiau apie vieną makroekonominių finansų įdomybę: kad pinigai – tai ne turtas, o skolinis įsipareigojimas. Dabar šiek tiek papasakosiu apie kitą įdomybę: mokesčiai – tai valstybės parduodama prekė.

Gal kažkam tai nuskambės šokiruojančiai, bet išties taip ir yra: mokesčiai – tai pagrindinis valstybės sukuriamas produktas, kuris parduodamas valstybės juridiniams ir fiziniams subjektams. Galime šį teiginį išvesti ir iš ankstesnio teiginio: pinigų išleidimas – įsiskolinimas, tad jų surinkimas – tai įsiskolinimo padengimas turtu, o kadangi mokesčiai renkami neduodant vietoj jų tiesiogiai dar ko nors – tai patys mokesčiai ir yra toji prekė. Bet galime ir gyvenimiškai tai paaiškinti: valstybė visgi teikia tam tikras paslaugas, už kurias ima apmokėjimą mokesčiais.

Valstybės paslaugos būna trijų rūšių:
* Pozityvios (keliai, mokyklos, sveikatos apsauga, policija, etc.) – už šias mes sutiktume kažkiek mokėti, nes mums jos naudingos.
* Neutralios (valdininkų butai, kelionės į užsienį, suprichvatizuoti turtai) – už šias mes gal ir nenorėtume mokėti, bet nuo jų ir nenukenčiam.
* Negatyvios (visos bausmės už mokesčius ar bandymą pasipriešinti sistemai) – čia jau mes mokam už tai, kad tų "paslaugų" negautume.

Gal ir nevertėtų nagrinėti tokios interpretacijos, jei ne vienas momentas: tik šitaip nagrinėdami, galime valstybę traktuoti ne kaip blogio monstrą, vagiantį iš mūsų, o kaip pilnavertį ir normalų rinkos dalyvį, kuriam veikia tie patys dėsniai, kaip ir kitiems rinkos dalyviams.

Ir čia jau įdomu: mokečiams galioja tas pats optimalaus pelningumo dėsnis, kaip ir kitoms prekių/paslaugų rūšims. Prisiminkim: jei prekių kaina mažinama, jų parduodama daugiau, tačiau prekei tenkantis pelnas krenta. O jei kaina didinama – prekei tenkantis pelnas kyla, tačiau pardavimai smunka. Kažkur tarp dviejų kraštutinumų yra taškas, kur bendras rinkos dalyvio gaunamas pelnas yra pats didžiausias.

Praktikoje nedažnas atvejis, kai rinkos dalyvis nesuprastų, ar jam verta branginti, ar piginti prekes. Bet tokių atvejų visgi būna. Ir paprastai tokie atvejai baigiasi katastrofiškai – baisiais nuostoliais, žlugimu ar netgi visišku bankrotu.

Kam visas šitas ilgas mano pasakojimas? Ogi įsivaizduokite prekeivį, kuriam pritrūko pinigų. Ir jis sugalvoja – "reikia padidinti kainas, tada gausiu daugiau pelno!".

Kubiliau, ateik pas mane į blogą kada nors – paskaityti ekonomikos pradmenų 😀

Apie buhalteriją ir apmokestinimą (ir mokesčių slėpimą). Ir dar kartą apie Travian

Vat man tokia mintis pasistojo, kai nagrinėjau Travian verslo modelį (jis, tarp kitko, labai įdomus ir pamokantis, bet apie esmines įdomybes bent kol kas nekalbėsiu).

Žodžiu, pagrindinės Traviangames GMBH išlaidos (skaičiuojant pagal darbo sąnaudas realia rinkos verte) yra susijusios su žaidimo palaikymu. Į tai įeina klaidų aptikimas (testavimas), žaidimo eigos priežiūra (multihunter aka MH), pagalba vartotojui (support), forumo priežiūra (forum support and administration), taip pat – vartotojo vadovų rašymas. Visos šios sritys reikalauja daug žmogiško darbo. Žmogaus darbo jėga yra brangi, tad remdamasis savo patirtimi, dirbant su kitomis IT įmonėmis, spėju, jog šios išlaidos įprastu darbuotojų samdos atveju siektų apie 60-70 procentų visų įmonės išlaidų (likę gabaliukai greičiausiai pasiskirstytų mažėjimo tvarka – reklamai, bendrai vadybai (įskaitant buhalteriją), interneto išlaidoms, programavimui, įrangai).

Ką gi daro žaidimo kūrėjai? Ogi paprastą triuką: darbuotojus ima iš žaidėjų ir apmoka už visus jų darbus ne pinigais, o prekėmis (Travian auksu, skirtu specialioms žaidimo funkcijoms gauti). Tokiu būdu visi darbuotojai tampa ne darbuotojais, už kuriuos mokami mokesčiai, o formaliai nemokamais "savanoriais", už kurių darbą atsiskaitoma prekėmis, kurių vertė yra formaliai lygi nuliui, nes darbuotojas net negauna tos prekės, kaip prekės (t.y., kasos čekių, sąskaitų, pavedimų ir pan. – nedaroma, piniginė operacija, kurią galima apmokestinti – neatliekama). Žodžiu, schema – fantastiška (pakartosiu, kad tai visgi ne didžiausia iš žaidime esančių gudrybių).

Klausimas man toks – kaip tai atrodo teisiniu ir mokestiniu aspektais – ar tai legalu, ar ne? Ir kokių pavyzdžių, kai panašiais atvejais vykdomas ar nevykdomas apmokestinimas yra dar?

Labai prašau pasidalinti, netgi neprofesionaliomis nuomonėmis ir samprotavimais. O profesionalūs – mane domina išvis kraštutinai smarkiai 🙂