Tag Archives: mokesčiai

Nacionalinio susitarimo šešėliai

Kai buvo daromas vadinamasis "nacionalinis susitarimas", kurio metu Kubilius tarėsi su nelabai aišku, su kuo, buvo susitarta padidinti mokesčius. Bet. Vienas "bet" kažkodėl praėjo labai tyliai.

Nuo 2010 Sausio 1d. dividendų apmokestinimas buvo sumažintas nuo 20 iki 15 procentų. Kitaip tariant, vėl tos pačios LLRI idėjos visame gražume: regresinis apmokestinimas, kur turtingiausiems mokesčiai sumažinami, tuo tarpu vargingiausiems, įskaitant ir visokius studentus, bedarbius ir pan. – tenka papildomai mokėti PSD. Dividendai, kiek atsimenu, apmokestinami išmokėjimo metu, tad tas pat 15 procentų tarifas galios ne tik būsimiems dividendams, bet ir visiems, kurie tik išmokami po Sausio 1 d., t.y., ir pelnui, paskirstytam į dividendus už 2009 metus.

Kaip sakant, kam krizės laikais tenka mokėti mokesčių daugiau, neliūdėkit, nes yra ir tokių, kam mokesčiai sumažėjo – tai UAB ir AB savininkai. Ką galiu patarti? Jei turite pakankamai stabilių pajamų, gal būt verta pagalvoti apie tai, kad susikurti savo asmeninį UAB ir mokėti didesnę dalį pajamų sau kaip dividendus. Žinoma, tai sprendimas ne tiems, kas dirba iš įprastų autorinių ar individualios veiklos liudijimų.

PVM: milijardas šen, milijardas ten, koks skirtumas?

Šiandien iš kolegos, dirbančio vienoje didelėje, daug importuojančioje firmoje, sužinojau labai įdomų dalyką. Kubiliaus administracija, sugalvojusi PVM padidinimus, kol kas tyli apie vieną bėdą, kuri, drįstu spėti, ganėtinai greitai bus narstoma per visus galus. Nes atrodo, kad tai yra vambzdiec. Tai PVM surinkimas ES ribose importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms.

Pagal vieną iš ES direktyvų, PVM gali būti sumokamas vienoje iš šalių, dalyvaujančių importo-eksporto sandėryje pirkėjo pasirinkimu. Kitaip tariant, jei pas britus PVM bus 17,5 procentų, o pas lietuvius – 21 procentas, tai ir vežant iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, labiau apsimoka PVM sumokėti ne Lietuvoje, o būtent Didžiojoje Britanijoje – juk tai pigiau.

Pagal tokią schemą PVM gauna tiktai ta šalis, kurioje PVM yra mažesnis – ir tai natūralu. Lietuva, kurioje PVM yra bene didžiausias ES, ima atlikinėti aukos vaidmenį. Nes atrodo, didelė dalis importuotojų ir eksportuotojų jau persitvarkė ir pasikeitė PVM mokėjimo vietą – iš Lietuvos į užsienio šalis.

2009 Lietuvoje surinkta 6,8 milijardo litų PVM. Lietuvos eksportas Europos Sąjungoje 2009 sudarė 26,2 milijardo litų, tuo tarpu importas – 26,5 milijardo litų, sumoje – 52,7 milijardo. 21 procentas iš šios sumos sudarytų 11 milijardų litų, bet aišku, nemenką dalį šių prekių Lietuva reeksportuoja, tad visa suma, žinoma mažesnė. Tačiau, kaip visgi matome, sulyginama. Skaičiuojant pagal britiškus 17,5 procentų, PVM praradimo potencialas sudarytų 9,2 milijardo litų per metus, o skaičiuojant pagal vokiškus 19 procentų – tai būtų 10 milijardų. Tai, žinoma, potencialas, tačiau jis irgi šį tą rodo.

Tingiu kapstytis po realius skaičius (tarp kitko, kai pabandai surasti kokius nors aiškesnius ekonominius duomenis, susidaro įspūdis, kad valdžia kažką slepia: daugelį Lietuvos rodiklių lengviau gauti iš Eurostato, nei iš Statistikos departamento. Žinoma, tai tik prastas valdininkų darbas, bet užknisa). Labai grubiai spėju, kad importuojamiems bei eksportuojamiems produktams tenkantis PVM sudarytų apie pusę viso PVM surinkimo, ar net daugiau, tad galim spėti, kad minėtoji ES direktyva leidžia Lietuvai dėl nekonkurencingumo prarasti apie 3-4 milijardus litų per metus (pasikartoju – tai vertinimai iš lubų, tiesiog mastams suvokti). Tol, kol lietuviškas PVM nesiskyrė nuo kitų ES šalių, tol praradimų nebuvo, tačiau nuo 2009 rugsėjo situacija pasikeitė kardinaliai – 21 procentas Lietuvoje, palyginus su 17,5 procentų Anglijoje – tai ištisi 3,5 procentai prekės ar paslaugos vertės. Smarkiai konkuruojančiuose rinkos segmentuose įmonių gaunamas pelnas neretai būna maždaug tokio dydžio.

Taigi, puikus taupymo šaltinis – mokėti PVM toje šalyje, kur tas PVM yra mažesnis. Tarp kitko, čia gal būt atsiveria ir kai kurios įdomios mokesčių taupymo schemos (taupymo, o ne slėpimo – viskas legalu): pvz., įmonė gamina prekes Lietuvoje, eksportuoja į Kanarų salas, kur 5 procentai PVM, ten sumoka PVM, ir vėl importuoja į Lietuvą. Jei kas susiduriate, pakomentuokite apie tai, nes mokesčių taupymo praktika yra ne mano sritis – tiesiog įdomu, ar taip daroma?

Tarp kito, vėlgi tai primena asmens bankroto įstatymą, kuris Lietuvoje vis nepriimamas: žmonės važiuoja į Didžiąją Britaniją, ten bankrutuoja ir problema išspręsta.

Tokia miela Ingrida Šimonytė. Manau, kad po to, kai rugsėjį valdžia padidino PVM iki 21 procento ir jo surinkimas kokiam mėnesiui ar dviem ėmė viršyti planus (lapkritį labai tuo džiaugėsi ir skelbėsi spaudoje) – tikėjosi, kad taip ir liks. Tuo tarpu aš turiu įdomių gandų, kad kai kas VMI jau raunasi plaukus. Pažiūrėsime, ką iškapstys spauda – aš labai, tikrai labai norėčiau pažiūrėti į PVM surinkimo iš importuojamų bei eksportuojamų prekių mėnesinius grafikus. Drįstu spėti, kad nuo 2009 rugsėjo iki dabar PVM surinkimo iš importo-eksporto kritimas turėtų sudaryti kokių 10 skaitmenų skaičių.

Sveikatos draudimas

Kai mielas ir brangus sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sugalvojo įvesti pataisymus su sveikatos apsaugos draudimu, kažkodėl spauda tik paburbėjo tyliai ir taip nieko ir nepasakė. Kiek čia prireikė laiko, kol staiga paaiškėjo realybė? Daugiau, nei metų, atrodo?

Taigi, dabar yra taip: jei tu esi freelanceris, gyvenantis iš autorinių ar šiaip koks benamis, ar emigrantas, ar dar kažkas, nevergaujantis pagal darbo sutartį – tau, pasirodo, nemokamas gydymas išvis nepriklauso, nors mokestį turi visvien mokėt. Ir netgi jokio skirtumo, kad gal būt per paskutinius 10 metų sumokėjai tų mokesčių tiek, kad už juos butą galėjai nusipirkti.

Už ką moka žmonės? Už orą, kaip rašo Delfi – http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuvoje-iteisintas-mokestis-uz-ora.d?id=30402223

Kokia partija tai padarė? Algis Čaplikas – liberalcentristas. Mokestiniai pakeitimai buvo inicijuoti būtent jo iniciatyva.

Algis Čaplikas atsistatydino dėl korupcijos sveikatos apsaugos ministerijoje, kai jo padėjėjas Artūras Skikas buvo sučiuptas beimantis kyšį. Kaip paaiškėjo, kyšis buvo skirtas tų pačių mielų liberalcentristų paramai.

Liberalus socialdarvinizmas visame gražume.

Mokestiniai cirkai

Tokį įdomų dalyką kartą teko skaityti, kad JAV ir kai kuriose kitose šalyse mokesčių rinkėjai reikalauja, kad pajamų gavėjas deklaruotų visas pajamas, įskaitant ir nelegaliais būdais gautas (vagystės, narkotikai, etc.), bet įsipareigoja tų duomenų neperdavinėti įstaigoms, tiriančioms nusikaltimus. Tuo atveju, jei paaiškės, kad pavogėte kažką ir nedeklaravote, būsite baudžiamas ne tik už vagystę, bet ir už mokesčių slėpimą. Neretai būna taip, kad pagautas nusikaltėlis už mokesčių slėpimą gauna keleriopai didesnes bausmes, nei už patį nusikaltimą.

Ką galėčiau pasakyti apie tokį mechanizmą? Nereta valstybė legaliai bendradarbiauja su nusikaltėliais, jei tik šitai neša pinigus. Ar tai yra gerai? Abejoju.

Socialdarvinizmas Lietuvoje

Šiandien Kanarėlė-Vainienė skelbia naują žinią – socialdarvinistinį projektą bendro socialinio draudimo panaikinimui. Atmetus visą įprastinį LLRI bullshitą, kurį šioji taip mėgsta pilstyti, mintis telieka viena: tie, kas daug užsidirba, savo pinigais geriau gali pasirūpinti patys, todėl jiems jokios "Sodros" nereikia. O visiems kitiems čia jau valstybė, jei norės, galės skirti "dovanas". Kanarėlė tik pamiršo dar pridėti prie tų savo kalbų kitą įprastą LLRI giesmelę – apie tai, kad reikia diegti regresinius mokesčius. Kad tie, kas mažiau uždirba, mokėtų daugiau.

Ir šitą mėšlą transliuoja Lietuvos Radijas, o LLRI egzpertų trydomis remiasi Bubiliaus Kybio ekonomistai? Aš neturiu žodžių. Jei šitą projektą jie prastums (o Bubiliui, manau, to visai norėtųsi, nes taip jis galėtų išspręsti Sodros skolas), aš irgi prisidėsiu prie tų, kas eis į riaušes. Nes tai, atleiskite, totalus PYZDIEC.

Kai Kanareika peza apie komercinį socialinės rūpybos užtikrinimą, aš atsimenu tik vieną sėkmingai komercializuotą socialinės rūpybos pavyzdį – tai nacistinės Vokietijos konslagerius. Šie veikė komerciniais pagrindais. Išties puikiai.