Aš esu labai išrankus valgytojas. Ir turiu labai griežtą nuomonę apie maistą. Taip, žinoma, aš esu ne kartą valgęs ir visokios sojos, ir „bomžinių“ makaronų, ir daug kitokio brudo – gyvenimas priverčia. Bet dėl tokios patirties mano potraukis geram valgiui tik dar labiau sustiprėjo (turiu su kuo palyginti).
Esu įsitikinęs, kad „vegeta“ ir panašūs gliutamatiniai mišiniai – tai džiovintų išmatų milteliai, už kurių bėrimą maistan turi būti taikomos bausmės, o jų platintojams bei gamintojams – taikomos penitenciarinės priemonės.
Apie ketčupo paskirtį viską pasako amerikiečių liaudies posakis: nebūna supuvusio maisto, būna tik per mažai ketčupo. Vienas iš šlykščiausių vaizdų, kokius tik esu matęs – tai kai viena persona ant puikaus kraujinio steiko užsipylė fuflavičiaus ketčupo. Fuj.
O ką jūs galvojate?
Kokios dar yra pačios baisiausios nuodėmės, kokias gali padaryti virėjai ar valgytojai?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Na mane labiausiai nervina, kai maitinimo įstaigose jau iškart užpila kečupo. Pamenu vienam kabake užsisakiau labai skambiai pavadintą patiekalą „Karališka vištiena“ ar pan. bet su prierašu „su trimis padažais“, tai ant vištienos jau buvo pripilta kečupo, majonezo ir dar kažko 🙂
O šiaip tai man atrodo, kaip kam patinka, bele tik skanu. Tegu ir iš jautienos išpjovos kotletus kepasi jei patinka 🙂
Jei tai nėra paslaptis, kas tai per kabokas buvo?
Na aš tiksliai ir nepamenu senokai tai buvo, gal pas erlicką, bet gal ir ne 🙂 Negražu būtų bereikalo juodinti 🙂
Ėėė… Jo… Pas Erlicką nekoks maistas būdavo, kiek atsimenu… Beje, daug metų ten bebuvau, ar dar veikia tas kabokas?
Na prieš kokius metus tai dar veikė 🙂
aprašyti savo pasibaisėjimą maistu lj-juj? 😀
Nes net carienė Jelizaveta ten kažkurioji niekad nebardavo savo virėjų, jei sriubą persūdydavo ar košę pridegusią patiekdavo. Nemandagu.
Pridegusi košė ar persūdyta sriuba -- tai klaidos, kokias gali padaryti bet kas. Nelaimių būna visiems.
Bet tikslingas, apgalvotas, klastingas, šlykštus ir nusikalstamas veiksmas -- toks, kaip vegeta apibarstytas kepsnys -- tai ne klaida, ar ne? Taigi, ne apie klaidas kalba, o apie tyčinius nusikaltimus 🙂
Žodžiu, tenekamuoja tamstos sąžinės graužatis: nepadoru būtų slėpti kasdienius kai kurių subinburnių nusikaltimus, o ne apie juos paskelbti.
na, nebūtinai nelaimių. Pvz galima priekabiai bjauriai poniai pateikt pyragėlių su žiurkių kakučiais. Ar įmaišyt vištos nagų į šaltieną 😀
Virėjai yra galingi.
Tai juk tokie pat atvejai, kaip ir pridėti vegetos į tuos pačius pyragėlius ar šaltieną.
jei pyragėliai su mėsa -- gal. Į desertus gi vegetos nededa.
Bet jo, gatavi prieskoniai yra kashkas klaikaus.
NEEEEEEEEEEEE, NEEEEEEEEEEEEEEE, NEŽUDYKITE MANĘS!!!!!!!!!!!!!!!!! (C) rokiškis
Vegetoidai vegetą deda ir į saldumynus -- vegeta jiems tinka visur!
hehe, kažkada žiauriai supykau ant vienos vištos, kam jin man pribėrė į mano verdamus makaronus savo šlykščios vegetos. Iki šiol tebepykstu.
Aš irgi neatleisčiau už tokį poelgį. Siaubingai įsižeisčiau.
😀
Tu dar apie sriubų klaną parašyk… 😉
huh. Yra ir sriubų klanas? Apie sriubų bendraminčius tai žinau.
http://www.livejournal.com/poll/?id=1066315&mode=results
Gyveni ir mokaisi.
Kažką dar norėjau paklaust, bet pamiršau.
Nežinau, ar tai nuodėmė, dar ne visus Talmudo tomus perverčiau, bet va majonezo naudojimas ne pagal paskirtį yra neabejotinai blogas paprotys. Taip, jau pirktinės salotos/mišrainės yra blogis, o ir pirktinis majonezas ne visai gėris. Bet karšti patiekalai su majonezu yra seubas grynu pavidalu.
Ghrmz… Dabar pagalvojau, kad gal ir mano skonis iškreiptas…
Aišku, majonezas yra neretai daromas su pieno produktais, todėl nekošerinis gaunasi, jei su mėsa… Ale man tai labai patinka toks dalykas, kaip mėsos kepsnys su majonezo padažu (majonezas perpus su grietine, galima pridėti dar ir prieskonių -- pvz., krapų, triufelių, etc.).
Kita vertus, sutinku, kad kai majonezą deda į kepamą maistą -- tada tas majonezas įkaista, iš jo išsiskiria aliejus ir dažnai gaunasi nei šis, nei tas. Nors, irgi yra tam tikrų „bet“ -- pvz., karbonadas, užkeptas su sūriu ar mėsos su sūriu užkeptinė.
O šiaip, priminėt man vieną dalyką -- baisiai nepakenčiu lietuviškų baltų mišrainių, ypač tų, kur visokios virtos morkos ir žirneliai ar, neduokdie, burokėliai.
Šiaip jau majonezas yra šaltas padažas.
Naminis skaniau negu gamyklinis.
O į kepamus patiekalus majonezo dėt nederėtų. Jis nėra tam skirtas, skirtingai nei devynios galybės kitų gerų dalykų. Kepsniai arba mėsos apkepas su sūriu gadinami majonezu, beje, tik postsovietinėj erdvėj.
O aš baltą mišrainę mėgstu. Tiesa, morkos būna orkaitėj keptos kartu su svogūnais bei česnakais.
Majonezas, kepant su sūriu, persilydo, sudarydamas tokį specifišką sūrio padažą, kuris dar ir apskrunda, sudarydamas plutelę. Būtent todėl jis ir naudojamas -- be jo tokių fokusų padaryti nepavyksta.
O dėl to, kad šaltus padažus galima naudoti su karštais patiekalais -- pati pabandyk, daugelis labai labai atitinka 🙂 Tarp kitko, Vidurio Rytų padažų klasika -- adžika -- patiekiama šalta, bet valgoma su karštais patiekalais. Kitas pavyzdys -- lietuviškos karštos bulvės su šalta grietine 🙂
Dėl majonezo su sūriu -- netiesa. Yra daugybė kitų būdų. Kaip rusai sako, учите матчасть. Čia be jokių šypsenų, 100 proc. rimtai.
Dėl šaltų padažų -- visaip sviete esama, nesiginčysiu. Nors aš tai kepsnio su majonezu vis tiek nevalgyčiau.
Gerai padarytą adžiką su daug kuo galima valgyt, kad ir su duona.
O bulves aš, kaip žmogus, turintis žemaitiškų šaknų, valgau su kastiniu. Arba su česnakine varške.
Tai pasakokite, kaip ten padaryti tokį padažiuką be majonezo -- man labai norisi sužinoti. Čia irgi rimtai, be jokių šypsenų.
Rašiau dvi valandas ir vis tiek nieko gera neparašiau, net nepaniurzgėjau
Brangiai kaštuotų, neišsimokėtum tamsta 😀
Jeigu be bajerių: neturiu žalio supratimo, kaip kept mėsą su sūriu, nes niekada gyvenime to nebandžiau daryt. {Daržovių apkepui naudoju kokį nors panašų į au gratin metodą.}
Bet visai tvirtai galiu pasakyt, kad jog ir koks būtų imamas sūris padažui, majonezo ten nereik. Reik literatūros? Visada prašom:
http://community.livejournal.com/catalog_nax/11269.html
Ieškokite rubrikos „Сырик с маянезиком или Пинаем вместе“.
[Čiortas, iš kur tiek žmonių šendie, kiba eit paklaust, gal kas kur saldainius dalina, gal ir man duos]
Re: Rašiau dvi valandas ir vis tiek nieko gera neparašiau, net nepaniurzgėjau
Ghrmz… Arba aš ten nieko nerandu apie užkepimą, arba mes kalbame apie skirtingus dalykus :-/
Re: Rašiau dvi valandas ir vis tiek nieko gera neparašiau, net nepaniurzgėjau
Mėsa su sūriu ir majonezu vadinama santrumpa МПФ.
Re: Rašiau dvi valandas ir vis tiek nieko gera neparašiau, net nepaniurzgėjau
Ooooooo…. Perskaičiau… tikrai, tamsta tiesiog nesupratot apie ką kalbėjau aš, o aš nesupratau, apie ką tamsta kalbėjot 🙂 Gavosi taip, kad jūs apie akėčias, o aš -- apie vežėčias 🙂
Nesvarbu, tiek to 🙂 Tik tiek pastebėsiu: Lietuvoje maisto gaminimo lygis, mano supratimu, gan kardinaliai aukštesnis, nei Rusijoje, todėl vargu ar vertėtų į jų problemas žvelgti taip, kaip į mūsų. Sakyčiau netgi, kad dauguma iš jų nesuprastų, kuo mums čia nepatinka vegetos ir ketčupai 🙂
O dėl to MPF -- „Carskoje selo“ Vilniuje, kai tik atsidarė, gamino šitą daiktą. Tikrai rusiška virtuvė. Klaiki ir nemokšiška. Pvz., „karbonadas, apkeptas su sūriu ir konservuotais žirneliais“. Išgamos.
Ten daug geros literatūros.
Baisią virtuvę gali rast bet kokiam krašte. Neseniai savo akim mačiau, kaip šiaip jau pakaltinamas žmogus sugadino jautienos išpjovą, kepdamas su majonezu ir sūriu. Aš tai maniau, kad tai legendos.
Pasirodo -- ne.
O gaila.
Negaliu net pakomentuoti. Galiu tik jam patarti pasikepti gryno majonezo ir valgyti jį su patroškintu lašiniuočiu.
Galima, aš mažumėlę pasisklaidysiu? Sunki diena.
Ir, beje, mano kvaila galva, kiekviena sudedamoji patiekalo dalis turėtų įsipaišyt į „kokią tai“ kulinarinę logiką.
Va nafig kept šaltą emulsiją (juolab jeigu pirktinę- tai su visais emulsikliais), tai man niekaip nedašyla.
Re: Galima, aš mažumėlę pasisklaidysiu? Sunki diena.
Konceptas, kad kulinarija turi būti logiška, yra logiškas, bet jis neturi būti dirbtinai susiaurinamas 🙂
Prisiminkim, kad majonezas, žiūrint chemiškai, tai -- vandens ir aliejaus mišinys su baltyminiais priedais. Kaitinant su sūriu (pastarąjame -- reiabalų ir vandens proporcijos gan panašios į tas, kurios yra majoneze), toks mišinys gerai sąveikauja: majonezo riebalai skverbiasi į sūrio riebalus, o majonezo vanduo -- į sūrio baltymus ir vandenį. Taip fermentinis sūris tolygiai ištirpsta majoneze, pavirsdamas į gan tolygų padažą. Štai ir visa logika 🙂
* atsidūsta *
Мes ne tos pačios chemijos mokėmės.
Ties čia diskusiją laikau baigta.
Patikrinkit, tamsta, eksperimentiškai 🙂
Oj, tikrai ne viską reikia savo kailiu mėgint, tamsta.
Jeigu kada užsimanysiu šilto majonezo, tai verčiau jau pabandysiu pasidaryt olandiško padažo.
O kol kas mano poreikiams visai tinka baltas padažas su sūriu. Ir jokio kepto majonezo.
Kada nors tamstą specialiai pavaišinsiu kai kuo, jei tik šį tą labai nekošerinio valgysit 🙂
Nevalgysiu.
Kiaulienos nevalgau dėl alergijos (taip, galėčiau dirbti kiaulienos indikatoriumi), o mėsos su pieno produktais nevalgau šeip.
Re: Nevalgysiu.
Ghrmz… Na, ką padarysi :-/ Teks jumi nesužinoti užkeptinių paslapčių 🙂
Re: Nevalgysiu.
„mėsos su pieno produktais nevalgau šeip“ -- biški ne į temą. O sojos pienas beigi tofu su mėsa turbūt galima?
Re: Nevalgysiu.
Galima, žinoma. Gi tai augaliniai produktai.
Bet man tas fu, oi, tofu neskanu. Gal aš kokį netaisyklingą tą fu, t.y. tofu valgiau, bet man tai tikrai fu tas tofu. O sojos pieno mano skrandis netoleruoja. Siunčia protesto notas 🙁
Ir taip, ir ne. Kinijoje, tarkim, natrio gliutamatą kažkokiu gudriu pavadinimu parduoda maišeliuose, patį vieną, su niekuo nesumaišytą, tokie balsvi kristalai. Tačiau tai nėra stebuklingas prieskonis, nuo kurio viskas skaniau, jo įdeda tik tam tikrais atvejais, kuomet aukštos klasės virėjui atrodo, jog jis viską padarė teisingai, tačiau va trūksta dar truputėlį tokio cinkelio, kilstelėti skonį truputį reikia, ir pan. Žinoma, amerikoje „kiniečių“ virtuvėje visa tai buvo supošlinta ir MSG buvo pradėtas dėti kone visur. Su vegeta vėlgi tas pats dalykas, paprastai jos skonis labai išlenda, ypač tarkim jeigu ji užbarstyta ant virtų bulvių ar bulvinių blynų (bjaurastis). Tačiau kai viena patyrusi virėja, žmonos giminaitė, pagamino balandėlių, aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl jos balandėliai žymiai skanesni, nei maniškiai, gi atrodo viską tą patį darau. Pasirodė, nuo vegetos, kurios ji deda tik į kai kuriuos patiekalus, kur ji tikrai tinka.
Ghrmz… Esu valgęs balandėlių, virtų su vegeta. Buvo labai šlykštu 🙁 Gal ten buvo kažkokia kitokia vegeta?
Galiu pasakyt, ką darydavo mano močiutė (A+A, ekstra lygio virėja, išugdžiusi manyje nesuvaldomą skrandžio vergą) -- ji, virdama balandėlius, puodo dugną nuklodavo gan storu plonais griežinėliais supjaustytų morkų sluoksniu, tankiai sudėdavo balandėlius (kad morkos neiškiltų), vandens pildavo mažai ir ilgai troškindavo, į pabaigą įdėdama grietinės ir truputį pabarstydama krapais. Puodo dugne persitroškinusios morkos bei grietinė ir duodavo tą cinkelį.
Ne, tu įsiklausyk -- ne virtų SU vegeta, bet su žiupsneliu vegetos, o visa kita -- kaip tu pasakoji, panašiai. Tiesa, ji dar vietoj vandens pila nuoviro, kuris liko išvirus kopūsto galvą. Tikrai, patikėk, ji išmano, ką daro, vegetą deda retai kur, bet ten ji grojo labai puikiai, ir suveikė būtent gliutamatas, o ne visi tie džiovinti daržoviniai priedai mišinyje :{) Didžiausia bėda, kad „vegetininkai“ šį mišinį laiko už panacėją ar kažkokį mumijo, kurio reikia dėti kuo daugiau, na ir iš ten automatiškai tas pasišlykštėtinas skonis išlenda.
Reiktų gaminti kečupą su vegeta 🙂
O taip pat padažą „Ypatingai rožinis šašlykų padažas su nežemiško gardumo kruopelėmis“ = kečupas + majonezas + vegeta.
galiu lažintis, kad LT picerijose toks ir yra 😀
O vat ir nelabai. Beje, bent jau Mamba picerijose labai neblogas jų pačių gamybos kažkoks baltas padažiukas. O apie Pizza Jazz išvis negalėčiau blogai atsiliepti, jei tik picų padus išmoktų daryti normaliai, kad nebūtų, kaip džiūvėsis. Tarp kitko, mane labai nustebino, kad Pizza Jazz tikrai moka kepti kraujinius steikus.
Ėėė… Ghrmz… Pagalvojau -- išties kažkokioj lievoj picerijoj mačiau tokį padažą -- majonezą maišytą su ketčupu.
Dar žuvies taukų kelis lašelius į tą padažą galima būtų įlašinti, kad skonis taptų visiškai nepakartojamu 🙂
Ricinos ;{)
Drįsčiau nesutikti. Žolinis ricinos kvapas užmuštų žuvies taukų aromatą, o kartus skonis iškart atbaugintų šlykštybių mėgėjus. Todėl geriau rekomenduočiau tiesiog įberti gerai susmulkintų purgeno tablečių, juolab, kad tasai viduriavimą sukelia dar smarkiau.
Beliko surasti tik testinį subjektą ;{)
Jo, reikia tik stebėti, kas čia komentaruose pasisakys, kad mėgsta vegetą -- tam ir duosim šio padažo 🙂
Iškart užsakau dešimt litrų anytai. Ji panašų padažiuką ir gamina kasdien, ir mumi kartais verčia valgyt.
Nagi, receptūra pateikta, visi produktai -- lengvai gaunami, taigi -- padarykite, pavaišinkite ir perduokite mums atsiliepimus 🙂
Baikit juokus, savo rankomis gaminti TAI? Mano nervai toli gražu ne tokie stiprūs…
Mūsų -- irgi. O moterų nervai, kaip plačiai žinoma, yra žymiai stipresni, nei vyrų.
Pervertinate mane, ponuli. 😉
Ir padaryti TV Shop „stiliaus“ reklamą, kur iš pradžių nespalvotas vaizdas ir didžiulė betvarkė: „anksčiau aš naudojau keliolika padažų ir buvo labai sudėtinga“ (vaizdas persijungia į spalvotą), „o dabar užtenka vieno universalaus, kuris padaro skanų ben kokį patieklą! Žymiausi Rumunijos virėjai rekomenduoja“
Jo, o paskui, užėjus į eilinį kabokėlį, teks valgyti šiuo padažu pagardintą maistą… Košmaras…
Mmm, na ne visai. Kiekvienoj užkandinėj (Kinijoj, turiu omeny) prie virėjo guli dubenėlis su weijing (MSG), ir kiekvienam patiekale jie jo įdės. Netgi jei triskart paprašysi nedėti. Ir namie jį naudoja, žodžiu, maistas be MSG kinam ne maistas. Ne prieskonis tai… tiesiog bet kokį skonį paaštrina, kaip pats sakai, „kilsteli“. Užtat Lietuvoj gaminamas disanxian (toks patiekalas) skonio lyg ir panašaus, bet ne tokio ryškaus kaip kad iš Kinijos prisimenu.
Na, kiniečiai viską taip permaišo, kad jų maistui net ir tas gliutamatas nelabai tepakenkia. Ale tai jau specifikos, sakykim taip.
Nors man kinietiškas maistas dėl tos priežasties ir asocijuojasi su sojos padažo ir gliutamato mišiniu :-/
O man -- su nežmonišku aliejaus kiekiu 🙂 Rimtai, kadangi esmi vegetarė, tai daugiausiai susidurdavau su daržovių patiekalais, o jie -- tai tiesiog aliejaus ežeras :/ Vat kad šitaip mūsiškuose kinų restoranuose nedaro, tai jau gerai…
na va, vadinasi mane blogai informavo :{)
„Vienas iš šlykščiausių vaizdų, kokius tik esu matęs -- tai kai viena persona ant puikaus kraujinio steiko užsipylė fuflavičiaus ketčupo“
Ooo ne, tai dar ne baisiausia. Debesų purumo ryžiai su lašišos furikake ir žiupsneliu gomashio paskandinami toje raudonoje bjaurastyje -- va TAI jau tikrai kraupuma.
NEEEEEEEEEEEE, NEEEEEEEEEEEEEEE, NEŽUDYKITE MANĘS!!!!!!!!!!!!!!!!!
bet tai sakytau, kokia tai net isterinė reakcija. Ar jau tikrai taip traumuoja? Ar spec. publikai? 😀
Įsivaizduokite, kad savaitę laiko ieškojote receptų, paskui pirkote puikiausius produktus, su meile ir ir visa savo dūšia darėte pusę dienos fantastišką ir subtilų patiekalą, kokį paskui galima būtų prisiminti net po metų… O tada kažkas iš valgytojų nusimauna kelnes, priš**a sau ant lėkštės, permaišo su jūsų gamintu patiekalu ir ima visą tai valgyti. Argi jūsų neištiktų priepuolis? Ar jūsų tai netraumuotų?
ne taip labai, kaip šis komentaras, aišku, nes nu… PRIE KO ČIA ŠIKIMAS Į LĖKŠTĘ???? Fui, kokia tai neestetiška rokiškio vaizduotė.
Čia yra skonio reikalas. Jei žmogui skanu, tai skanu. Vegeta ir ketčupas ant steiko. Ar tuno salotos su braškių uogiene. Ar obuolių pyragas su vaniliniais ledais, va, baisesnio derinio nesugalvoju.
O šiaip tai draugus reikia atidžiau rinktis, jei jie taip daro. Begėdžiai.
Čia ne mano vaizduotė neestetiška, čia kai kurie žmogėnai yra tokie neestetiški, kad iš jų visko galima tikėtis. Nes ko gi galima tikėtis iš žmogaus, kuris ketčupu aplaisto puikų patiekalą ir paskui dar tai valgo?
zepelinas sako, kad prie tarybinių dešrelių ketčupas tinka 😀 Išdrįsk dabar anam ką nors pasakyt 😀
Koks maistas -- toks ir padažas. Ketčupas dar geriau tinka prie kinietiškų ir ukrainietiškų makaronų po 39 centus.
Aš manau, kad namuose skaniai paruoštam maistui praktiškai nereikia jokių tu fuf..ų, majonezų, dirbtinių užpilų ir kitokios chemijos.
O geriausi prieskoniai -- pipiriukai, pertažolė, mairūnas, bazilikas, cesnakas, svogūnai, porai, krapai, imbieras, kmynai ir dar daug kitų….
Žinoma prie tų prieskonių naudojama gera mėsytė ar žuvytė 🙂
A, seilytės nutyso?
O jei tie prieskoniai šviežutėliai, ką tik suskinti iš lysvės po virtuvės langais…
Mmm, rimtai seilėtekis. Einu lesioti savo juozažolių, šiemet kažkaip jos anksčiau už raudonėlius atsigavo po žiemos miego. 🙂
Vakar kepiau kiaulienos kepsnį orkaitėj, įdarytą smulkintais obuoliais, prieskoniai -- česnakai, juodieji, kvapieji ir baltieji pipirai, rozmarinas. Į visą laisvą skardos vietą pridedama bulvių, įpilama truputis vandens, pašlakstoma aliejumi. Kepama pusantros valandos po folija, paskui pusvalandį -- atvirai. Tiesą sakant, gana nedaug darbo, o valgyti -- malonumas. Patiekiama su žirneliais, grietinės-majonezo padažu. Na, o jums dabar seilytės nutyso? 😉
Šiandien mano vakarienė: atšaldyta kepta žuvytė (šį kartą buvo menkė). Kai iš abiejų pusių apskrudo žuvytė, keptuvėje ant jos užtepiau padažą (majonezas+česnakas) ir uždėjau fermentinio sūrio, užvožiau keptuvės dangtį, palaukiau kol „patižo“ sūris. Garnyrui birūs ryžiukai ir marinuotas česnakas. O dar balto sauso vyno taurė….
Kaip matote, jokios chemijos ir sintetinių prieskonių.
Pati didžiausia nuodėmė -- tai o valia bebrai, paversti mėsėdžiais.
Degsi bebrų pragare. 🙂
Prašau čia apie bebrus neaiškinti -- jie nuo seno vartojami lietuviškoje virtuvėje.
O tarp kitko, kovoje prieš bebrus visai galima būtų panaudoti vegetą, kurią galima būtų berti į vandenį, po kurį nardo bebrai. Nuo vegetos bebrai išdvėstų ir visa problema būtų išspręsta. Deja, tokiu atveju prarastume vieną iš maistui tinkamų žvėrių… Padėtis be išeities, ar ne?
Bijau vėl nepataikyti į kulinariškai elitarinį mainstrymą, bet manau, kad pačio teiginys, kad pomidorų padažas ir vegeta yra „džiovintos išmatos“ ar pan., ir bet koks šių dalykų vartojimas yra Nusikaltimas prie Gerą Skonį nėra pakankamai pagrįstas ir argumentuotas…..
Galėčiau kukliai nutylėti, bet kadangi saikingai ir ribotai vartoju abu daiktus -- ir nelaikau savęs hamburgeristu, tai noriu išgirsti tokios griežtos nuomonės pagrindimus arba prisipažinimą, kad šiek tiek pasikarščiavai…:)
Bo tinkamai ir laiku įbarstytas truputis vegetos dar jokiam patiekalui nepakenkė -- netgi bulvinių blynų tešlai, o geros kokybės pomidorų padažas visai tinka prie kokių elementoriškų tarybinių dešrelių pusryčiams…
Ėėėė, užbėgdamas už akių pastebėsiu, jog suprantu, kad rimti gurmanai banalių dešrelių pusryčiams nevalgo, o gaminasi kokias šviežias prancūziškas salotas iš 10-15 ingredientų, bet kad aš pamiegoti ilgiau mėgstu…:(
manau, kad jei žmogus gali sau leist valgyt tarybines (*žiaugt* vien nuo pavadinimo) dešreles pusryčiams, tai skonio subtilybių jam aiškint neverta 🙁
Nesu alergiškas pavadinimams. Tos dešrelės objektyviai yra vienos geriausių.
Dovanok, bet valgomo objekto turinio vertinimas pagal formai (pavadinimui) taikomus kriterijus absoliučiai diskvalifikuoja Tamistą, kaip „skonio subtilybių ekspertą“ mano akyse…;)
Bo nenorom kyla įtarimas, kad su tinkamu pavadinimu tamstelei bet kokį š… galima prakišti…:)
Na, nežinau, kiek objektyvumo tame jų gerume, bo man tikrai teko valgyti ir skanesnių. Bet bent jau ne pačios prasčiausios, taigi -- nesiginčysiu. Tik su garstyčiomis vistiek geriau. 😉
bo man tikrai teko valgyti ir skanesnių
O? Pavadinimus, plz., nes pirksiu ragauti…:)
Re: bo man tikrai teko valgyti ir skanesnių
Bijau, kad dabar neprisiminsiu, senokai apskritai jokių dešrų nepirkau. Pamenu tik, kad buvo kažkas iš tų „specialiai vaikams“, ir kad pirkau mažoje krautuvėlėje pardavėjos patarta. Jei ką, galėsiu paklausti prie progos -- gal atsimins, kokias te įsiūlė. 🙂
aš kalbu apie tokio tipo dešreles, pavadinimas tik papildo 🙂 pervadinus jas ‘meauce de jour’, vis viena nesinorėtų valgyt 🙂
pervadinus jas ‘meauce de jour’, vis viena nesinorėtų valgyt
Khhm, nesu aš tų dešrelių fanas, valgau jas darbo dienomis daugiau iš rytinio tingėjimo ir paminėjau kaip pavyzdį maisto, prie kurio pomidorų padažas visai tinka.
Beje, noriu pastebėti, kad visai ne sovietai buvo tų „sasiskų“ išradėjai -- kiek suprantu, jų ir panašių į jas gimtinė yra Vokietija. Kas buvo Bavarijoje ar Austrijoje ir ragavo tenykščių dešrelių, kurios yra vietinis kulinarinis paveldas, tas žino, kad tos nelaimingos „tarybinės“ sasiskos, dėl kurių susilaukiau tiek priekaištų, savo skoniu yra tiesiog skanesnės nei anos, praktiškai beskonės…
Kaip, beje, ir daugelis lietuviškų šviežių, parukytų ir rukytų dešrelių.
Tiesa, kad jau užėjo kalba: o tai kuo darbo dienomis pusryčiauja besibjaurintys sasiskomis „gero skonio“ ložės nariai? Keptomis kurapkos krūtinėlėmis švelniame bruknių padaže su trupučiu šviežiai tarkuotų mango..? O tai kelintą jūsų žmonos iš patalų kylą -- 4 ryto?
Re: pervadinus jas 'meauce de jour', vis viena nesinorėtų valgyt
jei iš eilės -- žmona kyla 7ą ryto, valgau pusryčiam paprastai avižinius arba kvietinius dribsnius su pienu, bet čia tikriausiai ne esmė 🙂
O pomidorų padažas ir kečupas bent jau man -- tai diena ir naktis. Nors ne, naktis gal šiaip visai nėr blogai, greičiau kaip Toyota ir Kia 🙂
Re: pervadinus jas 'meauce de jour', vis viena nesinorėtų valgyt
..valgau pusryčiam paprastai avižinius arba kvietinius dribsnius su pienu, bet čia tikriausiai ne esmė 🙂
Kaipgi ne esmė? Ir dar kokia esmė -- besimaitinantis fabrikiniu būdu perdirbtu paukščių maistu asmuo turėtu pasisaugoti kritikuoti mėsėdžių mitybos įpročius…:)
Atvirai sakant, nelabai ir suprantu, kodėl pusryčiauti perdirbtos iki neatpažistamumo mėsos gaminiais (aka sasiskos) pagal vokiečių ir kaimyninių Europos regionų tradicijas yra nusižengimas Geram Skoniui, o pusryčiauti pagal Hamburgerėdžių Šalies papročius perdirbtomis iki neatpažistamumo avižomis ar kviečiais (aka dribsniai), kuriuos Lietuvos ūkinykai tradiciškai naudojo, kaip arklių pašarą ar vištų lesalą -- jį atitinka..?
Drįstu abejoti tokios pozicijos pagrįstumu ir loginiu nuoseklumu…:)
Re: pervadinus jas 'meauce de jour', vis viena nesinorėtų valgyt
mes, berods, nukrypom nuo temos. Jūs gal galit pakomentuot skirtumą tarp kečupo ir pomidorų padažo?
Re: mes, berods, nukrypom nuo temos
Jūs gal galit pakomentuot skirtumą tarp kečupo ir pomidorų padažo?
Eeee, sunkiai, nes šiais laikais, skirtingai nuo XVII a., kai šiuo žodžiu buvo vadinamas žuvies bei moliuskų marinadas ar užpilas, ar XVIII a. kuriame jis tapo padažu iš ančiuvių, gr.riešutų, česnakų, pupų ir vyno, jis ir reiškia būtent pomidorų padažą.
Kitas dalykas, kad yra pigių ir nekokybiškų to padažo rūšių, gaminamų iš krakmolo, dažų ir chemijos pramonės atliekų, kaip yra ir kokybiškų ir puikių gaminių, pagamintų iš aukščiausios rūšies tomatų.
Būtent todėl ir bandau išklausti gerb.Rokiškio, ką jis kritikuodamas pomidorų padažo vartotojų skonį vadina žodžiu „ketčupas“, nes man. pvz. irgi neaišku..:(
Re: mes, berods, nukrypom nuo temos
gal tada galėtumėt rekomenduot kokį? nes mano neišlavintam skoniui ir paprastas pomidorų padažas skanesnis už bet kokį lt ragautą kečupą…
Re: mes, berods, nukrypom nuo temos
Pardon, nesusišnekame -- juk ką tik pasakiau, kad ketčupas ir yra pomidorų padažas, o Jūs teigiate:
.. mano neišlavintam skoniui ir paprastas pomidorų padažas skanesnis už bet kokį lt ragautą kečupą…
Prašome paaiškinti, ka Jūs vadinate „pomidoru padažu“, o ką „ketčupu“ ir kuo jie skiriasi..?
Re: mes, berods, nukrypom nuo temos
paprastai būna parašyta etiketėje 😉
Re:…paprastai būna parašyta etiketėje 😉
Ėėėėėė…dovanokite, bet net išsižiojau iš nuostabos…:)
Tai Jūs „ketčupą“ nuo „pomidorų padažo“ skiriate tik pagal tai, kuris žodis užrašytas stiklainio etiketėje -- ir ….viskas?
Kitaip, sakant, jeigu gamintojas pakeistu etiketę ir ant to pačio produkto uždėtu kitą žodį (~be galo skanus pomidorų padažas gurmanams), Jūs jį pradėtumėte vertinti kitaip, nei anksčiau…? :))))
Atvirai sakant, vos nenuvirtau nuo kėdės iš juoko -- gerai, kad ant ratukų buvo…:)
Ką gi, pasirodo mano pats pirmas pastebėjimas dėl Jums būdingo turinio vertinimo pagal formos kriterijus buvo gana taiklus..
Re: …paprastai būna parašyta etiketėje 😉
Šiaip tai palaikau, kad šiuo metu ir „ketčupas“, ir „pomidorų padažas“ -- tai tas pats velnias -- kas kaip nori, tas taip vadina.
Tiesa, jei tamsta mėgstate gerą ketčupą -- tai rekomenduočiau pasieiškoti kokio nors, padaryto iš džiovintų pomidorų. Retai kur tokio būna, bet truputį geresnis dalykas, tiesa, turintis dar aštresnį (pomidoriškesnį) skonį. Įtariu, beje, kad būtent tokį padažą klaustux ir vadina pomidorų padažu, kai dauguma, prisimenančių sovietiniais laikais buvusį panašų bulgarišką ketčupą ir vadina ketčupu 🙂
Re: …paprastai būna parašyta etiketėje 😉
Tiesa, jei tamsta mėgstate gerą ketčupą -- tai rekomenduočiau pasieiškoti kokio nors, padaryto iš džiovintų pomidorų.
Dėkui, gal ir reiks paragauti, nors įtariu, kad tarybinėms dešrelėms mirkyti džiovintų pomidorų padažas bus per prašmatnu…:) Šiaip perku brangiausius lietuviškus variantus stiklainiuose -- dabar pradėjo patikti toks Vičiūnų, berods, „senobinis“ ar „tradicinis“ -- pagal 1957 m. receptūrą..
Re: …paprastai būna parašyta etiketėje 😉
A, jo, anasai padažas stiklainiukuose geresnis už visus tuos fuflavičius, pigius heinzus ir čiumakus. Jei atmintis nemeluoja, netoli pusės to padažo sudaro obuolių tyrė, dėl to ir skonis švelnesnis.
Tik vis tiek, nedėk ir jo, jei valgysi gerus patiekalus 🙂
Visai nenoriu tamstai prieštarauti -- mūsų gyvenimas toks, kad norom-nenorom priprantame valgyti visokį brudą. „Tarybinės“ dešrelės, kurių neperku vien dėl pavadinimo -- tikrai vienos iš geriausių (nors ir neperku, bet ragauti teko).
Štai jums truputį apie jų gamybos technologiją, išrastą tikrai SSRS (vienas iš daugiausiai pinigų SSRS atnešusių patentų): rutulinis maisto malūnas, kuriame dideli plieniniai šratai sukami dideliu greičiu plieninėje cilindinėje kameroje. Tokiu būdu galima sumalti į tolygią masę bet kokias mėsos pramonės atliekas, pvz., kaulų, gyslų, žarnų, odos ir pan. mišinį. Kitų rūšių malyklės to nesugeba. Iš kur ši info? Iš vieno sovietinio žurnalo -- „Izobretatel i racionalizator“, maždaug apie 1985 metus.
O apie ketčupą šiame kontekste galiu pasakyti tą patį amerikietišką posakį: nebūna blogo (supuvusio ar atliekinio) maisto -- būna tik per mažai ketčupo 🙂 Todėl tikrai sutinku, kad jis paskanina ir pagerina tas dešreles.
Vėlgi, apie vegetos dėjimą į bulvinius blynus -- atleiskite, nekomentuosiu. Tiesiog (dėl viso pikto) žinosiu, kad jūs maistui esate absoliučiai neišrankus ir savo uoslės receptoriais net neatskirtumėte žuvies nuo agurkų. Beje, nepriimkite pastarojo mano teiginio, kaip įžeidimo, o priimkite jį, kaip faktą: dėl to galėčiau su jumis netgi lažintis, kaip, manau, ir daugelis kitų čia pasisakiusiųjų (gerb. giedrius_v tebūnie autoritetu, kuris gali jums patvirtinti mano žodžius) 🙂
Ar tikrai taip smulkiai ten sumaldavo? Atsimenu, radau kažkada daktariškoje dešroje užpakalinį pelės kumpį su gabalu uodegos. Manrods, aštuoniasdešimt septintais. Po to gerus dešimt metų negalėjau į jokią pirktinę dešrą net žiūrėti. Tokios va man asociacijos su „tarybinėm“ mėsom. 🙂
Pelė į ten pakliuvo jau po malimo, kai sumalta masė maišoma su želatina, krakmolu ir pan. priedais -- tada masė paduodama į sraigtinius siurblius (veikiančius panašiai, kaip mėsmalės) -- tokiame siurblyje pelė ir buvo sudraskyta į kelis gabalus, o tada jos gabalėlis pakliuvo į dešrą, kurią tamsta valgėte. Pelių, kurios pakliūna į žaliavas prieš malimą, nepastebėtumėte -- tie aparatai netgi plaukus susmulkina iki emulsijos.
Br. 😐 Kaži, kiek graužikų iki tol buvo suvalgyta nieko neįtariant…
Na, nedrįstu komentuoti tos stebuklingos tarybinės „sasiskų mašinos“ išradimo peripetijų, tik visgi pastebėsiu, kad tokių ir panašių dešrų ir dešrelių technologijos yra žinomis jau gan seniai ir kilo, berods(nesiimu tvirtinti) Vokietijos žemėse. Ir tas dešreles vokietukai labai mėgsta, jomis didžiuojasi, kaip kulinariniu paveldu ir kerta, net ausys lapnoja, nors pvz. man jos be krienų, garstyčių, ketčupo, adžikos ar pan. tiesiog beskonės..:(
Taigi, neatsargūs dešrelių niekintojai rizikuoja užsitraukti vokiečių tautos ir jų virtuvės gerbėjų nemalonę…;)
O apie ketčupą šiame kontekste galiu pasakyti tą patį amerikietišką posakį: nebūna blogo (supuvusio ar atliekinio) maisto -- būna tik per mažai ketčupo 🙂 Todėl tikrai sutinku, kad jis paskanina ir pagerina tas dešreles.
Na, jau supratau, kad Jums būdinga vidutinė tomatofobijos forma, bet taip ir likau nesupratęs -- kuo gi nusikalto Geram Skoniui tie nelaimingi tomatai, fabrikiniu būdu perdirbti į pomidorų padažo konservus..? Ta prasme, ar Jūs nusistatęs prieš pomidorus ir pomidorų padažą apskritai, ar tik prieš kokius nors konkrečius jų pavidalus, pavadinimus ir etc.? Pvz., jei koks Gurmanas Jūsų akysna atliktu tam tikras manipuliacijas su šviežiais pomidorais -- mirkytu juos verdančiame vandenyje, lupinėtu skūreles, trintu juos, maišytu su kitomis daržovėmis, kaitintu bei barstytų rinktiniais prieskoniais -- ko pasėkoje gautusi tas pats pomidorų padažas -- kurį jis užsipiltu ant kokios kepsnio -- ar tai irgi būtu prilyginama fekalijų gabalo užsidėjimui..?
Vėlgi, apie vegetos dėjimą į bulvinius blynus -- atleiskite, nekomentuosiu.
Khhm, čia komentarai, t.y. žodžiai nepadės -- čia, kaip taikliai sakė Giedrius V., reikia ragauti..:)) Anonimiškai pateikus nešališkai komisijai mano ir Jūsų bulvinių blynų variantus dar nežinia, kas gautu daugiau balų…;))
Tiesiog (dėl viso pikto) žinosiu, kad jūs maistui esate absoliučiai neišrankus ir savo uoslės receptoriais net neatskirtumėte žuvies nuo agurkų. Beje, nepriimkite pastarojo mano teiginio, kaip įžeidimo, o priimkite jį, kaip faktą: dėl to galėčiau su jumis netgi lažintis, kaip, manau, ir daugelis kitų čia pasisakiusiųjų (gerb. giedrius_v tebūnie autoritetu, kuris gali jums patvirtinti mano žodžius) 🙂
Ėėėė, na ypatingai gera uosle iš tikro pasigirti negaliu, dėl jaunystėje nekart sugurintos nosies, bet žuvies nuo agurkų…? Khhm, išbandysiu namuose įdomumo dėlei.
Dingojasi man, kad paskelbti tai FAKTU truputį paskubėta…:)
Apie tai, kad žuvies nuo agurko neatskirtumėt tamsta -- tai yra elementaru, bet jūs tiesiog nežinote, apie ką kalbu 🙂 Tai siaubinga, bet jūs dar to nežinote 🙂 Košmaras 🙂 Tikrai, padarykit bandymą su kokia nors stinta ir agurku. Tam, kad sau išsiaiškintumėt 🙂 Tai bus pirmas žingsnis link gero skonio pasaulio 🙂
O apie ketčupą -- viskas labai paprasta: tai yra labai stipraus skonio ir monotoniško (nesubtilaus) aromato padažas, kuris užmuša praktiškai bet kokio maisto skonį ir kvapą. Todėl su ketčupu tinka labai nedaugelis patiekalų -- taip vadinamas „grubus“ ir aštrus maistas. T.y., atliekinės dešrelės tinka todėl, kad jos išvis neturi jokių teigiamų skoninių savybių, o šašlykai -- todėl, kad jie būna smarkiai apskrudinti ar net apdegę, aštrūs, su stipraus skonio garnyru (marinuotais svogūnais) -- jų skonis persimuša net per ketčupą. Dėl tokio siauro pritaikomumo ketčupas ir yra toks baisus padažas.
Dėl siauro pritaikomumo ketčupas ir baisus
O apie ketčupą -- viskas labai paprasta: tai yra labai stipraus skonio ir monotoniško (nesubtilaus) aromato padažas, kuris užmuša praktiškai bet kokio maisto skonį ir kvapą. Todėl su ketčupu tinka labai nedaugelis patiekalų ..Dėl tokio siauro pritaikomumo ketčupas ir yra toks baisus padažas.
Visada žinojau, kad tiesa slypi kažkur anapus..:) Jeigu taip būtu buvę parašyta Jūsų teminiame poste, būčiau tiesiog prirašęs +1 ir viskas, kadangi visiškai pritariu tokiai nuomonei.
Bet ten buvo deklaruotas absoliutus pomidorų padažo (~ketčupo) BLOGIS, su kuo, būdamas doras dešrelių valgytojas, tikrai negalėjau sutikti..
Beje, tokiu atveju įdomi Tamstos nuomonė apie tas pietietiškas virtuves, kur tomatai sudaro daugelio patiekalų skonio esmę -- visi tie guliašai, čiliaikonkorne, spagečių padažai, picų pagrindai, pomidorų sriubos, šurpos ir etc. etc.? Ar mėgavimasis jais liudija katastrofiškai prastą valgytojo skonį..?
Re: Dėl siauro pritaikomumo ketčupas ir baisus
Patys pomidorai dar nėra toks blogis, kaip ketčupas, kita vertus, pomidorinė sriuba -- ji ir yra pomidorinė, kiti dalykai ten tik priedai 🙂
O jei patiekalas yra toks, kad jo skonis persimuša per tą patį ketčupą -- jis gali visai ir tikti 🙂 Bet aš pats žinau tik du normalius patiekalus, kur iš bėdos (tik iš bėdos) tinka ketčupas: šašlykus (dėl to, kad jie aštrūs, marinuoti, su svogūnais, dažnai -- apskrudinti iki apdegimo) ir picas (dėl to, kad jų esminė giluminė idėja -- tai susenusių produktų konversija). Na, ir žinoma, atliekinės dešrelės, bet jos nėra normalus patiekalas 😉
Bet tikrai nesutikčiau, kad ketčupą derėtų vartoti su gerai paruoštais spagečiais. Tam yra padorių padažų, netgi iš tų pačių atliekinių dešrelių galima padaryti -- staigiai ir labai trumpai patroškinus dešrelės griežinėlius grietinėje su smulkiai pjaustytais svogūnais ir įbėrus smulkiai tarkuoto sūrio: tokį padažą pasidaryti teužtrunka kelias minutes.
Re: Dėl siauro pritaikomumo ketčupas ir baisus
Ketčupo su spagečiais jau nuo kadais nevartoju. Kepu jautienos faršą ir troškinu su smulkintais pomidorais arba pomidorų tyre -- gaunasi toks a la Bolognese padažas..
Su grietine nieko nedarau -- ir šeimynai nelabai leidžiu, jei tik spėju pagauti už rankos -- išskyrus tradicinį grietinės spirgučių padažą.
bet kokį patiekalą galima sugadinti druska. Jei sūrumas permuša skonį.. basta. Ne ką geriau, nei kečupas (kuris išvis neįsivaizduoju, kam reikalingas)
+1
Ale žmonės skirtingą druskos kiekį mėgsta… Tai, kas vieniem atrodys normalu, kitiem bus per prėska.
Didžiausia nuodėmė, mano manymu, tai neteisingai parinktas garnyras.
Apie tuos skonį užmušančius priedus jau nebekalbu.
Oj, kokį gerą pastebėjimą tamsta pateikėt -- ir kaip man šitai iš galvos išlėkė -- juk su tuo susijęs vienas iš dažnesnių atvejų, kai pakraupstu nuo „virėjų“ išmonės.
Šiaip galiu pasakyti, kad labiausiai iš visų garnyrų šlykščiuosi burokėliais. Tačiau šis mano pasišlykštėjimas neleidžia man teigti, kad burokėliai netinka maistui, todėl ir neteigsiu 🙂
Jei rimtai, tai mane stebina paskutiniu metu atsiradusios keistos tendencijos kai kuriose Vilniaus valgyklose ir kavinėse dėti prie kepsnių apelsinų griežinėlius. Nesuprantu aš šitos mados.
O dar labiau stebina (šitą man priminė asociacija su apelsinais) -- tai kai išranda spanguolių ar bruknių „padažą“ -- paprasčiausią pigią uogienę. Man įdomu, kaip tokiems puspročiams susišviečia, kad spanguolių ar bruknių padažas -- tai uogienė?
Žodžiu, kartais man kyla mintis, jog kai kurių maitinimo įstaigų „virėjai“ serga tokiu proto aptemimu, kad ką ten tos vegetos… Tiek jau to su tomis vegetomis, bile tik uogienės prie karbonado nedėtų. Ypač dar, kai tas karbonadas su marinuotais agurkėliais pateikiamas.
Mano brolio uošvė daro nuostabų kugelį su Vegeta. Todėl aš prieš Vegetą nieko neturiu. Bet aš ir šiaip apie skonį nesuprantu, nes man viskas skanu. Pavyzdžiui, porą savaičių šaldytuve pastovėję, suakmenėję (bet mikrobangėje atšviežinti) maisto likučiai man tokie pat skanūs (ir net be ketčupo! :-)) kaip aukščiausios klasės steikas (nors ir nepamenu, kada tokį valgiau).
Bet vieną kulinarinę nuodėmę net ir aš smerkiu: pervirtas daržoves. Daržovės (turiu galvoje tokias, kaip brokoliai, kalafijorai, šparagai, šparaginės pupelės, žirneliai ankštyse, špinatai) skaniausios yra virtos labai nedaug, geriausia tik truputį patroškintos garuose, arba pakeptos wok’e azijietišku būdu, kad išliktų traškios. Deja, kai kurie žmonės suverda jas į košę, o paskui sako, kad jiems nepatinka jokios daržovės. Žinoma — pervirtos iki ištižimo kam jos gali patikti.
Didžiausias blogis yra viską visur visada valgyti su duona. Didžiausias todėl, kad nebeaktualus -- mes jau nebe visai tie Žemaitės knygų mužikai, kurie užsikišdavo duona kad būt sočiau, o po šiai dienai mažus vaikus pratina prie šitos nesąmonės ir dar pasako, kad taip REIKIA. :E
Didžiausias blogis yra viską visur visada valgyti su duona
Palaukite dar atsisakyti tokių per amžius išsiugdytų įpročių, nes pamažėlei postindustrinis pasaulis, kuriame, kaip mums mėgo aiškinti postmodernistai, valstiečių nebereikia, grimzta į elementarią maisto vartojimo didėjimo, brangimo ir trūkumo trečioms šalims bėdą….
Pvz. su nuostaba pastebėjau, kad aliejus, kuris porą mėn. atgal kainuodavo 4-4.50, dabar kainuoja 8-9 lt.
Taigi, neskubėkite dar vaikus nuo duonos atpratinti…
Re: Didžiausias blogis yra viską visur visada valgyti su duona
Palaikau. Prisitaikymas prie visnų ar kitų maisto rūšių -- tai, beje, dar ir genetiškai determinuojamas ir įrodytas faktas: jau vien todėl nevertėtų nurašyti duonos.
Vėlgi, duona yra labai geras, neutralaus skonio produktas, todėl tikrai gerai derinasi su daugeliu kitų maisto rūšių. Todėl ir šiaip nenurašinėčiau.
Kita vertus, pažįstu vieną žmogų, kuris netgi virtas bulves valgo su duona. Bet tai išskirtinis atvejis 🙂
O aliejus greitai atpigs. Kainuos maždaug 6-7 litus. Supermarketai sutartinai taip kelia kainas specifiniams produktams, tas pat neseniai buvo su pieno produktų kainomis. Pirkėjai pakraupsta nuo kainų padidėjimo, o paskui, kai jos sumažėja, ima džiaugtis, nes jau neatsimena, kiek kainavo iki pabrangimo. Labai bloga praktika, akivaizdžiai demonstruojanti, kad veikia karteliniai susitarimai.
..vieną žmogų, kuris netgi virtas bulves valgo su duona
A-jooo, yra tokių..:)
Paprastai tuo pasižymėdavo Rusijos gilumų gyventojai -- asmeniškai mačiau žmogų, kuris ne tik bulves, makaronus, bet ir šokoladinius saldainius bei arbūzą prikąsdavo su duonos gabalėliu -- kitaip jam buvo neskanu..:)
Betgi žiauriausia atrakcija buvo, kai tėvukai turėjo svečių iš tų kraštų ir sugalvojo juos pavaišinti mamos firminiais cepelinais (o tai jums ne šiaip kokie tarkiai) su spirgučių ir grietinės padažu -- kai atsikandę po kasnelį sveteliai ilgai raukėsi ir kuklinosi, vis nepradėdami valgyti, kol galų gale išdrįso paprašyti duonos. Tik tada cepelinai buvo įveikti -- kartu su pora lietuviškų batonų …
Re: ..vieną žmogų, kuris netgi virtas bulves valgo su duona
Čia jau nieko negalim padaryti. Matyt, toks atvejis, kaip kiniečiams su ryžiais 🙂
Visgi, nedrįsčiau to pavadinti maisto gadinimu -- greičiau jau tai tam tikra kulinarinė kultūra, kuri mums gali atroditi tiesiog iškreipta.
Nu jau, duonos neutralus skonis, pasakei. 😛 Taigi kiek jos rūšių, ir kiek skonių! Šiaip aš duoną mėgstu, ypač šviežią, galiu valgyt be jokių papildomų priedų -- bet man tai maistas, o ne ‘prie maisto’ (priešingai daržovėms).
Ir lieku prie savo nuomonės. Blogiau tik bandyt liaudį įtikinti, kad viskas skaniau užsigeriant kokakola.
Neutralus skonis -- tai reiškia, kad neužmušantis kitko, kartu valgomo maisto skonio. Palygink, pvz., su žuvimi ar tuo pačiu ketčupu 🙂
Nelabai matau ryšio tarp aliejaus (kuris tikrai dabar kainuoja kaip iš aukso ir deimantų spaudžiamas) ir užsikandimo duona. Nebent tamsta turit dar keistesnį įprotį užsigert maistą aliejum. 😉
Postmodernas/industrija skamba žinoma gražiai, bet šiuo atveju, bijau, priežastis banali (ir lokali) -- prasiveržinėja užtvenkta infliacija.
😀 dėl maisto užsigėrimo aliejum ir :DDD dėl tų „tamstų“. Aplink vien tamstos.
Nelabai matau ryšio tarp aliejaus (kuris tikrai dabar kainuoja kaip iš aukso ir deimantų spaudžiamas) ir užsikandimo duona. Nebent tamsta turit dar keistesnį įprotį užsigert maistą aliejum.
Khhm, kad įvertinti mano parašymą, visgi reikia žinoti, kokį vaidmenį nekurių tautų maisto gamyboje atlieka aliejus ir ką tokiu atveju reiškia jo brangimas dvigubai.
Panašių strateginių produktų yra ir lietuvių tradicinėje mityboje, todėl tokiais tempais kainoms kylant viršun, nederėtu eliminuoti tikimybės, kad nemažam gyventojų sluoksniui visgi gali tekti padidinti duonos dalį savo racionę -- atitinkamai, nepalaikiau Jūsų siūlymo pilnai ir galutinai išgyvendinti užsikandimo duona įpročių Lietuvoje.
Postmodernas/industrija skamba žinoma gražiai, bet šiuo atveju, bijau, priežastis banali (ir lokali) -- prasiveržinėja užtvenkta infliacija.
Khhm, bent truputį pasidomėjus aišku -- deja, ne lokali, bet globali….:(
Hm. Man asmeniškai nepatinka tik gatavi prieskonių mišiniai. O šiaip naudoju visokius pipirus, žolikes, druską ir tą baisiąją vegetą (dabar reiktų tamstai su manim nebedraugaut, nes neduok die kada nors vegetos į sriubą paslapčia įmesiu ar e-mail’u atsiųsiu).
_Man_ siaubingesnė nuodėmė atrodo majonezas. Išvis kaip bet koks priedas. Baisiau už visus kečupus (beje, yra pasaka, kad juos išrado jūreiviai, kad sugedusios mėsos skonį permuštų).
O postas ir kai kurie komentarai kažkuo priminė mantukus pertruškevičiukus ir kitus brudukus: kai ou-maj-fakin-gad, ji su žalia taše, dabar gi tokia tooootaliai nemadinga!!! Ir fasonas fui-fui-fui. Koks šlykštus vaizdas. Praktiškai mane šūduose išvoliojo!!! NUŽUDYKITE MANE!!!
Jo, būsiu atsargus su tamsta. Nes dar įbersit man į komentarus kokių nors vegetų 🙂 Tiesa, jei jums nepatinka gatavi prieskonių mišiniai, tai čia kaip -- vegeta -- ne mišinys?
O apie ketčupą man teko skaityti kitą istoriją -- kad aną išrado anoks keptomis dešrelėmis prekiavęs Heinzas, kai pabandęs daryti biznį, už labai mažą kainą nusipirko porą tonų pomidorų. Ir paaiškėjo, kad visi pomidorai -- supuvę. Gudrus prekeivis tuos pomidorus sumalė, pavirino, privarė druskos ir pipirų, o tada ėmė pilti ant savo šlykščių dešrelių. Kadangi visų panašių prekeivių dešrelės buvo tokios pat šlykščios, bet tik Heinzas turėjo jų skonį permušančio padažo, neįtikėtinai staigiai išaugo jo dešrelių paklausa, o aplinkiniai prekeiviai ėmė jo prašyti, kad jis to padažo parduotų ir jiems. Taigi, gudrusis Heinzas nuo dešrelių persimetė prie padažo gamybos.
O dėl majonezo problemos -- taip, juo labai dažnai piktnaudžiaujama. Klasikinis atvejis -- baltos salotos, kur visokios morkos ir žirneliai plaukioja majoneze 🙂 Bet šiaip, majonezas yra geras padažas, tik jį naudoti reikia tikslingai ir apgalvotai, o ne kur papuola.
Galų gale, apie mantukus petruškevičius nieko negaliu pasakyti. Čia gal iš televizoriaus kažkas? Jei taip -- seniai nežiūriu to daikto.
Gatavais mišiniais pavadinau tuos kur „žuviai“, „maltai mėsai“, „keptai mėsai“, „kotletams“, „vištienai“, „salotoms“, „keptoms bulvėms“, „virtoms bulvėms“. Fuifuifui.
Vegetą daug rečiau nei druską barstau. Bet būna, kad ach kaip tinka. Tikslingai ir apgalvotai, o ne kur papuola 😉 Juk galima kito kokio produkto nemėgt. Ir šaudyt šeimininkes, TĄ BAUBĄ vartojančias :))
O petruškevičiukai ir televizorius labai glaudaus ryšio neturi. Aš teliko pati jau daug metų nevartoju (nors meluoju, tėtis išvažiuodamas „dovanų“ paliko; tai kaip baldas stovi). Esmę, manau, pagavai :)) Blogiausiu atveju -- gūglas yra.
Atleisk, bet visvien nesuprantu vegetos naudojimo. Nesuprantu ir viskas. Neįsivaizduoju patiekalo, kurį anoji galėtų pagerinti.
Nu tiek jau to, įkalbėjai. Tau atleista.
Tu irgi atleisk. Tiems, kurie ją vartoja.
Nes skonis -- labai subjektyvus dalykas 🙂
Skonis -- kaip klausa. Kaip ir klausa, taip ir skonis gali būti lavinamas ir tobulinamas 🙂
Aga. Mano skonis -- skaniausias, mano klausa -- tobuliausia, mano žolė -- žaliausia ir tiesa -- tiesiausia :)))
*siunčiu vegetos skonio ir kvapo oro bučinį*
Klausa yra labai aiškus dalykas, ji lengvai šmatuojama (pvz., sugebėjimas identifikuoti pavienę natą ir oktavą, kuriai ji priklauso). Skonis -- sudėtingesnis, bet irgi konkretus dalykas. Bet tai nesvarbu.
Tebūnie tau tiesiog atleista. Jei dievas nori ką nubausti, tai atima protą. Arba skonio receptorius.
(rokiskis tyliai įtraukia shpock į sąrašą tų, ant kurių bus bandomas pikantiškojo padažo receptas)
jajA, aš taip ir supratau, kad čia kitos nuomonės turėtojai linčiuojami padažais 🙂
Kaip ten su dievais ir nosies kėlimu a.k.a. išdidumu? :))))
Idealią klausą turint, galima ir su unitazu sugroti. Ir dar. Stiklinėje -- nuodas, o šaukšte vaistas. Taigi pritariu giedriui_v, zeppelinus ir dar kai kuriems pasisakiusiems, kad vegeta kartais oj kaip laiku ir ak kaip vietoj 😉
Tafaj nebetęsiam ginčo vardan ginčo? 🙂
Juk man atleista, kad vartoju vegetą. Ir tau atleista, kad nesupranti kitokių.
C’est la vie, baby, c’est la vie. Būkim skirtingi.
Re: jajA, aš taip ir supratau, kad čia kitos nuomonės turėtojai linčiuojami padažais 🙂
Gerai, gerai jau 🙂
[burzgeriz] Baisiausia nuodėmė -- n kartų panaudotame aliejuje keptos bulvytės 🙂 Kokia kritinė n reikšmė -- nežinau, pats niekad negaminau tokiu būdu, bet pamenu kadaise susidūręs.
Bet del vegetos ar kečupo tai gal nebutini tie kategoriškumai. Kartais kur nors tinka. Aš pvz. mėgstu užkąsti (šaltos) virtos papilvės ar šoninės su juoda duona ir raugintais kopūstais/agurku/krienais ar dar kuo nors. Tai vat jai žiupsnelis vegetos, užbertas tik karštą šmotą ištraukus iš puodo, visai nemaišo, suveikia receptoriams kažkuo panašiai į paskrudusią skūrelę pvz. vištos atveju.
Tiesa, steikas su kečupu skamba labai egzotiškai ir įtartinai, net pas Oliverį, net su namų gamybos kečupu. Bet neragavęs -- nesužinosi 😉
pataisymas -- nebŪtini 🙂
Rizikuoju uzsirauti, bet…
O as nemoku valgyti daryti, ir namie virdama/kepdama pilu arba vegeta, arba nieko (dazniausiai vis delto nieko). Ir vegeta man skanu, va 🙂
Re: Rizikuoju uzsirauti, bet…
Galiu duoti vieną labai gerą patarimą: nedėk į maistą vegetos ir iškart maisto kokybė pagerės 🙂
Re: Rizikuoju uzsirauti, bet…
Galiu garantuoti -- is praktines patirties -- mano gamybos maistas tikrai daugeliu atveju skanesnis su vegeta, nei be jos (bandyta abiem budais).
Re: Rizikuoju uzsirauti, bet…
Tu nori pasakyti, kad valgį tu darai… Ekh, khe, ghrmz… Ta prasme, tu tai nori pasakyti?
Re: Rizikuoju uzsirauti, bet…
Retai -- bet darau kartais.
… labai retai…