Taigi, kartais būna nerimtai, o kartais – ir daug rimčiau. Štai toks vat straipsnis – gal kažkuo ir vienpusiškas, gal kažkam ir skaitytas. Bet man jis patinka – jame yra kabinama tam tikra multikultūralizmo ir tautinės integracijos pusė, kuri daugeliui mūsų tikrai svarbi.
Straipsnis paimtas iš ten, kur ir dažniausiai imu – http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=17&t=3939
Sebastianas Vivaras Rodrigezas (Sebastian Vivar Rodriguez, kartais dar minimas, kaip Sebastian Vilar Rodrigez ar Sebastian Villar Rodriguez) – ispanų žurnalistas, kurio vardu 2004 parašytas straipsnis apskriejo visą Internetą.
Europa mirė Aušvice
Aš ėjau Barselonos gatve, kai staiga supratau siaubingą tiesą – Europa mirė Aušvice. Mes nužudėme šešis milijonus žydų ir pakeitėme juos dvidešimčia milijonų musulmonų.
Aušvice mas sudeginome savo kultūrą, mąstymą, kūribingumą, talentą. Mes sunaikinome išrinktąją tautą, tikrai išrinktąją, nes jie mums davė didžius ir nuostabius žmones, pakeitusius pasaulį. Šių žmonių įnašas juntamas visose gyvenimo srityse: moksle, mene, tarptautinėje prekyboje, jie atnešė mums žinias, grožį, kultūrą ir, svarbiausia, sąžinės sąvoką. Visi šie žmonės buvo nukankinti, išprievartauti, sudeginti.
O paskui, užsidengę pakantumo kauke, norėdami įrodyti sau patiems, kad jau išsigydėme nuo rasizmo ligos, mes atvėrėme vartus dvidešimčiai milijonų musulmonų, kurie atnešė mums kvailumą bei nemokšiškumą, religinį ekstremizmą ir netoleranciją, nusikaltimus ir skurdą, kylantį dėl nenoro dirbti ir išlaikyti savo šeimas.
Jie perkėlė mūsų nuostabius Ispanijos miestus į trečiąjį pasaulį, paskandindami juos purve bei nusikaltimuose. Jie keliasi į butus, kuriuos jiems nemokamai suteikia valstybė ir ten ruošia planus, kaip išžudyti ir sunaikinti naivius šeimininkus. Tokiu būdu, savo nelaimei, mes iškeitėme kultūrą į fanatikų neapykantą, kurybinius sugebėjimus – į troškimą naikinti, išsilavinimą – į atsilikimą bei prietarus.
Mes iškeitėme nenumaldomą žydų norą išgyventi, sugebėjimą rūpintis savo vaikų ateitimi, jų norą gyventi, jų tikėjimą, kad gyvenimas šventas, į tuos, kurie garbina mirtį, į žmones, kurie apsėsti troškimo atnešti mirtį sau bei kitiems, savo ir mūsų vaikams.
Kokią siaubingą klaidą padarė vargšė Europa…
——
Straipsnis buvo išspausdintas 2004, Ispanų laikraštyje „Gentiuno“. O jau po kelių metų Didžiosios Britanijos mokyklose iš mokyklinių istorijos programų buvo panaikintos visos užuominos apie Holokaustą – atseit, tai įžeidžia musulmonus, teigiančius, jog Holokausto niekada nebuvo.
Tai grėsmingas požymis, kad siaubas iš lėto užvaldo pasaulį, bauginanti užuomina apie tai, kaip lengvai ištisos valstybės pasiduoda naująjam ideologiniam marui.
Praėjo daugiau, nei 60 metų nuo tada, kai pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas. Karas, kuris nusinešė 6 milijonus žydų, 15 milijonų rusų, 7 milijonus vokiečių, 5 milijonus lenkų, milijonus kitų tautų žmonių gyvybių. Jie buvo nužudyti mūšiuose, nukankinti, sudeginti, mirė iš bado – štai ką mums atnešė fašizmas.
O dabar į Europą ateina nauja fašizmo banga – šį kartą jau iš kitų, tolimesnių šalių, skelbiančių, kad Holokausto niekad nebuvo. Ir tik nuo mūsų priklausys, ar praras Europa paskutiniuosius savo kultūros likučius.
