Kuo mažiau korupcijos, tuo geriau

Ponai ir ponios, aš vat pasižiūriu žiniasklaidą ir kažkodėl nelabai suprantu, kodėl čia kažkokios nervingos reakcijos prasidėjo dėl to, kad Prezidentė reikalauja skaidrių viceministrų ministrams. Kad čia koksai tai kišimasis į ministrų politinius sprendimus ar ten kažką tokio. Tiesą sakant, netgi nelabai suprantu, kas ten per pasipiktinimai, nes čia džiaugtis reikia, o ne piktintis.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti - turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos - jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti – turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos – jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai. (Žemėlapis – kopyraitai pas Wikipedijos aktyvistus)

Beje, čia verta pasižiūrėti ir detaliau, kokia pasaulyje korupcija – Transparency International kasmet skelbia korupcijos suvokimo indeksus.

Aš tai paprastai suprantu: kažkas, kas skiriamas į politinio pasitikėjimo pareigas, yra skaidrus, t.y., neprisidirbęs – tai nėra ko čia bijoti ir viskas čia tvarkoje. O jei jau kyla kokios tai kalbos ir pasipiktinimai, tai gal tenai kas nors netvarkoj? Nes čia gi viskas paprasta: arba kokių nors faktų yra, arba jų nėra. Jei jų nėra, tai nėra ir pagrindo bijoti, o jeigu yra, nu tai jau čia reikia kažką gal visgi pagalvot.

Aš gi ne šiaip sau vis kalbu apie tą biurokratinį beprotybės ir stagnacijos liūną, kuris visus taip užveikia. Ta pati beprotybė labai gerai susijusi su korupcionieriais: kur tik korupcinionierių daugėja, ten ima nesveikai augti ir visokių reguliavimų apimtys. Ir tada jau kam nors dirbti pasidaro neįmanoma. Todėl korupcija yra labai labai blogai.

O ir bendrai, šitas reikalas dėl skaidrumo yra labai esminis. Vat dabar pasižiūrėkim į Ukrainą, panagrinėkim truputį ir suprasime, kodėl.

Korupcija yra valstybės priešas

Kai prasidėjo visokie neramumai Donbase, tenai ne šiaip sau kažkoksai Rusijos GRU papulkininkis Igoris Bezleris naglu būdu išrikiavo Horlivkos mentus ir išrėžė kalbą apie tai, kad nuo šiol jie dirbs jam. Ir tie mentai ne šiaip sau tenai paklusniai ir ramiai stovėjo, su viskuo sutikdami, nors išties turėjo tą papulkininkį tiesiog suimt ir pasodint. Tenai buvo ne teisėsauga, o realiai mentai – korumpuoti, pridarę nusikaltimų ir puikiai žinantys, jog su turimu kompromatu GRU juos daugeliui metų už grotų įkištų. Labai paprastu būdu – duotų tą kompromatą ukrainiečiams ir viskas.

Taigi, jei tik esi korupcionierius, vadinasi, atėjus momentui, tampi ir Tėvynės išdaviku. Ir paskui su visu kokiu nors Igoriu Bezleriu pakliūni į Youtube, visame gražume nufilmuotas korupcionierių rikiuotėje.

Man Ukrainos įvykiuose kliūna vienas dalykas: visi tie regionai, kur siautėja taip vadinami separatistai (o realiai – teroristai), buvo pilnut pilnutėliai visokio lygio korupcionierių. Pradedant visokiais milicininkais, pasieniečiais ir muitininkais, ištisai ėmusiais kyšius ir draugavusiais su banditais ir baigiant tų pačių regionų vadais ir netgi pačiu Viktoru Janukovyčiumi, kuris irgi iš Donecko.

Jei pasižiūrėtume į kokį nors įsivaizduojamą Ukrainos kyšininkavimo ir korupcijos žemėlapį, tai garantuoju, kad jisai daugmaž sutaps su antiukrainietiškų grupių veiklos žemėlapiu. Didžiulis korupcijos centras – Doneckas. Luhanskas – vos vos silpniau (todėl ir Luhansko liaudies respublika atsirado vėliau). Charkivas, Dniepropetrovskas – jau dar silpniau. Mažiausiai korumpuoti – vakariniai Ukrainos regionai, kur visokie tie banderovcai, per Maidaną prieš Janukovyčių protestavę.

Korupcija kelia pavojų labai paprastai: jei tik žmogus ima kyšius ir makliavoja kažką, tai šitai kažkas anksčiau ar vėliau pastebi. Ir netgi jei to nepastebi teisėsauga, tai pastebi kažkas iš šalies. Ir tas kažkas ima kaupti duomenis. O paskui, kai ateina momentas, visi tie duomenys panaudojami.

Tokiu būdu netgi kelių policininkas, imdamas kyšius, nusirita į valstybės išdavikus. Beje, pats to net neįtardamas ir apie tai negalvodamas. Paprasčiausiai, atėjus momentui, iš kažkur išlenda koks nors GRU pulkininkas, pastato naivų kyšininką rikiuotėn ir informuoja apie tai, kam tas kyšininkas nuo šiol dirbs.

Prisiminus Krymą – ten korupcija buvo tokia, kad su anais palyginus, netgi Doneckas atrodė gan padoriai. Žemių nusavinimas, reideriai ir tas pats Krymo Berkut, garsėjęs absoliučiai nevaldomu, banditišku siautėjimu. Ar kyla klausimas, kodėl Krymas taip bejėgiškai atlūžo nuo Ukrainos?

Korupcija Lietuvoje

Pačių ukrainiečių akimis – Lietuva yra be galo skaidri šalis, kur korupcijos praktiškai nėra. Juos tai stebina – mūsiškės korupcijos istorijos aniems atrodo kaip kažkas juokingai naivaus. O mums jų korupcijos istorijos atrodo kaip kažkas išvis neįmanomo (Lietuvoje dauguma žmonių netgi nežino, ką reiškia žodis „reidingas“). Tačiau toksai skirtumas atsirando ne kaip nors savaime.

Lietuvoje irgi buvo periodas, kai gaujos siautėjo, lindo valdžion ir kišo nagus prie teisėsaugos. Tą kažkaip pavyko aptvarkyti, bet vienur ar kitur galų liko – tai ten koks valdininkas užuominomis švaistosi apie viešuosius pirkimus, tai ten koks policininkas kyšį paima, tai ten kokio nors politiko giminaitis į kur nors įsivelia. Išties taip neturėtų būti.

Štai todėl čia reikia žiūrėti paprastai: bet kokie veiksmai, kurie mažina korupcijos rizikas, yra naudingi ir reikalingi.

Pažiūrėkime kitą atvejį, priešingą, nei Ukrainos: prieš daugelį metų Singapūras buvo viena iš labiausiai korumpuotų ir skurdžiausių pasaulio šalių. Pinigai per jį plaukė pasakiški, bet žmonės buvo tiesiog vargšai. Singapūras buvo tiesiog pasaulinis žmonių skurdo ir išnaudojimo simbolis.

Lūžis Singapūre įvyko tada, kai aukščiausia valdžia nutarė išmetinėti iš darbo valdininkus, kurie paprasčiausiai gyvena ne pagal oficialias pajamas ar šiaip kelia bent kokių nors įtarimų. Tiesiog vat paprastai: sklinda kažkokie neaiškūs gandai, yra kokių nors neaiškiai per gerai turtėjančių giminių – reiškia, kad esi išmetamas. Ir visa tai – sistemiškai, kiekvieną valdininką su visais jo giminėmis patikrinant reguliariai.

Per keletą metų korupcija Singapūre ėmė mažėti, o dar po kelerių metų – žmonės kažkodėl ėmė gyventi tiesiog geriau. Tiesiog ir darbą lengviau ėmė visi rasti, ir verslus lengviau sukti – dėl elementarios priežasties: dingo nesąmoningi biurokratiniai barjerai, kuriuos korupcionieriai keldavo, norėdami susirinkti kyšius. Dar per kelis dešimtmečius Singapūras tapo viena iš turtingiausių pasaulio valstybių – absoliutaus skaidrumo reikalavimai davė rezultatus.

Štai čia aš jums pasakysiu, kad ir mums verta apie tai pagalvoti apie Singapūro pavyzdį: jei tik valdininkas yra kažkoks neaiškus – jis turi lėkt iš darbo. Ir vat dėl to čia teisingai daro Dalia Grybauskaitė, kad drožia už visokius kandidatus į viceministrus, nes tai mažina korupciją – neturi būti anei jokių įtarimų apie nieką. Jei žmogus eina į aukštą postą, jis turi būti švarut švarutėlis. Ir geriau jau nekaltai ką nors apriboti, nei praleisti kažką, kas įtarimų gali sukelt.

Labai svarbu prisiminti, kad ne tik biurokratinės nesąmonės sudaro sąlygas korupcijai augti. Lygiai taip pat ir korupcija kuria visus įmanomus biurokratinius barjerus, kurie mums kelia bėdas.

Žodžiu, paprastai čia žiūrėkim, pragmatiškai: jei antikorupcinis veiksmas duoda kažkur naudos, tai reiškia, kad jis naudingas mums visiems. Ir todėl, jei jau Prezidentė ima kažką drožti dėl skaidrumo – tai yra gerai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

29 thoughts on “Kuo mažiau korupcijos, tuo geriau

  1. jautis

    Kad reikalauja skaidrumo, tai niekas neprieštarautų. Tiesiog glumina, kai iš kitų krištolinio tyrumo reikalauja toks, eee…, abejotino skaidrumo ir reputacijos veikėjas, kaip Grybauskaitė. Tokiu atveju ir supaškūdinamos geros idėjos.

    Reply
    1. As

      O kas ten su ja tokio jau abejotino? Sakyk faktus, tada gal ir dėl jos klausimų iškils.

      Reply
        1. jautis

          Apsimetantiems, kad nesupranta apie ką eina kalba, vardinu tik pačius žinomiausius viešus faktus:
          1. Įtartinas Gailiaus ir Giržado atleidimas iš FNTT, nors vėliau nė vienas kaltinimas nepasitvirtino. Procedūrą įvykdė labi skaidrus ministras Palaitis, ant ikiteisminiai tyrimai buvo už dokumentų klastojimą.
          2. Rinkimų štabo vaddovas Vasiliauskas tapo Lietuvos banko vadu ir kažkaip labai topornai uždarinėjo Snorą, atiduodamas krūvą pinigų kažkokiems ofšoriniams konsultantams.
          3. Patarėjai Ulbinaitė kabantis ikitesminis tyrimas visai netrukdė vykdyti pareigas Prezidentūroje ir skaidrumui nekenkė?
          4. Aktyvaus kolaborvimo su okupaciniu režimu faktų maskavimas ir iškraipymas.
          Jie jums visa tai yra skaidru it krištolas, tai jūsų skaidrumo standartai man sunkiai suvokiami ir nelabai man dera su Singapūro, Šveicarijos ir net Prancūzijos standartais.

          Reply
          1. Pjovejas

            Vasiliausko sprendimui pasikviesti užsienio bankroto administratorių pritariu 100 proc. Ir be je nė iš jokio ten įtartino ofšoro. Nes jau įsivaizduoju, koks tyras ir skaidrus būt buvęs lietuvių tautinis administratorius tuo atveju 🙂
            Kadangi pats sukuosi šiek tiek finansinėje sferose, tai abejoju, ar Lietuvoje būt pavykę rasti pakankamai patyrusį administratorių tokio dydžio bankui.

            Reply
          2. As

            1) Kur ten buvo jos įtaka? Kažkaip nelabai pastebėjau, bet būtų įdomu sužinoti info.
            2) Snoras buvo uždarytas labai normaliai ir jį uždaryti reikėjo. O dėl bankroto administratoriaus darbo kokybės ginčytis galima, bet čia jau tikrai ne jos reikalas atrinkinėti bankroto administratorius. 🙂
            3) Čia galbūt vienintelis kabliukas, bet mano nuomone tai būtų labiau priekaištas mūsų tarnyboms, kad jos tik pažymą ir teparuošė, bet nieko nedarė, kad užkirstų kelią ten nurodytiems pavojams. Tad tą taip va padarė pati Prezidentūra.

            Problema, kad ir paskui buvo ne stengiamasi neutralizuoti šmeižėjus, apie kuriuos kalbama toje pažymoje, o puolami žmonės kurie savavališkai (šitai pripažįstu :)) bandė tą daryti.
            4) Gandai. Ir jos priklausymas komunistų partijai tada ir net komformistinės pažiūros tuo metu nelabai turi įtakos su dabarties situacija ir darbais.

            Reply
            1. jautis

              Visi tie neskaidrūs minsitrai irgi gali tokiu būdu atsikirtinėti -- o ką mes čia blogo padarėm? Čia tipo, viskas gandai, čia mes neįtakojom, čia mus priešai puola… Bet gal ir gerai kažkuo tikėti, nepaisant nieko.

              Reply
              1. As

                Ta prasme? Turėjau omeny, kad senos praeities galimos nuodėmės (buvimas komunistų partijos nariu, atviras neprieštaravimas jai ir buvimas tyliu sraigteliu) šiandien tiesiog neaktualūs.

                Žmonės keičiasi ir tai kuo jie buvo ir ką galvojo prieš 25 m. reiškia daugmaž visiškai nieko. Grybauskaitė, tuomet buvusi tylia komunistų partijos nare šiandien yra provakarietiška dešinoka patriotė, o nemažai signatarų tapo prorusiškais koloradais, o kai kurie iš jų net kliedi kad „prie ruso buvo geriau ir JAV labai bloga bloga“.

                Reply
                1. jautis

                  1. Dėl Gailiaus ir Giržado ji viešai pareiškė, kad sprendimas jos, o Palaitis „ne prie ko“. Bet gal ponas nesekė tos istorijos arba laiko ją nereikšminga, tad nėra ką ir aptarinėti.
                  2. Snoras buvo šūdo maišas, bet jo uždarymas buvo lydimas keistų incidentų, kurie siejami su Grybauskaitės statytiniais Gen. Prokuratūros, Lietuvos Banko ir VSD vadovais -- informacsijos nutekinimas, paskui nekaltų apkaltinimas ir pašalinimas. O dėl administratoriaus Cooper tai aš irgi maniau, kad geriau imti pašalinį, o ne korupcinį vietinį, bet kid jis tik pasiėmė krūvą babkių, o rezultatų jokių neparodė -- visas banko minusas taip ir liko mokesčių mokėtojams.
                  4. Jo, visi supranta, kad prie komunistų dauguma kolaboravo, bet į tokias aukštas pozicijas pakliūdavo tik labai pasižymėję. Be to, daug labai visokių nesutapimų ir prieštaravimų tose biografinėse istorijose, kas nuteikia nelabai gerai. Ir galų gale toks lengvas daugkartinis skūros vartymas 180 laipsnių kampu natrodo vertas pagarbos, mol, jei tarybų valdžia -- tai visu entuziazmu už komunizmą. Tarybų valdžia žlugo -- tegyvuoja Lietuva, o paskui ES. Buvo patronas Brazauskas, paskui -- konservatoriai geriausi draugai. Arba ieškom CIA kalėjimų ir ignoruojam Obamą, o po kelių metų -- gelbėk, dėde Semai, jau noriu draugaut. Kitaip sakant, pohren, su kuo, kad tik prie valdžios. Tai kažin ar bus problema išversti skūrą n-ioliktąjį kartą, jei vėl nauja okupacija.

                  Reply
                  1. Pjovejas

                    Neužmirškim, kad Brazauskas buvo kur kas didesnes aukštumas pasiekęs prie komunistų, nei grybauskaitė. Plano komiteto pirmininkas, čia jums ne koks juokas, čia visa ekonomika rankose, o per ją ir visa kita… O vat dėl jo kažkaip nė vienas, nuolat primenantis Grybauskaitės narystę partijoje, net nesiteikia užsiminti. Masža to, dar garbsto Brazauską.

                    Reply
                    1. jautis

                      Aš Brazausko negarbstau, mano manymu, jis yra politikas, kuris padarė daugiausiai žalos Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams nuo 1990-ųjų metų. Iš esmės korupcinės sistemos kūrėjas ir krikštatėvis. Bet jis jau miręs, tai ir nematau prasmės burnoti atgaline data. Beje, kaip tik jis ir ilgiausiai buvo Grybauskaitės patronu, kas irgi kelia rimtų abejonių dėl jos atsidavimo skaidrumo ir sąžiningumo idealams -- tokio patrono įtakoje šiems idealams terpė buvo itin nepalanki.

    1. Ignitron

      Google „raiding ukraine“, išmes nuorodą į Forbes straipsnį su visu paaiškinimu.

      Prašom.

      Reply
  2. Klevas

    Mano nuomone taip aklai atleidinėti už bet kokius įtarimus yra kvaila, reiktų nors patikrinti tuos kaltinimus. Dabar taip gausis, kad susipyko du ministrai, kuris nors apkaltino kitą neištikimybe santuokoje, ir todėl žmogų atleido.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Patikrinami tie kaltinimai. Realiai visvien viskas atsiremia į visokius turto atsiradimo fakto patikrinimus.

      O vat dėl neištikimybės santuokoje -- nustebsit, ale tai yra vienas iš dažniausių šantažo mechanizmų. Todėl žiūrint rimtai -- pagrindas atleidimui čia būtų visiškai pakankamas.

      Reply
    2. flemch

      Prezidentė vyriausybę tarkuoja ne už kokias paskalas apie neištikimybę žmonai, o remdamasi STT surinkta kriminalinės žvalgybos informacija. Jaučiat skirtumą?

      Reply
  3. malas

    betkokia kova prieš korupciją yra gerai, tačiau kaip keistai atrodo ir vystosi ši kova, kai daugumoje sėdi teisiami asmenys.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Deja, nelabai kas su tuo žemėlapiu -- jis rodo absoliutinius skaičius su nelabai aiškiai surenkamais atvejais, o ne korupcijos lygį. Korupcijos lygis -- turėtų būti atvejų kiekis per 1000 gyventojų.

      Kita vertus, matyt kad nieko geresnio kaip ir nėra 🙂

      Reply
  4. Ignitron

    Įdomus toks pastebėjimas iš to korupcijos indekso -- kad Italija, Ispanija ir Portugalija -- turtingos EU šalys -- yra maždaug tiek pat korumpuotos, kiek ir mes. Net ir Pietų Korėja panašiai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ne visai taip paprasta viskas. Korupcijos suvokimo indeksas rodo subjektyvaus suvokimo lygį. Priklausomai nuo regiono, gali kažkuriose ribose skirtis lygiai į vieną ar kitą pusę nuo kažkokios objektyvios realybės.

      Kaip pvz., jei Lietuvoje per 10 metų kardinaliai padaugėjo emigrantų, o taip pat ir grįžtančių emigrantų, tai iš to gaunasi du veiksniai:
      -- Viena vertus, korupcijos vertinimas gaunasi blogesnis, nes emigrantai palygina su kitom šalim, dar kitiems papasakoja -- rezultate gaunasi prastesni vertinimai.
      -- Antra vertus, pripratę užsienyje normaliai tvarkytis, tie patys emigrantai sukelia lengvą šoką korupcionieriams, nes nesileidžia šantažuojami -- rezultate objektyvi korupcija krenta (BTW, maždaug prieš kokius 8-10 metų visokie valdininkai dėl to baisiai skųsdavosi grįžusiais emigrantais).

      Kita vertus, ten kur skirtumai yra kažkiek didesni, ten jau rimtas signalas, nes skirtingiems lygiams išaiškinti būna skirtingi kriterijai. Ir į tai reikia atsižvelgti.

      Reply
  5. Saulius

    „Nes čia gi viskas paprasta: arba kokių nors faktų yra, arba jų nėra.“
    Politinė neliečimybė saugo ne vien nuo nesančių faktų, bet ir įvykusių. Tokia nesąmonė kaip politinė neliečiamybė must die.

    Reply
  6. Al

    Pinskuvienės nejudinkit, o Pinskų į Vilnaus merus! Mes ne veltui Pravieniškėse už juos balsavome!

    Reply
  7. Bonanza

    Šiandien Lietuvoje didžiausia korupcija kontrabandos srityje. Sprendžiant iš mirtinos tylos, sklindančios net iš Prezidentūros, sukasi ne tik itin dideli pinigai, bet ir banditiški grasinimai susidoroti.

    Prie viso to pridėkite vieną strateginės reikšmės objektą šalia Vilniaus*, Pagėgių politikus…

    Manau, kad Lietuva jau peržengė tą ribą, kai galima paprastom priemonėm padėtį ištaisyti. Padėtų nebent prokurorų importavimas iš, sakykime, JAV.

    *Gariūnai

    Reply
    1. Liepinis

      Ale, jūs pažvelkite dar į mišku sistema. Ponas generolas Sakalauskas paliko posta!!! Niekam ne paslaptis, jog GMU korupcija kaip ir medicinoje. Net juokinga stebėti, kaip Lietuvos miškininku sajunga, parkritusi ant keliu ir dailiai nutaisiusi užpakaliuka, prašo generolo Sakalausko dalyvauti naujo generolo rinkimuose. Aš sakyčiau, maladiec Mazuronis, toli eis!

      Reply
  8. friendzis

    Renkamas koks tai kaimo valdžiažmogis.
    [pirmininkas]: Taigi, geriausiai atrankas praėjo Petras Paprastažmogis
    [salė]: Čia tas, kuris prieš 8 metus vištą pavogė?
    [salė]: Taigi prieš 5!
    [salė]: Ne vištą, o kieušinius iš tvarto!
    [salė]: Juk ne jis, o iš jo pavogė!
    [pirmininkas]: Jis pavogė, iš jo pavogė, antras eilėje yra Antanas…

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *