Nagi, kad po visų tų politekonominių analizių apie Doing Business 2011 reitingus atsipalaiduot. Sodom – Ausgebombt. Vienas iš smagiausių Sodom gabalų. O gal ir išvis smagiausias.
Tag Archives: muzika
AC/DC ir Bon Scott visame gražume
Nemanau, kad verta kam nors pasakoti apie AC/DC, nors visgi ir yra žmonių, kurie nežino, kad ši grupė teegzistavo (na, griežtai tariant, turėjo Vokalistą iš didžiosios raidės) vos kokius 5 metus – nuo 1975 iki pačios 1980 pradžios. Vėliau jos pagrindu susikūrusi AC/DC besivadinanti grupė tegroja koverius. Koverius gabalų, kuriuos dainavo Bon Scott. O taip pat – ir visokius pamėgdžiojimus.
Manau, kad Bon Scott vertas krūvos postų, tačiau dabar teįdėsiu vieną juokingą gabalą, kur anas yra tokia miela mergaitė. Mergaitė angeliškai nepakartojamu balseliu, kurio dėka ir tapo neatkartojamai išskirtine legenda:
O tai beje, neįžiūrit kas nors, ar ten šiaip cigaretę ta mergaitė rūko, ar pilnavertį kasiaką?
Motorhead
Nežinau, kas man čia šiandien susišvietė, kad sugalvojau parašyti apie Van Halen – gan pošlykštę grupę, kurios gitaristas Eddie Van Halen laikomas vienu iš didžiausių hard rock gitaros meistrų. Visa laimė, kad berašant, aptemimas baigėsi, todėl viską ištryniau ir tiesiog duosiu porą Motorhead gabalų. Jie nesulyginamai geresni už Van Halen popsą. Na kad ir koks „Capricorn“ – melodingumo į valias, o visai kitaip kabina:
Richie Blackmore apie Motorhead pasakojo tokį anekdotą žurnalistams – esą per „Monsters of Rock“ nugirdo tokį pokalbį tarp Motorhead narių:
Lemmy: – Gaila, kad nepavarėm nei vieno gabalo iš naujo albumo.
Būgnininkas: – Kaip tai nepavarėm, taigi pirmas ir paskutinis buvo.
Gitaristas: – Chebra, jūs kažką painiojat, vien tik naują albumą ir grojom.
Aišku, anekdotai anekdotais, bet grupė neprilygstama, grojusi keistoje hard rock, thrash, punk ir heavy metal sandūroje, viena iš tų, kurių niekas nesugebėjo normaliai pamėgdžioti. Na taip, buvo bandymų, kaip kad Girlschool, tačiau tai buvo daugiau bandymai, nei sėkmė. Gal dėl to, kad pamėgdžioti Motorhead buvo neįmanoma, jie taip ir liko kažkokia paskira, savita, išskirtine, tačiau ne ypatingai populiaria grupe, padariusią didžiulę įtaką visam heavy metal žanrui, tačiau taip ir likusia kažkur užribyje. Užribyje, bet nenumirusia. Štai jums simbolizmo, jei norit – „Killed By Death“:
Na, ir pabaigai, Motorhead koveriukas – Sepultura, „Orgasmatron“:
Klasikinės gitaros skambesys
Nei nežinau kodėl, bet vat toksai netipiškas čia gabalas pasitaikė – aišku, kad ne netyčia, kaltas dėl visko Rokas Arbušis, kuris komentaruose apie Jimi Hendrix pasisakė. Tai štai ir prašom, gerbiamasis. Trys žvaigždės viename – Paco de Lucia, John McLaughlin ir Al di Meola. Man tai kažkaip flamenkas greit, labai labai greit pabosta, jau po kokios minutės klausymosi. Tačiau meistriškumas – neabejotinas, ar ne?
Na, o kad rimti nebūtumėm, tai dar pašposinimo truputis…
Jimi Hendrix
Na, kadangi jau paskaitėt kažkas nenormalių blevyzgų apie Nidos Vasiliauskaitės ir Andriaus Užkalnio vienatiškumą, tai dabar dar muzikinės psichozės jums pridėsiu.
Jimi Hendrix buvo tasai žmogus, kuriame gyveno gitara, jis pats buvo gitara, kurioje gyveno demonas. Jei reiktų įrodymų, kad muzika yra beprotybė ir demoniškumas – vargu ar rastume geresnių. Visas gitaros menas yra iki Jimi Hendrix ir po jo. Gitaros imdavo groti pačios, vos tik Jimi pasirodydavo šalia. Nėra pasaulyje tokio gitaristo, kuris slapčia nesvajotų prilygti Hendrix. Ir nėra nei vieno, kuris jam kada nors būtų prilygęs.
