Ponai ir ponios, paskaitę šį straipsnį, išmoksite apie verslo procesus daugiau, nei koks nors vadibibininkas ar banko ekonomistas išmoksta per kelerius metus. Nes čia bus apie pačius pridėtinės vertės monetizavimo pagrindus.
Tai ne kažkas nenormalaus, o tam tikra verslo rūšis.
Jei skaičiuosim pagal tai, kuriame pinigų srauto taške yra paimamas pelnas, tai yra trys rūšys verslų, ponai ir ponios. Lygiai trys. Atitinkamai galėtume suskirstyti ir įmones, pagal tai, į kokį verslo modelį jos pagrindinai orientuojasi. Nesvarbu, kuo jos prekiauja ir kokioje srityje dirba, gautųsi tiesiog trys įmonių rūšys. Kartais vienos rūšies įmonė transformuojasi į kitos rūšies įmonę, kartais skirtingose veiklose turi skirtingų požymių. Tačiau šiaip – trys verslo rūšys, atitinkamai – trys skirtingos įmonių orientacijos. Ir viskas. Labai paprasta.
Taigi, apie šitai pasimokysim dabar, labai paprastai ir bukai, kad būtų suprantama netgi banke dirbantiems. O tuo pačiu pratęsim ir seniau jau kabintą temą apie tai, kaip pinigai tavo, bet bankomatas ne tavo. Ir pasižiūrėsim, ką išties reiškia pasakymai apie tai, kad gaunamos tuo pat metu ir palūkaninės pajamos (iš paskolų klientų), ir nepalūkaninės pajamos (iš tiekėjų, t.y. bankuose pinigus laikančių).
