Apie atseit deginamas Vanagaitės knygas ir esą cenzūrą

Niekas tų Rūtos Vanagaitės knygų nedegina. Jos yra tiesiog nurašomos į makulatūrą. Tačiau itin įspūdingai atrodo, kai būrys priedurnių ima skleisti visokius šūdus apie tai, paversdami visą situaciją kažkokiu absurdu. Tai aš jums paaiškinsiu, kame čia išties yra absurdas. Ir kiek šitoje istorijoje bei tokiuose aiškinimuose yra melagingumo, dabar jau skleidžiamo per įvairiausias skirtingas skyles.

Kai jau būna daug melo, tai jo būna labai daug. Melas, kuris dangstomas melu, kuris vėl dangstomas melu, kuris paskui dar dangstomas melagingais atsiprašymais ir melagingais aiškinimais apie klaidas, o paskui vėl melu apie deginamas knygas ir cenzūras.

Pradėkim nuo paprasto dalyko: kalbas apie knygų deginimą paskelbė pati Rūta Vanagaitė. Ne leidykla, ne dar kažkas, o ji pati – pareikšdama, kad čia esą vat taip viskas baisiai.

Ką padarė Alma Littera? Ji tiesiog pasakė, kad nieko bendro nei su Rūta Vanagaite, nei su jos rašymais nenori turėti. Ir viskas.

Alma Littera niekuo nėra įsipareigojusi Rūtai Vanagaitei ir anei niekaip neprivalo nei platinti tų knygų, nei kažkaip tos autorės leidybą remti.

Tame nėra jokios cenzūros – Rūta Vanagaitė, jei taip nori, gali leisti savo knygas kur nors kitur. Kažkodėl net neabejoju, kad atsiras kokių nors parėmėjų, kurie parems, nes visada atsiranda tam tikrų geradarių. Niekas nedraudžia jokių knygų – tai visiškas bulšitas. Taigi, kalbos apie kokias nors cenzūras – tai dar vienas šleikštus melas.

Įsivaizduokite, kad koks nors žmogus jums pasiūlo, kad jūs jam padėtumėte su kažkokiu darbu, o paskui apšika jus nuo galvos iki kojų. Ką jūs darote tokioje situacijoje? Jūs maloniai pasakote tam žmogui: „dink man iš akių ir daugiau nesirodyk„.

Kaip tik tai ir buvo šiuo atveju: leidykla padėjo leisti knygas, investavo savo pinigus į knygų leidybą, o paskui ima ir paaiškėja, kad autorius varo tokius dalykus ant Lietuvos, kad ir tau pačiam visą reputaciją (augintą daugelį metų) sušika iki visiško.

Leidykla pasiuntė Rūtą Vanagaitę į ten, kur jai reikia. Rūta Vanagaitė ėmė varyti apie cenzūrą. T.y., apmelavusi Lietuvos praietį, apmelavo ir apie tai, kas buvo su ta knyga.

Alma Littera turėjo savo išlaidas, susijusias su Rūtos Vanagaitės knygų spausdinimu. Niekas negali nuspręsti už leidyklą, kur ir kaip ji tuos prarastus kaštus utilizuos. Niekas negali reikalauti, kad savo patirtomis išlaidomis leidykla remtų Rūtą Vanagaitę.

Situacija čia paprasta: įsivaizduokite, kad išspausdinote knygą už savo pinigus, susitarėte su autoriumi, kad dalinsitės pelnu, o autorius pavaro ant jūsų taip, kad jūs tą autorių pasiunčiate. Jūs norėtumėte už tuos savo pinigus paskui dar to autoriaus knygas platinti? T.y., jūs norėtumėte dar papildomai remti už tuos pinigus tą autorių?

Vienas mano draugas, kuriam aptemo protas, pareiškė, kad juk esą knygos atspausdintos, tai galima jas už dyką išdalinti. Jūs tą įsivaizduojate?

Įsivaizduokit, kad kažkas, kam padarėte gerą darbą ir tas kažkas apšiko jus, paskui jums pasako: „žinai, aš tave apšikau, mes buvom susitarę, kad kartu pelną dalinsimės, tai davai dabar padaryk man viską išvis už dyką„.

Apie menamas cenzūras reikia įsisąmoninti paprastą faktą: jokių cenzūrų nėra. Tiesiog Rūta Vanagaitė po savo varymų buvo pasiųsta į ten, kur ją reikėjo pasiųsti. O Alma Littera nesiruošia už savo pinigus platinti tos veikėjos knygų.

Ką Alma Littera daro su savo nuostoliais – tą, ką nori, tą ir daro. Šiuo atveju – nurašo jas į makulatūrą. Kaip ir bet kokias kitas knygas, kurių pardavimo sukuriami nuostoliai viršija galimus pelnus.

Svarbu čia suprasti, kad kalbos apie cenzūrą ir deginamas knygas – tai dar vienas šleikštus melavimas, kuris skleidžiamas į visas puses.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook495Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Apie atseit deginamas Vanagaitės knygas ir esą cenzūrą

  1. zigfridas

    su leidykla pasirasoma sutartis, kurios sąlygų nežinom, gali būti, RV neturi jokių teisių į visas ir paskutinę knygą…knygų išėmimas yra neadekvatus ir dar didesnė nesąmonė nei RV išstojimas…visi prasimetė…

    Reply
    1. scania

      Tų knygų rašymas neadekvatus. Spausdinimas neadekvatus. Išėmimas -- gana adekvati priemonė ištaisyti neadekvatų spausdinimą. Rašymą gerai būtų pataisyti, betgi vanagaitė ir toliau neadekvačiai elgiasi.

      Reply
    2. Jonas Povilas N

      Komentarai portaluose pašalinami, jei neatitinka komentavimo taisyklių.Manau,ir čia panašus atvejis.

      Reply
  2. scania

    vanagaitė nuosekliai stengiasi daryti kuo didesnę žalą Lietuvai. Jokios „savireklamos“ ar „piaro“ nėra. Ne?

    Reply
  3. apsi

    iš rusiškos media

    https://www.youtube.com/watch?v=kd02sile_WQ
    Литовская писательница Рута Ванагайте рассказывает о геноциде в Литве в 1941 году.
    После ее высказываний -- все ее книги были изьяты из продаж и утилизированны.
    Видео на русском языке, очень советую, смотрится интересно.

    Reply
  4. qwerty

    Ponulio išvedžiojimai yra su esmine logine klaida. Esmė tame, kad panaši akcija vyko 1933 metais gegužės 10 dieną Berlyne, Operos aikštėje, tarp Humbolto universiteto ir Operos teatro pastato. Tą vakarą buvo sudeginta daugiau kaip 20 tūkst. knygų. Orgijoje siautėjo Jozefas Gebelsas, skaitydamas iš anksto parengtas ritualines formules.
    Tai tas knygas taip pat kažkas nusipirko, išleido, t.y. investavo į jas.
    Todėl ponulio teiginys, jei jau nupirkai autorių, jo knugą, etc, tai gali ir sudeginti yra šūdo vertas.
    Beje, po karo garsesniųjų autorių kūriniai vėl buvo pradėti leisti, tačiau daugelio ne tokių žinomų rašytojų, pakliuvusių į nacistų sąrašus, kūrybos niekas nebespausdino.

    Reply
    1. Sandman^KFMF

      Kokia dar panaši akcija? Tau leidėjo apsisprendimas nebeleisti knygų yra tas pats, kas valstybės lygių draudžiamos knygos ir už kurių turėjimą dar ir gali gauti kulką į kaktą ar geriausiu atveju -- lagerį? Gryna vatos pozicija -- suplakti viską į vieną ir aiškinti, kaip čia dabar negerai.
      Tipo leidykla negali apsispręsti ką jai daryti su jos knygomis? Čia leidyklos reikalas. Nori leidžia, nori parduoda, o nori ir į unitazą nuleidžia. Ir niekas jiems nepaaiškins kaip jie TURI elgtis TEISINGAI. Čia būtent leidykla nukentėjo, kai savo nuostoliams nurašė tas knygas. Nes Vanagaitė gali būti rami, savo dalį už knygas tikrai gavo. O vata matai dar ją nuskriaustąja laiko…

      Reply
  5. qwerty

    Aišku, yra ir kita reikalo pusė. Milijonai rusofašistinių debilų, tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, teik ir kitur. Kuriems tokios vanagaitės yra dar vienas ren tv sokolovčiną patvirtininantis argumentas jų supistuose zombių smegenyse. Todėl nebelieka nieko, kaip rinktis Alma littera pusę. Juk reikia gintis, net ir tokiomis nelabai sąžiningomis priemonėmis, kitaip bus pyzdec.

    Reply
  6. Gruodis

    >>Ką padarė Alma Littera? Ji tiesiog pasakė, kad nieko bendro nei su Rūta Vanagaite, nei su jos rašymais nenori turėti. Ir viskas.

    I beg to differ. Šaukštai po pietų, nereikėjo su idiotais prasidėti (o perskaityti knygą). Bet ir yra gi sužalotų idiotų toje pačioje Lietuvoje gimusių…

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *