Tag Archives: bankai

Koks bankas Lietuvoje blogiausias?

Aš vis pamatau tai šen, tai ten visokias nesąmones su bankais. Kartais, būna, kad ir pats su tomis nesąmonėmis susiduriu (šįsyk nerašysiu apie tą durnių banką, kuris sugebėjo man kortelės neatnaujint). Visokių cirkų būna. Taigi, labai įdomu sužinoti apie tuos cirkus, kokie būna.

Pinigai visada yra gražūs, ypač kai grynieji, nes joksai bankas tų pinigų nepaims ir nepasakys jums į akis – „pinigai tavo, o bankomatas ar tavo?“ 😀

Tačiau vieni bankai siaučia labiau, o kiti – mažiau. O aš šiandien tiesiog noriu apklausti, kas iš bankų yra prasčiausias ir blogiausias? Nes gal aš kaip tik tokiame banke ir esu? O gal atvirkščiai, aš turėčiau džiaugtis, kad ne pačiame prasčiausiame banke mano milijonai?

Koksai bankas yra blogiausias iš visų?

Atsakykite man į tą klausimą, pabalsuokite už 1, kuris, jūsų manymu, pats blogiausias. Ir į komentarus parašykit, kodėl ir kas yra baisiausia.

O pabalsavę – paplatinkit ir kitiems. Kuo daugiau žmonių pabalsuos, tuo bus geresni, teisingesni rezultatai.

Kai karvės neatskiri nuo mopedo, o mokesčių – nuo kaupimo

Visai neseniai rašiau straipsnį apie progresinius mokesčius, o paskui pas mane į Facebook komentarus atėjo toksai Raimondas Kuodis, kuris pradėjo man aiškinti apie tai, kaip Lietuvoje baisiai siaubingai progresiniai mokesčiai yra jau dabar. Ir tai baigėsi tuo, kad aš jums čia parašiau šį straipsnį. Tiesiog apie tai, kokio lygio absurdą pasiekia mūsų viešasis ekonominis diskursas.

Nesuvokti nuosavybės sąvokos, neskirti savo pinigų nuo kažkieno kito pinigų - tai panašiai, kaip neskirti karvės nuo mopedo (žinau, kad čia nuotraukoje motoroleris). Įsivaizduokite žmogų, kuris mopedą pavadina karve, o paskui iš tokios "karvės" nuoširdžiai bando primelžti pieno, o paskui dar ima šnekėti apie karvės variklio apsukas.

Nesuvokti nuosavybės sąvokos, neskirti savo pinigų nuo kažkieno kito pinigų – tai panašiai, kaip neskirti karvės nuo mopedo (žinau, kad čia nuotraukoje motoroleris). Įsivaizduokite žmogų, kuris mopedą pavadina karve, o paskui iš tokios „karvės“ nuoširdžiai bando primelžti pieno, o paskui dar ima šnekėti apie karvės variklio apsukas.

Ponas Raimondai Kuodi, taip, čia šiandien apie jūsų teorijas ir nesupratimus, nes jūs to panorėjote. Aš jūsų klausiau, ar tikrai norite to, kad aš parašyčiau apie tai. Ir jūs pasakėte, kad norite. Taip jūs padarėte dar vieną klaidą, bet ta klaida natūrali. Ta klaida – irgi jūsų nesupratimų pasekmė. Paprastai nesupratimai po vieną nevaikšto.

Continue reading →

Bankams nereikia efektyvaus verslo

Kažkaip prieš kelias dienas pasitaikė su vienu kolega persimesti apie bankus, kurie yra Rusijoje. Iš pirmo žvilgsnio keistokas dalykas, bet tenykščiai bankai labai būna nepatenkinti, kai klientai ima gerinti savo verslą, ypač kai tai klientai, kurie užsiima tiekimu.

Kai bankas duoda verslui paskolą, jis visai nenori, kad tas verslas susimažintų savo poreikį paskoloms. O paskolų juk labiausiai reikia tiems, kam nelabai sekasi.

Kai bankas duoda verslui paskolą, jis visai nenori, kad tas verslas susimažintų savo poreikį paskoloms. O paskolų juk labiausiai reikia tiems, kam nelabai sekasi.

Kolegos prielaida buvo apie tai, kad bankai pamato, jog pas klientą, gavusį paskolą, sumažėja sandėlyje esančių prekių kiekis, todėl bankas ima jaustis nesaugiai, nes gaunasi mažesnės garantijos. Bet čia ne visai tiesa. Tiksliau, visai netiesa.

Kai bankas duoda paskolą įmonei, užsiimančiai prekyba, ta įmonė už paskolą nusiperka prekes ir jomis prekiauja. T.y., prekių buvimas tampa kaip ir paskolos grąžinimo garantija. Wrong.

Realios priežastys kitur. Daug paprastesnės. Per daug paprastos ir akivaizdžios, kad lengvai pasimatytų. Kad ir kaip keistai kam nors beatrodytų, bankams paprasčiausiai nepelninga, kai klientai efektyviai dirba.

Continue reading →

Apie verslo rūšis, bankus ir vartų sergėtojus

Ponai ir ponios, paskaitę šį straipsnį, išmoksite apie verslo procesus daugiau, nei koks nors vadibibininkas ar banko ekonomistas išmoksta per kelerius metus. Nes čia bus apie pačius pridėtinės vertės monetizavimo pagrindus.

Tai ne kažkas nenormalaus, o tam tikra verslo rūšis.

Tai ne kažkas nenormalaus, o tam tikra verslo rūšis.

Jei skaičiuosim pagal tai, kuriame pinigų srauto taške yra paimamas pelnas, tai yra trys rūšys verslų, ponai ir ponios. Lygiai trys. Atitinkamai galėtume suskirstyti ir įmones, pagal tai, į kokį verslo modelį jos pagrindinai orientuojasi. Nesvarbu, kuo jos prekiauja ir kokioje srityje dirba, gautųsi tiesiog trys įmonių rūšys. Kartais vienos rūšies įmonė transformuojasi į kitos rūšies įmonę, kartais skirtingose veiklose turi skirtingų požymių. Tačiau šiaip – trys verslo rūšys, atitinkamai – trys skirtingos įmonių orientacijos. Ir viskas. Labai paprasta.

Taigi, apie šitai pasimokysim dabar, labai paprastai ir bukai, kad būtų suprantama netgi banke dirbantiems. O tuo pačiu pratęsim ir seniau jau kabintą temą apie tai, kaip pinigai tavo, bet bankomatas ne tavo. Ir pasižiūrėsim, ką išties reiškia pasakymai apie tai, kad gaunamos tuo pat metu ir palūkaninės pajamos (iš paskolų klientų), ir nepalūkaninės pajamos (iš tiekėjų, t.y. bankuose pinigus laikančių).

Continue reading →

Nerijus Mačiulis: O bankomatas tavo?

Ponai ir ponios, aš buvau neteisus savo praeitame straipsnyje. Nerijus Mačiulis man parodė, kad aš neteisus, nes Swedbank dirba pelningai ir jokių problemų atiduoti pinigus jų savininkams neturi. Nes pelninga ten matyt viskas ir viskas gerai, tiktai klausimai nepatogūs, todėl geriau į juos neatsakinėti, tai kai kas gal būt taip ir liko neatsakyta.

Per kur kas nors gali būti nepelninga – nežinau. Ir kaip ten gaunasi, kad nuostolinga bankams tuos pinigus iš klientų turėti – irgi nežinau, nes matyt kad pelninga visgi per kažkur. Kitaip gal neužsiimtų tokiu verslu.

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Tiktai kažkaip gaunasi taip, kad bankams kažkodėl reikia mūsų sąskaitų, mūsų indėlių, bet štai pinigus grąžinti, kai mums norisi – gal jau ir nepelninga. Na, bendrai tai logiška – aišku, kad nepelninga grąžinti kažkam pinigus. Čia aš suprantu. Viskas aišku ir logiška.

Ir viską čia paaiškina Nerius iš Commonsense – tiesiog yra taip paprastai viskas, kad nei aiškinti nereikia nieko. Visiškai aišku. Nes pinigai mūsų, o vat bankomatas, kuris pinigus išduoda – ne mūsų. Todėl visiškai nesvarbūs jokie logiški argumentai. Žodžiu, išdavimo procesas banko, o pinigai mano. Bet kadangi skolos grąžinimo procesas ne mano, tai aš jo nevaldau.

Continue reading →