Rokiškis Rabinovičius

22 thoughts on “Išspręsta bebrų ir pingvinų panašumo paslaptis”

1. azas 2008/04/11 at 04:20

   Taip parašei, kad beveik patikėjau 🙂 Jūrų liūtai santykiauja su žuvėdromis -- čia tai viršūnė 😀

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2008/04/11 at 06:56

      Neabejotinai šokiruojantis vaizdas, kurio negalima rodyti vaikams ar moralioms asmenybėms.

      Reply ↓
   2. ifigenija 2008/04/11 at 08:42

      +1 :DDD

      Reply ↓
2. pavejui 2008/04/11 at 05:06

   Na va, pagaliau mokslas išsiaiškino dar vieną būtovės slėpinį 😉

   Reply ↓
3. perfect_feme 2008/04/11 at 05:13

   Gal galėtumėt papasuoti nuorodą šaltinio, kuriame paskelbti šie mokslinio tyrimo rezultatai su PI (pasikliautiniai intervalai), p reikšme ? :)))))))
   Labai jau įsitraukiau į bebrų egzistencijos klausimą 🙂

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2008/04/11 at 06:44

      Deja, straipsnio apie tai, kaip bebrų dauginimasis pažeidžia Pi konstantą, nerandu. Nors tikrai turi būti!!!

      Reply ↓
   2. pavejui 2008/04/11 at 06:58

      Ši publikacija ir yra ŠALTINIS, kuriuo remsis kitos publikacijos. O nelengvas ir ilgas proto šturmo, ieškant bebrų beigi pingvinų būtovės slėpinių atskleidimo, procesas (teisingiau, matomoji jo dalis) gali būti perskaitytas čia: http://pavejui.livejournal.com/78259.html
      Manau, kad mes nesusutosime ties šių faktų atskleidimu, o tirsime toliau

      Reply ↓
      1. zalias_bebras 2008/04/11 at 12:21

         Abu jūs degsite bebrų pragare!!! 😀

         Reply ↓
         1. rokiskis Post author2008/04/11 at 15:01

            Bebrų pragaro nėra.

            Reply ↓
            1. pavejui 2008/04/11 at 17:25

               Hmmm… Ką tik „ant greičio“ atlikau tyrimėlį bebrosofiniu klausimu. Galbūt, galima laikyti „pragaru“ tą vietą, kur anot tarp bebrų skliandančių mitų, auga geležiniai medžiai, į kuriuos bebrai išsilaužia dantis. Per naktį dantys atauga ir ryte bebrai vėl priversti graužti tuos geležinius medžius ir vėl su skausmu prarasti dantis.
               Šiaip detali studija bebrosofiniais klausimais irgi būtų nebloga tema smalsima jaunimui, bandančiam savo jėgas bebrotyroje (tiek teorinėje, tiek praktinėje)

               Reply ↓
4. anniemariex 2008/04/11 at 09:27

   kazkaip neitiketina, kad santykiaujant zinduoliui ir pauksciui gali gautis hibridas. gal man biologines zinios skurdzios sia tema, taciau sunkiai galiu isivaizduoti ju palikuonis. aisku, negalima atmesti tu santykiu galimybes, bet kad palikuonys..nee

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2008/04/11 at 10:05

      Tai priklauso tik nuo genofondo panašumo. Kažkada įvykusi mutacija gali labai smarkiai pakeisti hibridizacijos galimybes, be to, prisiminkime, kad šiuo metu mokslininkai sukryžmina ne tik dviejų šiltakraujų gyvūnų genus, bet netgi persodina gyvūnų genus augalams ir atvirkščiai. Taigi, reiškinys visai natūralus, ypač jei atkreipsime dėmesį, kad jis savaime vyksta gamtoje.

      Reply ↓
   2. pavejui 2008/04/11 at 17:29

      Kategorija (S)
      Gerbiamoji, mokslas žino dar ne tokių dalykų! Va gimsta vaikas, auga kaip žmogus, o tik nueina politikon ir patenka Seiman… na net nėra žodžių aprašyti tokiai staigiai proto, sąžinės ir moralės mutacijai, regis, taip nedaug pakitus aplinkos sąlygoms
      O jūs apie tai, kad žinduolis negali santykiauti su paukščiu… Jei tik nori -- tai ir gali 😉

      Reply ↓
      1. anniemariex 2008/04/12 at 12:54

         Re: Kategorija (S)
         REALIAI zinduolis ir paukstis santykiauti gali, ta puikiai suprantu. taciau visiskai (kol kas) man nesuvokiama ju palikuoniu galimybe. juk is principo visas aparatas skiriasi

         Reply ↓
         1. rokiskis Post author2008/04/12 at 13:27

            Re: Kategorija (S)
            Paukščio patinėlis negali santykiauti su žinduolio patele, bet žinduolio patinėsli gali santykiauti su paukščio patele. O bebrai, kaip graužikų atšaka sterblinias bei echidnoms, turi gan artimą ryšį su paukščiais. Be to, neužmirškime, kad Antarktidoje tokia evoliucija vyksta jau daug milijonų metų -- per tą laiką, tegul ir menkai įtikėtinai, visgi turėjo kilti mutacijos. Ir galų gale, prisiminkim genų perdavimą -- kiaušialastė visada įsisavina daugiau genetinės medžiagos, nei būtina, tuo paremtas ir dirbtinis apvaisinimas, ir genų inžinerijos metodai. T.y., netgi nebūtinas tiesioginis apvaisinimas, kad bebro genai būtų priimti -- štai ir atsiranda paukštis, turintis visai kitos rūšies genų. O ilgainiui, tokiems įvykiams besikartojant, susidaro ir hibridizaciją palaikanti rūšis. Pasikartosiu -- tai nėra greitas procesas, tai natūrali atranka, esant kryžminiam genofondui -- jai reikia milijonų metų.

            Reply ↓
            1. anniemariex 2008/04/12 at 19:30

               Re: Kategorija (S)
               jaaa..gerai, tada kitas klausimas: o kiek stipriai ir kiek ilgai jus tuo domites?

               Reply ↓
               1. rokiskis Post author2008/04/12 at 22:12

                  Re: Kategorija (S)
                  Turiu laipsnį taikomosios bebrų hibridizacijos srityje, LŽTŪA.
                  O jūs?

                  Reply ↓
                  1. anniemariex 2008/04/12 at 22:22

                     Re: Kategorija (S)
                     o as…sekioju kartais bebrus paupy ir bandau gilintis i biologijos mokslus

                     Reply ↓
                     1. rokiskis Post author2008/04/12 at 23:12

                        Re: Kategorija (S)
                        Nufotografuokite mums bebrus. Geriausiai -- besidauginančius. Nors tiktų ir kitokie, pvz., ėdantys medžius ar naminius gyvulėlius.

                        Reply ↓
                        1. anniemariex 2008/04/13 at 10:47

                           Re: Kategorija (S)
                           aciu, jau kazkaip nebesinori po tokio siulymo:)

                           Reply ↓
         2. pavejui 2008/04/12 at 13:46

            Re: Kategorija (S)
            Ančiasnapis būtent yra ta trūkstamoji grandis tarp žinduolių ir paukščių. Tiesiog mokslas dar nevisai atkūrė šiuos sudėtingus ryšius ir vystymąsi.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author2008/04/12 at 14:25

               Re: Kategorija (S)
               Na, kodėl gi ne visai -- tai tiesiog australiškasis bebrų ir ančių hibridas. Tarp kitko, Australijoje yra surastos gigantiškųjų bebrų iškasenos -- anie siekdavo 800 kilogramų svorio. Tačiau vėliau tenykščiai miškai sunyko (vargu ar verta daug spėlioti, kodėl) ir bebrai irgi išdvėsė. Bet ančiasnapiai liko.

               Reply ↓