Išspręsta bebrų ir pingvinų panašumo paslaptis

Tai

inspiruotas tyrimas, paremtas moksliniais faktais.

Kaip žinia, bebrai yra labai seksualūs gyviai, santykiaujantys su viskuo, kas papuola: taip yra dėl įgimtos bebrų poligamijos – patinai turi kelias pateles, bet vadoje patelių ir patinėlių kiekis būna vienodas. Todėl jauni, nepatyrę patinai ieškosi sau kitų seksualinių partnerių. Plačiai žinomi bebrų ir žiurkių hibridai – ūdros: pastarosios yra nevaisingos, susidaro bebrų patinėliui atmušus nuo žiurkinų žiurkės patelę.

Manoma, kad bebrų sugebėjimas privilioti kitų rūšių gyvūnus yra susijęs su analinėmis liaukomis – sruogliais. Pastarųjų išskiriami feromonai plačiai naudojami parfumerijoje: seniai nustatyta, kad jie lytinį susijaudinimą sukelia netgi moterims, kurios dėl šio kvapo ir pasirenka brangiausių rūšių prancūziškus kvepalus.

Tačiau mokslininkus sudomino ypatingai kebli antarktinių bebrų (jūrų leopardų, jūrų liūtų ir pan.) padėtis: ten nėra žiurkių ar kitų smulkių graužikų. Todėl bebrai priversti santykiauti ir su kitais padarais, pvz., su žuvėdromis bei antimis. Susidarę hibridai – pingvinai – turi ir vienų, ir kitų paukščių bruožų, pvz., hibridai su žuvėdra – tai paprastieji pingvinai, o su antimi – tai karališkieji (jie turi margesnes plunksnas). Visi šie hibridai, skirtingai nuo ūdrų, yra vaisingi ir netgi turi stabilius genus – tai įrodo, kad šis santykiavimas vyksta jau daugiau, nei milijoną metų, per tą laiką susiformavo stabilus antarktinių paukščių, bebrų ir pingvinų genofondų santykis.

Mokslininkai nustatė, kad bebrų populiacija tiesiogiai įtakoja pingvinų kiekį Antarktidoje, o taip pat užfiksavo ir masinių orgijų tarp bebrų ir įvairių paukščių faktus – nuotraukose matoma, kaip feromonų privilioti paukščiai tuntais skraido virš vandens, kuriame plaukioja bebrai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

22 thoughts on “Išspręsta bebrų ir pingvinų panašumo paslaptis

  1. azas

    Taip parašei, kad beveik patikėjau 🙂 Jūrų liūtai santykiauja su žuvėdromis -- čia tai viršūnė 😀

    Reply
  2. perfect_feme

    Gal galėtumėt papasuoti nuorodą šaltinio, kuriame paskelbti šie mokslinio tyrimo rezultatai su PI (pasikliautiniai intervalai), p reikšme ? :)))))))
    Labai jau įsitraukiau į bebrų egzistencijos klausimą 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Deja, straipsnio apie tai, kaip bebrų dauginimasis pažeidžia Pi konstantą, nerandu. Nors tikrai turi būti!!!

      Reply
    2. pavejui

      Ši publikacija ir yra ŠALTINIS, kuriuo remsis kitos publikacijos. O nelengvas ir ilgas proto šturmo, ieškant bebrų beigi pingvinų būtovės slėpinių atskleidimo, procesas (teisingiau, matomoji jo dalis) gali būti perskaitytas čia: http://pavejui.livejournal.com/78259.html
      Manau, kad mes nesusutosime ties šių faktų atskleidimu, o tirsime toliau

      Reply
          1. pavejui

            Hmmm… Ką tik „ant greičio“ atlikau tyrimėlį bebrosofiniu klausimu. Galbūt, galima laikyti „pragaru“ tą vietą, kur anot tarp bebrų skliandančių mitų, auga geležiniai medžiai, į kuriuos bebrai išsilaužia dantis. Per naktį dantys atauga ir ryte bebrai vėl priversti graužti tuos geležinius medžius ir vėl su skausmu prarasti dantis.
            Šiaip detali studija bebrosofiniais klausimais irgi būtų nebloga tema smalsima jaunimui, bandančiam savo jėgas bebrotyroje (tiek teorinėje, tiek praktinėje)

            Reply
  3. anniemariex

    kazkaip neitiketina, kad santykiaujant zinduoliui ir pauksciui gali gautis hibridas. gal man biologines zinios skurdzios sia tema, taciau sunkiai galiu isivaizduoti ju palikuonis. aisku, negalima atmesti tu santykiu galimybes, bet kad palikuonys..nee

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tai priklauso tik nuo genofondo panašumo. Kažkada įvykusi mutacija gali labai smarkiai pakeisti hibridizacijos galimybes, be to, prisiminkime, kad šiuo metu mokslininkai sukryžmina ne tik dviejų šiltakraujų gyvūnų genus, bet netgi persodina gyvūnų genus augalams ir atvirkščiai. Taigi, reiškinys visai natūralus, ypač jei atkreipsime dėmesį, kad jis savaime vyksta gamtoje.

      Reply
    2. pavejui

      Kategorija (S)
      Gerbiamoji, mokslas žino dar ne tokių dalykų! Va gimsta vaikas, auga kaip žmogus, o tik nueina politikon ir patenka Seiman… na net nėra žodžių aprašyti tokiai staigiai proto, sąžinės ir moralės mutacijai, regis, taip nedaug pakitus aplinkos sąlygoms
      O jūs apie tai, kad žinduolis negali santykiauti su paukščiu… Jei tik nori -- tai ir gali 😉

      Reply
      1. anniemariex

        Re: Kategorija (S)
        REALIAI zinduolis ir paukstis santykiauti gali, ta puikiai suprantu. taciau visiskai (kol kas) man nesuvokiama ju palikuoniu galimybe. juk is principo visas aparatas skiriasi

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Kategorija (S)
          Paukščio patinėlis negali santykiauti su žinduolio patele, bet žinduolio patinėsli gali santykiauti su paukščio patele. O bebrai, kaip graužikų atšaka sterblinias bei echidnoms, turi gan artimą ryšį su paukščiais. Be to, neužmirškime, kad Antarktidoje tokia evoliucija vyksta jau daug milijonų metų -- per tą laiką, tegul ir menkai įtikėtinai, visgi turėjo kilti mutacijos. Ir galų gale, prisiminkim genų perdavimą -- kiaušialastė visada įsisavina daugiau genetinės medžiagos, nei būtina, tuo paremtas ir dirbtinis apvaisinimas, ir genų inžinerijos metodai. T.y., netgi nebūtinas tiesioginis apvaisinimas, kad bebro genai būtų priimti -- štai ir atsiranda paukštis, turintis visai kitos rūšies genų. O ilgainiui, tokiems įvykiams besikartojant, susidaro ir hibridizaciją palaikanti rūšis. Pasikartosiu -- tai nėra greitas procesas, tai natūrali atranka, esant kryžminiam genofondui -- jai reikia milijonų metų.

          Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Kategorija (S)
                  Nufotografuokite mums bebrus. Geriausiai -- besidauginančius. Nors tiktų ir kitokie, pvz., ėdantys medžius ar naminius gyvulėlius.

                  Reply
        2. pavejui

          Re: Kategorija (S)
          Ančiasnapis būtent yra ta trūkstamoji grandis tarp žinduolių ir paukščių. Tiesiog mokslas dar nevisai atkūrė šiuos sudėtingus ryšius ir vystymąsi.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: Kategorija (S)
            Na, kodėl gi ne visai -- tai tiesiog australiškasis bebrų ir ančių hibridas. Tarp kitko, Australijoje yra surastos gigantiškųjų bebrų iškasenos -- anie siekdavo 800 kilogramų svorio. Tačiau vėliau tenykščiai miškai sunyko (vargu ar verta daug spėlioti, kodėl) ir bebrai irgi išdvėsė. Bet ančiasnapiai liko.

            Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *