Vyriausybės sprendimas: reikia įvykdyti devalvaciją

Buvo ir iki šiol tęsiasi kalbos apie devalvaciją. Tai vat, štai jums teiginys: devalvacija jau vyksta, ji pradėta dar pernai ir sėkmingai tęsiama toliau. Jus tai šokiruoja? Tai tik išvada, bet paskaitykit nuosekliai apie viską.

Pažvelkim į pinigus ir jų vertę iš kitos pusės: pinigai – tai vartojimo ekvivalentas. Jie verti tik tiek, kiek už juos gali nusipirkti. Jie nėra savaiminė vertybė, o verti tik tiek, kiek mes uždirbome – už tiek mes ir vartojame. Gamybos ir produkto savikaina priklauso nuo atlyginimų, už kuriuos mes irgi perkame. Galime atvirai tarti, kad užsienio prekybai atlyginimų nuvertėjimas duoda tą patį, ką ir pinigų nuvertėjimas. Ir atvirkščiai. Dvi devalvacijos – pinigų devalvacija ir atlyginimų devalvacija.

Taigi, mūsų Kubiliaus vyriausybė daro ne ką kitą, o devalvaciją. Atlyginimų vidurkio kritimas koks? Berods pora dešimčių procentų jau, jei neklystu? Sakyčiau, visai sėkmingai. Kas daroma, spartinant atlyginimų ir kainų kritimą? Viskas, kas tik kerta per prekybą (PVM didinimas), kartu stabdant bet kokias galimybes atsigauti smulkiam verslui, kuris veikia, kaip atlyginimų devalvaciją stabdanti jėga (minimalus samdomo atlyginimo dydis negali kristi kardinaliai žemiau, nei minimalus praktinis pelnas iš IDV). Matome, kad Kubiliaus-Šemetos-Šimonytės devalvacijos programa yra sėkminga.

Atlyginimų devalvacija ir pinigų devalvacija – skirtingi būdai daryti tą patį: sumažinti lyginamąją gamybos savikainą ir padidinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Apie tai, kuo gera ir bloga būtent pinigų devalvacija, jau daug kartų rašiau, kad ir čia vat – http://rokiskis.popo.lt/2008/11/28/ka-gero-duos-lito-devalvacija/

Kuo blogesnė atlyginimų devalvacija? Ji sukelia pinigų deficitą vidinėje rinkoje (netgi iki faktinio kolapso), trunka ilgai, yra itin skausminga mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kardinaliai didina bedarbystę, muša per BVP. Kuo geresnė atlyginimų devalvacija? Ji duoda akivaizdžią naudą ECB, kuris yra remiamas litu per valiutų valdybos modelį (taip mes šeriame ES), leidžia išsaugoti savo vertę bankams. Abu devalvacijos variantai sukelia vienodas problemas prisiskolinusioms įmonėms (pajamų kritimas) ir žmonėms (atlyginimų kritimas).

Taigi, man klausimas toks: šiandien Šimonytė Seime pareiškė, kad svarbiausias tikslas – įsivesti eurą, iš jos kalbos supratau, kad tai, iš esmės, vienintelis tikslas. Natūralu. Atlyginimų devalvacija bus tęsiama, mokesčiai augs, smulkus verslas bus dusinamas. Kam daryti paprastai, kai galima per užpakalį?

Specialiai Geraširdžiui: bukas pasitikėjimas valstybe – ar ji atims iš tavęs tavo pajamas per atlyginimą, ar per litus?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

29 thoughts on “Vyriausybės sprendimas: reikia įvykdyti devalvaciją

  1. ibicvs

    Atlyginimų devalvacija ne tiek didina konkurencingumą, kiek pinigų, kadangi ji kažkiek nuvertina tik dabartines sąnaudas, o ne sukauptas atsargas, įrangą, pastatus etc.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Konkurencingumą didina irgi. Bet tikrai ne tiek efektyviai, kaip pinigų devalvacija. Gal būt išties galima būtų tarti, kad jei prekės savikainoje atlyginimas sudaro pusę, tai pinigų kainos numušimas 25% sukeltų savikainos kritimą 25%, kartu sukeldamas ir 25% pajamų kritimą, tai atlyginimų mažinimo atveju tą patį 25% išlošimą gausime tik 50% numušę atlyginimus.
      Beje, tai yra dar ir socialiai neteisinga -- devalvuojant atlyginimus, visa krizė įveikiama neturtingųjų sąskaita.

      Reply
  2. Anonymous

    Nematoma ranka -- 123
    Islandija devalvavo savo valiuta. Rezultatas -- mokesciai Islandijoje didinami, verslas toliau dusinamas, bedarbiu gauseja. Kitas smugis islandams bus del padidejusiu busto palukanu.
    http://www.nematomaranka.lt

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Nematoma ranka -- 123
      Nepainiokim priežasčių su pasekmėm. Islandija devalvavo valiutą todėl, kad ją ištiko elementarus bankrotas. O ne atvirkščiai. Nenorėkim, kad ir Lietuvą ištiktų tas pats, kai lito devalvaciją reiks atlikti dėl bankroto.

      Reply
      1. Anonymous

        Re: Nematoma ranka -- 123
        Islandija nebankrutavo (TVF gi dave paskola). Kilo krize ir buvo pasirinktas variantas devalvuoti.

        Reply
    1. rokiskis Post author

      Manau, kad tiesiog niekam nekyla minčių, kur ką paprieštaraut, todėl ir komentarų atitinkamas kiekis. O rusiškai, deja, nelabai man gaunasi. O taip ar anaip, ačiū už įvertinimą 🙂 Ypač malonu, kai tokį išgirsti tenka iš seno oponento 🙂

      Reply
      1. ibicvs

        > O rusiškai, deja, nelabai man gaunasi
        Sunku bus tik pirmą tūkstantį metų, po to priprasi 🙂
        > iš seno oponento
        🙂 bet tu pasitaisei, kaip matau -- fainas sveiko proto parašytas tekstas. Net pavydžiu 🙂

        Reply
  3. gerasirdis

    Va.
    Va, iš ties, dviejų galimybių palyginimas.
    Palyginus su ankstesnėm rašliavom „kubilius-kubilas“ jau idomiau. Dar nepaminėjai to, ką aš sakiau (aš kuklus, žinau): infliacija- iš visų po lygiai, o pašalpų ir valdiško sektoriaus atlyginimų mažinimas- pagal sąžinę ir/ar favoritizmą.
    Problema tik tame, kad Lietuvoj privačiam sektoriuj (juk ne valdiško sektoriaus produkciją „eksportuoti“ ruošiesi?) viską lemia rinka. Ir nusistovės atlyginimai priklausomai nuo darbo jėgos pasiūlos-paklausos rinkoje, o ne nuo to, kokiu kursu LCB keičia, kaip pasakytų žalias bebras, „vietinius fantikus“.
    Taip kad ir čia matom buko tikėjimo valstybe pavyzdį: tikėjimą, kad valdžia galėtų imti, ir dekretais visiems sumažinti atlyginimus, tuo lietuviškų prekių konkurencingumą pakeldama. Nė velnio. Atlyginimų dydis priklauso nuo galimybės eksportuoti, o ne atvirkščiai.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Va.
      Nagi taigi, jeigu monetarinė situacija neįtakoja, tai iš kur gi atsirado tie neadekvatūs atlyginimai? O jeigu visgi iš monetarinės situacijos, taigi, ar ne adekvatu būtų taikyti monetarinės situacijos korekciją?

      Reply
      1. gerasirdis

        Taigi ne
        Na, jei jau kalbam apie eksportuojančią pramonę, o ne konstitucinio teismo teisėjų algas, tai viskas iš rinkos. O atlyginimai nebeadekvatūs todėl, kad situacija rinkoje pasikeitė. Ta pati rinka juos ir sureguliuos.
        Ar su monetarine korekcija, ar be korekcijos- vistiek sureguliuos. Monetarinė korekcija bus per didelė- rinka suminkštins, per maža- rinka numuš dar daugiau, iki tiek, kiek reikia.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Taigi ne
          Tai sakai, kad „rinkos situacija pasikeitė“, o savo laiku buvęs lito perrišimas nuo dolerio prie euro, krūva ES injekcijų, NT burbulas, palūkanų kompensavimas, etc. -- visa tai įtakos neturėjo. Įdomus požiūris, įdomus. Nei nekomentuosiu gal, gerai? 😀

          Reply
          1. gerasirdis

            Pabandyk
            >Nei nekomentuosiu gal, gerai? 😀
            O tu pabandyk. Gal net patiks :-).
            Bėje, jei litą perrišus prie euro algos po to visvien kilo, tai iš to galima daryti išvadą, kad likus pririšimui prie smunkančio dolerio jos būtų kilę dar greičiau (jei skaičiuotume nominaliais litais). Nes kilo (pūtėsi) ekonomika, kilo eksportas, kilo ir darbo paklausa darbo rinkoje.
            Dar kartą sakau: algas eksportuojančioje pramonėje lemia darbo rinkos situacija. Taip, su visais jos iškreipimais, pripažinsiu. Bet negi tu manai, pasikartosiu, kad algų dydį privačių įmonių darbo rinkoje galima ir reikia spręsti valdžios dekretais? Dekretais apie valiutos devalvavimą, ar dar kokiais kitais?
            Kalbant apie NT burbulą, Konstitucinio teismo teisėjų algas bei mėnulio fazes- čia faktorių daug ir įvairių, bet gal visgi koncentruokimės ties eksportuojančia pramone.
            Bėje, kokiose dar srityse, tavo manymu, reikalus reikia palikti ne verslininkams ir rinkai, o gudriąjai valdžiai ir jos išmintingam reguliavimui?

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Pabandyk
              Atsiradus pertekliui pinigų (ar pertekliui pinigų vertės -- nesvarbu, kaip pavadinsi), neišvengiamai atsiranda ir burbulas. T.y., mechanizmas paprastas: pinigų perteklius, reiškia -- vartojimo perteklius, paklausos perteklius, disbalansas sistemoje „pasiūla/paklausa“. Už tą perteklių perkamos prekės brangsta. Lietuvoje, kur pagrindinė kainos sudedamoji pridėtinei vertei yra darbo jėga -- brangsta darbo jėga. Tai vadinamasis atlyginimų burbulas. Kaip darbo jėgos brangimo pasekmė, kyla ir vartojimo burbulas. Kaip ir vartojimo burbulo, ir pinigų pertekliaus pasekmė -- kyla NT burbulas. Ir t.t.. Visa tai -- monetarinės situacijos pasekmė. Apie tokius mechanizmus rašė dar Adam Smith, tad vargu ar verta šnekėti apie juos, kaip apie „mėnulio fazes“ -- tai būtų elementarus nemokšiškumas.
              O noras, kad valstybės sukeltas problemas spręstų verslas -- natūralus ir suprantamas, jei tamsta atstovaujate neatsakingą valdininkų poziciją. Visgi, manyčiau, jog akivaizdu, kad valstybės vykdoma bendra monetarinė politika (įskaitant ir mokesčius) yra ir įtakojantis, ir atsakomybės reikalaujantis veiksnys. Valstybė turėtų taisyti klaidas, kurias padarė. Dar daugiau -- net jei tų klaidų nebūtų -- visvien valstybės atsakomybėje būtų gerinti ekonominę situacija tomis priemonėmis, kurias ji turi.
              Vadinti gi tas priemones „palikti ne verslininkams ir rinkai, o gudriąjai valdžiai ir jos išmintingam reguliavimui“ -- tai jau absurdiškas nesąmoningos ir iš anksto įvertintos nuomonės primetimas, nesuponuojantis diskusijos.

              Reply
              1. gerasirdis

                Jei ne gudri, tai matyt kvaila?
                >Atsiradus pertekliui pinigų (…) burbulas.
                Sutinku.
                >Visa tai -- monetarinės situacijos pasekmė.
                Nesutiksiu. Lietuvoje monetarinės politikos kaip tokios, nėra. Kiekvienas 3,4528 lito yra padengtas 1 euru, ir viskas. O litų yra tiek, kiek į Lietuvą eksportuotojai+EK+imigrantai atveža eurų, ir juos iškeičia į litus. Ką siūlot? Neimt sanglaudos fondų? Ar dusint eksportą? (o savo nemokšiškumu valdžia daro ir vieną, ir kitą. Negi pasakysite, kad permažai?).
                Bėje, jei už kiekvieną į Lietuvą atvežtą eurą Lietuvos bankas staiga imtų duoti, tarkim, 5- ar tikrai nuo to pasidarytų geriau?
                >O noras, kad valstybės sukeltas problemas spręstų verslas --
                >natūralus ir suprantamas, jei tamsta atstovaujate
                >neatsakingą valdininkų poziciją.
                Neatstovauju. Bet manau, kad geriausia, ką valdinikai gali daryti- kuo mažiau trukdyti. Jūs iš jų visdar tebenorite pagalbos? Žinote, yra toks posakis- „kaip panelė su trečiu vaiku“.
                >Vadinti gi tas priemones „palikti ne verslininkams ir rinkai,
                >o gudriąjai valdžiai ir jos išmintingam reguliavimui“ --
                >tai jau absurdiškas nesąmoningos ir iš anksto įvertintos
                >nuomonės primetimas, nesuponuojantis diskusijos.
                Nu, šitą gi. Kaip ten sakoma- „they don’t do irony“? Bet tai jei jūs nelaikote valdžios gudria, o jos reguliavimo- išmintingu, tai tada gaunasi (primetu jums savo nuomonę) kad jūs pasigendate kvailos valdžios ir jos debiliško reguliavimo.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Jei ne gudri, tai matyt kvaila?
                  Ok, plačiau apie monetarinę situaciją ir politiką. Politikos absurdiškumas ir situacijos durnumas -- tai nereiškia, kad tos politikos ir situacijos nėra. Tai tik reiškia, kad ta politika ir situacija yra absurdiška ir durna.
                  Užsispyrimas laikyti lito kursą pririštu prie euro -- tai irgi politika ir situacija. Tam tikras PVM, tam tikri kiti mokesčiai, tam tikros palūkanų normos, valstybinės obligacijos, etc. -- visa tai irgi monetarinės politikos elementai: jie per pinigus reguliuoja rinką. Klausimas, kaip visa tai įtakoja eksportą?
                  Valstybė yra eksportuotojas. Ir valstybės pelningumas elementariai priklauso nuo konkurencingumo. Ką daro Lietuvos valdžia? Ji toliau dusina tą konkurencingumą. Teisingai pastebėjai. Antras žingsnis -- tai pastebėti, kad būtent neteisingi monetariniai poveikiai -- tai yra vienos iš esminių nekonkurencingumo priežasčių.
                  Dėl to, kad valdininkai pas mus nekompetetingi -- išties, daugeliui šitai taip akivaizdu, kad vargu, ar reikalauja papildomų įrodymų. Kita vertus, tai netrukdo reikalauti iš jų kompetetingų sprendimų. Kaip ten sakė Hooveris per savo rinkiminę kampaniją -- „Jei mokyklinio autobuso vairuotojas, vežęs jūsų vaikus, įsirėžė į sunkvežimį, į medį, į stulpą, o galų gale nuvažiavo į griovį -- tai nereiškia, kad pasakysite, jog jis turėjo gerus norus ir tegul vairuoja toliau. Jūs tiesiog norėsite pakeisti vairuotoją“.
                  Taip, aktyvus durnius -- dar blogiau už nieko nedarantį veikėją. Bet reikia -- aktyvaus ir protingus sprendimus darančio, o ne pasyvaus ir ne durno. Reikia ne vairuotojo, kuris nevairuoja (taip, nevairuodamas jis niekur neįsirėš), o vairuotojo, kuris vairuoja saugiai ir nuveža ten, kur reikia. Aktyvaus durniaus buvimas valdžioje nereiškia, kad geri sprendimai negalimi: tai tik reiškia, kad tas durnius aktyviai daro nesąmones.
                  Noras gauti kompetetingus sprendimus -- tai nėra tas pat, kas ir noras gauti durnus sprendimus. Tiesėje yra daugiau, kaip du taškai.

                  Reply
                  1. gerasirdis

                    Oooooo, rimtu veidu Hoover’į cituojam?
                    >Dėl to, kad valdininkai pas mus nekompetetingi -- išties,
                    >daugeliui šitai taip akivaizdu, kad vargu, ar reikalauja
                    >papildomų įrodymų.
                    Nu va, dėl šito sutariam.
                    >Taip, aktyvus durnius -- dar blogiau už nieko nedarantį veikėją. Bet
                    >reikia -- aktyvaus ir protingus sprendimus darančio, o ne pasyvaus
                    >ir ne durno.
                    Aha, čia panašiai kaip „geriau būti jaunu sveiku turtuoliu, nei senu ligotu skurdžium“. Bet gal koncentruokimės ne į tai, kaip gerai galėtų teoriškai būti, o į tai, ko realiai galima tikėtis. O realiai, maksimum ko galima tikėtis iš valdininkų- kad netrukdytų. Ir sutikdamas, kad TEORIŠKAI galėtų būti geriau nei paprastas netrukdymas, aš nemanau, kad yra REALIŲ prielaidų tikėtis pagalbos. Tu žinai kažką, ko aš nežinau? Ar tiesiog esi nenuilstantis optimistas, kurio tikėjimui realybė nedaro jokio poveikio?
                    Ir žinai, jei tavo intelektualinei pozicijai apginti tenka remtis Hoover’iu, tai matyt nekokie reikalai :-).

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: Oooooo, rimtu veidu Hoover’į cituojam?
                      Būti realistu -- tai dar nereiškia, kad nereikalauti to, ko gali reikalauti 😉 Būdamas realistu, aš sakau, kad geriausiai yra slėpti mokesčius 🙂 Nepaisant to, kaip šios šalies akcininkas, aš noriu, kad vadovybė vykdytų protingus sprendimus. Viena kitam neprieštarauja.
                      O dėl „jei tavo pozicijai reikia Hooverio, tai nekokie reikalai“ -- pasakysiu paprastai: jei tavo, Geraširdi, pozicijai apginti telieka pigiausi demagoginiai atmazai -- tai čia dar prasčiau, tiesa? 😀

  4. scania_gti

    Rašei: „devalvacija jau vyksta, ji pradėta dar pernai ir sėkmingai tęsiama toliau“.
    Sutinku su mintimis, išskyrus tai, kad „tęsiama“.
    Man atrodo, kad jie nė velnio „netęsia“. Užtat, kad nepradėjo. Ką jie galėjo pradėti, jei jie viską netyčiom padaro. Nė nesuprasdami, ką daro 🙂
    Panašiai, kaip vaikas, nuspaudęs konvejerio paleidimo mygtuką -- juk nebus vadinamas „gamintoju“?
    Taip ir valdžia -- kažką jie ten veikia. Na, juda, naudoja kalbos organus, vaizduoja protą ir svarbumą. Bet kas įrodys, kad sąmoningai, kad suprasdami?! 😀

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, gali būti, kad ir nesuprasdami. O tiesiog gal vykdydami kažkieno nurodymus. Nes šiaip jau priemonių rinkinys savo kryptingumu sutampa, tad šitai sunku pavadinti paprastu atsitiktinumu.

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: http://www.nematomaranka.lt -- 123
      Bijau, kad jie jau ir taip padidėjo tiek, kad nelabai kur liko jiems didėt :-/ O šiaip, visa tai tiesa, kad investicijos iš užsienio gaunasi stabilesnės ir užtikrintesnės, jei kursas nekritinėja (Jamaikos ir Barbadoso palyginimas straipsnyje geras), tačiau su viena išlyga: kad valiuta yra nepriklausoma. Lito gi atveju, sakyčiau, kad tai neturi kardinalios reikšmės.

      Reply
      1. Anonymous

        Re: http://www.nematomaranka.lt -- 123
        Na, Ukraina skolinasi gerokai brangiau nei mes, net ir hryvnios devalvacija nepadejo. Na o Barbadoso doleris jau trisdesimt metu kaip stabiliai priristas prie bakso kursu 1USD=2BBD.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: http://www.nematomaranka.lt -- 123
          Pagal Ibicvs grafikus, panašu, kad Ukrainos reikalai dar ir kaip pasitaisė. O jų būklė buvo labai nekokia, žiauriai nekokia, įsiskolinimai smaugė juos dar prieš krizę -- taip, kad kritimas turėjo būti dar gerokai baisesnis, nei Lietuvos.

          Reply
    1. rokiskis Post author

      Ghrmz…
      Gerai pagalvojus, gal ir neblogai. Bent jau tas valdiškas Lietuvos ženklas -- tai visiškas nulis, kaip ir dauguma kitų, dalyvavusių konkursuose. O šitas gal ir daro tai, ko reikia -- šokiruoja vaikiškumu ir pozityvumu, t.y., atlieka tai, ką turi atlikti geras reklaminis ženklas.
      Gerai, parašysiu apie jį ir įsidėsiu 🙂

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *