Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika

Pingvinai šildosi

Aš čia nekomentuosiu apie tokį šildymą, bet jis irgi smirda

Kiekvienas su pardavimų organizavimu ką nors bendra turėjęs žino, kad esami klientai skirstomi į tris grupes, su kuriomis reikia elgtis skirtingai:

  1. Tie, kas perka mažiau, nei galėtų. Jiems reikia pardavinėti kiek įmanoma daugiau – svarbu tik, kad jie imtų daugiau pirkti, nes jų sąskaita galima smarkiai padidinti pardavimus.
  2. Tie, kas perka daug. Jais pernelyg rūpintis nereikia, svarbu tik tai, kad jie neimtų pirkti mažiau. Šios grupės sąskaita pardavimų smarkiai padidinti nelabai įmanoma, nes jie jau ir taip perka pagal galimybes.
  3. Tie, kas perka neadekvačiai daug. Jiems reikia apie save geriau jau išvis nepriminti, kad netyčia nesusiprastų tvarkytis savo pirkimų. Jei toks klientas pats pastebi, kas pas jį dedasi ir dėl to bando kažką keisti, jam galima netgi truputį padėti – su sąlyga, kad nesmarkiai. Jeigu jo sąnaudos sumažės kokiu dešimtadaliu, jos visvien liks didesnės už vidurkį, tačiau klientas bus laimingas ir patenkintas.

Tokios trys klientų grupės yra pas visus, kas tiktai kažką parduoda. Tokios trys grupės klientų yra ir pas šilumos tiekėjus. Tik kad pastarieji jau yra monopolistai, t.y., naujų klientų paieškos jiems nereikia, o įtikinti pirkėjų, kad tie pirktų daugiau – nesigauna. Todėl jiems telieka suktis kažkaip kitaip. Pavyzdžiui, aš taip daryčiau:

  1. Tiems, kas šilumos naudoja mažiau, nei galėtų – galima kaip nors padidinti šildymo sąnaudas. O paskui atsiųsti pas juos kokį nors merą, kuris imtų skleist vėjus apie tai, kad namas prastai tvarkosi su šildymu, o kaltas dėl to tikrai ne šilumos tiekėjas, o arba koks nors energetikos ministras (lyg ministras sukiotų kranelius), arba namo administratorius.
  2. Tie, kas šilumos naudoja daug – jų geriausiai ir toliau pernelyg netampyti. Svarbu, kad jie ir toliau neimtų pirkti mažiau, tačiau pardavimus jiems reikia didinti atsargiai ir apgalvotai.
  3. Tų, kas šilumos naudoja išvis neadekvačiai – galima ir toliau neliesti. Bet jei jie susiprastų ir imtų skųstis, dėl gražaus vaizdo galima padėti jiems truputį sumažinti sąnaudas. Visvien toks eikvos nenormaliai daug, bet patikės, kad juo rūpiniesi. O paskui dar bus galima paskelbt apie juos, kad esą kažkam padėjom.

Žodžiu, ta pardavimų segmentacija yra labai elementari ir puikiai žinoma kiekvienam, kas tik bent truputį turėjo reikalų su klientų priežiūra iš pardaviminės pusės. Ypač tokia schema yra tipiška paslaugų teikėjams. Bet nesigilinkim, nes tokie segmentavimai yra vadybiniai dalykai, kurie išties mums visiškai neįdomūs, nes mes juk kalbame ne apie vadybą, o apie šildymą.

Ai, arba dar pavyzdys: kaip pakelti kainas supermarkete 10%, jei vartotojai pyksta, kad viskas labai brangu? Taigi labai paprasta: pusei atsitiktinių prekių kainas sumažiname 10%, likusiai pusei padidiname 20% ir paskelbiame reklamą apie tai, kad pusės prekių kainos sumažėjo. Ir dar būtinai prie kiekvienos taip atpigintos prekės parašom, kad ji dabar pigesnė. O kad kartais kas nors neįtartų, galima padaryti ir atsitiktinius padidėjimo-sumažėjimo dydžio išbarstymus, o galima ir pasegmentuoti prekes pagal dalį apyvartoje, jų rinkos elastingumą ar dar kokius nors dalykus.

Ai, bet mes čia juk nukrypome nuo temos, nes kalbame ne apie pardavimus, o apie šildymą, tiesa?

2010-2011 lapkričio mėnesių šilumos vartojimo pokyčiai: keisti atvejai

Štai vat anokia Vilniaus savivaldybė ėmė ir paskelbė 2010-2011 lapkričio šilumos sunaudojimo XLS failą su daug duomenų. Tiesa, paskui gal susizgribo, kad paskelbė per daug ir viską iš savo puslapio ištrynė. O dar paskui, kad neliktų tuščia, įdėjo iš to paties XLS failo sugeneruotą PDF, kuriame tiktai galutiniai duomenys.

Apie tai, kaip viduje to failo esantys duomenys keistai neatitinka sąskaitų, jau rašė Commonsense.lt, kurie tą failą sėkmingai išsaugojo (iš jų galite atsisiųsti ir patys pabandyti įvertinti, ar nepridariau aš čia su statistika klaidų). Gal to failo duomenys kažko ir išties neatitinka. Man irgi kliūna kai kurios eilutės, kur, pvz., pateikiami tokie faktai:

  • Tuskulėnų 1B, DNSB-548, energijos suvartojimo sumažėjimas – 1711,5 procento.
  • Raseinių 21, City Service, AB, energijos suvartojimo sumažėjimas – 122 procentai.

Čia galima nesigilinant pastebėti, kad jei namas suvartojimą sumažina daugiau, kaip 100 procentų, tai jis ne tai, kad nustoja vartot šilumą, o ima ją pats generuoti ir atidavinėti į šilumos tinklus. Kas, kaip suprantate, nelabai įmanoma.

Panašių, gal mažiau keistų, tačiau visvien įdomių eilučių galima ir daugiau ten rasti. Pavyzdžiui, GNSB „Mažoji Salotė“, pas kurią šilumos sąnaudos keistai padidėja beveik tūkstančiu procentų, lyginant su pernai metais. Ir kitų, smulkesnių keistų atvejų. Aišku, galima būtų įtarti, kad kažkas ten negerai ar duomenys kažkaip pamakliavojami, bet visgi tarkim, kad Vilniaus savivaldybė ir Vilniaus Energija nefalsifikuoja duomenų. Nes kuo gi daugiau tikėti, jei ne jų duomenimis?

Todėl tarkim, kad pastebėti neatitikimai yra šiaip klaidos (t.y., asisteminiai faktai). Todėl panagrinėkime tenai esančius duomenis, ieškodami sisteminių faktų, kurie leistų daryti išvadas. Tokių faktų būna dvi rūšys: tai arba atsikartojimai ir tendencijos, arba menkai įtikėtinų faktų kombinacijos: pastarųjų atsiradimo tikimybė yra mikroskopinė. Tendencijų pavyzdžiu galėtų būti mano jau anksčiau parodytas grafikas, kur matosi keisti nuokrypiai – pas mažiau suvartojančius yra didesnis sąskaitų augimas. O menkai įtikėtinų kombinacijų atvejų – irgi nemažai:

  • Centro Kubas, UAB. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0121 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0170 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 40 procentų.
  • Bitfox, UAB. Administruoja 15 pastatų. 2010 sąnaudos – 0,0178 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0199 dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 32 procentai.
  • Auksinis Varnas, UAB. Administruoja 2 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0122 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0166 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 36 procentai.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-195. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0112 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0162 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 44 procentai.
  • Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sportas“, DNSB-272. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0109 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0144 kWh/dienolaipsniai kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 32 procentai.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-460. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0125 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0140 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 14 procentų.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-564. Administruoja 2 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0146 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0196 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 32 procentai.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-758 „Paunksmė“. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0150 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0185 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 23 procentai.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-777. Administruoja 2 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0133 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0150 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 14 procentų.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-815. Administruoja 2 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0165 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0213 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 30 procentų.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-857. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0103 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0127 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 23 procentai.
  • Daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB-959. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0112 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0180 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 61 procentas.
  • Daugiabučio namo savininkų bendrija „Minties g. 8A“. Administruoja 3 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0140 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0167 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 25 procentai.
  • Daugiabučio namo savininkų Žirmūnų 106C, Vilniuje. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0122 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0150 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 23 procentai.
  • DNSB Eglių g.33. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,129 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0165 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 28 procentai.
  • DNSB Kaminkelio-26. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0162 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0200 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 24 procentai.
  • DNSB Krokuvos g. 13-Vilnius. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0168 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0222 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 32 procentai.
  • DNSB Linkmenų 5/66, Vilnius. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0162 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0195 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 20 procentų.
  • DNSB Žolyno g. 11B,C. Administruoja 2 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0120 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0171 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 42 procentai.
  • YIT Technika, UAB. Administruoja 7 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0134 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0150 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 18 procentų.
  • Sermeta, UAB. Administruoja 1 pastatą. 2010 sąnaudos – 0,0117 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0151 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 29 procentai.
  • UAB „Karoliniškių būstas“. Administruoja 9 pastatus. 2010 sąnaudos – 0,0094 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui, 2011 sąnaudos – 0,0114 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. Padidėjimas – 24 procentai.

Manau, kad visiems, kas permetė akimis šitą sąrašą, kilo klausimas, kas per skaičiai ir kuo gi jie įdomūs. Viskas labai paprasta: 2010 vidutinės šilumos sąnaudos Vilniuje buvo 0,0337 kWh/dienolaipsnių kvadratiniam metrui. O vidutinis padidėjimas administratoriui pagal tuos pačius savivaldybės ir Vilniaus Energijos duomenis buvo 3,4 procento. Pas visus minėtus atvejus – šilumos sąnaudos 2010 metų lapkritį buvo mažiau, nei pusė nuo vidurkio. T.y., visi jie yra kraštutinai taupūs. Tačiau padidėjimas pas visus minėtuosius – 4 ar daugiau kartų didesnis, lyginant su vidutiniu padidėjimu.

Šnekant žmogiškai, visos pavardintos įmonės tvarkėsi su šilumos ūkiais labai gerai, kraštutinai taupiai – joms pavydėt galėjo bet kas. Tai tiesiog taupumo lyderiai. Tačiau jų šildymo sąnaudos padidėjo absoliučiai neadekvačiai, priešingai jų taupumui, kurio galima būtų tikėtis. Daugiau, nei 4 kartų nuokrypis, lyginant su vidutiniu. Netgi pavienį tokį atvejį laikyčiau menkai įtikėtinu ir reikalaujančiu labai rimtų paaiškinimų, bet čia matome visą krūvą panašių.

Spėju, kad gerokai paieškojus, galima atrasti ir daugiau įdomybių. Beje, kiek žemiau, jau iš statistinės analizės tokių įdomybių irgi rasim – ten bus sekos iš vienodo (ir kaip tyčia didelio) šilumos suvartojimo pastatų, kuriems niekas nesikeitė. Labai geri klientai, kurie labai labai daug perka. Aš tokių nejudinčiau, kad jie ir toliau pirktų neadekvačiai daug.

2010-2011 lapkričio mėnesių šilumos vartojimo pokyčiai: statistinės keistenybės

Taigi, grįžkime prie mūsų grafiko, kurį jau matėme anksčiau. Čia jums pamodifikuota versija, kur vietoje tiesinių trendlainų įdėti 6 laipsnio polinominiai. Polinominiai trendlainai leidžia stebėti ir lokalesnius pasiskirstymus (tiesa, didesnių iškraipymų sąskaita). Ir štai, ką mes matome grafike pagal administratorius*:

Šilumos sunaudojimo pasiskirstymas priklausomai nuo šilumos sunaudojimo padidėjimo 2010-2011 periodui

Taip, beveik tokį patį grafiką jūs jau matėte. Šitas tiesiog pagerintas, vietoje tiesinių trendų yra kreivės, atspindinčios pokyčių tendencijas lokaliai. Grafikas paprastas: šilumos ūkių administratoriai surūšiuoti pagal šilumos suvartojimo pokyčius 2010-2011 metų lapkričio mėnesiais, o tą rodo raudonoji linija, žyminti tuos skirtumus tarp suvartojimo (deltas). Kairėje yra tie, pas ką šilumos sąnaudos sumažėjo, dešinėje yra tie, pas ką padidėjo. Padidėjimą ar sumažėjimą procentais žymi kairioji Y ašis. Violetinė ir geltona kreivė - tai polinominiai 6 laipsnio trendai, rodantys vidutiniškus suvartojimo lygius, jie pažymėti dešinėje Y ašyje. Taškučiai - konkretūs suvartojimo atvejai. X ašis - tai tiesiog pagal vartojimo pokytį surūšiuoti šilumos administratoriai, kiekvienas eina už vienetą.

Šitas grafikas išties nėra toks sudėtingas, kaip galėtų pasirodyti: violetinė kreivė paprasčiausiai žymi pirminį šilumos suvartojimo pasiskirstymą tarp įvairių pastatų administratorių 2010 lapkritį, o geltonoji – suvartojimą, kuris gavosi tą patį 2011 metų mėnesį. Galima įsivaizduoti labai paprastai: violetinė kreivė truputį pasisuko ir išsikraipė, pavirsdama į geltoną. Pagal tą pasikeitimą galime suprasti, kaip pasikeitė šilumos vartojimas.

Raudonoji kreivė žymi to pasisukimo ir išsikraipymo dydį procentais. Kairėje matome, kad pas kažką šilumos eikvojimas sumažėjo, tuo tarpu dešinėje matome, kad pas kažką šilumos eikvojimas padidėjo. Visi duomenys pagal tą padidėjimą/sumažėjimą ir yra surūšiuoti: kairėje yra tie, pas ką šilumos sąnaudos pasidarė mažesnės, o dešinėje – tie, pas ką pasidarė didesnės.

Ir violetinė, ir geltona kreivės yra sudarytos kaip vidurkis tų išsibarsčiusių geltonų ir violetinių taškučių, žyminčių realius energijos vartojimo lygius. Tačiau taškučių išsibarstymas yra pakankamai didelis, kad šiaip pažvelgus, nieko iš to nesimatytų. Tam, kad gautume prasmingą vaizdą, turime tuos taškučius apjungti į kažkokią suvidurkintą liniją, kuri rodytų tų taškučių pasiskirstymo tendencijas. Būdų apjungimui yra įvairių, tačiau visų esmė yra ta pati – rodyti bendresnius pokyčius, kuriuos šiaip jau užgožia triukšmas. Kitaip tariant, turime krūvą medžių, o norime pamatyti mišką. Štai ir pamatome, apjungdami į vieną, trendą rodančią kreivę.

Kaip vartojimo pokyčiai turėtų atrodyti teoriškai

Pirmiausiai, bandydami suprasti, kas gi tame grafike keisto, užsiduodame klausimu: kaip čia dabar yra, kad violetinės kreivės žemiausia dalis yra ten, kur ir aukščiausia raudonosios kreivės dalis? Ir kodėl geltonoji kreivė, žyminti pokyčius, kažkodėl tik kairėje pusėje koreliuoja su raudonąja? KPŠ, atleiskite? Kad būtų vaizdžiau, pabandykime aukščiau buvusį grafiką palyginti su teoriniu, kur pokyčiai yra atsitiktiniai:

Teorinis pasiskirstymas pagal pokyčius

Šis grafikas nieko bendro neturi su realybe. Jis tiesiog pagal sugeneruotą Gauso pasiskirstymą su analogiškai sugeneruotais pokyčių procentiniais dydžiais**. Todėl ir vartojimai, ir pokyčiai yra tiesiog atsitiktiniai. Į ką svarbu atkreipti dėmesį: violetinė vidutiniškai yra artima horizontaliai, tuo tarpu geltona didžiojoje dalyje atkartoja raudoną. Toksai trendų išsidėstymas yra požymis, kad pokyčiai išties buvo atsitiktiniai. Jei trendai būtų polinominiai, grafiko pakraščiuose jiems leistini didesni nukrypimai, nes ten kaupiasi nenormalūs atvejai.

Kaip matome, teorinis grafikas nemenkai skiriasi nuo to, kurį turime praktikoje, tiesa? Jei tie trendai būtų pavaizduoti, kaip tiesės, tai violetinė būtų artima horizontaliai, tuo tarpu geltona būtų daugmaž paralelinė raudonai: natūralu, kad jei jau pokyčiai atsitiktiniai, tai jie atsitiktiniai visiems, todėl didelio procentinio pokyčio tikimybė yra vienoda ir tam, kas daug vartoja, ir tam, kas vartoja mažai.

Modelis, atspindintis realybę, skirtųsi nuo teorinio, kur visi skaičiai atsitiktiniai: akivaizdu, kad dauguma pastatų turėtų mažinti šilumos sąnaudas – vidutiniškai bent keliais procentais per metus. Ir tą puikiai žinome: vyksta ir renovacijos, ir apsišiltinimai, ir bandymai tiesiog reguliuoti šilumą. Kita vertus, tie, kas jau taupo itin smarkiai, galimybes kažką gerinti bus didesne dalimi išnaudoję, todėl jos bus mažesnės. Vėlgi, tie pas ką sanaudos yra itin didelės, keliais procentais gali sumažinti šilumos vartojimą, tiesiog užkamšę langus laiptinėje ir prie laiptinės durų prikabinę spyruoklę – kad šios užsidarytų savaime, neišleisdamos į lauką šilumos. Todėl, jei viskas būtų normalu, galima būtų tikėtis grafiko, kažkiek panašaus į šitą:

Šilumos vartojimo pokyčių teorinis modelis

Skirtingai nuo atsitiktinio modelio, praktikoje turėtume matyti taupymo įtaką. Įvedę vėlgi pagal Gausą pasiskirsčiusį taupymo faktorių, gauname maždaug tokį grafikėlį (trendai - 6 laipsnio polinominiai). Galim atkreipti dėmesį, kad netaupymo atvejai suveikia kaip visiškai nenormalūs: tai staigus raudonos kreivės šoktelėjimas dešinėje pusėje. Galim pastebėti, kad tenai pat neprognozuojamai (net ir pagal modelį neprognozuojamai) susibanguoja ir susipina trendai. Modelis atspindi tikėtiną realybę: kardinalus šilumos vartojimo padidėjimas labiau turėtų būti susijęs su avarijomis bei gedimais, nei su kažkokiais prognozuojamais faktoriais. Kairėje pusėje matome kaip reikiant apačion nuvažiuojančią geltoną kreivę - pati kairioji jos dalis turėtų atspindėti brangiau kainuojančius renovacinius apšiltinimo projektus. Jei violetinę pastatytume, kaip tiesinį trendą, gautųsi horizontali linija.

Tačiau įmanomas ir atvejis, kai teoriniame grafike geltona gali gautis artimesnė horizontaliai, o violetinė – einanti į apačią, panašiai, kaip grafike, kuris gaunamas iš savivaldybės lentelės. Taip būtų, jei generuotume pokyčius ne pagal pirminį vartojimą, o kaip pašalinius, nesusijusius dydžius (t.y., nesvarbu, koks namas kiek vartoja – vienam pridedam kažkiek ten šilumos, kitam atimam – atsitiktiniu būdu): didesni procentiniai pokyčiai tada būtų pas tuos, kas vartoja mažiau.

Tačiau argi taip gali būti, kad kokių nors pastatų šilumos sąnaudų dydžiai kaitaliojasi nepriklausomai nuo jų realių šilumos sąnaudų? Aišku, kad įmanoma. Su sąlyga, kad įmanoma, kad jie kažkieno noru kaitaliojasi nepriklausomai nuo to, kaip tie namai tvarkosi.

Kaip šilumos vartojimas keičiasi realybėje

Aukščiau matyto realaus šilumos vartojimo pokyčių grafiko įdomumas yra dešinėje jo dalyje: violetinė kreivė, žyminti 2010 metų šilumos vartojimo tendencijas, atrodo beveik kaip veidrodinis šilumos vartojimo padidėjimo kreivės atspindys. Kitaip tariant, galim spėti, kad ji koreliuoja su vartojimo padidėjimo kreive. Tačiau prisiminkime, kad tai apatinė vartojimo tendencijos kreivės dalis. Geltonoji, 2011 metų kreivė jau atrodo kitaip: čia jau galima sakyti, tiesiog plato, kažkas panašaus į horizontalią liniją (prisiminkim ankstesniame poste buvusį grafiką su tiesiniais trendais).

Paklauskime savęs: gal čia visgi klaida? Gal tai susiję su pastatų administratoriais, nes jų suvartojimus dėjome ant grafiko? Taigi, pabandykime sugeneruoti analogišką grafiką tiesiog daugiabučiams, neapjunginėdami duomenų pagal pastatus administruojančias įmones:

Šilumos suvartojimo pokyčių pasiskirstymas daugiabučiams pastatams Vilniaus mieste

Štai daugiabučių namų šilumos suvartojimo ir vartojimo pokyčių pasiskirstymo grafikas. Kaip matome, kreivės analogiškos (dėl didelio taškų kiekio ėmiau 3 laipsnio polinomą, nes kompas ima stabdyt ir lūžinėt). Kaip matome, violetinė kreivė visvien neprimena horizontalios. Tačiau geltonoji kažkodėl linkus gultis horizontaliai. Nors žinome, kad teoriškai geltonoji kreivė turėtų būti panaši į tą raudoną...

Truputį nukrypstant nuo bendros temos: atkreipkite dėmesį, kad ten, kur raudonoji kreivė kerta nulinę pokyčių liniją, pastebima apytuštė vertikali juosta. Praktiškai visi taškučiai susikaupę į tris horizontalius ruoželius, esančius viršuje. Tie trys ruoželiai – tai nenormaliai daug šilumos sunaudojantys pastatai (todėl jie ir yra aukštai), kuriems pokyčių nebuvo. Kadangi jų išsibarstymas nei iš tolo neprimena atsitiktinio, pasižiūrim į sąrašą ir atrandame, kad su nuliniu pokyčiu yra kelios dešimtys pastatų, kurių energijos sąnaudos kilovatvalandėmis dienolaipsniui iš kvadratinio metro yra 0,049, 0,064 ir 0,066. Tai labai dideli skaičiai, jei prisiminsime, kad Vilniaus vidurkis yra apie 0,034. Ir juo labiau keista, kai visame šiame pokyčių chaose atsiranda tokie stabilūs ir nesikeičiantys vartotojai. Juos, jei ką, administruoja įmonės „UAB Grigiškių komunalinis ūkis“ ir AB „City Service“.

Dar pastebėtinas dalykas, kad tasai nulinio pokyčio taškas kažkodėl pastatų grafike yra ne per vidurį, o kairiau. Kitaip tariant, grafike matome, kad šildymo sąnaudos aiškiai didėjo. Vizualiai įvertinus, matosi, kad poslinkis sudaro apie dešimtadalį. Beje, Gauso pasiskirstyme moda, mediana ir vidurkis turi sutapti, tačiau šiame grafike nesutampa nei bendri visam grafikui dydžiai, nei dydžiai, atitinkantys padidėjusią ar sumažėjusią dalis. O kai mediana nuo vidurkio skiriasi apie pusantro karto, tai vargu, ar galime kalbėti apie atsitiktinumus, todėl tikrai norisi išsiaiškinti priežastis.

Kodėl keitėsi sąskaitos už šildymą

Kairėje grafikų pusėje matomą šilumos eikvojimo sumažėjimą paaiškinti paprasta: tenai yra aukštesnė violetinės kreivės dalis, kitaip tariant, tenai yra daug pastatų, kurie šilumą naudojo labai netaupiai. Natūralu, kad geltonoji kreivė atsiduria smarkiai žemiau violetinės ir tampa paralelia raudonai. Vienintelis keistas dalykas – kad ta geltonosios kreivės mažėjanti dalis tik tiek tepasikeičia. Galėtume tikėtis, kad sąmoningas taupymas veikia smarkiau, o čia – pokyčių lygis, vizualiai panašus į statistinį pokytį, lyg būtų kažkokių faktorių, paraleliai didinusių šilumos sąnaudas.

Dešinėje esantis atvejis kelia mums labai įdomius klausimus: ten yra daug pastatų, kur šiluma jau buvo taupoma itin efektyviai. Kitaip tariant, tai būtent tie, kas jau sutaupė anksčiau ir stengiasi sutaupyti dar daugiau. Natūralu būtų spėti, kad raudonoji kreivė, rodanti pokyčių dydžius dešinėje pusėje neturėtų atitikti Gauso pasiskirstymo, t.y., turėtų būti gerokai vėliau nueinanti į viršų, nei matome grafike. Geltonoji kreivė dešinėje grafiko pusėje nuo violetinės turėtų būti atitolusi mažiau. Galima net būtų tikėtis, kad raudonoji kreivė didesnėje grafiko dalyje turėtų pasilikti žemiau nulio procentų, didelė jos dalis turėtų būti beveik horizontali. Bet kažkodėl viskas gaunasi visai kitaip.

Skirtumai nuo statistinio (atsitiktinio) modelio, kaip ir skirtumai nuo tikėtino (sveiku protu paremto) modelio, leidžia spėti apie kažkokius priežastingumus, dėl kurių skirtingus pokyčius turėjusios grupės elgėsi skirtingai. Kairėje esantys pokyčiai keisti dėl to, kad jie per maži. O dešinėje esantys pokyčiai dar keistesni: tie, kas turi mažas sąnaudas, kažkodėl bando naudoti daugiau? Kodėl?

Kitaip tariant, grafiko dešinėje matomi trendai mums rodo tą patį, ką ir aukščiau išrinktas fenomenalių sutapimų rinkinys, kur daugelio itin taupių administratorių valdomuose pastatuose šilumos suvartojimas padidėjo visiškai neadekvačiai.

Kokios tokių keistų kreivių priežastys? Aš nesiimsiu jums pasakoti, kokios jos. Apie pardavimų bei kainų didinimo metodus ir klientų segmentavimus straipsnio pradžioje aš parašiau dėl to, kad man šiaip asociacijos tokios kilo.

O bet koks rubikonų atstovas jums čia pasakys, kad aš esu durnas, nieko neišmanau, nusišneku, grafikai nesuprantami, viskas ištraukta iš konteksto, netiesa, o be to, yra visokios techninės priežastys, dėl kurių kalti pastatų administratoriai ir koks nors energetikos ministras.

Taip, žinoma. Taupiausių pastatų administratoriai staiga apsirgo masine psichoze ir ėmė prisukinėti kuo daugiau šilumos, kad bent kažkaip kompensuotų dėl visokių apšiltinimų ir renovacijų mažėjančias šilumos sąnaudas. Nes energetikos ministras juos visus užhipnotizavo. Jo, tai viską paaiškina.

————

Trumpai tariant, jei jau jums užteko kantrybės perskaityti visas šias statistines analizes, tai pasidalinkite šiuo straipsniu su savo namo administratoriumi – manau, kad turėsite šiokių tokių argumentų ir klausimų visokiems rubikonininkams. Ypač, jei su jūsų namu nutiko tokia istorija, kaip ankstesnio straipsnio komentaruose minėta: namas atsinaujino šilumos mazgą, o sąnaudos kažkodėl išaugo.

Ir nepamirškite ankstesnių šios serijos straipsnių:  1, 2, 3, 4, 5, 6.

————

* Grafiką pagal administratorius atskirai įdomu panagrinėti, jame matosi kai kurie specifiniai iškraipymai. Jei norite gauti duomenis pagal administratorius, tai čia reiks pivotinę lentutę pasidaryt ir paskui pasireguliuot, kad rodytų vidurkius kiekvienam. O šiaip toksai grafikas paprastai daromas, ką jau galit suprasti: rūšiavimas pagal pokyčio dydį, kuris ant kairiosios Y, o vartojimo dydžiai – ant dešiniosios Y. Vartojimo dydžius dedam skateriais, o tada jau pagal juos trendus užsidėti galima.

** Jei norite tokį pasiskirstymą palyginimams sugeneruoti namie, tai jums pravers viena formulikė, kuri iš tiesiniam pasiskirstymui priklausančio atsitiktinio skaičiaus duoda normaliam (Gauso) pasiskirstymui priklausantį: sqrt(-2*ln(rand()))*sin(2*pi()*rand()). Tai Box-Muller transformacija, ji puikiai veikia ir kokiame nors ekselyje – pakanka ją įvesti ir gausite skaičių, o jei įvesite krūvą tokių į stulpelį, tai gausite normalų pasiskirstymą, su kuriuo jau galima lyginti praktinius masyvus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

43 thoughts on “Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika

  1. Gerasirdis

    Kad tu čia labai sudėtingai viską aiškini- panašiai kaip nagrinėjantys rusiškų „rinkimų“ rezultatus. Gi tuo tarpu centralizuoto šildymo absurdą galima paaiškinti žymiai paprasčiau.

    Jei elektros energijos kilovatvalandė kainuoja keturiasdešimt kažkiek centų, o dujų energijos kilovatvalandė kainuoja keliolika centų, tai kodėl šilto vandens energijos kilovatvalandė kainuoja apie trisdešimt?

    Tipo sudeginus dujas ir pašildžius jomis vandenį (proceso technologinis komplikuotumas- kaip arbatinuką ant dujinės plytos pastatyt) sukuriama dviguba pridėtinė vertė?

    G

    Reply
  2. Gerasirdis

    (tęsiu, nes netyčia paspaudžiau „siųsti“)

    Kodėl atliekinė šiluma kainuoja beveik tiek pat, kiek aukštatechnologinis produktas- elektros energija?

    Ir svarbiausia: jei gyventojai patys šildytų savo namus degindami dujas namie, jie pasigamintų tiek pat šilumos už per pus mažesnę kainą. Nepatogumas- pusė kvadratinio metro prarasto gyvenamojo ploto, na ir dar boilerį tektų pirkti. BET UŽTAT- PER PUS MAŽESNĖS SĄSKAITOS UŽ ŠILDYMĄ!

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia geri tamstos klausimai. Aš irgi kažkaip jau senokai galvoju, kad šiluma iš nuosavos katilinės turėtų būti pigesne. Ir pažįstamų praktika kažkaip būtent tą rodo.

      Kita vertus, šita statistika buvo ne apie kainas, o apie suvartojamus šilumos kiekius.

      Reply
      1. Gerasirdis

        Šiluma iš nuosavos katilinės bus perpus pigesnė, tik teks išlaikyt katilinę. Bet kaip jau minėjau aukščiau, dujas sudeginti ir jas šiluma paversti- nepaprastai paprasta 🙂 procedūra, taip kad brangiai apseiti neturėtų.

        O kalbant apie- bendriau paimsim- šilumos sąskaitas, tai sistema, kai tau kažką centralizuotai tiekia ir tu pats nieko negali nei reguliuot, nei pasirinkt, yra iš principo pasmerkta piknaudžiavimui. Čia tipo kaip eitum į parduotuvę, ir sakytum:
        -Duokit man maisto savaitei, bet aš nežiūriu ką man į vežimėlį sukrausit ir pinigus ir sąskaitos patys pasiimit, va mano kortelė ir pinkodas 1234. A, ir dar: jei mane apgaudinėsit nuolatos, tai aš kitą parduotuvę nuo jūsų vistiek neišeisiu- raštiškai pasižadu.

        Dabar klausimas: jei tas žmogus imtųsi skųstis, kad ji nuolatos apgaudinėja, turbūt sakytum- „pats durnas“. Net neįdomu būtų, kaip konkrečiai apgaudinėja :-). Akivaizdu, kad ne detales reikia keist, o pačią sistemą.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, čia šįsyk kaip reikiant užkabinote esminį kabliuką.

          Esmė yra ta, kad šviežios reformos šilumos ūkyje yra kaip tik tam, kad pas pastatus atsirastų galimybė atsijungti nuo visokių centralizuotos šilumos tiekėjų ir imti patiems tvarkytis su šiluma, įskaitant ir nuosavų katilinių įsirengimą: kai pastato šilumos ūkis administruojamas ne centriuko, visas atskyrimas tampa įmanomu.

          Ar tamsta norite pasakyti, kad tie sąskaitų bardakai, apie kuriuos visi kalba, yra būtent todėl atsiradę, kad kažkas bando pasispardyti?

          Reply
          1. Gerasirdis

            Ne, sąskaitų bardakai atsirado todėl, kad spardytis realiai beveik nieks nebando, ir šilumininkai žino, kad jie gali išdarinėt belenką- nieko jūs, vartotojai, jiems nepadarysit.

            Kai reformos iš žodžio (kliedesio?) taps kūnu, ir atsijungimas taps realia galimybe, viskas bematant atsistos į savo vietas.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponuli, aš kalbu ne apie tai, kad vartotojai nebando spardytis. Aš kalbu apie tai, kad šilumos tiekėjai bando spardytis.

              Reply
              1. Gerasirdis

                Nežinau, ką tu vadini spardymusi, bet realiai tai sąskaitos nepaisant šiltesnės žiemos vartotojams nesumažėjo, o šiluminininkai užsiima kažkokiu mažaprasmiu atsirašinėjimu, bet sąskaitų nemažina.

                Čia, sakyčiau, ne spardymasis, o trolinimas, ne daugiau.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Na, galima ir taip pavadinti gal būt. Jei užmiršim tuos du visur skleidžiamus diskursus.

                  Vieną -- apie tai, kad reikia statyt už mūsų pinigus biokuro elektrinę rubikonui (nes blogasis Sekmokas brangina dujas, o dėl to šildymas kainuoja), o kitą -- apie tai, kad reikia blogus daugiabučių administratorius bausti ir namus pervesti pas kažkokį administratorių. Matyt, pas tą, kuris didžiausias ir taip pat yra pas rubikoną.

                  Reply
          2. nb

            tai, kad nelabai. Šilumos ūkio planai padalina teritorijas į šilumininkų ir konkurencines zonas. jei pastatas šilumininkų zonoje -- niekas tau nelais nuo nieko atsijungti, arba tai kainuos tiek visko, kad, kaip sakė Valinskas -- nafig.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Na, pirmas žingsnis visgi.

              BTW, šiandieninis triukšmas kaip reikiant prasidėjo. Atrodo, kad visgi užčiuopėm gyslą, nes va kokia info eina per visur (matomai Energetikos inspekcija turi priėjimą prie kai kurių duomenų apie tuos nuotolinius valdymus):

              Atlikdama tyrimą, Energetikos inspekcija lygino šilumos suvartojimą 2010 ir 2011 metais pastatuose, kuriuose yra įrengta nuotolinio valdymo sistema ir kurie jos neturi. Nustatyta, kad suvartojimas sumažėjo 75 proc. pastatų, kuriuose nėra nuotolinio valdymo sistemos ir padidėjo 60 proc. tų namų, kuriuose yra įrengta nuotolinio valdymo sistema.

              Reply
  3. Karvespienas

    Uf -- statistas koksai..

    Man ko tais rodosi ar nebus kaip kad buvo su Telekomu -- pasimonopoliavo ir pardavė, prieš tai, žinoma, visokius pensininkus, katrieji vis dar žegnodavosi pamatę mobilų telefoną, apipisę. Taigi -- kažko jausmas, kad VE rengiamasi parduoti (kaipo Kauno elektrinę), tik prieš tai iš runkelių susirinkus išeitinę pašalpą.

    O su statistikos mandrumais -- tiesa anksčiau ar vėliau paaiškės ir manau kad VE su visu Zuoku priešaky tą žino. Ir ar nebus tai banalus duomenų klastojimas?

    Dėl blogų administratorių čia nieko nepridursi. Pas mano tėvus bendrija laiko (laikė taip pat ir 2010-aisiais) prisukus kranelius, kad kitąsyk šilumos pasiilgus jiem tenka elektrinį radiatorių pasijungti, o apie vaikštinėjimą be megztinio kalbos nėra -- nu ir? šilumos suvartojimas padidėjo regis 23 procentais (matyt, užskaityti prie 1 klientų grupės).

    Pas mane ypatybės kitokios -- bute būtų per karšta, bet kranelių dėka yra komfortas. Dėl šilumos taupymo pešiausi su kaimynais -- pvz. pagaminau langelį rūsiui, ir po to su kaimynu pešėmės dėl jo uždarymo, pakolei jis išdrįso jį nupizdinti -- mat pas jį bulvės dygti gali pradėti, o kad jo bulvės tampa viso namo galvos skausmu tai dzin. Kad antras duris laipninėje uždarytas laikyti -- agi nuomininkams nepatogumų sukelia einant parūkyti. Tai va. Matyt dėl to, kad šiluma ne itin optimaliai išnaudojama suvartojimas padidėjo tik 10 procentų. Matyt, kaip vartotojai papuolėme į 2 Rokiškio klientų grupę.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia jūs mano žinias prašviežinkit, ar čia VE staiga kažkokiu būdu pasidarė ne Dalkia/Rubicon nuosavybe, kad sakote, kad ją vėl parduot rengiamasi?

      Dėl statistikos mandrumų -- taip, visokie šilumos suvartojimų pokyčiai, nekoreliuojantys su namų vartojama šiluma, gali būti ir kažkokio poveikio duomenims pasekme.

      Bet kadangi mes nežinome tų priežasčių tiksliai, tai mums apie jas telieka spėlioti.

      Reply
      1. Karvespienas

        Pašviežinti nėra ko nes iš tiesų taip yra, tik kad turėjau omeny ar nebus taip, kad rubikonai svarsto VE parduoti, prieš tai kaip reikalas prisiplėšus -- na koks te biznis -- ant kulnų už visokiausias „pliusines nuolaidas“ Plitnykas laipioja, autoriteto tarp žmonių nėra, nepaisant piaro rodomo per televiziją ir Zuoko.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nemanau. Prieš parduodant paprastai būna daromi išlaidų ir investicijų mažinimai -- tai leidžia rodiklius pasidididnti lengviau ir greičiau. O tai, ką matome dabar -- tai panašiau į žostką monopolinės rinkos išsunkinėjimą.

          Reply
        2. index

          Parduoti bando City Service ir čia tikrai bus vienas iš bandymų pritraukti jam klientų. Jis kaip ir tapo vienu iš „geriausių namų administratorių“. 😀

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Jo, vat šitas dalykas jau išties daug ką paaiškintų. Ir man tai kažkaip vėl primena tą istoriją su mikroautobusų naikinimu.

            Reply
  4. Pingback: Dar viena nuoroda | Šeškinės 4 ir 6 namų bendrijos žiniasklaida

  5. skirtumas

    Išties įdomu, kaip statistika rodo tam tikrus trendus ir leidžia daryti įvairiausių išvadų. Rimta metodika rimtai vadybai…

    Na, o dabar laukiu fizikų paaiškinimų 🙂

    Ir reakcijos iš Prezidentės.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Šiaip jau visa šiuolaikinė vadyba prasidėjo nuo statistikos -- variacijų įtakos finansiniams rezultatams ir tų variacijų priežasčių paieškos metodų.

      Reply
  6. Punkonomics

    Pirma mintis buvo -- kapiec Rokiškiui, nes Vokietys jam neatleis. Paskui prisiminiau, kad turi jie viešąjį trolį merą su bė tė eru, tai patiems stengtis nereiks…

    Reply
  7. nb

    kai man kas nors pradeda skiesti apie skiedžiamas dujas, tuos visada nukreipiu pas didžiuosius vartotojus, kurie dujas gauna iš to paties vamzdžio. sakau -- jie tai tikrai juk netylėtų, nes per mėnesį suvartoja ne tavo niekingus 300 kubų, o, tarkime 300000. tad čia labai teisingai atkreiptas dėmesys į išaugusį šilumos suvartojimą profesionalių administratorių pastatuose, kurie yra suinteresuoti palaikyti optimalią temperatūrą arba net ir pataupyti, tai darydami profesionaliai ir operatyviai. asmeniškai man šildymo kainos neaktualios, bet žmonių gaila.
    o sekmoką ir nebūtinai jį , čia paminėti verta todėl, kad neturime energetikos techninio ir ekonominio reguliatorių, kurie intelektualiniu potencialu galėtų gerai užtrumpinti pautukus janukoniams & Co, tai kalti tik politikai, kurie negeba skirti normalaus finansavimo, kuris atsipirktų per kelis mėnesius.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, šiaip jau dėsningumas nėra dėsnis. Jis tik leidžia įtarti apie kažkokį dėsnį. O įkalčių, reik tikėtis, paieškos kokios nors institucijos. Bent jau žiniasklaida skelbia, kad ieško.

      Reply
  8. Pingback: Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

    1. Rokiškis Post author

      O kad pavinguriavimai matytųsi. Didesnio nesigauna uždėt. O su mažesniais (2-3) kartais nusiklaipo išvis. Tuo tarpu tiesės rodo bendrą tendenciją, bet kartais norisi pamatyti ir detalių. Tiesiog dėl įdomumo.

      Reply
  9. Arnas

    Sveikas, Rokiski,

    Gal butu galima paprasyti kokio ekonomikos/matematikos studento/fakulteto paleist skaicius per kokia statistikos programa, kaip SPSS/STATA, ar pan ir paziuret ar yra koreliacija tarp sunaudojamos silumos ir metinio pokycio. Tada lengva patikrinti analyzes patikimuma, panaikint administratoriu itaka arba atviksciai paziuret administratoriu koreliacija(itaka) pokyciams. Aisku geriau grafiskai paanalizuoti negu nieko, bet argumentais „is grafiko matyti“ tai mazai ka irodysi. o cia butu saunus uzdavinys studentams, gal net koks destytojas/univeras susidometu pasidaryt PR’a.

    Siaip labai naudinga ir idomi diskusija. dekui.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, su visokiais espėesesais būtų gerai. Bet aš tokių studentų nepažįstu. O ir šiaip, čia ne įrodymams šitą dalyką dariau, nes jokia statistika nėra įrodymas savaime.

      Čia tiesiog tam, kad būtų kiek aiškiau, kas gi čia per pokyčiai tokie.

      Reply
  10. LT

    idomus straipsnis. tik va beda kad eilini karta jei ir kalti bus surasti, tai bus lengvai isteisinti, o paprasti zmones kaip mokejo taip ir mokes toliau didesnes saskaitas del kazkieno uzkulisiniu zaidimu.

    Reply
  11. Studentas

    Kur šie duomenys publikuojami? Turiu žinių ir įrankių „pamodeliavimui“, koreliacijų paieškojimui.

    Reply
  12. arnas

    Dar perzvelgiau skaiciukus… idomu pasidare, kas yra „AG tipas“ randamas antrame tab’e. crosscheckinau su pirmu tabu ir ‘grupes bendras’, sudarantis apie 10% silumos pateikimo, turejo neigiama pokyti (ir vidurkis, ir mediana), palyginus su kitais ‘su/be vietinio pasildymo’ tipais, kurie turejo panasu teigiama pokyti. skirtumas tarp medianu apie 6%, vidurkiu skirtumas dar didesnis, lyg apie 12%. (Sorry neziuriu i faila rasydamas sita zinute, tai skaiciai apytiksliai) Pokytis cia kwh per dienolaipsni per objekta. reiskia, kad kazkodel tas ‘grupes bendras’ tipas mokejo maziau 2011 metais.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O, čia labai įdomu. Ar galite plačiau truputį papasakoti apie tą AG tipą ir jo priklausomybes, ką ten atrdarode? Nes čia jau pokyčių priežastys kabinamos, tai labai įdomu.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nu, čia šiaip senesnė istorija. Bet labai įdomi. Beje, tasai ponas, kiek suprantu, pasiekė savo namo atsijungimo nuo VE, o paskui per telikus apie tai gerokai skelbė. Tol, kol viskas baigėsi bylom.

      Reply
  13. arnas

    as tik keliasdesimt minuciu ten panagrinejau ir uz to ‘AG tipo’ uzkliuvo akis. Vakaryksteje zinuteje klaida padariau: su vietiniu pasildymu (90% visos patiektos silumos) kiekvienam objektui vidutiniskai padidejo apie 5%, o kitu dvieju tipu (be vietinio pasildymo, bendros grupes) sumazejo 5% ir beveik 9% atitinkamai. Suvestine lentele cia: http://tinypic.com/r/5yezag/5

    kadangi nezinau kas tas AG tipas, tai nelabai galiu komentuoti. kita vertus atkreipkit demesi i 2009/2010 metu pokyciai, kurie buvo dar didesni. Tai neatmestina galimybe, kad cia yra tiesiog iprasti svyravimai. aisku naudinga butu gauti specialisto komentara, kodel jie atsiranda

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš irgi negaliu pasakyti, galiu tik paspėlioti.

      Buvo čia pas mane kažkas atėjęs, iš tų, kas piktinosi įtarimais dėl šilumos sąnaudų didėjimo. Tai minėjo vandens-vandens šilumokaičius, kad jų naudingumo koeficientas yra labai aukštas. Kiek supratau iš tų piktinimųsi, tai naujesniuose namuose būtent tokie šilumokaičiai yra.

      Tai vat su panašiais šilumokaičiais yra tokia problema, kad juose kontūrai išties nėra atskirti, nes karštas vanduo iš magistralės yra įmaišomas tiesiai į vandenį, esantį namo šildymo sistemoje, tuo tarpu susidaręs perteklius vandens yra tiesiog grąžinamas į magistralę.

      Čia toksai įdomumas, kad naudingumo koeficientas tokiuose šilumokaičiuose yra labai artimas 100 procentų (t.y., namas turi veikti daug efektyviau), bet slėgį magistralėje didinant, priverstinai turėtų didėti karšto vandens (ir tuo pačiu šilumos) padavimas į namo vidinę sistemą, jei prieš sistemą esantis vožtuvas nuo slėgio pertekliaus neapsaugo.

      Žodžiu, gali būti, kad toksai mechanizmas suveikia. Bet aišku, kad gali būti ir kitų priežasčių.

      Reply
  14. Pingback: Antiatominius diskursus nagrinėjant « Rokiškis

  15. Pingback: Atviri duomenys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *