Vytautas Landsbergis šiandien per Lietuvos Radiją mitingo dalyvių persekiojimą įvertino, kaip grįžimą į sovietmetį, įvardino, kad visi tie mitinguotojų persekiojimai – tai gasdinimas, o prokuratūros bei vaiko teisių apsaugos tarnybos elgesį su mergaite ir jos globėja palygino su Stalino laikais ir pareiškė, kad tokie prokurorai ir tarnybos turi būti teisiami. Taip pat pasiūlė rengti masines akcijas, pavyzdžiui, kuriuo nors dienos metu sustabdyti eismą gatvėse penkioms minutėms ar pan..
Saulius Stoma tuo tarpu primena susideginusį Romą Kalantą – tai, matyt, aliuzija į Drąsių Kedį.
Šiandien žiniasklaidoje galima išgirsti ir daugiau panašių pareiškimų. Linksniuote linksniuojamas dar vienas faktas – Ūsui, jei bus įrodyta jo kaltė, gręsia 2000 litų bauda, tuo tarpu protestuotojams – iki 5000 litų.
Po to, kai buvo sugalvota bausti mitinguotojus, išlindo informacija apie tai, kad tai ne šiaip policijos iniciatyva, o nurodymas iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro. Taip pat išlindo informacija, kad prokuratūra nurodė pradėti kažkokį tyrimą dėl to, kad Neringa Venckienė esą netinkamai rūpinasi nukentėjusia mergaite.
Aš nemanau, kad visas žmonių pasipiktinimas susijęs tiktai su pedofilijos byla – manau, kad per šitą dalyką ižsiveržti bando visas visuomenės nepasitenkinimas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Jei taip, tai visuomenės nėra.
Kodėl taip manote? Aš kaip tik manau, kad jei visuomenė reiškia savo nuomonę svarbiais klausimais ir aktyviai sugeba protestuoti, tai tik rodo, kad visuomenė yra aktyvi, o ne palaida įbaugintų žmonių banda.
Nuomonę kokiais klausimais? Jei vien dėl Kedžio bylos -- tarkim ok, jie turi kažkokią nuomonę ir ją mėgina ginti. Nors minios nuomonė tokiais klausimais, kur kalbama apie konkrečių žmonių likimus -- nesu tikras, ar yra labai gerbtina ir ar ją reikia vertinti. O jei, kaip sakei, ‘per šitą dalyką veržiasi visas visuomenės nepasitenkinimas’, tada tai reiškia, kad tie žmonės net nesugeba suformuluot savo nepasitenkinimo, nesugeba net pamatyt jo priežasčių, nekalbant apie logiškų reikalavimų pareiškimą, o tiesiog naudojasi pretekstu pamaištaut. Tai kaip tik panašiau į palaidą bandą -- ar įbaugintą ar ne -- kitas klausimas, bet jokia aktyvia visuomene čia nekvepia.
LoL
Atleisk, nekomentuosiu 🙂
Išvis, teigti, kad „žmonių nuomonė nelaikytina nuomone todėl, kad tai mat nenuomonė, o minios nuomonė, o tie žmonės net nesugeba suformuluoti, ko nori“ -- žinok, vat būtent tokios nuomonės kaip tik ir nelaikyčiau nuomone, apie kurią išvis verta diskutuoti 🙂
Kad truputį ne apie tai. Jei kalbam apie bylą -- kaip vadint žmones, kurie pakankamai agresyviai REIKALAUJA NUTEISTI žmogų, turėdami labai ribotą faktinę informaciją? Man tai -- minia.
Jei kalba apie ‘bendrą nepasitenkinimą’ -- aš šitą pasažą supratau, kaip ‘žmonės nepatenkinti valdžios veiksmais ar neveiklumu, nepatenkinti gyvenimo lygiu, politikų privilegijomis ir t.t. ir panašiai’. Pataisyk, jei supratau ne taip. Bet jei vis tik taip -- kodėl tuomet viskas, ką sugeba pasakyti tokie nepatenkinti žmonės -- yra ‘pedofilams ne, prokurorus į muilą’? Ir kaip į tokios aktyvios visuomenės šauksmus turi reaguot valdžia?
Ok, va krūva punktų: nesvarbu, ar teisus, ar neteisus, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, kaip ir teisę tą nuomonę reikšti. Teisėsaugos priedermė būtent šiuo atveju -- užtikrinti, kad visuomenė gautų pakankamai išsamią informaciją, kad jos pakaktų teisingoms išvadoms padaryti. Jei visuomenė daro galimai neteisingas išvadas -- tai reiškia, kad ji nepakankamai ir/arba neteisingai informuota. Atsakomybė dėl visuomenės informavimo šiuo atveju -- ant teisėsaugos. Kaip besuksi.
Teisėsauga, kuria visuomenė nepasitiki, negali veikti, kaip teisėsauga. Teisėsauga turi būti skaidri ir realiai visuomenėje pripažįstama, kaip teisėsauga, o ne korupcionierių gauja. Jei pakankamai nemaža visuomenės dalis teisėsauga nepasitiki, tokia teisėsauga negali atlikti teisingumo užtikrinimo funkcijų ir turi būti keičiama, tam, kad įgytų visuomenės pasitikėjimą.
Atitinkamai, valdžia šiuo atveju ir turėtų reaguoti -- užtikrinti visuomenės informavimą bei teisinės sistemos reorganizavimą, idant visuomenė galėtų teisėsauga pasitikėti. Net negalėdama to užtikrinti, valdžia, mažų mažiausiai, neturi teisės varžyti žmonių nuomonės ar jų reiškimo laisvės: ši laisvė yra konstitucinė teisė, tad bet kokie papildomi įstatymai ar sumetimai čia gali veikti tik tiek, kiek yra reikalingi šiai teisei užtikrinti, bet nieku gyvu ne apriboti.
Aha, ir eilinį kartą skambios ir teisingai atrodančios frazės ima viršų. Pamėgink įsivaizduot šitų teiginių įgyvendinimą realiai. Ir iš visų pusių.
Beje, jei aktyvi visuomenė nori informacijos ir teisėsaugos reformos, kodėl ji nereikalauja informacijos ir teisėsaugos reformos, o rėkia ‘pedofilams ne ir Ūsą į kartuves’? Net ne patys intelektualiausi protestuotojai, šiaip jau, dažnai sugeba pasakyt ko nori, jei tik žino. Pvz. kokie Paryžiaus metro mašinistai, paskelbę streiką, pikete sako aiškiai -- ‘pakelkit mums algas 15 proc.’. O to paties Paryžiaus pakraščių džiunglių tigrai nežino ko nori, todėl rėkia ‘premjerą į muilą, vyriausybę į muilą, gėdaaaaaaaaa’. Tai ir reakcijos skirtingos -- su metro mašinistais šnekasi, derasi ir galiausiai pakelia algas 7 proc. ir jie išsiskirsto, o į tigrus nusispjauna. Kai anieji pradeda degint mašinas -- nusiunčia policininkų būrį. Analogijų nematai?
Problemos neigimas ar teigimas, kad netinkama formuluotė yra pagrindas problemos nepripažinimui -- tai nėra problemos sprendimas ar panaikinimas. Tiesa? 🙂 Tad šiuo remdamasis, atmetu antrąją tamstos argumentacijos dalį, kaip beprasmę.
Pirmoji gi dalis akivaizdi -- problemos sprendimo sudėtingumas nėra pagrindas problemos nesprendimui ar teigimui, kad problema yra ne problema ar kad ji yra nespręstina ar pan..
O teiginiai apie „skambios ir teisingai atrodančios frazės ima viršų“ neturi prasmės, nes nesusijusios su svarstomu dalyku, apsiribodamos tiktai formos, o ne turinio menamu netinkamumu.
Taigi, ar nors vienas prieštaravimas visgi yra?
Sunku su tavim 🙂 Yra prieštaravimų, yra.
Visų pirma, jei vis dar kalbam apie konkrečią bylą -- ne, nemanau, kad teisėsauga privalo šiuo atveju teikti išsamią informaciją. Vien dėl to, kad svarbesnė pareiga yra apsaugoti tos bylos dalyvių privatumą. Bent iki nuosprendžio. Proceso kodekse, rodos, tie dalykai irgi numatyti; galiu aišku klysti, aš ne teisininkas. Visų antra, man nepanašu, kad tiems protestuotojams labai reikėtų kažkokios išsamios informacijos -- jiems pilnai pakanka Grinevičiūtės su Krivicku, ir viskas ko jie reikalauja -- tai kraujas, kuo daugiau kraujo. Bet kokia kaina. Su aktyvia visuomene man tokie reikalavimai nesiderina, gal tau kitaip.
O dėl pasitikėjimo -- vėlgi, čia, aišku, galima manyti įvairiai, bet man neatrodo, kad teisėsaugos sistema -- policija, prokuratūra, teismai -- yra kažkoks tvirtai suręstas ir iš viršaus nuleistas antstatas, kurį galima suorganizuot vienaip, ir juo nepasitikės, o galima -- paremontuot, ar sukalt kitaip -- ir juo visi staiga ims pasitikėti. Ir vertinimai ‘korupcionierių gauja’ dažniausiai daromi pagal savo paties matą ir supratimą. Galima kad ir visus policininkus beigi prokurorus pakeist šventais pranciškonų vienuoliais -- manai, kad nuo to visi puls jais pasitikėti, skaityti įstatymus ir jų laikytis, gerbti teismą, ir atsikratys potraukio linčiavimui, kyšių kišimui kur reikia ir kur nereikia? Aha, kurgi. Prooflink: Žr. pranešimų apie telefoninius sukčius suvestines. Nesusimąstant kyšius iš paskutinių santaupų neša irgi, matyt, dėl nepasitikėjimo teisėsauga? Tai gal tiesiog reik pamėgint ja pasitikėt. Ir naudotis teisiniais būdais savo teisėms ginti. Jų nemažai, tik, aišku, apie juos Krivickas nešneka, jie kitose vietose surašyti. Aš pabandžiau, man pavyko. Ir kyšio teisėjui nešt kažkaip nesumąstau.
Ir dar, tobuliausia iliustracija apie pasitikėjimą/nepasitikėjimą teisėsauga. Nu tiesiog chrestomatinė: http://www.lrytas.lt/-12592226911256949870-%C5%A1ilut%C4%97s-advokatui-byla-d%C4%97l-suk%C4%8Diavimo-stambiu-mastu.htm
Ok, pabandysiu kitaip paaiškinti situaciją: įsivaizduok, kad prokuratūra -- tai aš, o tu esi visuomenė. Aš atvažiuoju į beveik pilną automobilių aikštelę prie parduotuvės ir pastatau savo mašiną per dvi vietas. Paskutines laisvas. Tu, kaip visuomenė, eidamas pro šalį, pamatai šitai ir sakai man: „Ei, perstatyk mašiną, kaip tu ją pastatei, nedaryk bardako“.
Ką galiu daryti ir kaip galiu reaguoti aš? Iš esmės trys scenarijai: atsiprašyti ir perstatyti, bandyti nereaguoti ir vaizduoti, kad neišgirdau, galų gale -- agresyviai pasiųsti tave ir pasiūlyt į dantis.
Pirmo scenarijaus atveju viskas natūraliai išsisprendžia, tiesa? Antro scenarijaus atveju tai nelabai padeda, nes tu seki ir jau agresyviau imi ant manęs rėkti. Trečio scenarijaus atveju aš pabandau tave pasiųst, į reikalą įsikiša aplinkiniai žmonės, aš pabandau duoti tau į dantis ir viskas baigiasi muštynėmis, per kurias mane suspardo būrelis žmonių.
O dabar grįžkim prie prokuratūros: byla vilkinta, spręsta aplaidžiai -- dėl šito ginčytis neverta. Visuomenės reakcijoms kilus, prokuratūra per dantis iškošia „nu gerai blet, perstatysiu naxui“ ir kiek paslenka mašiną, bet taip, kad šioji atrodo vis vien lieka pastatyta kreivai -- būtent taip atrodo Valantino veiksmai, ieškant kaltų Kauno policijoje ir nepastebint, kad ir pats stabdė veiksmus, skatindamas bylos mėtymus iš skyriaus į skyrių. Ir galų gale, po to mitingo ta pati prokuratūra pareiškia tau -- visuomenės atstovui: „dar paaiškink ir atpyzdinsiu, gaidy!“
Natūralus scenarijus? Prisiminkim, kad šioji prokuratūra -- tai teisėsauga, tie, kas išties ir turėtų rodyti pavyzdį bei elgtis idealiai. Ar pagauni, kokia yra situacija tų pačių protestuotojų akimis? Iš to ir kyla šūksniai apie teisėsaugą. Tai tiesiog pilnavertis konfliktas, kurį išprovokavo teisėsaugos elgesys -- būtent nuo šios veiksmų priklausė, kaip kas vyks.
Ir dar: nedaryk esminės klaidos -- bet koks pasakymas, kad visuomenė kalta dėl valdžios elgesio -- patogus tik tai pačiai negerai besielgiančiai valdžiai. Valdžia turi būti pavyzdžiu, o ypač -- teisėsauga. Kai valdžia, o ypač teisėsauga pasijunta valdytojais, kurie gali sau leisti viską -- būtent tada ir prasideda reali korupcija, o jau iš to kyla ir atitinkamos visuomenės reakcijos.
Geras pavyzdys. Tik aš jį biškį kitaip matau. Pasistatai tu mašiną per dvi vietas. Aš pamatau, ir pradedu rėkti ‘ėėėė, čiagi rokiškis, aš jį žinau -- svoločius kaip reta. Ir dar kokia mašina važinėja, mersu nauju ėėėėėėė, įdomu iš kur pinigai, pavogė gi tikriausiai žąsinas.’. Aplink susirenka keli žiopliai, ėję pro šalį ir ima man pritart. Tu grįžti iš parduotuvės, aš puolu kartu su žiopliais rėkt toliau ir dar lįst į tavo maišą ‘a jbtvmaaat, žiūrėkit, jis dar prancūzišką sūrį perkasi, ryškiai bus ką nors apvogęs. O iš kur mašina, rokiški-xujokiški, aa???? Gal iš senutės kokios nuknisai???’. Tu klausi kas yra ir ko aš noriu, aš gi toliau ‘žiūrėkit koks paltas, turbūt tūkstančius kainuoja aaaaaaa. Beje, patrauk mašiną, gaidy. Ir batai blizgantys, tai ką, pakliuvai gaideli, aaaaaaaa???’.
Beje, pavyzdys ir šiaip truputį skiriasi -- pastatyta kreivai mašina yra akivaizdu, čia gi -- bent man niekas neakivaizdu. Net ir tie vilkinimai beigi mėtymai iš skyriaus į skyrių. Aš nežinau kokius duomenis prokuratūra turi. Ir Krivickas nežino. Ir juo labiau nežino aktyvi visuomenė. Bet ir nežinodama leidžia sau reikalaut teisingumo, kaip patys jį supranta. Atkreipk dėmesį dėl ko buvo paskutinis mitingas. Ne dėl vilkinimo, ne dėl korupcijos, ne dėl dar kažko. Dėl taikomo BK straipsnio. T.y. protestuotojai žino geriau kas ten vyko ir kaip tai turi būt kvalifikuojama. Ir teisingą nuosprendį, įtariu, irgi žino. Jiems Krivickas papasakojo.
O esminė klaida -- nemanau, kad tokia esminė. Nereikia to amžino atskyrimo jie ir mes ,ir nekaltos aukos sindromo. Patekimas į valdžią, deja, bet neapšviečia dangiška šviesa ir nepadaro žmonių kitokiais. Feedbackas egzistuoja iš abiejų pusių -- jei daugumai visuomenės siūlyti kyšį yra normalu, sunku tikėtis, kad daugumai valdininkų bus nenormalu jį imti. Vat aš nesiūlau -- iš manęs ir neprašo. O jei prašytų, žinočiau kur dėl to kreiptis, užuot ‘praradęs pasitikėjimą’ ir virkavęs dėl to, kad valdžia nerodo pavyzdžio. Linką apie Šilutės advokatą, beje, skaitei? Aišku, yra daug sunkiai iš išorės įtakojamų procesų toj pačioj valdžioj, pokiliminių susitarimų ir panašiai. Tas, žinoma, yra labai negerai. Bet ar tai labiausiai rūpi visuomenei? Kiek verslininkų, užuot mokėję reikalaujamą atkatą, kreipėsi į STT? Vienetai. Kiek buvo protestų, reikalaujančių tarkim išmest iš partijos apsivogusį Navaitį? Nulis. Dėl ko bandoma versti Navicką -- ar dėl neapšviestų gatvių ir neveiklumo, ar dėl gėjų parado? Kiek žurnalistų iš esmės domėjosi kad ir viešųjų pirkimų pelke, kiek verslo ir visuomeninių organizacijų pateikė siūlymus kaip tą sritį reformuoti? Ar kas viešai pasipiktino sacharukais ir karaliais, ar pareikalavo Kubiliaus atsiribot bent nuo jų, svarstant koalicijos plėtimą? Taigis, lengviau yra reikalauti iš dangaus nuleisto abstraktaus valdžios skaidrumo, net su lengva simpatija žiūrėt į smulkiai vagiliaujančius veikėjus ir šaukt ‘pakart pedofilus ir bubilius kybys’. Beje, manai, kad tie kyšius siūlantys ir iš Sacharuko atlaidžiai besijuokiantys ‘vargšės tautos atstovai’, papuolę į valdžią taptų skaidrumo etalonu? Priešingų pavyzdžių turim kiek nori. Savaime valdžia pavyzdžiu netaps, o reikalauti to niekam ir į galvą neateina, dauguma visai puikiai jaučiasi toj drumstoj pelkėj ir šaiposi greičiau iš sąžiningai mokesčius apsiskaičiuojančių ir girtą vairuojantį kaimyną policijai įduodančių amerikonų.
Nu tai ir džiaukis gi -- visuomenė reikalauja. Nesuprantu, ko tu ieškai. Tavo pavyzdys -- tik tuo tesiskiria, kad tu tęstinumą pridedi, kad istorija jau ne pirmą kart vykstanti.
O šiaip, nustok formą painioti su turiniu -- formą atmesk ir viskas susistatys į vietas. Taikyk formalesnius kriterijus ir bus paprasčiau vertint.
Visuomenės reakcija -- visuomeniška. Neverta tikėtis, kad minia kalbės ta pačia kalba, kokia kalbėtų koks nors, pvz., Šliogeris. Minia kalba sau suprantama kalba ir sau suprantamomis sąvokomis -- tačiau skirtumas daugiau formoje, nei esmėje.
Tai vis dėlto, jau minia? 🙂
O formos su turiniu aš kaip tik nepainioju, čia gi tu šūkiuose ‘Kiek tavyje Drąsiaus?’ sugebi įžvelgt reikalavimą reformuoti teisėsaugos sistemą.
O kol minia kalba sau suprantama kalba -- tol jai ir atsakoma panašia kalba. Ir tol ji ir lieka minia, o ne aktyvia visuomene. Šiuo konkrečiu atveju, jei tai būtų aktyvi visuomenė, kuriai rūpi teisėsaugos skaidrumas -- ji jau dešimt kartų galėjo spėti sukurti visuomeninę organizaciją, a la Čilinskas, netgi parengti konkrečių pasiūlymų ir reikalavimų, kaip tą sistemą reformuoti, pateikti juos ir šen ir ten. Ir esu beveik įsitikinęs -- tada su jais būtų kalbamasi. Dabar gi, kelis mėnesius matome isterišką rėkalojimą, į kurį atsakyt nėr ką, ir kuris kaip tik ir palieka valdžiai visas sprendimo ką daryti teises. Nes visuomenė nepajėgi pati ką nors sugalvoti. Minia…
Nereikia ieškoti skirtumų pagal formą ar pavadinimą, kur reiškinio esmė ta pati. Visuomenė, minia, tauta -- tai tik skirtingi pavadinimai žmonių grupėms. Forma nekeičia turinio.
Pradėk galvoti, o ne piktintis tais, kas piktinasi -- nes atleisk, nematau prasmės tęsti diskusijos. Pats nepastebėdamas, tu dar labiau neartikuliuotai kaltini protestuojančius, negu šie -- teisėsaugą. Supranti? Tuo juos sugebi pralenkti 🙂
O su „parengti konkrečių pasiūlymų, kuriuos pateikti“ -- tokia atmazų lygio pseudoargumentacija būdinga vidurinės grandies vadovams, kurie, nesupyk, už tokius pareiškimus dažnai siunčiami vulgaria kryptimi, nieko neaiškinant, o už pasikartojusius tokių pareiškimų atvejus -- atleidžiami iš darbo 🙂
Pasiūlymus sistemos reformavimui turi ruošti ne pašaliniai žmonės, o žmonės, atsakingi už tą sistemą, kuriai reikia reformuotis -- nes būtent atsakingi už sistemos veiklą žmonės yra kompetetingi ją reformuoti.
Suinteresuotos išorinės grupės turi kelti ne pasiūlymus, o tik reikalavimus, kuriuos ta sistema turi atitikti. Ką dabar ir daro ta pati visuomenė. Tai visiškai adekvatus santykis.
Žodžiu, nustok galvoti apie formas, pradėk analizuoti sistemos sudedamąsias ir jų sąveikas -- tada susistatys į vietas. Tolesnių diskusijų apie forma vs. turinys netęsiu, nesupyk.
Toks jausmas
kad prokuratūra prisižais.
Jei būtau politikas į sekančius rinkimus eičiau su antiprokuroriškais ir antipedofiliniais lozungais, žadėdamas juos visus išmesti iš darbo be teisės dirbti valstybės tarnyboje.
Variantas tik pliusinis, be elektorato praradimų.
Re: Toks jausmas
Man irgi toks jausmas. Bet paskutiniu metu ima rastis ir dar kai kokie įtarimai. Esmė ta, kad nurodymas kelti bylas prieš mitinguotojus atėjo iš gana aukštai, iš tų, kas labai neblogai turėtų nujausti pasekmes. Tai gali reikšti, kad tokia nepasitenkinimų banga kuriama dirbtinai, turint kažkokių neaiškių tikslų. Nes kažkaip man sunku patikėti tokiu asiliškumu.
Tarp kitko. Ne taip seniai rašiau apie revoliucines simptomatikas.
Įdomu, ką tas pats Landsbergis pasakytų, jeigu susirinktų prie prokuratūros 200 žmonių, reikalaujančių paleisti tą vienintelį dėl Medininkų įtariamą OMONininką. Spėju, pašlovintų susirinkimų įstatymą ir tą prokurorą, kuris lieptų tokius susirinkėlius griebti.
Eiliniai dvigubi standartai, o ne joks sovietmetis.
Nežinau, kaip su Landsbergiu. Bet aš tokiais atvejais prisimenu Chomsky, kuris gynė holokausto neigėjų teisę pasisakyti. Bet kas gali turėti bet kokią nuomonę. O jei nuomonė atrodo absurdiška -- tai nereiškia, kad nuomonės turėtojas yra diskriminuotinas -- tai tik reiškia, kad kažkur už nuomonių neatitikčių glūdi problema.
Chomskis gynė? Oho, neteko girdėti.
Formaliai žiūrint -- iš pedofilijos protestuotojų nereikalaujama nieko, ko nebūtų reikalaujama iš kitų piliečių. Tik laikytis susirinkimų įstatymo. Pameni, kai į Paksidentūrą svaidė tualetinį popierių, mitingo organizatorius irgi gavo baudą. Galbūt reiktų kelti klausimą dėl įstatymo atitikimo visuomenės interesams, bet tai jau tikrai kitas klausimas.
Žinok, aš abejoju, ar yra organizatorių, kuriuos galima pavadinti organizatoriais. Realiai abejoju. Tokių, kurie platino informaciją apie tai, kad kažkas bus, blevyzgojo -- taip, žinoma, kad yra, bet realiai -- visi stichiškumo požymiai. Pats žinai, kad bet kurioje byloje turi būti nusikaltimo vykdytojas, o kur jis čia? Tu pats jo realumu patikėtum? 🙂
Kita vertus, neužmiršk ir apie konstitucinį imperatyvą -- susirinkimų įstatymas yra skirtas ne susirinkimų teisės ribojimui, o šios teisės užtikrinimui, tiesa?
Būkim realistais ir nepradėkim iš už popierių nematyti žmonių.
Rokiški,
aš pasiūlyčiau atkreipti dėmesį į 3 prieš tai tavo parašytus tekstus. Taigi prieš šį dar buvo apie Putinizmą, dar buvo apie netikrą maistą Lietuvoje ir apie socialdarvinizmą Lietuvoje. Ar nevertėtų juos visus apjungti į vieną studiją ir pagardinti sąmokslo teorijų ir kitų minios archetipų prieskoniais? Gautusi visai neblogas vaizdelis, kurio fone ir Landzbergio kvietimas į pasipriešinimą nušvistų naujomis šviesomis.
Kreivarankis
Man irgi tokių minčių kyla, tačiau bijau, kad tai išvirstų jau ne į straipsnį, bet į knygą, o knygoms neturiu pakankamos kantrybės. Tiesa, dar vieną priminti norėčiau -- buvo straipsnis apie revoliucinę situaciją. Jos simptomai jau matomi ne tik iš žmonių reakcijų -- kai kurie politikai apie padėtį jau ima kalbėti būdingais simboliniais vaizdiniais, o ne faktais. Tai ŽIAURIAI, ŽOSTKAI blogas požymis. Jei su propagandos metodais teko susidurti, tai manau, suprasi, apie ką kalbu.
jo, atsimenu. ten buvo lyg tekstas apie ginkluoto pasipriešinimo galimybę ar pan. ir ar tai numatoma Konstitucijoje. Revoliucine situacija labai abejoju ir manau, kad tai yra „fignia“. Jei visgi kiltų (niekada nesakyk „niekada“), jausčiau moralinę ir pilietinę pareigą ginti Seimą nuo riaušininkų.
Kreivarankis
Ne, ne apie Konstituciją, o apie šitą vat -- http://rokiskis.livejournal.com/82892.html
O dėl revoliucinių galimybių -- tai susiveda ne į visos visuomenės, o į aktyviausios, neretai marginalinės grupės sprendimus (prismink liumpenproletariato vaidmenį revoliucijoje pagal Leniną, o šiuo atveju būtent jis vertintinas, kaip geriausias visų laikų ekspertas), tokiai grupei neretai pakanka turėti kelis procentus aktyvių dalyvių ir keliolikos procentų žmonių pasyvų palaikymą. Nebūtina lyginti su tokiais totaliniais reiškiniais, kaip Dainuojanti revoliucija, neretai viskas žymiai paprasčiau.
Šiaip, truputį daugiau pažiūrėk į žmonių nuotaikas, ypač į skurdesnes visuomenės grupes, pamatysi kraupių vaizdų.
Rokiški,
su tavim gana sunku kalbėt tokiais klausimais, nes tu įpratęs kirsti iš peties ir kartais tau skiedros didesnės už pačią pliauską gaunasi. Prisiminiau tavo tą „tyliąją revoliuciją“ ir dar kartą galu pasakyti tą patį -- keletas papildomų štrichų, „sutvirtinančių“ pažiūras ir tapsi nuosekliu marksistu. Beje, mano galva, tai tikrai nėra blogai, nes nebuvo Marksas toks „lochas“ kaip bandoma pateikti.
O tos „žmonių nuotaikos“ irgi subtilus dalykas. Manau tai yra modernusis jų nuotaikų paradoksas -- jie nepatenkinti ne dėl to, kad jie yra neįvertinti, o dėl to, kad jaučia, jog YRA įvertinti. Gal tai ir yra depresijų priežastis.
Marksistu netapsiu. Nevertink pagal tai, kad kritikuoju ultradešiniuosius ekonomistus. Tiesiog Lietuvoje labai maža centristų, besilaikančių subalansuotos nuomonės, o kairiųjų išvis nesimato, kai tuo tarpu ultradešinieji turi labai didelį ruporą, tad ir išsikreipia įspūdis -- atrodo, kad dešiniųjų kritikai yra kairėje.
O dėl Markso -- savo laiku jis įvardino porą kapitalizmo problemų, tik tiek iš jo ir įdomumo. Todėl Markso idėjomis pasidomėti vertėtų būtent tiems ultradešiniesiems -- sužinotų, kokias problemas išsprendė ir kaip nuo revoliucijų tuos pačius turtuolius apsaugojo žymiai nuosaikesnės centristiškos ekonomikos. Gal suprastų, kad su savo socialdarvinizmais patys nori nukirsti šaką, ant kurios sėdi.
O dėl žmonių nuotaikų -- nematau jokių paradoksų ar kokio nors įvertinimo. Sakyčiau, kad būtent todėl, kad dar šiaip ar taip dažniausiai atsižvelgiama į visuomenės nuomonę, tik todėl visokie protestai gan silpni.
„Žmogus drąsiausias tada, kai kišenėje nejunta piniginės svorio“ -- V.Hugo „Paryžiaus Katedra“. 🙂
Taip, tada nėra ką prarasti.
Šitas protestas ir teismo precedentas man patiko labiau:
http://www.lrytas.lt/-12652151461264278337-prie%C5%A1-papildomus-bank%C5%B3-mokes%C4%8Dius-sukil%C4%99s-kaunietis-laim%C4%97jo-m%C5%AB%C5%A1%C4%AF.htm
Čia tobulas atvejis. Ačiū už nuorodą. Lietuvai daugiau reiktų tokių Kavaliauskų. Sakyčiau, kad tai žmogus, vertas visuomenės gynėjo vardo.
Jei paskaitytum komentarus, pamatytum, kad Kavaliauskas dar padavęs į teismą Generalinę prokuratūrą, kad ši negina viešojo intereso. 🙂
Labai gerai. Išties, apie tikrą demokratiją galima kalbėti tada, kai pilietis gali laimėti bylą prieš teismą.
Neteisybė!!!
Aš Rokiškį tiki ką įrašiau į Blogų apdovanojimų siūlomus nominantus, o jis man anonimiškai komentuot uždraudė> 🙁
Re: Neteisybė!!!
Neuždraudžiau, tiesiog spameriai čia siautėja tarpais, tai komentarai, kuriuose yra koks nors linkas, yra slepiami iki patvirtinimo.
O už nominavimą ačiū 🙂 Tiesa, nesijaučiu vertas 🙂