Truputis apie Vyriausybę ir situaciją šalyje

Prieš kokį mėnesį ar du, Dalia Grybauskaitė, paklausta apie tai, kodėl Lietuvai reikia euro ir ką gero tas euras duotų, neilgai dvejojusi pareiškė maždaug taip: "duotų vieną esminį dalyką – atsirastų fiskalinė drausmė".

Į šitą frazę prezidentė sudėjo tiek prasmės, kad visą straipsnį apie tai verta parašyti. Tiems, kas nemoka skaityti tarp eilučių, paaiškinu: prezidentė įvardino, kad yra bardakas su mokesčiais bei lėšų panaudojimu ir tas bardakas yra toksai didelis, kad jinai nesitiki, kad išvis įmanoma jį sutvarkyti tol, kol nebus atimtos teisės kištis iš esamos valdžios.

Tai, ko gero, pati baisiausia kritika, kokią yra išsakiusi Dalia Grybauskaitė Lietuvai per paskutinius N metų. Tik pasakyta užmaskuotai. Dėl to gal būt daugelis ir neatkreipė į šią frazę tinkamo dėmesio. Pažvelkim truputį plačiau: euro įvedimas, lyginant su esama situacija, naudos Lietuvai duoti turėtų labai nedaug (jei neminėsim fiskalinės drausmės), kartu kardinaliai suvaržydamas galimybes vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, t.y., spręsti problemas, taikant kurso valdymo priemones ir pan. (nors, reikia pripažinti, valdžia tomis priemonėmis visvien nepasinaudoja). Tačiau prezidentės nuomone, elementariausia kontrolė iš ES atpirktų visus lito atsisakymo praradimus. Žiauru, ar ne?

Visgi, Lietuvai teko daugiausia Dalios Grybauskaitės kritikos Gedimino Kirkilo valdymo laikotarpiu. Paradoksalu, bet nors socdemai vėliau prisipažino žinoję apie krizę ir artėjančią katastrofą, nieko nedarė, dar daugiau – tiktai gilino problemas. Aš pats manyčiau, kad gerai paieškojus, būtų galima atrasti BK straipsnį ir visus įrodymus. Bet argi tai kam nors rūpi?

Pabandžius palyginti, Andriaus Kubiliaus vyriausybė, lyginant su kirkiliška – atrodo, kaip tikri geradėjai, realūs kovotojai už permainas. Bet skiriasi situacija: Kirkilo laikais tai buvo fantastiškais tempais besipučiantis burbulas, o Kubiliaus laikais – burbulas kaip tik ėmė bliūkšti. Bet ką visgi gero padarė Kubiliaus vyriausybė? Pažiūrėkim, kas man užstrigo (dauguma dalykų – ekonominiai):

  • NT kontorų gelbėjimas. Visiškas feilas. Bet NT mokestis įmonėms iki šiol neįvestas. Dvigubas feilas.
  • PVM padidinimas pačios krizės pradžioje – kaip tik ir tapo postūmiu ristis žemyn. O jau vėliau pradėta skolintis. Kai reikėjo pirma skolintis arba devalvuoti, o tada būtų neprireikę ir PVM didinti. Dvigubas feilas.
  • Smulkaus verslo skatinimas – vietoj skatinimo – sukurti papildomi barjerai: pakelti mokesčiai smulkiesiems, o vadinamųjų "freelancerių" padėtis pasidarė išvis tragiška. Visiškas feilas.
  • Biurokratijos mažinimas – neaišku, kaip pasireiškė, tačiau po kelių mokesčių pakeitimų pasidarė išvis neįmanoma suprasti, kiek už ką ir kodėl ir kaip mokėti. Visiškas feilas.
  • FlyLAL bankrotas – labai įdomi istorija su labai gudria koncepcija, man rodos kažkada rašiau apie tai, kas ten ir kaip buvo. Visgi valdžiai ir Lietuvai tai gavosi visiškas feilas.
  • Lietuvos tūkstantmetis ir Vilnius – Europos sostinė. Du renginiai, turėję ir galėję sukelti labai gerą naudą iš turizmo. Pagrindinės (didele dalimi – nematomos) investicijos čia teko ES, o Lietuvai teliko galutiniai veiksmai – surinkti iš turistų pinigus. Tai į ką šitai išvirto – tai kaip koks cirkas, kuris sugalvojo sutaupyti ant bilietų, kasininkų ir kontrolierių, todėl patyrė fiasko. Vienas iš įspūdingiausių naujosios valdžios feilų.
  • Individualių įmonių situacija – regresinis apmokestinimas nepanaikintas, tuo tarpu užkrauta privaloma Sodra. Visiškas, gal net dvigubas feilas.
  • Progresiniai mokesčiai – niekaip neįvesti, nors jų verkiant reikia. Visiškas feilas.
  • Bankų gelbėjimas – kokiems tikslams bankus išvis buvo bandoma gelbėti – iki šiol neaišku, tai buvo lyg koksai mados šauksmas: "Vakarai gelbsti, tai ir mes gelbėkim". Kaip paaiškėjo paskui – gelbėti nebuvo nuo ko. Tačiau kaip vėlgi paaiškėjo, bankai lėšas išvežinėjo iš Lietuvos, iš LB pasiskolintus pinigus perskolindavo Vyriausybei, o dar gavo kažkokią paramą. Trigubas feilas.
  • Verslo skatinimo programa, kuria valdžia vis dar bando girtis – jau ankstesniame straipsniuke rašiau, kokie ten atsiranda mechanizmai, skirstant pinigus. Visiškas feilas.
  • Valdžios sugebėjimas gyventojams paaiškinti savo veiksmus – ko gero mažiausias iš viso, ever. Netgi riaušės kilo, praėjus vos keliems naujojo valdymo mėnesiams. Visiškas feilas.
  • Naujas, patyliukais įsigaliojęs autorinių teisių įstatymas berods tapo drakoniškiausiu iš panašių įstatymų visame pasaulyje? Visiškas feilas.
  • Tabako akcizų padidinimas – išvirto į nežmonišką kontrabandos šuolį, tačiau neatrodo, kad smarkiai padidino valdžios pajamas. Netiesioginiai efektai jau matosi – nusikaltėlių gaujos vėl ima klestėti, kaip prieš kelioliką metų. Visiškas feilas.
  • Cirkas, bandant susodinti dideles pašalpas gavusias motinas, remiantis tuo, kad jos _teisėtom_ priemonėm gavo padidintas pašalpas – cirkas, tebesitęsiantis iki šiol. Visuomenės nuomonės formavimo požiūriu – visiškas feilas.
  • Saulėlydžio komisijos veikla – iki šiol neaišku, kuo pasireiškusi. Drįsčiau sakyti, kad tai feilas.
  • Saulėtekio komisijos veikla – išvis nežinau, ką ta komisija daro. Drįsčiau sakyti, kad tai feilas.
  • Bandymas sutramdyti prekybos tinklus. Sąlyginai nesėkmingas. Bet bent jau kažkoks. Kol kas nedrįstu teigti, kad feilas, nors pagerėjimo požymių nematau.
  • Bandymas sutramdyti farmacininkus – iki šiol neaišku, kuo baigsis. Irgi dar nedrįstu teigti, kad feilas, bus matyt.
  • Alkoholio mokesčių padidinimas – šešėlinė alkoholio gamyba irgi padidėjo, bet atrodo, dar ne iki tiek, kad persvertų reikalą į blogąją pusę. Nedrįsčiau vertinti, kaip feilo – subjektyviai pliusų kol kas lyg ir truputį daugiau.
  • Barclays atvedimas į Lietuvą. Labai gražus, nors ir pavienis aktas. Nors dažnas kritikas aiškina, esą vos keli šimtai darbo vietų ir baisios valdžios investicijos, realybė tokia: IT segmentas Lietuvoje faktiškai išplėstas dvigubai, plius krūva atneštų geriausių praktikų. Netiesioginė įtaka ekonomikai – milžiniška, pasekmes po kelių metų pajus net ir neturintys ryšių su IT. Liuks.
  • Viešųjų pirkimų pokyčiai – ko gero pats geriausias dalykas, kokį tiktai daro dabartinė Vyriausybė (ir Ūkio ministerija). Centralizuoti viešieji pirkimai korupcijos lygį numuš N kartų, o viešojo sektoriaus bei valdžios išlaidas sumažins pora dešimčių procentų – efektus jau mato visi, kas tuo naudojasi. Su sąlyga, kad tą centralizaciją pavyks padaryti privaloma visiems. Biurslo pasipriešinimas – milžiniškas, tačiau vien už šitą projektą, jei jį pavyks įdiegti visur, galima bus atleisti už pusę aukščiau išvardintų feilų.
  • Vyriausybės taupymo programa – nors ir kaip baisiai braškėdama, bet irgi po truputį duoda savo rezultatus. Dar porą priveržimų įgyvendins – galų gale pasijus visiems. Vyriausybė tragiškai prastai komunikuoja apie tuos taupymus, tačiau šią programą visgi vertinčiau kaip daugiau teigiamą.

Kas dar? Kažką praeleidau?

O kaip vertinčiau bendrai ir ką patarčiau? Bendrai, nors ir daugybė feilų, matosi bent šioks toks judesys. Skirtingai nuo pūtimosi, bandoma kažką keisti. Dažniau nesėkmingai, nei sėkmingai. Bet visgi. Prieš kokius metus minėjau, kad daugiausiai šansų trumpame laikotarpyje turi turizmas ir žemės ūkio / maisto pramonė. Kaip pamatėm, turizmą sukniso kaip tik tuo metu, kai buvo paruoštas turizmo pikas (FlyLAL ir Vilniaus – Europos sostinės feilai), o žemės ūkis / maisto pramonė tapo vienintele ganėtinai stabilia sritimi.
Ką patarti Kubiliaus vyriausybei ir valdančiąjai daugumai? Kelis dalykus, kurie visgi ištaisytų padarytas klaidas ir pataisytų tai, kas blogai, bent svarbiausius ar skaudžiausius reikalus:

  • Progresiniai mokesčiai. Jie būtini. Be didelių progresijų, bet kad progresija visgi atsirastų. Makaronai apie "progresinius" "neapmokestinamus" minimumus čia netinka – reikia realiai progresinių mokesčių. Mokesčių būtų galima surinkti kiek daugiau, socialinis balansas staigiai pagerėtų (sumažėtų neturtingųjų apmokestinimas), o ekonomikai tai atsilieptų labai greitai, visų pirma, dėl atsirandančios netiesioginės paramos smulkiam verslui.
  • Įvesti griežtą valstybinę kontrolę bankams. Įsteigti valstybinį banką, kuris kiek stabilizuotų rinką ir leistų skaidriai skirstyti paskolas, apeinant tuos fokusus, kuriuos gali daryti komerciniai bankai. Nes tai kas vyksta iki šiol – tai karikatūriškas vaizdas, kai būrelis bankų tratina valdžią įvairiausiais būdais, o ši net nesupranta atsigulusi kekšės vieton. Tai sritis, kur reikia geležinio kumščio ir jokio gailesčio bankininkams.
  • Būtina kardinaliai supaprastinti smulkaus verslo kontrolę ir apmokestinimą. Ir išvis mokesčių sistemą. Tai, kas yra dabar – tai yra blogiau, negu kada nors buvo per paskutinius porą dešimtmečių. Net jei atrodo, kad bus visokių problemų, kažkokių mokesčių slėpimų – paprastinti ir viskas. Tai viena iš sričių, kur netgi paprastas griovimas atneš naudos.
  • Prekybos tinklai – tai visiškai monopolizuota sritis, taip vadinamos lokalios monopolijos. Bet kokios priemonės, kurios spusteltų prekybos tinklus ir sukurtų galimybę rastis mažoms parduotuvėms (jos jau beveik išnaikintos), čia atneštų naudos. Paprasčiausias variantas – įvesti progresinius mokesčius už turimą prekybos plotą kiekvienai parduotuvei.
  • "Kvailas" ir kartu reikalingas dalykas – sumažinti akcizus cigaretėms. Nes nauja daškinių-agurkinių-kamuolinių karta jau baigia įsitvirtinti. Muitai, pasieniečiai ir policija čia neišgelbės: vienintelis būdas – tai išlaikyti legalių rūkalų kainas konkurencingomis. Nes jau dabar gaudamos dešimtis milijonų litų pelnus kas mėnesį, gaujos greitai išaugs tokios, kad maža nepasirodys. O kai jų turimos lėšos pasidarys pakankamos masiniams papirkinėjimams – teks kovoti su antra korupcijos banga.
  • Aktyviau vykdyti taupymo programą. Žymiai aktyviau. Ir žiauriai baladoti visus, kas tik nenori naudotis centralizuotais pirkimais.
  • Galų gale, atrišti lito kursą. Tegul plaukioja. Nes dabartinis valiutų valdybos modelis – kaip akmuo po kaklu, o truputį pridėjus lankstumo – ir laisvų lėšų atsirastų kaip reikiant.
  • Galų gale, pradėti komunikuoti. Nes tas Kubiliaus "dialogas" su visuomene, kuris yra dabar – lyginant su juo, netgi Lukašenka atrodo, kaip populistas.

O ką jūs pridėtumėte?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

43 thoughts on “Truputis apie Vyriausybę ir situaciją šalyje

  1. nyazoff

    Krizės metu euras duoda vieną privalumą -- Lietuvoje bankai pakėlė VILIBORą ir krizės problemas perkėlė ant žmonių pečių. Graikijoje yra bendras europinis EURIBORas ir žmonėms paskolų našta neišaugo, o bankai sau tyliai kenčia.

    Reply
      1. rokiskis Post author

        Žinok, nesigilinau. Tingiu. Aiškinausi čia tik apie lietuviškus -- situacija gerokai skiriasi nuo vakarietiškų, tos „investicinės“ bankininkystės pas mus, palyginus su anom šalim, praktiškai nebuvo.

        Reply
      2. nyazoff

        Graikijos bankų kančios tokios -- indėlininkai bėga, bijodami vietinių Rokiškių siūlomos devalvacijos, tada kyla grėsmė kad teks didinti indėlių palūkanas, o tai galima daryti tik savo pelno sąskaita, nes bankų išduotos paskolos pririštos prie EURIBOR’o. Bet bankai tyli kaip pelė po šluota, nes tik prasitartų, dar daugiau indėlininkų pabėgtų.

        Reply
        1. shankeris

          nesupratau dėl užuominos apie devalvaciją:
          -ar graikų bankų indėlininkai matydami, kad EUR nuvertėja USD atžvilgiu atsiima indėlius (ir kokia valiuta saugo kojinėje;), jei saugo kojinėje) ?
          -ar graikų net ir įtakingi vietiniai „šulai“ gali vienašališkai imti ir devalvuoti eurą kitų valiutų atžvilgiu, net be ECB rankos?
          -- ar mažesnis pelningumas yra kančia(didesnis pelnas -- žinoma džiaugsmas:), o mažesnis…)?
          nė į vieną iš šių retorinių klausimų vargu ar būtų korektiška atsakyti teigiamai:)
          Vienintelis iš logiškesnių paaiškinimų, kad dalis (labai nedidelė) graikų bankų indėlininkų perveda į kitus EU bankus;) savo lėšas -- tai baimė dėl vietinės ankstesnės ir dabartinės vyriausybių veiklos, kuri net ir artimoje ateityje yra neprognozuojama (artėja ceitnotas!), manau:)
          O Lietuvoje vilbor stebėtas šuolis (ir šio išvestinio instrumento egzistavimo klausimas) yra tik ankstesnių ir dabartinės vyriausybės veiklos, susiklosčius įdomioms aplinkybėms pasaulinėse finansų rinkose, išdavos.
          tad apie „bankų kančias“ gal šiek tiek ir per stipriai pasakyta;)

          Reply
    1. rokiskis Post author

      Man tas EURIBOR ir VILIBOR skirtumas, kuris buvo tokio lygio, esant fiksuotam kursui ir 100 proc. lito padengimui, atrodo nesuvokiamai. Drįstu labai įžūliai ir be jokio pagrindimo spėti, kad tai kažkokių labai rimtų kartelinių susitarimų požymis. Už kurį irgi reiktų kažką patarkuot.

      Reply
      1. nyazoff

        Be jokio pagrindimo spėju, kad kaltas Rokiškis 🙂 . Viliborą teko didinti, kad pritraukti daugiau indėlių litais. O Rokiškis vis tiek laikė pinigus eurais ir skalambijo apie lito devalvavimo naudą. Procesas sustojo tik tada, kai Viliboras tiek pralenkė Euriborą, kad papildomų palūkanų viliotinis užgožė Rokiškio rekomendacijų griausmą.

        Reply
  2. jurkis

    Aha, o dabar rokiškis siūlo „paleisti plaukioti“ litą. Tada plaukiojimo pasekmės būtų perkeltos ant mano, paėmusiu paskolą eurais, pečių. Fail.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aš tai siūlau jau porą metų, o ne dabar. O dėl pasekmių -- negalvok taip blogai. Pasekmės iš esmės tos pačios gautųsi, jei žiūrėsi 5 metų laikotarpyje. Nes nors tai bus brangiau pradžioje, lito apyvartumas ir pakitęs šalies prekybos saldo tau tai jau po poros metų kompensuos per kitą galą.

      Reply
  3. maumaz

    „Įvesti griežtą valstybinę kontrolę bankams. Įsteigti valstybinį banką, kuris kiek stabilizuotų rinką ir leistų skaidriai skirstyti paskolas“
    Manau, čia yra akivaizdus prieštaravimas. Ar labai valstybė skaidriai skirstė užsakymus iki šiol? Dar pats vakar rašei apie machinacijas su verslo rėmimo lėšomis. Lėšos gi iš valstybės.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ne, čia jokio prieštaravimo. Machinacijos atsiranda būtent dėl to, kad NĖRA kontrolės lėšų skirstymui. Visiškai. Tasai lėšų skirstymas, kai jos atiduodamos bankams, o jau šie remiasi savo vidinėmis apskaitomis ir kriterijais -- tai ir yra garantija, kad machinacijos gali vykti, būtent dėl nekontroliuojamumo. Būtent todėl reikalinga kontrolė -- kad baigtųsi situacija, kuri yra dabar. Nes netgi neaiškiausias valstybinis skirstymas -- visvien skaidresnis už tą mechanizmą, kuris su bankais suorganizuotas dabar.

      Reply
      1. gerasirdis

        Trumpa atmintis?
        O pameni tokį Valstybinį Komercinį Banką, kuris, nepaisant to, kad buvo valstybinis ir turėjo valstybės garantiją, vos nesubankrutavo dėl šimtamilijonių aferų? Paskolos, atrodo, ten buvo dalijamos tokiu principu: paskolą gali gauti bet kas, kas pasirašęs sutartį pusę sumos paliks neatsitraukdamas nuo langelio…

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Trumpa atmintis?
          O pameni, kaip Vokietija karą pralaimėjo? Valdžia ten visokias nesąmones darė. Tai visai rimtas pavyzdys, kad valdžios Vokietijai nereikia, tiesa?
          Nusikaltėlių, idiotų, korupcionierių, sukčių gali būti visur. Bet jų buvimas įrodo tik tai, kad jų būna, bet ne tai, kad to „visur“ reikia atsisakyti.

          Reply
          1. gerasirdis

            Ačiū už gerą pavyzdį
            A tai jo, Vokietijai tokios valdžios, kokia buvo 1940-ais, geriau jau būtų buvę neturėti nei 1940-ais, nei 2010-ais.
            Ta proga- klausimas: Lietuvoje viešojo sektoriaus darbo kokybė gal stipriai išaugo, o korupcija stipriai sumažejo nuo Valstybinio Komercinio Banko laikų?

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Ačiū už gerą pavyzdį
              Taip, kokybė išaugo, o korupcija sumažėjo. Ar tu jau tų laikų neprisimeni? 🙂

              Reply
  4. gerasirdis

    Feilai-nefeilai
    Su daug kuo galima sutikti, bet kaikurie feilai atrodo feilais tik tau. Pvz kad ir su NT ir/ar progresyviniais mokesčiais.
    Negalima priekaištauti dėl nepadarytų darbų, kurių daryt niekas nežadėjo. Čia beveik kaip priekaištauti, kad krikščioniška save vadinanti partija nepanaikino tikybos pamokų :-)…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Feilai-nefeilai
      Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, mielas Geraširdi -- tai padės tamstai išsiaiškinti, kas feilas, o kas ne 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Semantika
        Na, į gilius semantinius ginčus su tamsta veltis neverta, todėl vietoj išmintingų giliaminčių žodynų pasiremsiu lėkšta Houmerio Simpsono išmintimi: bandymas yra pirmas žingsnis į nesėkmę. Iš čia seka, kad jei nebuvo bandymo, tai matyt nebuvo ir feilo.
        Pats, žinoma, gali išmąstyti kokią naują žodžio „feilas“ prasmę, ir naudoti ją specialiai savo žurnale. Kai tik naujai siūloma prasmė plačiai prigis, galėsi sau užrašyti vin’ą, o man- feilą :-).

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Semantika
          Aha, kai dega namas, bandymas jį gesinti yra pirmas žingsnis į nesėkmę. Todėl negesinimas -- tai nefeilas. LoL

          Reply
  5. Anonymous

    Rokiški, tamstos pasiūlymas pirmu reikalu pribaigti tuos, kurie labiausiai krito, labiausiai ir pasako viską apie tamstos pasiūlymų vertę Lietuvos ekonomikai 🙂 NT mokestis už neparduotus butus yra neparduotos produkcijos apmokestinimas. NT kontoros dažnai valdo pusę butų jau gyvenamuose namuose. Kuo vieni butai yra geresni už kitus, kad vienus reikia apmokestinti, o kitų ne? NT kontoros neparduoda ne todėl, kad nori daug uždirbti, bet todėl, kad už kainą, leisiančią atsiskaityti su banku, nėra pirkėjų. Su PVM irgi klystate, nors dėl PVM maistui gal ir galima buvo pagalvoti. Turizmas į Lenkiją dėl 2 proc. punktų PVM nebūtų mažesnis. Tai, kad sumažejo importo vartojimas, yra tik į gerą, o vartoti šalies viduje be maisto faktiškai nėra ko. Sutinku tik, kad nebuvo reikalo kankinti smulkaus verslo su mokesčių pakeitimais, bet tą aš irgi sakiau krizės pradžioje ir, rodos, ginčijausi su Žaliu Bebru tamstos tinklaraštyje. Smulkus verslas, jei tai nėra prekyba, užsiima nišiniais produktais, kuriais neužsiima pramonė arba stambios paslaugų įmonės, todėl apmokestinimas pagal vieną liniuotę yra visiška nesąmonė. Šios valdžios didžiausia bėda yra nesugebėjimas kovoti su nedarbu. Čia kaip tik padėtų supaprastinimas užsiimti smulkiu verslu. Tegul moteriškė valo kam nors butą be jokių mokesčių ir tegul jai eina stažas, kad tik biržoje nestovėtų. Reiktų kaip nors pradėti ir renovaciją. Yra prarandamas laikas, kai statybinės medžiagos ir darbas yra pigūs.Visą kitą vertinčiau daug maž patenkinamai kol kas.
    Romas

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Nukentėjęs(!!!) NT verslas, vargšės bankrutuojančios įmonės, o statybinės medžiagos, statybininkų darbas ir NT pasiekė žemiausias kainas? 🙂 Žinot, kai kažkada buvo EBSW ir panašių kontorų bankrotai, daugeliui išties prireikė kelių metų tam, kad atsirastų supratimas, kas visgi įvyko.
      O dėl PVM -- argi aš sakiau, kad dėl to kilo turizmas į Lenkiją? Aš tik sakiau, kad tai kirto per ekonomiką 🙂 Vartojimo mokesčio dydis labai smarkiai įtakoja ekonomiką, ar su tuo nesutinkat? O dėl ko gi kilo turizmas į Lenkiją? 🙂

      Reply
      1. Anonymous

        Turizmas į Lenkiją kilo dėl zloto kurso. Lietuva niekad negalėjo konkuruoti su Lenkija prekių kainomis, tame tarpe ir iki 2008m. gruodžio. Tai yra kito masto ekonomika. Mūsų rinka yra tokie maža, kad normali konkurencija nėra įmanoma. O NT kontoros nėra nei vargšės, nei kokios nusipelniusios. NT mokestį reikia įvesti visam nekilnojamam turtui arba palikti tik komercinės paskirties turtui, kaip yra dabar. Mokestis negali būti keršto akcija -- jis turi atlikti kokią nors rolę. NT mokesčiui, kurį ruošiasi įvesti, jokio paaiškinimo nerandu. Jis šiuo atveju ruošiasi būti panašus į pagalvės arba barzdos mokestį. Nesu tikras, kad NT mokesčio įvedimas nepasibaigs tuo pačiu, kaip pasibaigė Paulausko mėginimai nugriauti visas nelegalias statybas. Kai bus apiplėšti ir išmesti į gatvę keli pensininkai, gyvenantys Antakalnyje arba Turniškių apylinkėse, pasibaigs liaudies entuziazmas.
        Romas

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Ekonomikos dydis turizmui į Lenkiją ne priežastis. Tiesioginė priežastis -- tai, kad lenkai susiprato devalvuoti zlotą. Giluminė priežastis -- dar ir mažmeninės prekybos monopolizacija ir išnaikinti smulkūs prekybininkai.
          O dėl NT kontorų -- visas burbulas buvo viena, kad ir ne visai sąmoninga, tačiau milžiniška afera, laikas tai suprasti. Ir čia reikia ne kažką gelbėti ar gailėtis jų, o užbaigti visą reikalą. O dėl NT mokesčio -- žmonėms už pavienį butą jis neturėtų būti taikomas, tai išties būtų barzdos mokestis. Bet stambesniems NT savininkams mokestis turi būti, nes tai tiesiog verstų naudoti įšaldytą kapitalą.
          O dėl Paulausko bandymų griauti nelegalias statybas -- kiek atsimenu, jis greičiau legalizuoti bandė, nei griauti.

          Reply
          1. Anonymous

            Kaip gi ekonomikos dydis ne priežastis? Ikea pavyzdys rodo, kad Lenkijoje prekiauti apsimoka, o Lietuvoje -- ne. Yra tokia strategija pelną gauti iš prekybos apimčių, numatant minimalų prekės vieneto pelningumą. Lietuvoje taip uždirbti galima tik iš duonos ir makaronų, o Lenkijoje tas principas veiks pardavinėjant visas pramonines prekes.
            NT mokestis turi turėti kokį nors reguliuojantį principą. Čia reikia žinoti, ko mes iš jo norim. Gerinant NT būklę, NT kaina kyla. Ar yra tikslas, kad mūsų NT būklė būtų prasta? Pvz., renovuojam pramoninį pastatą, pagerinam darbuotojų sąlygas ir miesto vaizdą. Ar turime pradėti dėl to imti didesnį NT mokestį? Kaip mes sukontroliuosim turtą, jei NT savininkas padovanos savo turtą pensininkams tėvams arba vaikams, neturintiems pajamų? Geriau jau vietoje NT mokesčio suimti PVM lengvatas nuo šildymo ir uždėti akcizą dujoms, naudojamoms namų šildymui. Taip surinksim tuos pačius pinigus, paskatinsim alternatyvią energetiką ir priversim apsišiltinti. Taip pat nereikės papildomų išlaidų mokesčio administravimui.
            Romas

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Skaičiuokit, brangusis. Jei žmogui gaunasi pigiau nuvažiuoti iš Vilniaus į Balstogę, ten apsiprekinti ir sugrįžti, nei pirkti vietoje -- tai reiškia, kad rinkos dydis niekuo nesusijęs, nes vykdant komercinį vežimą, savikainos gautųsi žymiai mažesnės. O barjerų, trukdančių prekybai -- seniai nėra.
              Masto ekonomija daugumoje sričių ne tokiais mastais skiriasi, kad apie ją čia išvis kalbėt vertėtų. 10 procento savikainos pasikeitimas konkurencingumui neturi kardinalios reikšmės, bet tokį savikainos pokytį pasiekti esant masinei gamybai, vien dėl rinkos dydžių skirtumo -- atleiskit, ar jums pačiam kada nors teko susidurti su procesų optimizacija, ar tik fantazuojate apie kosminius laivus Seimo rūmų koridoriuose?
              Galų gale, apie NT -- neklausiu tamstos, ar matėte nors vieną tą hipotetinį „renovuotą pramoninį pastatą su pagerintomis darbuotojų sąlygomis ir miesto vaizdu“. Netgi neklausiu, kokiu būdu tamsta atradot priežastinį ryšį, kad už tai, kad kažkas renovuota, yra uždedami didesni mokesčiai (matyt išlaidų renovacijai nėra, o tik savaimiškai viskas?). Ir net neklausiu, kaip suras tas kažkas tuos kažkokius dešimtis tūkstančių pensininkų bei vaikų, kuriems dovanos tuos kažkokius turtus ir paskui apiformins papildomas nuomas su papildomais sumokamais mokesčiais ir kaip tai galutiniame rezultate gausis pigiau. Ir netgi neklausiu, koks yra prieštaravimas, dėl kurio, esant NT mokesčiui, negalima reguliuoti dujų akcizo ar PVM lengvatų. Tai matyt pernelyg ezoterinės temos, kurių visvien nesuprasiu.
              Geriau pasakykit man vieną paprastą dalyką: ar suprantate, kokią funkciją ekonomikoje atlieka įšaldyto kapitalo apmokestinimas?

              Reply
              1. Anonymous

                Aš žinau, kad dabar komercinio NT mokestis yra nustatomas savivaldybės ir todėl ne labai turi reikšmės pastato kokybė. Pateikiau tik kaip pavyzdį, nes gyvenamuosius namus apmokestinti ruošiasi pagal jų vertę. Išeina, kad kuo daugiau investuoji į būklę, tuo tau pačiam ir blogiau. Jei nebus apmokestintas visas turtas, turintieji turto atras, kaip išvengti mokesčių. Norint kovoti su spekuliacijomis, reikia apmokestinti neužstatytą miesto žemę. Galų gale galima apskritai apmokestinti žemę pagal tai, kokią padėtį sklypas užima mieste ir kokią infrastruktūra suteikia teritorijai miestas -- miestui juk tai kainuoja. Atsiras noras žemę naudoti efektyviau, praeis visiems noras turėti mašinas -laužus po langais, nes bus per brangu. Mokestis už turėjimą yra bausmė, bet ne reguliavimo priemonė. Jei problema tik 50 -100mln., kuriuos ir galima bus surinkti iš NT mokesčio, juos nesunkiai galima surinkti pridėjus už šildymą arba už šiukšles. Mokės juk tik tie, kurie kažkur gyvena. Nežinau, kokiu būdu privatų NT galima būtų pripažinti kapitalu. Jei turtas neša pajamas, tai nuo jų ir taip reikia mokėti mokesčius.
                Romas

                Reply
          2. Anonymous

            Paulauskas būtent ir norėjo nugriauti nelegalius statinius. Pasibaigė tuo, kad nugriovė tiems, kurie negali samdytis advokato. Pagrinde tai buvo ūkininkų ūkiniai pastatai.
            Romas

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Kiek atsimenu, būtent prie Pavliko kilo idėjos, kad reikia išmest Kuršių neriją saugojusius gamtosaugininkus ir duoti legalizuot tas statybas. O dėl kovos su kažkuo -- man užstrigo vienintelė Paulausko kova su bebrais, prasidėjusi po to, kai žurnalistai ėmė ano klausinėt apie tai, kaip jis kovoja su bebrais, besikeliančiais į miestų kanalizaciją ir žadančiais sukelti totalinę katastrofą.

              Reply
              1. Anonymous

                Prie Paulausko jau buvo išskirta net ir pinigų iš biudžeto griovimams. Pataisą statybos įstatyme apie griovimą pasiūlė Paulauskas ir kaip ministras pradėjo įstatymą vykdyti. Neringoje nenugriovė todėl, kad ten statybos vyksta legaliai su statybos leidimu. Tik neseniai, man atrodo, teismai panaikino teritorijų planavimo dokumentų sprendimus ir gal būt statybos leidimą (situacijos nesekiau). Bet ir tai, kažin ar ten griaus, nes valstybė turės kompensuoti Saboniui patirtas išlaidas. Aferą teritorijų planavime prasuko a.a. Mikelis ir paskui pardavė teisę statytis Saboniui. Iš Mikelio nieko nebeprisiteisi, o Sabonis yra apgautas valstybės šiuo atveju.
                Romas

                Reply
  6. chugunka

    O ka, tamsta, galvojai daryti su nac. oro vezeju? Traukti uz ausu, kad dar kiek pagyventu? Siaip gal ir neblogai gavosi -- atejo RyanAiras su savo baze (kas prie gyvo fl vargu ar butu atsitike), grizta BT, i tuscia rinka atejo briuseliai, air lingusai ir kt. ut air’ai…, vystosi star1 ir aurela. Gaila, aisku, kad sutapo su LT kulturos sostines metais, bet cia jau yra kaip yra. Vienzo, jei cia kas ir kaltas tai tikrai dar is ankstesniu laiku plius siaip bendra situacija rinkoje.
    Jei lyginti kad ir su lyderiais latviais, tai ju visa aviacija laikosi ant BT. Uzsilenkus BT, ta pacia diena uzsilenkia latviu aviacija. Be to, BT diktuoja salygas ir tam paciam RIX belieka linkseti ir vykdyti. Latviu ideja su vieninteliu pagrindiniu baltijos oro uostu Rygoje irgi po truputi dusta.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ten ne esmė, kas kaltas ir koks rezultatas po metų-dviejų, o tik tas reikalas, kad netiesioginiai nuostoliai šaliai žvėriški buvo. O planas gi pas tuos verslininkus buvo puikus, iš serijos padegti savo supuvusį tvartelį, kad nuo jo kaimyno namas užsidegtų, o paskui parduoti kaimynui vandenį po litą už litrą -- gaisrui gesint. Nu kas tas yra keli tūkstantėliai -- pirks ir niekur nesidės, negi duos namui sudegt? Tik vat tvartelis sudegė, o kaimynas pasirodė pernelyg su onoru -- „tegul mano namas sudega, bet vandens nepirksiu!“ Taigi ir gavosi, pas ką klasta, pas ką onoras, o feilas totalus.

      Reply
      1. chugunka

        Labai jau čia žiauriai. 😉 reikia gi vertinti nors kiek realias galimybes. feilas… Realiai gal ir galėjo ištraukti tą tvartelį, bet koks būtų galutinis rezultatas? Tas pats monopolininkas, kaip ir Rygoje, kurio nei užlenksi, nei pastrojinsi… vartotojas kenčia nuo konkurencijos stokos ir t.t.
        Taip kad sprendimas buvo gal ir blogas, bet teisingas.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Ne tas pats, o valstybės kontroliuojamas monopolininkas, kurį galima parduoti, išformuoti, padaryti ką tik nori. O ne užlenkta firma ir nulis susisiekimo su pasauliu. Prisiminkit, tarp kitko, kad FlyLAL monopolininku buvo ne dėl valstybės garantijų, o dėl korupcijos Vilniaus Oro uoste. O susijusių firmų uždarymas -- vargu, ar geras būdas su korupcija kovot -- tai primena to paties namo sudeginimą vardan kovos prieš tarakonus. Feilas.

          Reply
          1. chugunka

            Na štai BT irgi „valstybinis“, strojina valstybę be jokių problemų. Vėl gi, kas geriau? Ar turėti vieną stiprią, kad ir valstybine, kompaniją ir daugiau nieko, ar daugelį kompanijų ir realią konkurenciją? Čia nėra lengvas klausimas… bent jau mums, diletantams ;))

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Nereikia prisirišinėt prie sąvokų, kurių neįmanoma vertinti skaičiais, tokių, kaip „viena stipri kompanija“, „reali konkurencija“ ir panašių. Tiesiog reikia žiūrėti pragmatiškai į situaciją: kur kokie įvertinami pelnai ir kur kokie įvertinami praradimai, skaitiškai neįvertinamų (ar išvis ezoterinių) faktorių nenagrinėjant. Tarp kitko, pasakymas apie diletantus -- irgi su analize neturi nieko bendra 🙂

              Reply
      2. gerasirdis

        Nevisai aišku, kur lenki
        Na gerai, tai suprask, kaimynas- valstybė, o FlyLal- „verslininkai“?
        Tokiu atveju, sakyčiau, viskas buvo padaryta teisingai. Taip, „namas“ sudegė, bet verslininkams parodyta aiškiai, kad tokie triukai nepraeis. Nes sumokėjus vieniems padegėjams reikalas tuo neapsiribotų.
        Ką tu siūlai, irgi nevisai aišku.

        Reply
          1. gerasirdis

            Ne onoras tai, o apskaičiavimas
            Na, mokėti padegėjams- žingsnis, kuris gal ir duos vienadienę naudą, bet neišvengiamai sukels „moral hazard“ (pavojų moralei? išmokos pagundą? pasirink tinkamą vertimą pats).
            Visa socialdemokratiškai-kapitalistinė ekonomika pastatyta ant tokių bėgių- tuos ir anuos reikia remti, nes kitaip bus blogiau. Rezultate tenka remti visus ir viską, net visiems tingisi gerai dirbti.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Ne onoras tai, o apskaičiavimas
              Truputį pamiršai, apie ką kalba ten buvo: apie bankroto skelbimą ir nacionalizaciją. Su visomis tiesiogiai ir netiesiogiai išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant ir bylas. Štai kas įdomu: nors apie bylas buvo kalbėta, bet jos jau užmirštos. Tai įdomiau, tiesa? 🙂

              Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *