Kanarėlė svaido užuominas

Delfyje Kanarėlė svaido užuominas apie kažkokį banką. Labai įdomias – kad vyriausybė, mažindama privalomuosius rezervus bankams 2008 metais, išties gelbėjo kažkurį komercinį banką. Gal ir gelbėjo – Kanarėlė turi pakankamai daug informacijos apie visokias machinacijas, tad jei kažką tokio pasako, reiškia, kad kažkas čia įdomaus ir svarbaus.

Bet atvejis keistokas, Rūta Vainienė nieko nesako tiesiai, o aiškina tarp eilučių kažką, ko net neina pilnai suprasti: juk tokios LLRI mėgstamos Frydmano teorijos teigia, kad valstybė turi niekur nesikišti, tuo tarpu privalomojo rezervo mažinimas – tai kaip tik ir yra sumažintas valdžios kišimasis į bankų reikalus. Kodėl gi čia Rūta Vainienė taip staiga susirūpino, beveik porai metų praėjus? O dar ir pradėjo pasakoti, kad tai buvo pats geriausias sprendimas, nes visokie kitokie būtų buvę prastesniais?

Būtų išties labai įdomu sužinoti, kas ten per bankas, kuriuo taip užsiėmė valdžia. Ir kas ten tokio vyko.

Tai, kad kyla tokios kalbos, reiškia vieną iš kelių dalykų, pvz.:

  • Kažkoks bankas ėmė kliūti konkurentams ir tie ėmė kažką kapstyt
  • Kažkoks bankas turi turto, kurį būtų buvęs priverstu parduoti ir kažkam nepatinka, kad negali to nusipirkti už minimalią kainą
  • Kažkoks bankas turėjo pakankamai pinigų, kad įsiterpti į kažkokį sandėrį ir todėl nugriebė kažką iš kažko

Galimi ir kiti variantai. Man tik įdomu, kas visgi ten per bankas ir kas čia tokio įvyko?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

73 thoughts on “Kanarėlė svaido užuominas

  1. ledas666

    nesileisiu i samokslo teorijas, tai atskira tema. kalbesiu tik faktais.
    1. Vainiene beviltiskai silpniausia is visu vadovavusiu LLRI
    2. LLRI, atviros lietuvos fondas ir dar keletas organizaciju veikia, kaip atskiras nepriklausomas vienetas, diktuojantis salygas lietuvos vyriausybei.
    3. uz visu siu instituciju stovi pasaulinis finansinis elitas taip darantis itaka valstybems.
    ar tai gerai, ar blogai, spreskit patys.

    Reply
    1. ledas666

      p.s. man irgi idomu, kodel Vainiene staiga istraukia beveik dvieju metu senumo informacija:) mano akimis, nieko cia labai sudetinga nera. tiesiog reikia palaikyti nerva visuomeneje. nemanau, kad koks bankelis ruosiasi lenktis, keisti seimininkus ir pan. cia siaip, tiesiog, taip reikia:)

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Šiaip sau nebūna. Šiais laikais labai nemažai dalykų, kaip sovietmečiu, tarp eilučių ir ne šiaip sau.

        Reply
    2. rokiskis Post author

      Vainienė negali būti stipri -- Frydmano atšviežintas socialdarvinizmas yra nei kiek ne geresnis už kokį nors Mao atšviežintą bolševizmą ar pan., bet tos teorijos būdingos ne tik Vainienei, bet ir visam LLRI.
      O dėl kitko -- ALF įtaka jau seniai sumažėjo iki artimos nulinei. Tuo tarpu LLRI atstovauja ne tiek pasaulinį, kiek kai kurį vietinį elitą, steigėjų sąrašas pas juos daug pasakantis.
      O vat man įdomu sužinoti bent jau kas ten per bankas.

      Reply
      1. ledas666

        Rokiski, sutinku su tuo, kad ALF dabar kaip ir neegzistuoja, bet jis savo darba atliko lietuviskoje posovietineje erdveje puikiai. vyriausybe negali daryti jokiu rimtu ekonominiu sprendimu be LLRI palaiminimo. tai vieshas faktas. LLRI finansavimo saltiniai irgi visiskai aiskus.
        koks tai bankas? kaip ekonomistas, speju, kad kazkuris is beveik lietuvisku banku. tikrai ne skandinaviski bankeliai. nors, cia tik pakankamai atsargi spelione. as nerandu kol kas motyvo, kodel shi informacija islindo ir islindo butent is Vainienes lupu. jei zinociau kodel, man butu aisku koks tai bankas.

        Reply
        1. ledas666

          p.s. nesivadovaukit tuo kas parasyta apie LLRI puslapyje apie jo steigejus. LLRI lietuvoje isteige ir finansuoja George Soros, tokios organizacijos yra istegtos Latvijoe, Estijoje, Ukrainoje ir taip as galeciau vardinti be galo. dar karta sakau, nenoriu leistis i samokslo teorijas, nes tai aklaviete.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Nieko nesu girdėjęs apie Sorošo ryšius su LLRI, esami steigėjai pinigų turi tiek, kad iš atliekamų pinigų visą šimtą LLRI tipo kontorų išlaikyt galėtų. Savo nuolatiniais siūlymais dėl regresinių mokesčių ir pan. LLRI atstovauja būtent vietinių turtingųjų, o ne užsienio kontorų interesus.
            Tad jei jau kalbam apie Sorošo sąsajas, būtų įdomu plačiau.

            Reply
        2. rokiskis Post author

          Aš irgi spėju, kad tai kažkuris iš tų beveik lietuviškų, bet, čia mane irgi kamuoja visokios abejonės.
          Taip ar anaip, sprendžiant iš to, kiek atsargiai Vainienė peza, kokiomis užuominomis ir kaip aptakiai, reikalas turėtų būti labai keistas. Ir sumos labai nemenkos -- ne šiaip koks vienas kitas varganas milijoniukas.

          Reply
          1. ledas666

            matot, galimas ir toks variantas. pagaliau Kreivys pakankamai aiskiai pradejo kalbeti apie fiz. asmenu bankroto istatyma. Vainiene is karto pasako tai ka pasako, mol… va vyriausybe gelbejo kazkoki mistini banka, (tarp eiluciu: gali tekti gelbet ir vel). tai kuo uzsiima Vainiene vadinama pilkuoju piaru.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Matai, fizinių asmenų bankrotas išsprendžiamas emigruojant -- išvažiuoji ir užsieny bankrutuoji. O paskui gali ir sugrįžt. Tad tas įstatymas ne tiek kažką kardinaliai pakeistų, kiek supaprastintų visą reikalą.

              Reply
              1. ledas666

                zmogui emigravus gal but ir issisprendzia problemos. niekada nesigilinau i sio reikalo teisine puse. bet bankai lieka su baronkos skyle, o vainiene juk atstovauja tikrai ne bankrutuojancius zmogeliukus:)

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Idomu
                  Pažįstu porą emigrantų, kurie bankrutavo, išvažiavę į užsienį. Kokius popierius reikia tvarkyti, nesigilinau, bet kiek supratau, tai nėra maloni procedūra. Kita vertus, bent jau vergovė nekyla, kaip numatyta pagal dabartinius Lietuvos įstatymus.

                  Reply
        3. nemunas

          Nežinau, nežinau, LLRI „gudrūs“ siūlymai dėl energetikos liberalizavimo bent jau per LRS Ekonomikos komitetą tai niekaip nepraėjo. Kaip pastebiu, pastaruoju metu jie broko prigamina nemažai.

          Reply
  2. ledas666

    soroso sasajos su LLRI labai placiai aprasytas lietviskame makulaturos laikrastyje nr2- „Respublikoje“ tiesiog pasigooglinkit, pasiskaitysit i valias. matot, as zmogus is ekomonines sferos, mano informacija yra is mano asmeniniu saltiniu, nenoreciau to viesinti.

    Reply
          1. ledas666

            mhm… negali nebuti. Pats V. Tomkus tuos straipsnius kurpe:) retai, kada jis buna nesaliskas ar is vis teisybe sako, bet si atveji galim laikyti uz isimti:)

            Reply
              1. ledas666

                mhm, taaip ir yra kaip sakai. netikiu, kad tie straipsniai nebuvo skaitmenoj, kai cia Tomkus taip…:) pabandysiu paieskot.

                Reply
                1. ledas666

                  buvo toks Tomkaus rasiniu ciklas „kas valdo pasauli“ atrodo taip vadinosi. ten daug info yra ta tema. ir buvo dar kazkokie straipsniai, bet as jau pavadinimu nebeprisimenu…

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Girdėjau apie tą ciklą, tačiau negirdėjau, kad ten LLRI būtų minima, kita vertus, neskaičiau, o tik girdėjau, tai bbž. Kita vertus, bent jau koncepcinė sąsaja žinoma gali būti atrasta, frydmanizmas yra frydmanizmas, o stambūs finansistai anuo remtis mėgsta.

                    Reply
                    1. ledas666

                      vel gi kaip minejau, problema ne tame, kas isteige LLRI ar kas ja maitina. del manes, kad ir pats velnias jiems duoda pinigu. beda yra vyriausybes ir LLRI santykiai. beda tai, kad LLRI realiai generuoja istatymus, o vyriausybe, juos tik siek tiek koreguoja, o glushinis seimas laimina. va kur yra beda. is kitos puses, ko noret is visuomenes, kuri savo nepriklaumybe parduoda uz alaus buteli ar skalbiniu pakeli. tai vadinama APGAILETINA.

                    2. xerksas

                      1) LLRI įtaka Prezidentūrai, Vyriausybei beigi įstatymų leidėjams baigėsi su E.Leontjevos išėjimu. Kurį laiką dar iš intercijos LLRI buvo laikomas įtakingu, bet dabar jau niekas jo tokiu nelaiko.
                      2) Tomkus savo rašliavose LLRI jei ir minėjo, tai nebent probėgšmais. Jo pyktis buvo skirtas ALF’ui, nes šio atstovai drįsdavo jį kritikuoti (anais laikais tai buvo neregėtas įžūlumas). Beje, tuo metu, kai Tomkus užsipuolė ALF, G.Sorosas ar visai buvo nutraukęs finansavimą, ar bebaigiąs tai daryti.

                    3. rokiskis Post author

                      LLRI įtaka atsigauna, per paskutinius 3-4 metus jie labai pakilo, tad sakyčiau, jog nukritę buvo ne visiems laikams. Nors aišku, iki tokio lygio, kad viską spręstų, kaip Leontjevos laikais, dar nepakilo. Bet tai ir gerai, nes visai nesinori masinių riaušių per Lietuvą turėt, nes dabartiniai jų frydmanizmai nedžiugina.

  3. ledas666

    tik noriu pabrezti, kad butent siuo atveju tikrai nera jokiu samokslo teoriju ir raganu medziokles. ir nieko blogo, kad LLRI pinigai eina is Soroso, baisu yra tai, kad as kartais nebesusigaudau kas gi vis del to Lietuvoje priima sprendimus, vyriausybe ar LLRI?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Man irgi tokia mintis kartais kyla, kad LLRI turi bent porą dešimčių balsų Seime ir bent kelis ministrus. Turint omeny, kuo baigiasi frydmanizmo panaudojimas ekonomikai, darosi labai neramu.

      Reply
  4. nyazoff

    1. LLRI stipriai propagavo valiutų valdybos sistemą, pagal kurią valdžia automatiškai stipriai kišasi į bankų reikalus, reikalaudama kaupti rezervus juodai dienai Lietuvos Banke.
    2. Juodai dienai atėjus, dalis rezervų buvo panaudota. Tuo tuo dešimties ir daugiau metų senumo LLRI pasiūlymai prisidėjo prie krizės sušvelninimo.
    Kas nepatinka?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      1. Valiutų valdybos modelis -- svarbiausia giluminė krizės priežastis Lietuvoje: būtent nuo lito kurso šoktelėjimo beveik du kartus, kuris įvyko perrišant nuo dolerio prie euro, visas burbulas ir prasidėjo.
      2. Panaudoti rezervai tebuvo panaudoti bankų naudai, nors tie patys bankai buvo pagrindiniai burbulo augintojai. Kitiems nebuvo jokios naudos.
      Kas nepatinka?

      Reply
      1. nyazoff

        1. JAV, kur dolerio kursas šoktelėjo į kitą pusę nei Lietuvoje, burbulas buvo dar didesnis
        2. Rezervai -- bankų turtas, tai nieko keisto, kad jų naudai ir naudojamas

        Reply
        1. rokiskis Post author

          1. Tai skirtingi dalykai. JAV yra pasaulinės rezervinės valiutos leidėjas, skirtingai nuo Lietuvos, tad burbulo pūtimui turi nesulyginamai efektyvesnes priemones.
          2. Bankų rezervai ne visai bankų turtas, jie atlieka užstato-garantijos funkciją mainais už teisę vykdyti tam tikro masto pinigų leidybą iš oro, turėtumėte tai žinoti. Pagal jų makroekonominę funkciją, tie pinigai labai įdomūs, iš esmės -- pinigų emisijos delegavimas mainais už kapitalo rezervą, kas savo ruožtu reiškia, kad bankui suteikus atitinkamo dydžio paskolas, rezervas lieka valstybės žinioje, tad įprastos nuosavybės teisės taikymas šiuo atveju yra klaidingas.

          Reply
          1. nyazoff

            vėl aktyvus su pasyvais painiojate -- rezervai yra komercinių bankų turtas, o kapitalas yra kitoje balanso pusėje.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Ne, mielasai. Vėl painiojatės jūs, o dar ir kapitalą priešpastatydamas turtui. Su tokia logika galėtumėt padangas ratams priešpastatyt.
              Pasidomėkit tuo, kam tie rezervai yra skirti ir kodėl valdžia reikalauja, kad bankai juos turėtų. Tada nekils kvaili klausimai.

              Reply
              1. nyazoff

                Rezervai -- tai komercinių bankų turtas, skirtas likvidumui palaikyti. Viduramžiais bankininkai rezervus saugodavo spintelėje aukso monetų pavidalu. Kaip rokiškis pasakytų aukso monetų rezervas likdavo spintelės žinioje, tad įprastos nuosavybės teisės taikymas šiuo atveju būtų klaidingas.
                Kanados valdžia nenustato minimalaus rezervų kiekio, bankai patys jį pasirenka pagal savo poreikius. Juk žymiai svarbiau, kas darosi kitoje balanso pusėje -- koks yra banko kapitalas. Kapitalą Kanadoje valdžia prižiūri griežtai.

                Reply
                1. Anonymous

                  A.S.
                  Man atrodo, imu suprasti Rokiškį 🙂
                  Jei pinigai atiduoti paskoloms, jie yra atiduoti. Sakydamas, kad pinigai yra banko, būtent jūs, Nyazoff, kalbate, kad pinigai yra spintelės nuosavybė.
                  Tuo tarpu minimalaus rezervų kiekio nenustatymas Lietuvai neįmanomas, pats suprantate, kodėl.

                  Reply
                  1. nyazoff

                    Re: A.S.
                    nu tai tie pinigai, kurie paskoloms neatiduoti, ir yra rezervai.
                    O rezervų kiekį galėjo Lietuvos bankas dar aktyviau reguliuoti -- burbulo metu dar labiau padidinti, o krizės metu -- dar labiau sumažinti. Tada rezervai aiškiai būtų komercinių bankų nuosavybė, skirta atsargai blogesniems laikams.
                    Kanados varianto Lietuvai nerekomenduoju, nes siekame isivesti eura, o ne kanados doleri.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: A.S.
                      Nyazoff, tie pinigai yra atiduoti, tiesiog tu nesupranti, kur skirtumas tarp virtualių ir „realių“. Žiūrėk į tai taip: bankas turi pinigus, jis juos padalina paskoloms, tačiau dar prigamina virtualių pinigų, kuriais pakeičia tuos padalintus. Rezervas yra atiduoti pinigai, tačiau „sutaupyti“, keičiant realius į virtualius.
                      Jei tu turi maišą bulvių ir pardavei tą maišą bulvių Petrui, dar kartą pardavei Jonui, dar kartą pardavei Antanui, pasinaudodamas tuo, kad Petras atvažiuos pas tave po savaitės, Jonas -- po mėnesio, o Antanas -- po trijų dienų, tai nereiškia, kad tas maišas bulvių yra tavo. Jis yra net tris kartus ne tavo.
                      Su tokiu mechanizmu pardavei tu vieną maišą tikrų bulvių ir du maišus virtualių. Rezervas šiuo atveju -- tam tikras privalomasis bulvių kiekis, kurį turi turėti tam, kad galėtum bent jau Antanui bulves atiduoti, o paskui už iš Antano gautus pinigus nupirkti maišą bulvių Petrui, o jau už šio pinigus -- vėl nupirkti maišą bulvių Jonui. Tačiau bet kuriuo atveju, tas maišas bulvių yra parduotas, t.y., jau ne tavo, nors tu jį ir administruoji.

                    2. nyazoff

                      Re: A.S.
                      Bulvininkystė tamstą stipriai išvedė iš tiesos kelio. Sakinyje „Jei tu turi maišą bulvių ir pardavei tą maišą bulvių Petrui“ pilna klaidų:
                      1. Šiuolaikiniai pinigai tai ne bulvės ir ne aukso monetos, o finansiniai instrumentai. Lito banknotas su Dalios parašu lygiai tiek pat virtualus kaip ir paskola NT vystytojui banko balanse.
                      2. Stipriai kyšo kapitalo ir rezervų suvienodinimo ausys. Lehman brothers bankroto metu kapitalo neturėjo, o rezervų dar buvo kažiek likę, nepaisant to, kad kaip investiciniam bankui Lehmanams nebuvo jokių rezervo reikalavimų.
                      3. Viduramžiais bankai rezervus saugodavo patys, o dabar dalis rezervų saugoma grynųjų pinigų pavidale, o dalis -- centrinio banko įsipareigojimų pavidale.
                      4. Banko turtas yra banko turtas, nesvarbu, ar paskolų kitiems ūkio subjektams, ar rezervų (popierinių pinigų banko skyriaus seife ar negrynų pinigų centrinio banko sąskaitoje) pavidalu. Iš kitos pusės, bankas, kaip finansų tarpininkas, SAVO turtą yra sukaupęs daugiausia indėlininkų lėšomis, ir iš dalies už nuosavą kapitalą.
                      5. Pinigų multiplikatoriaus modelis yra nupirdusių profesorių marazmas, nuolat kartojamas studentams iš priplėkusių vadovėlių.

                    3. rokiskis Post author

                      Re: A.S.
                      Dėl rezervų kiekio -- jų kiekis nepakeistų jų nuosavybiškumo, nebent viršytų išduodamų paskolų kiekį, o kaip matėme, tie rezervai nepadėjo -- ištekėjo. O išduodamų paskolų kiekį viršyti rezervais yra neįmanoma, taip bankai negali dirbti iš principo.
                      O Kanados variantas Lietuvai netinka ne dėl to, kad siekiama įsivesti eurą, o tiktai dėl to, kad reguliuoti bankus, remiantis palūkanų kontrole yra įmanoma, tik centriniam bankui turint kraštutinai didelę įtaką bei nepaprastą kompetenciją ir dirbant absoliučiai skaidriai. Kas vargu, ar įmanoma Lietuvoje. O ir šiaip, tas Kanados atvejis greičiau primena stebuklą, nei normalų reiškinį.

                    4. nyazoff

                      Re: A.S.
                      Dar kartą kartoju, vadovėliuose bankai kontroliuojami per rezervus, gyvenime -- per kapitalą. Kai sumažėja banko kapitalas iki pavojingos ribos, ateina bobutės atsiimti indėlių ir bankas žlunga, nes bankas be pakankamo kapitalo negali pritraukti lėšų bobučių indėliams pakeisti.

                    5. rokiskis Post author

                      Re: A.S.
                      Tam yra draudimas. Bobutinės problemos būdavo XIXa., nuo to laiko viskas pasikeitė.

            2. ledas666

              nyazof, cia buhalterines kategorijos, o juose ir as silpnas. bet esme juk netame. esme, kad rezervas yra kaip garantas. kuo mazesnis rezervas, tuo daugiau bankas turi laisvu pinigu kuriuos gali skolinti ir atvirksciai. pinigu multiplikatorius, na suprantat…
              nors is esmes rezervas pakankamai isgalvota kategorija. griuvus paskolu piramidej, rezervas vis tiek nieko nepadengia. tai cia sakyciau, toks tik labai salyginis garantas.

              Reply
            3. Anonymous

              A.S.
              Kiek teko girdėti, Rokiškis pats yra modeliavęs pakankamai sudėtingas monetarines sistemas, tad jį atrodo labai šiurpina, kai kas nors nesupranta kažko, kas elementaru jam. Tada ir pasireiškia visas jo choleriškas būdas.
              O normaliems žmonėms viskas ne taip akivaizdu ir ne taip paprasta, kaip jam. Žiūrėkim: bankas turi milijoną litų, kuris gali būti išdalintas paskoloms. Bet dėl to, kad tai bankas, jis išties gali išdalinti tą milijoną ir 10 kartų -- lyg turėtų 10 milijonų. Arba net 100 milijonų. Dėl to valstybė riboja -- nustato, kiek bankas turi turėti atsargų, lyginant su dalinamų paskolų kiekiu. Pavyzdžiui, kad 1 milijonui tikrų pinigų galima padalinti ne daugiau, kaip 5 milijonus paskolų. Kitaip tariant, gaunasi kaip ir multiplikatorius, kurį minėjo ledas666.
              Bet kas gaunasi su tuo milijonu? Bankas paskolino kažkam 2 milijonus, dar gali paskolinti 3 milijonus, o pinigų išties turėjo tik milijoną? O kas bus, jei kažkam, kam paskolinta, prireiks realaus milijono? Štai čia ir atsiranda toks dalykas, kad pinigai kaip ir atiduoti, bet lyg ir banko rankose. Tad nuosavybė išties yra ne banko, bet sunku pasakyti, kieno -- iš dalies tų, kam pinigai paskolinti, o iš dalies -- valstybės, kaip garantuotojos. Faktas yra tik vienas: kam begalėtų priklausyti tie rezerviniai pinigai -- tikrai mažiausiai bankams. Bankai šiuo atveju tiktai administruoja tą rezervą, bet nėra tikri savininkai, nes tas rezervas jau 5 kartus išdalintas.

              Reply
                1. Anonymous

                  Re: A.S.
                  O jūs tos valdžios ir paklauskit, kodėl tik tenai nenustatoma suma, kurią bankai privalo turėti, kad galėtų kam nors ką nors skolinti. Vargu, ar toks elgesys yra nerizikingas, kai paskolos padengtos vos 1/20 (jei atmintis nemeluoja) -- griūtis ten itin lengvai gali kilti.
                  Kita vertus, palūkanų normos ten reguliuojamos žymiai griežčiau, jei ne vienas bizūnas, tai kitas.

                  Reply
                  1. nyazoff

                    Re: A.S.
                    Nu Kanadoje patys bankai nusprendzia, kiek reikia turto laikyti likvidzia forma atsargai. Ir sita diziule paskutine krize atlaike be problemu. O bizūnas ten kaip ir visur -- kapitalo pakankamumo reikalavimas.

                    Reply
              1. gerasirdis

                Esminė klaida
                Bankas, turėdamas 1 milijoną gali išdalinti 5 milijonus paskolų tik su viena sąlyga: jis turi surinkti 4 milijonus indėlių.
                Kaip tik todėl ir yra rezervo reikalavimai: tam kkad surinktum 4 milijonus indėlių ir išdalintum 4 milijonus paskolų neužtenka turėt kišenėj 100 litų, reikia turėt milijoną (tarus, kad privalomi rezervai- 1/5, realiai jie mažesni).

                Reply
                1. Anonymous

                  A,S,
                  Jeigu bankas laikys milijoną įšaldytą, dar 4 milijonus turės paskolomis, už kurias mokės procentus, tai dalindamas paskolas, jis netgi infliacijos nepadengs. Tokiu atveju net negalima kalbėt apie rizikų padengimą, o pelno išvis neįmanoma gaut. Jei toks modelis būtų, tai paskolą iš banko gautum tik su 30-50 procentų metinių. Pagal tavo nusakytą modelį dirba greiti kreditai, kurie NĖRA BANKAI ir todėl negali išleisti paskolų su multiplikatoriumi. Todėl suprask, kad tu šneki nesamones, nutaises rimta mina ir pats nesupranti to.

                  Reply
                  1. gerasirdis

                    Bankai ir jų rezervai
                    Du dalykai.
                    1. tu pats durnas . Realiai rezervų yra ne 1/5, o kur kas mažiau. Lehman Brothers turėjo berods 35, tačiau „normalus“ dydis yra ar tik ne 10. Iš kur tą „paskolą iš banko su 30-50 procentų metinių“ paėmei- neaišku, bet pabandyk skaičius sumesti- tikrai tiek neišeis. Norint uždirbti iš paskolų reikia skolinti už daugiau, nei moki už indėlius (P>I). Laikant įšaldytą milijoną, net ir 1 iš 5-ių- užtenka paskolas dalinti už P>I*5/4. Primeskim 20 procentų rizikai- gausim, kad esant paskolų palūkanoms pusantro karto didesnėms nei indėlių, bankas gali dirbti pelningai. Realiai gi rizika yra mažesnė nei 20 procentų (išskyrus šiuolaikines krizines perturbacijas), o rezervai mažesni nei penktadalis.
                    2. Multiplikatorių tu įsivaizduoji idomiai. Kaip bankas gali išdalinti paskolų daugiau, nei pats turi pinigų (savo + indėlių)? Jei jau bankai galėtų spausdinti pinigus, kodėl tiek daug bankų visgi Lietuvoje bankrutavo? 🙂

                    Reply
                    1. Anonymous

                      Re: Bankai ir jų rezervai
                      Koks skirtumas, kokių rezervų reikia, tai tik multiplikatorius, kuris nekeičia sistemos. Paskaičiuok savo paties skaičius: imkim 20% rizika, 5% indėlininkams, 10% infliacija, 5% banko išlaidos, 10% akcininkų pelnas, pagal tavo modelį yra 50% palūkanos skolinant. Taip dirba GREITAS KREDITAS, kuris NE BANKAS. Tai nėra bankas, tu supranti???? Bankas turi krūvą reguliavimų ir už tai gauna teisę daryt pinigus iš oro, pats vykdyti pinigų leidybą, tai svarbiausias skirtumas. Kiek jis padarys iš oro -- tai ir nustato multiplikatorius. Bankai bankrutuoja ne todėl kad jie pinigus iš oro spausdina, o todėl kad jų palūkanos vos viršija jų išlaidas. Tarp bankų irgi yra konkurencija. Mokinkis elementarias sąvokas.

                    2. gerasirdis

                      Aš neturiu ką pasakyti.
                      >Bankas turi krūvą reguliavimų ir už tai gauna teisę
                      >daryt pinigus iš oro, pats vykdyti pinigų leidybą,
                      Va. Ką galima įrodinėt žmogui, kuris mano, kad bankas gali bankrutuot tik konkurencijos, ty todėl, kad kiti bankai IRGI gali spausdint pinigus?
                      Kalbant apie aritmetiką: prisiriškim prie kokių nors realių skaičių. Pvz, bankas turi 10 milijonų kapitalą, multiplikatorius- 10.
                      Surenka iš 10,000 bobučių po 10,000 litų- gaunasi kaip tik 100.000.000. Su, tarkim, 5 procentų palūkanom. Paskolina po 100,000 litų 1000-čiui jaunų šeimų su 7,5 procento palūkanom. Palūkanos- 7.5 milijono. Indėliams- 5 milijonai. Taigi, lieka 2.5 milijono, kai įstatinis kapitalas- 10 milijonų.
                      10,000 indėlininkų administravimas- darbas ne toks ir mažas, bet šiais kompiuterių laikais ne toks ir didelis. 1,000 butų savininkų- irgi.
                      Infliacija iš viso nesvarbu. Rizika nedidelė, nes lieka užstatas. Pelnas turi būt ne nuo visos indėlių sumos, o nuo savo kapitalo. Bendrai paėmus, 10 procentų pelnui likti turėtų…

    2. ledas666

      gerbiamas, nyazof, rasot svelniai tariant netiesa. kokiu budu „valdzia smarkiai kishasi i banku veikla“ KONKRECIAI, prasau.
      LLRI ipirsta Lietuvai valiutu valdyba, o paprasciau fiksuotas lito kursas yra skirtas kaip tik tam, kad vyriausybe niekaip negaletu kistis i monetarine politika. jei CB butu savarankiskas vienetas ir nebutu fiksuoto valiutos kurso, Lietuvai nebutu reikeje pasiskolinti nei lito. reikalingi pinigai butu paprasciausiai atspausdinti. budu kaip suvaldyti infliacija spausdinimo atveju yra begales, tai nera taip jau sudetinga, pasaulyje yra N pavyzdziu.
      LLRI niekaip neprisideda prie krizes svelninimo, vien tik del to, kad sio institituto paskirtis visai kitai. nereikia vedzioti demagogiju.

      Reply
      1. ledas666

        shalis, kuri nevaldo savo pinigu emisijos, negali buti laikoma nepriklausoma valstybe. tai aksioma.
        Graikijos pvz cia irgi tinka. jus manot Graikijos istorijoj cia pirma krize? ju buvo N ir grubiai kas desimt metu:) tol kol Graikija kontroliavo savo pinigu emisija, tol ji su problemomis pakankamai sekmingai tvarkesi (nenoriu plestis kaip, cia daug aiskinti). kai tik buvo ivestas euras, ji prarado esmini sverta ir dabar turim tai ka turim.

        Reply
        1. Anonymous

          A.S.
          Taip, rinkos dolerizacija yra baisus kirtis valstybingumui. Lietuvos padėtis kiek švelnesnė, tam tikra pinigų leidyba yra, bet labai suvaržyta.

          Reply
        2. gerasirdis

          Auksas mūsų nevaldo
          >shalis, kuri nevaldo savo pinigu emisijos,
          >negali buti laikoma nepriklausoma valstybe.
          >tai aksioma.
          Kažkokia keista ta tavo aksioma.
          Išeitų, kad auksinių pinigų laikais, kai emisija priklausė ne nuo biudžeto (iždo) įnorių, o nuo aukso kasėjų prakaito, nepriklausomų valstybių neegzistavo.

          Reply
          1. ledas666

            Re: Auksas mūsų nevaldo
            zmogau, tu viska taip supaprastintai suvoki, kad as net nesugalvoju is kokio galo tau pradeti aiskinti. manau, nevarkim:)

            Reply
            1. ledas666

              Re: Auksas mūsų nevaldo
              beje, kad butu aiskiau pacituosiu John D. Rockefeller zodzius, kurie skamba mazdaug taip: „Duokite man kontroliuoti pinigu emisija ir man jau nebus svarbu, kas valdys sali“. si fraze tapo dabar labai populiari ir kaisiojama kur reikia ir nereikia. bet esme yra tokia. gal Rockefeller jums bus didesnis autoreitetas?:)

              Reply
      2. nyazoff

        Dėl valdžios kišimosi į bankų veiklą -- čia Rokiškis rašė, aš tik perrašiau 🙂
        Tamstos minimų infliacijos suvaldymo būdų kažkodėl valdžia nenaudojo 2005-2008 metais. Jei būtų valdžia panaudojusi, krizė būtų žymiai švelnesnė.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          „Mopedas ne mano, aš tik skelbimą įdėjau“, tamstos citata -- „valiutų valdybos sistemą, pagal kurią valdžia automatiškai stipriai kišasi į bankų reikalus“

          Reply
      3. xerksas

        Kiek tamstai metų? Pirmąjį Gavnorių su jo „paprasčiausiu pinigų atspausdinimu“ pamenat? Aš pamenu -- ačiu, daugiau nereikia.
        Beje, apie tai, kad laisvas pinigų spausdinimas reikškia taupiusių piliečių masiniį nuskurdinimą, priminti reikia? O tai, kad šitą gerai suvokdami pirliečiai iki valiutų valdybos pinigus taupė ir visus didesnius sandėrius atlikdavo USD ir DM priminti reikia?
        Faktas tas, kad iki Valiutų valdybos litas nebuvo visaverčiu piniginiu vienetu. Visaverčiu jį pavertė A.Šleževičius, susiedamas litą su USD. O Leontjeva ir LLRI atliko populiarizatoriaus vaidmenį.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Taip, savo laiku valiutų valdyba pataisė reikalus tuos, buvo ir didžiulis psichologinis efektas, kad žmonės buvo užtikrinti: 4 litai=doleris ir viskas. Bet tai įvedimo metu. Problema yra ta, kad jokių galimybių bent kiek lanksčiau vykdyti pinigų leidybą nelieka. Tad aš nebūčiau linkęs absoliutinti.
          Manau, kad ledas666 tiesiog galvoja apie efektyvų valdymą, nes toks šuoliuojančios infliacijos periodas, koks buvo žvėrelių laikais, vargu, ar prasidėtų.
          Kita vertus, aš iki šiol prisimenu esminę priežastį, dėl kurios, pasak Grybauskaitės, Lietuvai reikia euro -- dėl fiskalinės drausmės. Jei išties taip blogai, kaip sako Grybauskaitė, gal būt taip ir yra, kad be valiutų valdybos mes negalim.

          Reply
  5. nyazoff

    Rokiškis pasakė:
    „Panaudoti rezervai tebuvo panaudoti bankų naudai, nors tie patys bankai buvo pagrindiniai burbulo augintojai. Kitiems nebuvo jokios naudos.“
    Nu gi akivaizdu, kad jei privalomi rezervai nebūtų buvę sumažinti, VILIBOR’as būtų dar labiau priartėjęs prie latviškų aukštumų, finansų krizė būtų pas mus dar gilesnė.

    Reply
    1. Anonymous

      Kažkodėl užmirštate, kur tie rezervai iškeliavo, kai bankai gavo teisę juos panaudoti.

      Reply
      1. nyazoff

        jei ne tie iškeliavę rezervai, bankai būtų kėlę VILIBORą ir indėlių palūkanas, kad pritrauktų pinigų „iškeliavimui“.

        Reply
        1. Anonymous

          Ne daugiau ir ne mažiau, bet kuriuo atveju buvo daroma viskas, kad iškeliaut galėtų maksimalios sumos, o ne limitai.

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *