Kas yra burbulas?

Kadangi diskusijose pastebiu, jog žmonėms kyla visai elementarūs klausimai, o paaiškinimai, kuriais dažnas remiasi, yra šamanistiniai, pagrįsti ne priežasčių-pasekmių ryšio supratimu, o tik išoriniais požymiais, tai pagalvojau, kad verta parašyti vieną-kitą straipsnelį apie tai, kas ir kaip. Ir šiaip su kontekstais supažindinti.

Taigi, paprastai burbulas suvokiamas, kaip laikinas ir neadekvatus kokio nors dalyko kainos kilimas, atsirandantis dėl įvairių spekuliacijų. Tai išties teisingas įsivaizdavimas, jei neskaitysim to, kad kai kuriais atvejais burbulas gali pasireikšti ir atvirkščiai – kaip kažkokio dalyko kainos kritimas (pvz., kad ir Vokietijos infliacija, taip gražiai aprašyta Remarko "Juodąjame obeliske"). Žodis "spekuliacija" yra neatsiejamas nuo žodžio "burbulas", nes tiktai tam tikros spekuliacijos ir visada tiktai spekuliacijos yra burbulo augimo priežastis.

Pradėkim nuo spekuliacijų esmės: kuo tai skiriasi nuo įprastų prekybos sandėrių? Vienu dalyku: vykdant spekuliacijas, nedalyvauja pridėtinė vertė. Pavyzdžiui, jei gamykla prekiauja savo pagamintomis mašinomis, ji prekiauja savo sukurta pridėtine verte. Kai jūs prekiaujate gamyklos akcijomis, jūs prekiaujate jau kažkuo žymiai abstraktesniu. Būtų galima sakyti, kad lyg ir gamyklos verte, bet tai būtų netikslu – akcijų vertę sudaro ir pačios gamyklos vertė, ir jos prekinio ženklo vertė, ir apyvartinis kapitalas, ir pelno prognozės, ir pačių prekeivių lūkesčiai. Tuo tarpu gamyklai gali būti nei šilta, nei šalta, kad jos akcijų vertė kuriam laikui 10 procentų pakils ar 10 procentų nukris: nei gamybos apimtys, nei dar kažkas nuo to nepasikeis.

Taigi, štai tas dalykas, kuris biržoje gali keistis, nesikeičiant gamyklos darbui, ir atsiranda be jokios pridėtinės vertės. Kas įdomu: pinigus iš tų pasikeitimų uždirbti galima visada, nesvarbu, ar akcijų vertė kyla, ar krenta. Kitaip tariant, spekuliacijomis įgyjamas turtas yra paremtas pokyčiais, o ne tikrąja prekyboje dalyvaujančio turto verte.

Kaip pavyzdys: tarkim, jūs paimate paskolą doleriais, žinodami, kad euro kursas kyla. Už dolerius nusiperkate eurų, palaukiate, vėl nusiperkate dolerių ir grąžinate paskolą, pasilikdami pelną. Tai yra žaidimas, paremtas kurso kilimu. Lygiai taip pat galima žaisti ir tuo atveju, jei euro kursas krenta: jūs paimate paskolą eurais, nusiperkate dolerių, palaukiate, už dolerius nusiperkate eurų ir grąžinate paskolą, pasilikdami pelną. Tokioje prekyboje svarbu tiktai viena: kad vyktų pokytis, kurį jūs galite prognozuoti.

Viskas lyg ir tvarkoj, tokie žaidimai natūralūs ir vyksta labai seniai. Problema tik viena: jei spekuliantai uždirba pernelyg daug, jie gali patys imti įtakoti tuos procesus, kurių dėka jie uždirba, o paskui – ir visą ekonomiką. Nebūtinai sąmoningai – tai gali būti ir savaiminis procesas. Pavyzdžiui, jei iš euro kilimo spekuliantai uždirbs per daug, jie, supirkinėdami eurus, gali pakelti euro kursą iki nenormalių aukštumų. Kaip pasekmė, gali kilti eksporto-importo pokyčiai euro zonoje, o kaip šių pasekmė – dar kokie nors pokyčiai, pvz., euro deficitas išorinėse rinkose ir kaip pasekmė – dar didesnis euro kilimas. Natūralu, kad viskas turi savo ribas ir ilgainiui pasiekiamas taškas, kada visas burbulas subliūkšta.

Puikiausiai tokią spekuliacinę įtaką matėme apie 2000 metus, kai vyko dotkomų bumas: kylanti IT kompanijų vertė didino IT akcijų paklausą tiek, kad NASDAQ birža tapo tiesiog absoliučiu pasauliniu finansų centru. IT kompanijų augimas skatino tolimesnes spekuliacijas, atvedinėjo į tą biržą vis naują ir naują kapitalą, kėlė visų IT įmonių kainą iki tiesiog visiškai nesveiko lygio, o baigėsi viskas totaliniu IT popierių krachu. Pačiam IT vystymuisi buvo atnešta šiokia tokia nauda – investuoti pinigai, tačiau ji buvo mikroskopinė, lyginant su nuostoliais, kuriuos patyrė investuotojai.

Analogiška situacija buvo su NT Lietuvoje: kylančios NT kainos didino IT paklausą ir sėkmingiems NT spekuliantams leido uždirbti didžiulius pinigus, iš kurių buvo finansuojamas tolimesnis NT burbulo augimas. Kuo tai baigėsi – visi matom. Oficialus NT kainų kritimas – apie 40 procentų, realus – gali siekti jau 60 ar daugiau procentų, o kiek dar kris – pamatysim. Optimistiniais NT kontorų pezalais apie būsto kainų stabilizacijas aš kol kas nepatarčiau tikėti.

Ir dotkomų, ir NT bumo atveju viskas buvo paremta ne pridėtinės vertės kūrimu, o tiktai spekuliaciniais mechanizmais. Pokyčiai NT ar IT vystymesi abiem atvejais kilo kaip spekuliacijų pasekmė, kai ėmė veikti grįžtamasis ryšys: spekuliacijos didino spekuliacijų galimybes. Tačiau pagrindinė pinigų masė abiem atvejais buvo nesusijusi su objektyviai sukuriamomis vertėmis.

Dabar keletas specifinių dalykų:

  1. Nuo ko prasidėjo burbulas Lietuvoje? Nuo 2002 pradžioje įvykusio lito kurso perrišimo, kai litas peršoko nuo dolerio prie euro. Kai per kelis mėnesius lito vertė išaugo beveik du kartus, atitinkamai išaugo ir gyventojų perkamoji galia. Laisvos lėšos sudarė terpę spekuliacijoms, o importo-eksporto rinkų pokyčiai sudarė įprasto importo rinkos persotinimą, todėl atsirado galimybė auginti NT pardavimus. Kaip matom, pokytis nebuvo toks jau greitas, tačiau per kelerius metus išsivystė į NT burbulą, kurį 2005-2006 jau pamatėme visame gražume, o apie 2007-2008 NT burbulas įgavo katastrofiškus mastus. Kokią galim padaryti išvadą? Nemokamas sūris tik spąstuose. Iš oro padidėjusi perkamoji galia baigėsi tuo, kad krūva ja apsidžiaugusiųjų dabar turi problemas su paskolų išmokėjimu, kaip ir visa šalis. BTW, jei kam rūpi, kas kaltas – 2001-2004 ministras pirmininkas buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, finansų ministrė – Dalia Grybauskaitė.
  2. Ar verta bandyti žaisti akcijų rinkose? Žinoma, kad ne. Rimtus pinigus šiose rinkose uždirba tik dvi grupės žmonių – tie, kurie turi pakankamai pinigų, kad patys galėtų pūsti ir sprogdinti burbulus (su šiais viskas aišku) ir tie, kas yra tiesiog vertybinių popierių biržų profesionalai. Pastarieji turi milžinišką patirtį, milžiniškas žinias ir netgi jie neretai pralošia. Laikai, kai buvo žaidžiama ilgalaikiais kursų pokyčiais, paremtais pridėtinėmis vertėmis (o būtent taip dauguma įsivaizduoja tuos žaidimus), baigėsi dar prieš pusę šimtmečio. Dabar žaidimai yra paremti paternų paieškomis ir trumpalaikiais (kartais – vos valandos ar kelių) pokyčiais. Tuo tarpu visokie mėgėjai ten tampa elementariais pinigų donorais, kitaip tariant, aukomis. Jei pamatytumėt tas programas, kurios automatiškai vykdo pirkimus-pardavimus pagal automatiniškai identifikuojamus pokyčių paternus, garantuoju, kad jums atšoktų fantazija ir dingtų noras kišti ten savo nosį.
  3. Iš ko kilo pasaulinė krizė? Irgi iš tų pačių spekuliacijų burbulo. Tiesa, šį kartą buvo įdomesnis žaidimas, nei tas, kur vyko su dotkomais – ne šiaip kokios spekuliacijos iš pokyčių, o greičiau spekuliacijos iš spekuliacijų pokyčių, ar kaip čia pasakyt. Tai vadinamoji investicinė bankininkystė, kai rinkoje spekuliuojama investicijomis į įmones, vykdančias tas pačias spekuliacines operacijas. Tie vadinamieji investiciniai paketai, kuriuos siūlo visokie bankai ar draudimo įmonės, būtent toks dalykas ir yra – spekuliacijos iš spekuliacijų. Vargu, ar verta tikėtis, kad ką nors čia uždirbsi. Pridėtinės vertės tokiuose žaidimuose nedalyvauja netgi netiesiogiai, tai visiškas lochotronas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

54 thoughts on “Kas yra burbulas?

  1. nyazoff

    1. Burbulas Lietuvoj prasidėjo ne nuo „per du mėnesius išaugusios dvigubai lito vertės“ -- cha cha cha, o nuo to, kai pasaulinis pinigų perteklius pradėjo skverbtis į Lietuvą einamosios sąskaitos deficito pavidalu.
    2. Kažkuriame daugiatomyje jau esu skaitęs, kad biržos nekuria pridėtinės vertės. Dar man partinėje mokykloje aiškino, kad dėl to Leninas ir uždraudė biržas, o liaudies ūkio vystymąsi nukreipė išimtinai link tų sektorių, kuriuose ir kuriama pridėtinė vertė.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      1. Mokytis, mielasai, mokytis. Pvz., ką reiškia deficitas. Arba ką reiškia savikaina. Arba kas yra valiutos kurso įtaka importui ir eksportui.
      2. Durnius, iš faktų padaręs neteisingus sprendimus, nepaneigia faktų.

      Reply
        1. nyazoff

          beigi pasimokyti apie nominalaus valiutos kurso įtaką prekybos balansui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu -- sitie trys dalykai absoliuciai skiriasi

          Reply
    2. Anonymous

      A.S.
      Rokiškis eilinį kartą viską aiškina ne iš tos pusės, dar ir isterikuodamas, nes vadovėliuose tikrai tos informacijos nerasi. Tai šio autoriaus trūkumas.
      Jis kalba apie dinaminius išvestinius procesus, o ne statinius ir paremtus produktu. Laisvų pinigų perteklius rinkoje reiškia tai, kad atsiranda didelės spekuliacijos, todėl vienkartinis didelis kurso pokytis vėliau tampa pagrindu save įsisukančio spekuliacinio proceso atsiradimui. Tai nieko bendra neturi su tiesomis iš įprastos makroekonomikos, nes tai visai kita tema.
      Lito kurso šuolis padarė labai stiprią įtaką, nes produkto gamybos apimtys neišaugo, tačiau eksporto savikaina pabrango porą kartų, tuo tarpu gyventojų galia importui porą kartų padidėjo. Vos pasibaigusios Rusijos krizės fone tai tapo dar vienu smūgiu eksportuotojams ir puikiu pliusu bankams, kurie apie pokytį žinojo iš anksto. Ir svarbiausia, kad tai privertė pirkėjus ieškoti, į ką įdėti iš dangaus nukritusį pinigų perteklių. Taip ir atsirado visa terpė NT burbului augti. Pasaulinis burbulas irgi prisidėjo, bet kiek vėliau, sustiprinęs jau augantį vietinį NT burbulą.

      Reply
      1. ledas666

        Re: A.S.
        vienintelis pastebejimas, prie jusu izvalgu (siaip daug kam pritariu)
        as tik del vadoveliu. galiu drasiai pasakyti, viska ismeskit i siukslyna. visas ekonomikos knygas drasiai ir be gailescio meskit lauk arba mainykit i tualeteni popieriu. ekonomikos modelis, kuris veike grubiai nuo XVIIa pabaigos- nebeveikia. viskas, jo nera. tos knygos bevertes, nes jos neapraso vysktanciu procesu. cia as ne is dangaus nukabinau, taip sneka protingi dedes:)))

        Reply
        1. Anonymous

          Re: A.S.
          Taip, statinis modelis ėmė šlubuoti jau XIXa., o XXa. viduryje jis jau prarado prasmę. Tačiau akademiniai ekonomistai nelabai linkę suprasti dinaminių sistemų, jiems tai paukščių kalba. O visokie Rokiškiai, atstovaujantys naujai kartai, su akademikais riejasi kai šunes. Tą ir šitoje diskusijoje matom.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: A.S.
            Ok, jūs teisus. Aš išties pasielgiau grubiai, savo būdingu sterviškai cholerišku stiliumi vien dėl to, kad mūsų įsivaizdavimai labai skiriasi, o čia ta sritis, kur vientiso ir teisingo vaizdo bent kol kas niekas negali turėti.
            Atsiprašau Nyazoff.

            Reply
      2. nyazoff

        Re: A.S.
        Rokiškis turi du pliusus:
        1. Nesiremia kiekvieno storesnio vadovėlio teze, kuri rašo, kad rinkos yra ypač efektyvios ir be galo tobulos, o burbulų nebūna ir iš principo būti negali
        2. Supranta, kad būna ne tik Friedman’o spekuliantai, kurie perka kai per pigu ir parduoda kai per brangu, bet būna ir lochotroninių spekuliantų, kurie perka už belekiek ir tikisi parduoti didesniam kvailiui.
        Nu bet jo Lietuvos burbulo atvejo interpretacija skylėta:
        -litas nuo usd prie eur buvo pririštas rinkos kursu. Joks bankas nežinojo usd/euro kurso daugiametės perspektyvos, iki Soroso SEB’ui oi kaip toli.
        -jei litas būtų likęs pririštas prie usd, tai nereiškia kad mūsų eksportas būtų buvęs stipresnis. Realiai pas mus būtų buvę tas pats kaip dabar, tik su žymiai didesne infliacija. Žr. Saudo Arabiją, Rusiją ir kitas prie usd pririštas valiutas, kurios jokio eksporto (išskyrus žaliavų) taip ir nepaskatino. O eksporto sektorius stiprėjo stiprų eurą turinčioje Vokietijoje ir stiprų komunistų partijos kumštį turinčioje Kinijoje.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: A.S.
          Ačiū aišku už toleranciją 😀
          Dėl „skylių“:
          1. Manau, kad žinojo. Euras augo, doleris krito, kalbos apie euro augimą buvo tiesiog viešos, tad abejoju, ar čia reikėjo daryti ypatingas prognozes. Juolab, kad pats eurozonos augimas sukelia euro stiprėjimą, nes didėja euro, kaip rezervinės valiutos įtaka ir taip pat auga rinkos galimybės, investicijų patrauklumas, etc. -- visi požymiai augimui. Kai kurie gudručiai tuo metu pasidarė nemenkus pinigus.
          2. Jei litas būtų kritęs euro atžvilgiu, tai vienareikšmiškai reikštų, kad eksportas būtų buvęs stipresnis, ypač į euro zoną (į kur, pastebėkim, daugiausia eksporto). Priežastys akivaizdžios -- mažesnė savikaina. Dėl Saudo Arabijos -- vargu, ar verta kalbėti apie jos eksportą išvis: jie tik naftą ir teturi. Dėl Rusijos -- kiek pasižiūrėjau jų statistikų (pasirodo, Lietuvos statistikos departamentas -- nuostabybė, palyginus su tais veikėjais): jų eksportas augo ir augo, ne tik pagal mineralus, bet ir pagal beveik visus kitus punktus. Žinoma, galima nagrinėti, kiek tai susiję su grįžtamuoju ryšiu iš naftos adatos, bet galim palyginti ir su JAV, kurios eksportas irgi sustiprėjo.

          Reply
          1. nyazoff

            Re: A.S.
            tarp kitko Lietuvos eksportas perrišus litą prie kitos bazines valiutos ir toliau augo itin įspūdingais tempais iki pat dabartinės krizės (jei grafika islyginsime pagal mazeikiu naftos remontu itaka)

            Reply
            1. Anonymous

              Re: A.S.
              Taip, augo nepasaint nieko, tačiau kartu su importu, kuris augo taip pat greitai. O kaip būtų augęs eksportas, jei kursas nebūtų pašokęs? Gal būt būtume pasiekę teigiamą saldo? 🙂

              Reply
        2. Anonymous

          Re: A.S.
          Kam reikėjo, tie žinojo 🙂 Vienas mano pažįstamas tada gavo gerą patarimą, užstatė viską ką turėjo ir paėmė 200 tūkstančių dolerių paskolą, kurią išsikeitė į litus, o po dviejų mėnesių grąžino vėl doleriais 🙂

          Reply
  2. ledas666

    Įsivaizduokite, kad jūs dar su dviem draugais skrendate lėktuvu ir smagiai leidžiate laiką kilnodami taureles. Ir taip bekilnodami įsisiautėjat, kad net nepastebit, kaip kabinėjatės prie kelevių, į kampą įspaudžiat stiuardeses, nuplėšiat tualeto duris. Ekipažas neiškenčia ir pro bagažo liuką jus visus išmeta lauk. Į vandenyną. Lamei, arti buvo negyvenama sala. Jūs nuplaukiat iki jos ir apsigyvenate. Kadangi sala negyvenama, tai įdomumo dėlei įkuriat čia valstybę JAV (Jaunų Alkoholikų Valstybė). Juk kilmės priežastis ir buvo alkoholis.
    Jūsų bagažas, aišku, liko lėktuve. Bet tualeto duris jūs vis dėlto prigriebėt. Daugiau materialių aktyvų jūsų saloje nėra. Kaip bebūtų keista, bet jūsų piniginėje yra per stebūklą užsilikę 100 dolerių.
    Rezultate JAV turi nefinansinių aktyvų – duris; ir finansinių aktyvų – pinigų kiekis – jūsų 100 USD. Dar kitaip galima pasakyti, kad jūsų turimas nefinansinis aktyvas vertas 100 USD.
    Kai išsiblaivote, jūs nusprendžiate įsikurti. Vienas iš jūsų pasirodo itin greitas ir pareiškia, kad įkuria banką (Bankininkas). Ir išplatina pranešimas, kad renka iš piliečių indėlius su 3% metinių palūkanų. Jūs mielai dedate pinigus į banką. Bankininkas bloknote nusibraižo grafas. Užrašo „Dipazitas“.
    Trečias jūsų draugas irgi ne iš kelmo spirtas. Jis ne be reikalo studijavo ekonomiką ir gerai žino, kaip iš jūsų išvilioti ir duris, ir 100 dolerių (Brokeris). Jis jums pasiūlo duoti jam 100 USD už 5% metinių. Brokeris paima bloknotą ir jame užrašo: „Ablegacija 100-tui USD už 5%“. Jūs tiesiog šokinėjate iš džiaugsmo, kaip jums pasisekė. Einate į banką, paimat iš nuliūdusio Bankininko pinigus ir atiduodate juos Brokeriui, mainais į „Ablegaciją“. Brokeris ima 100 USD ir duoda juos vėl pralinksmėjusiam Bankininkui.
    Tuo būtų galima viską ir baigti, bei užsiimti naudinga veikla. Pavyzdžiui, palmę pakrėsti ar moliuskų pasigaudyti, žodžiu, užsidirbti pragyvenimui. Bet Brokeris nebūtų brokeris. Jis gi finansų genijus ir nelinkęs sėdėti rankų sudėjęs (t.y. krėsti palmės). Jis prieina prie jūsų ir pasiūlo užsidirbti dar 1% metinių be papildomis rizikos. Jo planas labai paprastas: pasiimti iš banko 100 USD kreditą už 4% ir nusipirkti iš Brokerio dar vieną ablegaciją su 5% metinių palūkanų. Maža to, jis tiesiog bekalbėdamas išrašo antrą ablegaciją ir mojuoja jums prieš nosį. Ilgai negalvojat ir bėgat į banką kredito. Banke juk yra pinigų. Gaunat pinigus (jau kaip kreiditą) ir atiduodat juos Brokeriui už antrą ablegaciją. Dabar jūs turite kišenėje ablegacijų už 200 USD ir kiekviena su 5% metinių. Brokeris neša pinigus į banką. Jo dipazite jau 200 dolerių.
    Manote, kad Brokeris čia ir sustojo. Aha, tuoj… Jis jau išrašė jums trečią ablegaciją. Jūs užstatote antrą ablegaciją banke ir gaunate kreditą. Ratas sukasi visą dieną. Vakare jūs jau turite ablegacijų už 5000 dolerių, o pas brokerį banko dipazite irgi 5000 USD. Dabar brokeris siūlosi nupirkti iš jūsų duris už 100 dolerių. Bet jūs irgi ne vakar gimęs. Durys tai vienos… Jūs pakeliat kainą iki 1000 USD. Brokeris sutinka. Jis paskutiname bloknoto lapelyje išrašo bankininkui pavedimą pervesti jums 1000 USD ir pasiima duris.
    Gerai pasikaustęs buhalteris iš Oksbridžo, pamatęs tokius popierius, greitai pasakys, kad JAV dabar turi materialinių aktyvų už 1000 USD durų pavidalų; ir 10 000 USD finansinių aktyvų dipazitais ir ablegacijomis. Bendras šalies turtas per parą padidėjo 110 kartų.
    Mažiau išsilavinęs žmogus pastebės, kad trys debilai, vietoj to, kad prisiskintų kokosų ir bananų visą dieną plėšė bloknotų lapus. O turto kaip buvo vienos tualeto durys ir 100 baksų, tai tiek ir liko. Bet kuris iš šių stebėtojų teisus, spręsti skaitytojams… O mechanizmas ne vienam jau žinomas iš praktikos.
    Jei tęsti šią istoriją toliau, tai pamatysime, kad atėjus kreditų padengimo laikui, jūs negalite jų padengti, nes neturite nė cento grynųjų. Tenka Bankininkui atiduoti užstatytas ablegacijas. Bet Brokeris irgi neturi grynųjų, kad išpirktų ablegacijas. Jų vertė lygi nuliui. Duris pereina į Bankininko rankas. Štai ir turime Pasaulinė Salos Finansų Krizę, kurios esmė yra visiškai teisėtais būdais iš savininko atimti nuosavybę.

    Reply
      1. kreivarankis

        Neesminis klausimas
        Na, matau, Rokiškis su Ledas666 sutaria daug geriau nei su Nyazoff. Manau dėsninga. Turiu vieną klausimą teksto autoriaus ir gana nuoširdų. Dėl Remarko… Cituoju teksto ištrauką:
        „Taigi, paprastai burbulas suvokiamas, kaip laikinas ir neadekvatus kokio nors dalyko kainos kilimas, atsirandantis dėl įvairių spekuliacijų. Tai išties teisingas įsivaizdavimas, jei neskaitysim to, kad kai kuriais atvejais burbulas gali pasireikšti ir atvirkščiai -- kaip kažkokio dalyko kainos kritimas (pvz., kad ir Vokietijos infliacija, taip gražiai aprašyta Remarko „Juodąjame obeliske“). “
        Klausimas būtų toks -- tai apie ką ten rašoma „Juodajame obeliske“? Kurių dalykų kainos nukrito Vokietijoje po Pirmojo Pasaulinio? Ar aš čia ne taip supratau?
        Kreivarankis

        Reply
        1. ledas666

          Re: Neesminis klausimas
          Man irgi tai uzkliuvo. gal cia taip nelabai aiskiai noreta pasakyti, kad atpigo pinigai? nes tai buvo realiai vienintelis dalykas kuris atpigo „Juodojo obelisko“ Vokietijoje:))

          Reply
          1. kreivarankis

            Re: Neesminis klausimas. „Atpigo pinigai“
            Nu tai jei „pinigai atpigo“ juk reiškia, kad tai kas prieš tai kainavo 10 markių, dabar kainuoja 1000 -- kitaip sakant tai reiškia, kad tas daiktas pabrango. O kalbama lygtais apie tai, kad kažkoks daiktas gali nepagrįstai nupigti (vienintelis pavyzdys kuris man kyla automatiškai yra akcijos, bet tai blogas pavyzdys, nes jos pagal Rokiškį, beje ir pagal Marksą, pridėtinės vertės nesukuria). Bet kuriuo atveju, man įdomus siauresnis klausimas -- ką ten Rokiškis „Juodajam obeliske“ nuskaitė apie tą nepagrįstą atpigimą.

            Reply
            1. ledas666

              Re: Neesminis klausimas. „Atpigo pinigai“
              Na cia Rokiskis turetu is tiesu paaskinti ka jis turejo omeny:) nuo manes galiu pasakyt tik tiek, kad tu laiku vokietijoje pinigai buvo labai pigus ir pigo kasdien, tapdami beverciais, kalbu apie markes. o prekes, naturiniai daiktai: kede, stalas, namas irgi buvo labai pigus. su salyga, kad tu turi uzsienio valiutos. tais laikais amerikieciai supirko puse Vokietijos. galbut kazkam bus naujiena, bet WWII metais, daug gamyklu dirbusiu III reicho reikmems realiai priklause amerikieciams. bet, cia, kaip sakoma, jau visai kita istorija:)

              Reply
            2. rokiskis Post author

              Re: Neesminis klausimas. „Atpigo pinigai“
              Ne, tai kad pinigai atpigo, nebūtinai reiškia, kad kiti dalykai pabrango. Gali nupigti išvis viskas, pvz., išorinių valiutų ir rinkų atžvilgiu, maisto produktų atžvilgiu (BTW, maisto kainos -- vienas geriausių rodiklių), brangiųjų metalų atžvilgiu ar pan..
              Šiaip jau, kai vyksta stipri infliacija, yra įdomus dalykas -- tam tikru požiūriu pinigai tampa itin brangiais (palūkanų normos kyla į kosmosą), kita vertus, jie tampa kam brangiais, o kam pigiais. Pvz., paskolos pinigai bankui, kuris išduoda paskolas, brangsta, bet tiems, kas paskolas ima, tie patys pinigai pinga. Dinaminis procesas, žaidimas pokyčiais 🙂
              Kai nėra aiškių kriterijų, kaip kad Vokietijos hiperinfliacijos atveju, remtis galima vėlgi tais pačiais pokyčiais: sakykim, kiek atpigo ar pabrango žmogvalandė darbininko, lyginant su pvz., bendra valiutos mase rinkoje, tenkančia žmogvalandei, ar kokiu nors kitu makrokriterijumi. Bet tai irgi sąlyginiai dalykai.
              Taip ar anaip, hiperinfliacijos metu labiausiai pinga pinigai, tad vėlgi, gilintis gal ir neverta 🙂

              Reply
        2. ledas666

          Re: Neesminis klausimas
          beje, del paziuru sutapimo. as tiesa pasakius nelabai suprantu ka Nyazof nori pasakyt. ta prasme ka jis teigia placiaja prasme. raso jis aiskiai, suprantamai, bet jo pasauleziuros ekonomikoje man nesiseka teisingai „pagauti“.

          Reply
        3. Anonymous

          A.S.
          Tai pinigų kainos kritimas, o Rokiškis sako, kad burbulas ne iš kainos didėjimo, o iš kainos pokyčio. Kadangi pinigai pagrindinė prekė, tai jie irgi turi kainą arba kursą kito turto/pinigų atžvilgiu. Kai kainos kritimas sukelia kainos kritimą (hiperinfliacija), tai irgi burbulas, tik spekuliacijos būna paremtos ne kainos kilimu, o kainos kritimu. Vokietijos hiperinfliacija yra pavyzdys iš vadovėlio, kaip spekuliantai užmušinėja valiutą.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: A.S.
            Taip. Hiperinfliacija yra puikus targetas spekuliantams -- ji stabili, prognozuojama ir lengvai panaudojama, nes kalba ne apie kokius nors NT, o apie patį likvidžiausią turtą -- pinigus. Galima būtų sakyti, kad tai atvirkščias burbulas, nes kritimas, bet esmė ta pati.

            Reply
        4. rokiskis Post author

          Re: Neesminis klausimas
          Labiausiai nukrito pinigų kaina, kaip Ledas666 ir pastebėjo. O „Juodajame obeliske“, beje, buvo ir veikėjas toks, kuris žaidė ant kurso kritimo -- spekuliantas. Puikiai paaiškinęs toje pačioje knygoje žaidimą ant kurso kritimo.

          Reply
    1. gerasirdis

      Cha cha cha
      Labai juokinga, žinoma.
      Bet jei žmogus į banką ramia galva neša pinigus, neklausdamas bankininko, iš kokio biznio jis jam tuos 3 procentus po metų atiduos, jis elgiasi neteisingai.
      Nes tada jau verčiau nešti į banką, kuris duos ne 3 procentus per metus, o 15 procentų per mėnesį. Tiesa, dabar tokių finansinių produktų pasiūla kiek sumažėjusi, bet prieš 15 metų tokie bankai buvo itin populiarūs. Tiesa, paskui kažkodėl situacija pasikeitė.

      Reply
  3. laiqua_lasse

    Paskaičius šitą rašinį, ekonomika ima atrodyti nebe toks tamsiai baisus miškas 🙂
    Bet paskaičius ledo pateiktą pavyzdį, kyla noras iškeliauti į negyvenamus tyrus ir užsiiminėti natūriniu ūkiu. 🙁

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Prieš kelis metus, kaip tik burbulo pike, kai kurie ekonomistai ėmė kalbėti, kad pati geriausia investicija eiliniam žmogui yra nusipirkti gabalą žemės ir ten ūkininkaut. Kaip paaiškėjo vėliau -- teisybę sakė.

      Reply
  4. gerasirdis

    Kas nėra burbulas
    Šiaip jau, žinoma, autorius demonstruoja visišką bukagalvišką neišmanymą, pagrįstą turimų žinių nuotrupomis (kaip sako vienos tautos liaudies patarlė, mažos žinios yra pavojingas dalykas).
    Bet su kuo pilnai sutiksiu, tai kad jei turi supratimo būtent tiek, tai tada jau geriau išties laikytis atokiai nuo visų tų akcijų ir obligacijų.
    Kam jos reikalingos, ir kodėl gamyklai ne vistiek, kad jos akcijų vertė nukrito ar pakilo 10 procentų?
    Iš esmės, tai akcijos- instrumentas, leidžiantis itin lanksčiai tvarkyti investicijas. Vietoj to, kad 100 žmonių bandytų susitart, kaip pastatyt gamyklą, galima tiesiog išplatinti akcijų emisiją, ir už gautus pinigus gamyklą pastatyti. Taip pat galima patogiai parduot savo dalį, ar nusipirkti daugiau akcijų ir padidint savo dalyvavimą. Galima netgi pastatyti gamyklą, ir ją parduoti akcijų pavidalu. O klausimas, „ar statyti dar vieną cechą?“ labai priklauso nuo to, kiek gamyklos akcijos jau kainuoja, ir kiek jos kainuos padidinus gamybos apimtis.
    „Laikai, kai buvo žaidžiama ilgalaikiais kursų pokyčiais, paremtais pridėtinėmis vertėmis (o būtent taip dauguma įsivaizduoja tuos žaidimus), baigėsi dar prieš pusę šimtmečio.“
    Kaip ten W. Buffet’u? Negirdėjai tokio?
    „Dabar žaidimai yra paremti paternų paieškomis ir trumpalaikiais (kartais -- vos valandos ar kelių) pokyčiais. Tuo tarpu visokie mėgėjai ten tampa elementariais pinigų donorais, kitaip tariant, aukomis. Jei pamatytumėt tas programas, kurios automatiškai vykdo pirkimus-pardavimus pagal automatiniškai identifikuojamus pokyčių paternus, garantuoju, kad jums atšoktų fantazija ir dingtų noras kišti ten savo nosį.“
    Toks reiškinys egzistuoja, ir išties taip rinkoje kakurie žaidėjai uždirba pinigus. Tačiau kompiuteris viso labo bando atspėti, kokios akcijos pasirodys perspektyvios gyviems žmonėms, kurie sprendimus priima lėčiau, nei programos. Ar tai panaikina svarbų vaidmenį, kurį atlieka biržos? Ne. Net jei tokios transakcijos ir sudaro didžiąją pirkimų ir pardavimų dalį, tai nepanaikina biržos funkcijų, kurios ir yra kursų pokyčiai, paremti pridėtinėmis vertėmis. Analogija: jei Maxima iš pirkėjų paima pinigus vieną kartą, o paskui pinigus kasininkė du kartus deda iš vieno stalčiaus į kitą, paskui perduoda vedėjui ir inkasatoriui, tas kitam inkasatoriui, ir paskui veža pinigus į banką, tai nereiškia kad dauguma pinigų manipuliacijų Maximoje yra beprasmės. Nors 80 procentų (didžioji dauguma) pinigų manipuliacijų nedalyvauja realiuose prekių mainuose, tai visai nereiškia, kad Maxima realiai nieko neparduoda :-).
    Biržose triukšmo ir vėjo daug, ir žioplius plėšia, bet tai nereiškia, kad jos nereikalingos :-).

    Reply
    1. Anonymous

      A.S.
      Bendrovė, išleidusi akcijas, gauna investicijas iš akcijų išleidimo, o ne iš jų kursų svyravimų 🙂 Taip kad atsipalaiduokit ir mokykitės, kol kas nors jums žinias už dyką suteikia, nes iš jūsų greitai tyčiosis ne tik Rokiškis, bet ir kiti 🙂 Taip kad nekaišiokit visokių bufetų, kurie yra išimtys iš dešimčių milijonų žaidėjų. Jūs ne bufetas, todėl jūsų tokios „ekspertizės“ vertos tapti bufetiniais anekdotais 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Re: A.S.
        >Bendrovė, išleidusi akcijas, gauna investicijas
        >iš akcijų išleidimo, o ne iš jų kursų svyravimų 🙂
        Tas aišku teisybė, bet iškilus klausimui „ar išleisti dar akcijų?“ (= „ar pastatyti dar vieną panašią gamyklą?“) yra svarbu, kokia gi ta akcijų kaina.
        Trumpalaikiai svyravimai, žinoma, mažai tam turi įtakos- tas teisybė.
        >Taip kad nekaišiokit visokių bufetų, kurie yra
        >išimtys iš dešimčių milijonų žaidėjų.
        Išimtys? Tasi ne išimtys, o ESMĖ. Apie kurią yra daug putų. Jei per putas nebematai realaus dalyko- čia tavo problemos. Pavadinus tai „išimtimis“ nuo to maža kas pasikeis.

        Reply
        1. Anonymous

          Re: A.S.
          Jūs esat asilas su savo „esme“. Buffetas išimtis todėl, kad jis per akcijų biržą ištisas kompanijas nupirkdavo. Tai nėra žaidimas su kursais biržose, tai yra išimtis iš biržų veiklos. O iš tokių kaip jūs visa birža ir melžia pinigus. Nenustebsiu, jei pats biržoj žaidžiat, su tokiais kliedesiai jums ten ir vieta.

          Reply
          1. gerasirdis

            Šitą gi
            Kažkaip čia nukrito diskurso kokybė iki delfinių žemumų, bet tiek to.
            Nuliūdinsiu tamstą: biržoje nežaidžiu. Kaip tik todėl, kad turiu šiokį-tokį, prisipažinsiu, gana megėjišką supratimą.
            Kas nepanaikina to fakto, kad biržos atlieka tam tikras itin reikalingas funkcijas. BE MANO PINIGŲ JOSE :-).

            Reply
  5. xerksas

    >Nuo ko prasidėjo burbulas Lietuvoje? Nuo 2002 pradžioje įvykusio lito kurso perrišimo
    Nė velnio. 2002-siais burbulas jau pūtėsi.
    Prasidėjo jis nuo dviejų dalykų: R.Pakso Vyriausybės sprendimo kompensuoti palūkanas jaunoms šeimoms, imančioms kreditą pirmajam būstui (užmušk, nepamenu, ar tai buvo 1999-ųjų vasara, ar 2001-ųjų pradžia. Regis, vis tik 2001-ji) ir pirmo tikrai didelio, turtingo, didelius kreditavimo resursus turinčio ir nemenką riziką sau leisti galinčio banko -- SEB -- atėjimo į Lietuvos bankininkystės rinką.
    Gerai pamenu, kaip tuomet, 2000-2001-siais staiga sublizgo daugelio pažįstamų akys: Kreditai atpigo, o bankai juos duoda laisvai, nebereikalaudami, kad būsto pirkėjas įneštų 15-20 proc. (t.y., apie 20-30 tūkst. litų) iš savo kišenės ir užstatytų dar ką nors, be perkamo buto!
    Praktikoje tai reiškė, kad į mėnesį bankui reikėdavo sumokėti apie 500 LTL. Žmonėms, uždirbantiems po 2000-3000 LTL tai buvo pigiau grybų! Statybos ir jų kreditavimas iš karto pajudėjo, o 2002-2003-siais, kai tapo akivaizdu, jog nuo 2004-ųjų Lietuva taps ES nare, pasklido mitas, neva po 2004-ųjų šalį užlūs europiečiai ir supirkinės NT už tikrus eurus! Taigi, būstų kainos šoks ir visi, šiandien juos nusipirkę, galės pralobti. O kas pavėluos -- tas liks be buto, nes neišsimokės.
    2004-ųjų vasario 19 d. R.Kuodis jau daro prenešimą Finansų analitikų asociacijoje kuriame žaliu ir raudonu ant balto įrodo, kad NT burbulas jau yra. R.Kuodis tuomet suklydo dėl vieno – jis tikėjosi, kad sveiku protu besivadovaujanti Lietuvos valdžia įves turto mokestį, panaikins mokestines lengvatas ir taip, Vengrijos pavyzdžiu, imsis burbulo sprogdinimo.
    Lietuvos nelaimei, sutapo, kad nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi pradžia, kuomet jį dar buvo galima palyginti neskausmingai suvaldyti, sutapo su rinkimų į Seimą metais. Jau parengtas Nekilnojamojo turto apmokestinimo įstatymas (kurį ant Seimo pirmininko stalo mačiau savomis akimis) buvo numarintas dirbtinai sukėlus skandalą žiniasklaidoje, esą valdžia nori apmokestinti pensininkams kolektyvinius sodus.
    Kas buvo toliau, žinome: NT banginių lobizmas, NT spekuliantų viršpelniai (kai kurie butai S.Neries gatvės namuose perparduoti 5-6 kartus), bankų kova už dalį rinkoje stimuliavo visuotinę psichozę. O sveiko proto žmonių niekas neklausė. Užtai tie, kurie laiku atsikvošėjo ir „numetė“ NT (Pvz., SEB, 2007-siais pardavęs „SEB VB nekilnojamasis turtas“ akcijas), ar iš viso nelindo į tą košę, dabar patenkinti kasosi bambas ir bankuose turi ne paskolas, o indėlius.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, geras patikslinimas. Pirminis postūmis išties buvo ta kompensacija. Kiek atsimenu, tikrai ne anksčiau 2001. Bet manau, tai pirminis impulsas, rinkoje visvien nebūtų pakakę laisvų lėšų burbului išsipūsti vien nuo to. Tad visgi esu linkęs likti prie nuomonės, kad esminiu faktoriumi buvo po lito perrišimo neadekvačiai išaugusi perkamoji galia, su ja -- ir prasidėjęs atlyginimų burbulas, etc..
      O informacija apie R.Kuodį labai įdomi. Tais laikais savo pažįstamiems aiškinau apie burbulą, o tie iš manęs izdevonus mėtydavo 🙂

      Reply
    2. gerasirdis

      Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
      >Nė velnio. 2002-siais burbulas jau pūtėsi.
      Pala pala.
      Tai dabar, net ir po kritimo, kainos vis dar aukštesnės nei buvo 2002-aisiais. Tai jei tikėti tavimi, išeitų, kad burbulas dar „ne visai sprogo“ (ty NT kainos vis dar „per didelės“)?
      Ar čia kaip?

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
        Nu va, pagaliau tau įsijungė galva 😀
        Taip, yra rimtų požymių, kad burbulas dar gerokai bliukš.

        Reply
      2. xerksas

        Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
        Atsakymas juokingai dviprasmiškas -- ir taip, ir ne.
        Nepamirškime, kad dabar neparduoti stovi daugiausiai pigaus NT segmento butai, kuriems statytojai (ar šeimininkai) kainas mielai mestų, bet bankai neleidžia. Tuo tarpu aukštesniame (ir šiuo metu paklausiausiame) segmente pasirinkimo beveik nebėra, o štai aukščiausiame kaimų kritimas labiausiai drastiškas.
        Tuo tarpu 2001-2002 m. tokio dalyko, kaip pigus segmentas NT rinkoje (jei neskaičiuosime blokinukų) iš viso nebuvo. Kaip ir aukščiausio. Tuomet statyti tie namai, butus kuriuose šiandien perka labiausiai, bet kurių pasirinkimo praktiškai nebėra: Visi arba jau pardavė, arba nebeparduoda, nes nenori leisti „žemiau kainos“. O „žemiau kainos“ yra todėl, kad bankai laiko aukštai pakeltą pigaus būsto kainų kartelę.
        Bet vienai kitai aklai vištai kartais pasitaiko grūdas. Mačiau, Jeruzalėje, Maumedžių gatvėje, prieš pusmetį 70+ m2 butas mažiau nei už 300 KLTL nuėjo, M.Katkaus gatvėje beveik 100 m2 butą už 300+ KLTL pardavė. Bet tai išimtiniai atvejai, kur akivaizdu, jog žmonėm degė.
        Tad mano diagnozė būtų tokia -- laukiantiems pigesnio būsto Perkūnkiemyje, Sviliškių g-vėje ir pan., laukti verta. Spėčiau, kad po kurio laiko, jei rinka nejudės, bankai kainas gali dar leisti. Bet jei nusitaikyta į geresnio būsto rinką, ypač, perkant sau gyventi, o ne „investicijai“, tai nereikia pamiršti, kad joje paklausa jau viršija pasiūlą. Pokyčiai įmanomi tik tuo atveju, jeigu bankai drastiškai mažintų pigaus segmento kainas, bet tuo aš kol kas labai mažai tikiu. Nebent visa Lietuvos ekonomika „eitų šaibomis“, bet tuomet labiau apsimoka nuomoti.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
          Xerksai, nuomos atsiperkamumo žirklių santykį su atlyginimais pažiūrėk, vietoj normalių 5-7 metų vis dar pora dešimtmečių.

          Reply
          1. xerksas

            Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
            Nepagavai minties. Jei ekonomika eina šaibomis tai, viena, NT kainų kritimas darosi neprognozuojamas, antra, jei nuspręsi nešti kudašių, neturėsi nepasiimamo „inkaro“. Ne veltui „nekilnojamu turtu“ vadina 🙂

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
              Tai tik reiškia dar didesnį kritimo potencialą iš vienos pusės ir kai kurių norą apsisaugoti, laikant NT, iš kitos pusės. Bet pačios nuomos/kainų žirklės rodo, kad kaina užkelta gali būti dar 2-3 kartus. Atlyginimų lygio santykis su nuomos kainomis arba NT kainomis irgi tai patvirtina. Aišku, pas mus yra toks faktorius, kaip vis dar egzistuojantis NT deficitas, bet tai tik reiškia uždelsimą.

              Reply
          2. gerasirdis

            Kažkokia kosminė aritmetika
            Kaip tu įsivaizduoji „normalų“ atsipirkimą per 7, ar tuo labiau 5 metus?
            Kokios turėtų būti nuomos, ir kokios NT kainos? Na, numanomus skaičius galėtum pateikti iliustracijai?
            Gal aš nesuprantu sąvokos „atsipirkti“, bet pvz Britanijoj laikoma, kad jei nuomodamas NT iš nuomos padengi 25-iametės paskolos mokėjimus ir nors truputis lieka, tai jau biznis. Tokiu atveju „atsipirkimas“ įvyksta lyg ir per 25 metus (ar 25 -- truputis), ar kaip čia teisingai skaičiuoti?

            Reply
        2. xerksas

          Re: Burbulas ėmė pūstis 2002 m. pr. m. e. (?)
          P.S. Lyginant NT kainas 2002 ir dabar, reikia atsižvelgti į infliaciją, vidutinį atlyginimų lygį ir, kas labai svarbu, 10 proc. geriausiai apmokamų žmonių atlyginimų vidurkį.

          Reply
          1. gerasirdis

            Idomi mintis tokia
            Ta prasme, 90 procentų lietuvių gali tik pasvajoti apie NT pirkimą?
            Tokiu atveju paklausos augimo rezervai- vis dar milžiniški.

            Reply
            1. xerksas

              Re: Idomi mintis tokia
              Nereikia pamiršti, kad tie 10 proc. -- tai 150 tūkst. potencialių butų ir namų pirkėjų ar statytojų.
              Antra, nepamirškim, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apsirūpinusi nuosavais būstais, o kadangi gyventojų ne daugėja, o mažėja, tai itin didelės paklausos naujiems būstams nėra.
              Tiesiog gerai uždirbanti visuomenės dalis gali sau leisti gerinti gyvenimo sąlygas. Be to, tarp jų dominuoja individualių namų statyba. Tai labai gerai aiškina, kodėl pagrindinės statybos vyksta Vilniuje ir Klaipėdoje, o, tarkime, Kaune netgi itin gerose vietose esantys, prabangūs „smetoninės“ statybos namai vis labiau apleisti.

              Reply
              1. gerasirdis

                Darant prielaidą, kad krizė nebus amžina
                >nepamirškim, kad absoliuti dauguma Lietuvos
                >gyventojų apsirūpinusi nuosavais būstais,
                Ta prasme, kad turi mamą, pas kurią gali gyventi? 🙂
                Nežinau, šiaip jau turėtų būti normalu kvalifikuotam žmogui pasitaupyti šiek tiek, ir sukaupus įnašą kokiais 30-ais gyvenimo metais nusipirkti būstą. Jei tu sakai, kad būstų rinkoje kol kas dalyvauja tik viršutinių 10 procentų, tai palaipsniui gyvenimui artėjant prie ES normų visgi rinkos dalyvių taip pat turėtų daugėti. Ar didėjanti paklausa reikš didėjančias kainas, ar didėjančią pasiūlą, spręsti nesiimu, nebūna taip, kad nebūtų kaip nors (anot Šveiko).
                Aišku, tai galioja tik darant prielaidą, kad krizė nebus amžina :-).

                Reply
                1. xerksas

                  Re: Darant prielaidą, kad krizė nebus amžina
                  >Ta prasme, kad turi mamą, pas kurią gali gyventi? 🙂
                  Ta prasme, kad žmonės paveldi senelių-tėvų-dėdžių butus ir namus. Tarkime, aš, šiuo metu, bet savojo buto turiu dar namą pakaunėje (su maršrutke iki durų) ir sodo namą, o perspektyvoje -- dar vieną butą. O gyvenu vienas. Ir aš toks ne vienintelis.

                  Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *