Žinoma, vienas iš geriausių dalykų yra tai, ko mes nematome – nemalonumai, kurie dingsta. Vapsvos ir širšės – vieni iš šlykščiausių vasaros padarų, gadinančių nervus, trukdančių pasėdėti kokioje nors lauko kavinėje, lendančių pro langus, o dar kartais ir geliančių. Šlykštynės.
Kartą mačiau, kaip lauko kavinėje vapsva įgėlė moteriai tiesiai į lūpą – kai moteris kažką valgė, ta bjaurybė nutūpė ant šakutės. Moters lūpos per kelias minutes pasidarė panašios į du ant veido uždėtus raudonus agurkus. Neįtikėtinas vaizdas – vien tokį pamatęs, gali pabėgti. Šlykštūs padarai.
Bet šitos bjaurybės karščiams atsparios daug mažiau už žmones. 45 laipsnių temperatūroje vapsvos ir širšės dvesia. Tiesą sakant, dvesia netgi nuo kiek mažesnio karščio. O per šiuos karščius, manau, kad vietomis oras aplink vapsvų lizdus (dažniausiai – visokiose palėpėse, plyšiuose ir pan.) įkaista ir iki 50 ar 60. Gal todėl šiemet vapsvos kankina mažiau. Pernai liepos viduryje jos jau užknisdavo, skraidydamos tikrais tuntais. Bet šiuo metu, tfu tfu tfu, vapsvų matau nedaug. Tikiuosi, kad jos visos išdvėsė. Ir tikiuosi, kad karščiai pas mus bus dar didesni. Kad išvis visos tos padlos išnyktų.
Nebūtų tų popierinių vapsvų ir širšių – ir gamtai, ir žmonėms būtų geriau. Jos neneša jokios naudos niekam. Jos tiktai parazituoja.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
siaip tai vapsvos yra naudingos ir net labai. sirses, kiek zinau tos pacios vapsvos, tik, cia toks liaudiskas terminas. vapsvos eda muses, viksrus ir t.t., zodziu jos daro labai daug geru dalyku.
Įprastos vapsvos -- taip, tikiu. Bet tos, kur popierinės, kurios lizdus sukasi -- nelabai matau iš jų naudos. Bites vapsvos gaudo, o musės joms per greitos. O širšės išvis grynas parazitas -- puola bites ir naikina ištisus avilius. Bitininkai ne veltui jas vadina kitaip -- bičių vilkais.
Šlykštūs gyviai. Nematau, kad nors gabalėlis gamtos nukentėtų, jei šitų parazitų neliktų.
biski „paguglinau“ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sodyba-isgelbeta-nuo-sirsyno-11097 nu va cia labai panasiai raso.
Tam entomologui širšių gelbėtojui reiktų širšyną po pagalve pakišt bemiegančiam.
O dėl širšių tu neteisus -- nors liaudyje širšėmis dažniausiai vadina paprastas vapsvas, išties širšės yra kiti padarai. Matomai, nesi matęs širšės. Tai, kad tau lengviau įsivaizduot būtų, kokių 3-4 centimetrų ilgumo gyvis. Didesnis, nei vapsvų motinėlė. Beje, kokio didumo yra širšių motinėlė -- nedrįstu net įsivaizduoti.
as cia ka prisimenu is mokyklos biologijos pamoku ta ir pasakiau, gilesniu biologijos ziniu neturiu. mates as tas dideles sirses, nu nafig tankai, tiesa pasakius tikrai ispudingai atrodo!
Savaitgalį užkliuvo akis už antraštės, kad bitės nyksta. Tai žiūrėk, per karščius širšės „dvesia“, bet ir bitukėms -- naudingiems padarėliams -- riesta.
Bitės yra kardinaliai atsparesnės karščiui, nei vapsvos ar širšės, nuo tokių karščių neturėtų joms būti blogai.
Iš kur tu viską žinai? 🙂
rokipedia… 😛
LoL
Kartu su vapsvomis ir širšėmis pritilo ir globalinio atšilimo „skeptikai“ -- dar vienas pliusas 🙂
pasitaike viena karstesne vasara, tai jau iskart atsilo atsilimo salininkai :]
Geriau karščiai, negu šalčiai. Ir dujų mažiau reikia.
Na tiesiog kai tik šaltesnė žiema, tai jie vis sukyla, kad „va, kaip šalta, koks dar atšilimas?“. Tai pagal tokią pačią logiką dabar turėtų sėdėti ir tylėti 🙂
tiesiog juokingą laiką parinko tai kopenhagos konferencijai. Sunku susitart dėl globalinio atšilimo, kai už lango beveik visoj europoj -20 laipsnių. Va jei būtų vasarą susirinkę, rezultatas galėjo būti kitoks :)))
Tu nebijai, kad tuoj ateis baisusis Užkalnis ir kaip nors išanalizuos? 😀
Jei Užkalnis būtų mokslininkas, dirbantis klimato atšilimo srityje, tada man jo nuomonė šiuo klausimu rūpėtų. Dabar -- nebijau 😉 O jis ką, labai neigia atšilimą, ar kaip?
Šiaip tai jis dirba media srityje ir labai gerai išmano kitą pusę -- kodėl taip daug apie tą klimato atšilimą šnekama 🙂 Sakyčiau, net ir tau truputį padėtų tokia info 🙂
O šiaip tai jis baisus, siaubingasai Užkalnis, katras gali parašyti apie tave ką nors taip baisiai, kad tu išsigąsi. Jis yra legendinis. Aš pats jo bijau.
Na taip, tas tiesa. Kaip bebūtų gaila, šitas dalykas yra tiek išpūstas, kad be PRo mokslininkai neapsieis 🙁
Apie Užkalnį, kaip Reiškinį, esu girdėjęs puse ausies, bet kažkaip tiesiogiai susidurti neteko. Gal tai ir į gera?
Nežinau, ar į gerą. Nepaprastai protingas žmogus, ir nepaprastai lankstaus, tiesiog vikraus mąstymo.
gaila, kad uodai ir kiti panašūs nedvesia nuo karščio 🙁
o širšių tai tikrai mažiau, tiesą sakant, gal visai jų nemačiau šiemet?..
Aš vat irgi tfu tfu tfu, vieną kitą matau tik, labai retai.
Teko vaikystėje pajūryje begeriant uogienės gėrimą perkąsti širšę -- pagalvojau, kad uoga. Karti, bjaurybė. Aišku, gavau ir dūrį į vidinę žando pusę :).
Kai į lūpą ar veidą įgelia -- išties galima ir numirti. Net jei nesi alergiškas.
Ale tu ir prisigaudai siaubukų iš kažkur :). Gyvas aš, kaip skaitai, tik kokią savaitę ištinusiu žandu vaikščiojau.
Tiesa, amžinatilsi tėvukas pasakojo, kad jį buvo sugėlusios bitės ar tai širšės galvon, kitosna vietosna, tai iki be sąmonės. Bet gal ir nuo kieko, bo kliuvo tikrai nemažai.Uogautojas, rupučke, būtų ir namo dar negrįžęs…
Kokių dar siaubiukų? Realybė tokia 🙂
Vienas draugas senais laikais, kai tarnavo SKAT, buvo kažkokioj ten tipo elitinėj jų kuopoj -- visokių bepročių, kur svaidosi peiliais, sprogdina bombas ir savaičių savaites miške pragyvena, besimaitindami žiurkėmis, ežiukais, kankorėžiais, gyvatėmis bei varlėmis (visais šitais -- realiai). Tai kartą grįžta, plikai skustas, o galvai tokiais stambiais guzais nusėta ištisai. Pasirodo…
…Pasirodo, jų kuopa apsistojo vieną dieną kažkokiam kemsyne, o kiek toliau nuo jų prigulė pailsėti pora žvalgų. Ir vienam iš jų didžiulė širšė cvaktelėjo į kaktą. Tas pašoko, apibėgo aplink medį, šalia kurio gulėjo ir pamatė nedidelės bačkutės didumo širšių lizdą. Pagautas piktumo ant zyziančių ir geliančių šlykštynių, išsitraukė peilį ir visą jų gūžtą sukapojo į gabaliukus. Širšės, žinoma, pasiuto. Ėmė gelt jau abu. Tie abu, visu greičiu, nulėkė prie visų likusių. Visi likę irgi pasirodė besą puikiomis aukomis. Stovykla susipakavo per rekordinį laiką -- po kelių sekundžių, nešini visa ekipuote, automatais, kulkosvaidžiais ir kuprinėmis, lėkė kur papuola, tačiau stebėtina -- nepasimesdami vieni nuo kitų, o tiktai vingiais -- per kupstus, kiaurai krūmus, peršokdami visokias išvartas. Sustojo tik už kelių kilometrų -- bet net ir ten širšių dar buvo užsilikę: kai kurios bjaurybės buvo gerai įsikabinusios į drabužių klostes…
skirtum
O įsivaizduoji kaip vapsvos širšės ir daugybė kitų žemės gyventojų džiaugtųsi, jei nuo karščio imtų masiškai žūti žmonės?!!! :))
Re: skirtum
Tu gini vapsvas ir širšes. Tu mane liūdini.
Re: skirtum
Čia Haiku? Visai nieko… geras dešimt minučių galvojau apie šiuos du sakinius… Nesu Haiku specialistas, bet šiame kalbama tik apie tavo santykį į mane ir vapsvas bei širšes. Reiktų gal būt kokios nors simetriškos ar asimetriškos minties, kad mintis taptų pilnesne arba kito Haiku:
Tu gini vapsvas ir širšes. Jos mane liūdina.
O čia mano:
Vapsvos ir širšės. Karštis irgi liūdina mane.
Re: skirtum
Čia ne haiku. Tu mane vėl liūdini.