Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius priklauso vadinamąjai Krikščionių partijai, kuri yra opozicinė. Dar kam nors kyla klausimų, kas ir kaip balsavo tame kiaulių balsavime dėl atstatydinimo?
Jei kam nors klausimų dar kyla, tai aiškinu ant pirštų: valdantieji buvo kraštutinai suinteresuoti šituos du opozicinius pašalinti, tegul net ir laikinai. Opozicinės partijos, kaip visokie ten darbiečiai, socdemai, paksuoliai ir pan. – buvo suinteresuoti juos palikti. Sprendžiant iš to, kad Sacharukas smarkiai pavarė ant valdančiųjų, jis ir gavo daugiau opozicinės paramos, tuo tarpu Linas Karalius, pavaizdavęs atgailas, bet nepavaręs ant valdančiųjų – buvo atstatydintas. Niekam ten Seime atgailos neįdomios, svarbu tik kurioje pusėje esi.
Nuostabu tiktai tai, kaip šia proga opozicijos veikėjai ėmė rėkti apie Seimo paleidimą dėl to, ką jie patys ir padarė – paliko Sacharuką Seime. Tai gal mieli Seimo paleidimo šalininkai, atsistatydinkit save patys – bent jau parodysit, kad nuoširdžiai elgiatės. O kol kas pagal tai, kurie rėkiat, mes dabar ir sužinom, kuris čia ką ir kaip balsavo.
O šiaip tai šitas cirkas iš tolo dvokia supuvusiais makaronais.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kažkodėl maniau, kad save gerbiantis bloggeris tokių dalykų nekomentuoja, jei nėra Artūras Račas. Deja…
Tai kaip Macdonalds -- šūdas, bet kartais visvien negali susilaikyt.
Virgi, negali būti savigarbos, kur demonstruojamas nihilizmas. Be to, „save gerbiantis blogeris“ rašo apie viską, ką tik nori, o samdomas grafomanas -- apie tai, ką liepia redagtorius:)
Nu, tiesą sakant, čia buvo rimtas užvažiavimas ant manęs. Aš šiaip tai nelaikau savęs kažkuo ir savigarbos turiu nelabai. Bet vat užkabino, kad tema tai išties šiukšlinė blogąja prasme. Teisybė tai. Matomai jaučiu visgi kažkokį potraukį atmatoms, jei jau tokiomis temomis parašau.
Potraukis atmatoms nieko blogo, jei į jas pasižiūri iš savo varpinio. Paties mėgstamos semiotikos pritrūko.
Sąmoningai atsisakiau bet kokio gilesnio požiūrio. Nes būtų tekę ieškoti visokių sunkiai sugalvojamų ir išskirtinai bjaurių epitetų.
Atgailavimas yra politinio diletantizmo pozymis, politikas niekada neatgailauja, o tik kaltina, isisukineja ir meluoja.
Tikrai taip. Bent jau pagal tai, ką matome, atgailavusį už tai ir prametė, net nepaisant to, kad irgi opozicinis.