Tag Archives: seimas

Metų pradžia. Politika. Seimas.

Ponai ir ponios, aš senokai nerašiau, bet visgi dar rašysiu. Praeitų metų pabaigą sutikau labai, katastrofiškai nusivylęs politika ir kažkiek praradęs tikėjimą tuo, kad galima kažką pakeisti į gerą. Aš turiu omeny tą liūdnai nuskambėjusį įstatymų pakeitimą, pagal kurį Seimo nariai galėtų užbylinėti visus, kas tik ką nors apie juos pasakys kažką, kas jiems nepatiks. Nepriklausomai nuo to, kiek ten kažkas atitinka tikrovę ar neatitinka – Civilinis kodeksas leidžia tempti į teismą bet ką, o įrodinėti nekaltumą turi tas, kas yra kaltinamas (čia nekaltumo prezumpcija neveikia).

Kiaulė yra šiaip gyvulys. Gana protingas. Nors kai kurie kiaulių mylėtojai pasakoja, esą jos baisiai ten švarios, jos išties mėgsta purvą, nes jis apsaugo nuo visokių vabzdžių, o ir šiaip gal joms patinka. Ne, kiaulė nėra panaši į politikus. Aš neturiu priežasčių, dėl kurių šlykštėčiausi kiaulėmis.

Kiaulė yra šiaip gyvulys. Gana protingas. Nors kai kurie kiaulių mylėtojai pasakoja, esą jos baisiai ten švarios, jos išties mėgsta purvą, nes jis apsaugo nuo visokių vabzdžių, o ir šiaip gal joms patinka. Ne, kiaulė nėra panaši į politikus. Aš neturiu priežasčių, dėl kurių šlykštėčiausi kiaulėmis.

Taigi, pasižiūri į tokį balsavimą, kur vienbalsiai subalsuota už tokį pakeitimą, kur visos partijos pabalsuoja taip vieningai, kaip niekad – ir pasidaro šlykštu. Paskui prasideda politikų teisinimaisi – „nemačiau, balsavau nežiūrėdamas“ arba „o manęs ten nebuvo, aš čia niekuo dėtas“. Ir didelė dalis taip besiteisinusių politikų paskui vengia netgi pasirašyti kreipimąsi į Prezientę, kad šis įstatymo pakeitimas būtų vetuotas. „Aš niekuo dėtas, manęs nebuvo, bet nepasirašysiu“.

Continue reading →

Valstiečių ir žaliųjų ateitis

Esminis pokytis, kuris matomas per šiuos Seimo rinkimus (nors dar antras turas neįvyko) – tai, kad prasidėjo tradicinių ir alternatyvių partijų perbalansavimas. Dėl to šie rinkimai nulems pokyčius ne vienai, o dviem Seimo kadencijoms. Priklausomai nuo to, kuo baigsis net ne rinkimai, o tai, kas vyks po jų.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys – didele žuvimi jos nepavirsta, o tik susibūrusios į spiečių, imituoja tos didelės žuvies išvaizdą. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Taip, aš kalbu apie kelis įvykius: galų gale iškrito viena iš ilgai esminėmis buvusių jėgų – Darbo partija. Analogiškai į marginalijas nusmuko ir kita jėga – Tvarka ir Teisingumas. Vietoje to atsirado komplektėlis nerišlių rinkiminių grupelių bei viena išoriškai didelė – Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

BTW, tiems, kas nemėgsta daug skaityti, paspoilinsiu: LVŽS ateities neturi, galutinis partijų išsidėstymas Seime, po to kai viskas apsiramins – tokia: pirmoje vietoje TS-LKD, antroje LS, trečioje – LSDP.

O dabar pasižiūrėkim, kas už to slypi, kas čia svarbaus ir į ką visa tai išsivystys. Nuosekliai. Tiesą sakant, aš jums ištisą politinių intrigų ir skaldimų vadovą čia pateiksiu. Jokių politologų nemokina šito.

Continue reading →

Naujas Darbo kodeksas ir standartizacijos komitetų sindromas

Nuo pat to momento, kai tik pasirodė planai naujam Darbo kodeksui, manęs skirtingi žmonės klausinėjo, ką aš apie tai galvoju ir kas geriau – senas ar naujas. O aš visiems tegalėjau atsakyti, kad nežinau, nes abu man baisūs, tačiau geriau jau naujas įstatymas, nes senas yra toks blogas, kad blogiau sunkiai įmanoma, o su nauju bent kažkas kaip nors keisis į gerąją pusę.

Senas mokslinis anekdotas sako, kad jei pakankamai dideliam kiekiui beždžionių duosi kompiuterius ir jos tada barškins per kokius papuola klaviškus, tai per pakankamai ilgą laiko tarpą jos sukurs kokį nors proingą kūrinį, pvz., Jono Biliūno "Kliudžiau" ar dar kažką tokio. Vadyboje panašūs procesai yra žinomi kaip standartizacijos komitetų sindromas.

Senas mokslinis anekdotas sako, kad jei pakankamai dideliam kiekiui beždžionių duosi kompiuterius ir jos tada barškins per kokius papuola klavišus, tai per pakankamai ilgą laiko tarpą jos sukurs kokį nors protingą ir giliai dvasingą kūrinį, pvz., Jono Biliūno „Kliudžiau“, Antano Vienuolio „Paskenduolę“ ar dar kažką tokio – na, bent jau kokią nors Salomėjos Nėries poemą – tai jau tikrai. Vadyboje panašūs procesai yra žinomi kaip standartizacijos komitetų sindromas.

Žinote, aš prieš kažkiek mėnesių netgi bandžiau analizuoti, ieškoti to naujo Darbo kodekso, lyginti kažką, nu bet ką ten daug prilyginsi, kai jie visgi pakankamai skirtingi. Nebent paskirus, iš konteksto ištraukiamus fragmentus galėtume lyginti, nu bet žinot, čia gaunasi panašiai kaip lygintume dviratį su sportbačiu – vieno raikštukai raudoni, o pas kitą – skambaliukas paauksuotas.

Visgi, kai prasidėjo visi bardakai su tuo nauju Darbo kodeksu, tai ką aš žinau, ką dabar man pasakyti – ir norisi, ir neaišku. Na, tiesiog na ką aš žinau ir viskas. Pradžioje – tas naujas Darbo kodeksas visvien pakankamai durnas ir išaugintas taip, kad rodo ryškiausius standartizacijos komitetų sindromo požymius. Paskui dar durnesni protestai dėl to kodekso buvo kilę, kurie iliustratyvūs (kažkokie į Vyriausybės duris besimasturbavę veikėjai), o paskui vėl visokie ten darbdaviai su profsąjungomis, o paskui dar kitos nesąmonės, paskui kažkokie bandymai kažką taisyti, ir taip toliau, ir dar toks vaizdas, kad galo nesimato – viskas yra pavirtę į kažkokią klaikią pelkę. Todėl aš jums ir nerašysiu nieko, apie tai, kas ir kaip tame kodekse blogai, nes tai tiesiog nesvarbu.

Aš geriau jums parašysiu, kas ir kaip yra dar blogiau už bet kokį Darbo kodeksą ir kaip išties reikia daryti. Bet pradžioje aš jums paaiškinsiu apie standartizacijos komitetų sindromą, nes jis yra šakninė viso to bardako priežastis. Ir beje, sename Darbo kodekse tasai sindromas per krūvą metų irgi suveikė ganėtinai juntamai, tik negana to, dar persimaišydamas su klaikiu sovietiniu kliedesiu apie darbo klasės kovą prieš išnaudotojus kapitalistus.

Continue reading →

Seime vyksta kažkokie teisiamųjų bardakai

Vakar Seimo Žmogaus teisų komieteto posėdyje kažkokie neaiškūs tipažai pabandė prasukti cirką. Surinkti netikėtą kvorumą ir netgi atsisakius kai kuriems Seimo nariams dalyvauti, priskaičiuoti tuos atsisakančius kaip dalyvaujančius ir matyt pritariančius ir tokiu būdu paskelbti Uspaskichą nekaltu ir persekiojamu nelaimėliu, kurį reikia apsaugoti nuo žiauriosios lietuviškos teisėsaugos.

Agurką jums siūlo pauostyti, o ne teisingumą. Norite?

Agurką jums siūlo pauostyti, o ne teisingumą. Norite?

Vargšas Viktor Uspaskich, nekaltai ten kažkaip teismu apspręstas, tapo esą auka, susidorojimo rezultatu ir dar ten kuo nors, nes jis gi nekaltas ir kokie tai seimūnai tą žino geriau, negu teismas. Beje, kaip bebūtų įdomu, visu šituo teisingumų skleidimu užsiima dabar tvarkiečiai, darbiečiai ir LLRA. Kas, beje, giliau pažvelgus, kelia įdomių minčių.

Viskas aišku vyksta tik dėl vieno dalyko – kad kažkaip būtų pristabdytas Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimas. Europos Parlamente gi tada bus galima skelbti, kad ir Lietuvoje jis jau nekalta auka pripažintas, taip kad negalima jo bausti, nes Lietuva ne valstybė ir jokio čia teisingumo nėra, o tik politinis persekiojimas tų, kas sėdi valdančiojoje daugumoje.

Vakar šitą svarstymą pavyko pristabdyti – atsirado keletas sveiko proto žmonių, kurie tą padarė. Bet panašu, kad šiandien bus vėl, lygiai tas pats cirkas, kartojamas jau kažkelintą kartą. Sako, kad 14:30.

Liūdna žinia yra tai, kad panašu, jog šitame eiliniame Uspaskicho išreabilitavime jau kvorumo išvengti bus sudėtinga, tad Seimo komitetas užsiimti bandys tuo, kuo pagal Konstituciją Lietuvoje gali užsiimti tiktai teismai – sprendimu dėl to, kas kaltas, o kas nekaltas.

Ponai ir ponios, paplatinkit šitai. Paskleiskit Seimo nariams. Gal nors vienas atsipeikės. Šansų visada yra, jei mes tai padarome.

Valdantieji – prieš karo propagandos ribojimus, o LLRA – ir prieš lenkiškas laidas

Šiandien vakarop buvo Seime balsavimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, pagal kuriuos už karo propagandą bei panašius smurtinius reikalus žiniasklaidoje būtų galima lengviau pritaikyti sankcijas. Nes kol kas propagandos sklaidytojai jaučiasi nebaudžiamais – skleidžia ką nori ir viskas jiems dzin. Štai ir lenda į eterius visokie neaiškūs švediški transliuotojai, kuriems nusispjaut į baudas dėl propagandos, nes elementariai nėra tų baudų, o transliacijos licencijas jie gauna kažkur Švedijoje. Ir dėjo jie ant lietuviško reguliavimo.

Nacionalbolševizmas - tai tik viena iš Kremliaus tyliai toleruojamų kliedesių. Ten pat ir visokie juodašimtininkai, ir SSRS 2.0., ir visokios šizofreninio pobūdžio geopolitinės teorijos apie tai, kad Rusija turi valdyti Baltijos šalis ir Lenkiją. Ten pat ir kremlinoidiniai kliedesiai apie NATO ir CŽV invaziją, apie karą prieš Rusiją berengiančią Lietuvą, ir išvis apie kažkokį čionai vykdomą genocidą ir netgi apie pasaulį valdančius reptiloidus. Šiandien Seimas nubalsavo, kad šitas mėšlas Lietuvoje sklistų nevaržomai.

Nacionalbolševizmas – tai tik vienas iš Kremliaus tyliai toleruojamų kliedesių. Ten pat ir visokie juodašimtininkai, ir SSRS 2.0., ir visokios šizofreninio pobūdžio geopolitinės teorijos apie tai, kad Rusija turi valdyti Baltijos šalis ir Lenkiją. Ten pat ir kremlinoidiniai kliedesiai apie NATO ir CŽV invaziją, apie karą prieš Rusiją berengiančią Lietuvą, ir išvis apie kažkokį čionai vykdomą genocidą ir netgi apie pasaulį valdančius reptiloidus. Šiandien Seimas nubalsavo, kad šitas mėšlas Lietuvoje sklistų nevaržomai.

Propaganda nėra koks nors laisvas žodis ar teisė turėti nuomonę. Propaganda yra karo ir žudynių įrankis – ir tas yra žinoma dar nuo seniausių laikų. Žudynių, karo, teroro skatinimas – tai nėra nuomonė. Tai yra nusikaltimas. II Pasaulinio karo laikus prisimenančių žmonių dar ir dabar yra. Ir tokie dalykai neturi pasikartoti.

Numatyti įstatymo pakeitimai pakankamai aiškūs šiaip buvo, apie juos beveik nėra ką kalbėti – galima pasižiūrėti LRS puslapyje, esminiai dalykai yra du. Pirmas – prie licencijavimo svertų (kurie, kaip matėm iš praktikos, neveikia), prisideda baudos, kurios neišvengiamai veiktų visiems tiems satelitiniams transliuotojams (neišeitų išsisukti per visokius atsikalbinėjimus). Antras – ES kalbomis transliuojamam turiniui turi atsirasti aiškus ir esminis prioritetas.

Apie tai, kas yra kas, daug ką sako balsavimų pasiskirstymas: akivaizdu, kad šiuo atveju rezultatą nulemia ne tik balsavimas prieš, bet ir susilaikymas. Taigi, visi balsavę prieš ar susilaikę, faktiškai dalyvauja įstatymo nepriėmime. Ir kažkodėl nelabai stebina, jog tik dvi partijos balsavo už įstatymą – tai Liberalų Sąjūdis ir TS-LKD. O štai Darbo partija, LSDP, Lenkų Rinkimų Akcija, Tvarka ir Teisingumas – atrodo besą sutartinai norintys, kad jokių tenai veiksmingų ribojimų propagandai nebūtų, kad ji lietųsi taip pat laisvai, kaip iki šiolei. Iš šių partijų nebuvo nei vieno, kas būtų balsavęs už pataisas. Rezultatus pažiūrėkit patys LRS puslapyje.

Visgi man čia įdomiausiai atrodo dar vienas niuansas: pagal siūlytus pakeitimus, 90% TV turinio turėtų eiti ES kalbomis, pvz., lietuvių, lenkų, anglų, etc.. Ir vat kas nuostabu: tarp tų, kas balsuoja prieš tuos pakeitimus, suteikiančius geresnes galimybes programų lenkų kalba transliacijoms – ne kas kitas, o Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos atstovai – Jaroslav Narkevič, Leonard Talmont, Rita Tamašunienė. Ponai lenkai, get it in your face. Va, čia jums tas straipsnio punktas:

4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, retransliuotojai privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba.

Primeskit: atsirastų galimybė transliuoti lenkiškas laidas vietoje rusiškų. Tačiau LLRA subalsuoja prieš tai. Nes jiems gal nereikia laidų iš Lenkijos, nes jos gal netinka, nes gal labiau tinka laidos iš Rusijos. Ir vat čia man kyla klausimas, ką išties mums rodo LLRA, jei jie nepalaiko įstatymo, sukuriančio pagerintas galimybes lenkiškoms laidoms transliuoti?

Ponai ir ponios, kažkas man čia nelabai patinka su tuo mūsų Seimu. Ir vis labiau nepatinka. Tačiau tai patinka tiems, kas skleidžia mums savo mėšlą. Tiems, kas labai nenori, jog ta mėšlo sklaida būtų bent kiek pristabdyta.