Jei reiktų išrinkti kažką iš pačių kiečiausių thrash grupių, kokios tik kada nors yra buvusios, visgi stengčiausi nesiremti įprastu šablonu, kad tai tik Metallica, Anthrax ir Slayer. Toli gražu – šie buvo greičiau pradininkais, bet ne tais, kas tapo ryškiausiais stiliaus atstovais.
Drįsčiau įžūliai teigti, kad bene rimčiausia iš thrash grupių buvo ne tiek jau populiari, o dabar – ko gero išvis niekieno neprisiminama kanadiečių Razor. Jie nebuvo žvaigždės. Jie susikūrė 1984, kai thrash metal jau įgavo aiškesnius bruožus. Razor buvo tie, kas kūrė ir įtakojo, o paskui liko užmirštais. Youtube kloduose beveik neįmanoma rasti padoriau skambančių jų įrašų, gal tik vieną-kitą. Tačiau, kaip bebūtų keista, grupė gyva ligi šiol (nors krūvą kartų suirusi ir vėl atsikurdavusi).
Iš tų Razor gabalų, kuriuos aš pats pavadinčiau topiniais, tik vieną teradau pusiau iš bėdos padorų įrašą, kurio įmanoma klausytis ir bent kažką suprast – tai „Instant Death“:
Taip, visame gražume, ir ritminės improvizacijos mušamaisiais, ir rifavimas pereinantis į pilnaverį vibrato, o paskui – ir girdimi nuderinimai, ir taip toliau, kaip sakant, tie dalykėliai, kurie vėliau tapo įprastais death ir grindcore stiliuose. O čia – dar tik 1985 metai.
Žemiau – vienas iš naujesnių jų gabalų, palyginimui. Atrodytų, po Kataklysm, Meshuggah ir pan. – vargu ar kas jau galėtų stebinti, o bet paklausykit ritmikas, ypač į pabaigą. Tai ne antimelodijos, ir net ne matematika, o visai melodingas thrash, kaip ir anksčiau, bet o kaip tai padaryta? Kas jų galvose dedasi, jei sugeba šitaip sudėliot?
Ir galų gale, pabaigai, nesusilaikysiu ir įdėsiu tegul ir tragišką įrašą (matyt iš supuvusios kasetės suskaitmenintą), o ir įrašytą/įdainuotą dar gan nepatyrusiai – 1984 metais. Tai „Armed and Dangerous“ – sakyčiau, vienas iš pačių gražiausių, nors ir netipiškų thrash gabalų, kokie tik kada nors buvo sukurti. Melodingas ir melancholiškas, kaip koks 1970 metų hard rock, tačiau – jau thrash. Tikiuosi, kad nepaisant tragiško įrašo, kažką išgirsit:
(čia, beje, buvau kai ko ne į temą daug ir išradingai prirašęs, bet paskui, nutaręs nekraupinti savo skaitytojų, ištryniau. Nes tai buvo krūva lietuviškų keiksmažodžių (su kuriais palyginus, rusiški tyliai kamputyje verkia) apie Youtube, parašytų ta proga, kad jie man vis kišo į paieškos rezultatus ir susijusių sąrašus kažkokį Justin Bieber mėšlą)
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Prieš metalą ir roką nieko prieš rektarčiais paklausyt, bet čia jau per daug old school. 🙂
Ne oldskūliškume problema (nebent tamsta nevirškintumėt ir tokių, kaip Slayer). Įrašų garsas tragiškas, pradedant studija, kurioje įrašinėta ir baigiant įrašais, kurie kelti į Youtube.
Dauguma įrašų, kur pavyko Youtube rast -- išvis tokie, kad net sunku suprast, ką ten groja, o čia -- geresni iš tų.
Reikia truputį fantaziją įsijungt, norint atkurt visą tą, kas grojama, o jei metalo tamsta tik retkarčiais klausot -- tai fantazijai nėra vietos 🙂
Pirmieji du kieti, trečiasis priminė Motorhead (kas visai nėra blogai). Ačiū, kad daliniesi!
Nu jo, kažko bendro su Motorhead tame trečiame gabale yra, negaliu neigti. Ypač pradžioje, iki prasidedant rifams. O ir paskui, tie perėjimai kažką primena -- visgi taip ar anaip, Motorhead laikomi protothrash grupe. Bet visgi čia jau girdim pilnavertes ritmines improvizacijas.