Commonsense.lt skelbia akciją – išsiųsti GalvąŽmogųPuošia į Davosą, vietoj Kubiliaus. Ir žinoma, kad tai įmanoma – Kubilius juk nei už ką nekurs filmukų Youtube su savo pasiūlymais, nes tai juk taip mėgėjiška, tiesa?
GalvaŽmogųPuošia, skirtingai nuo valdžioje sėdinčių politikų, yra realus vadybos profesionalas. Žmogus, kuris supranta, kas yra procesai, valdymas, gerinimas. Jis, be to, ir savas, lietuviškas. Ir jis – blogeris, vienas iš mūsų, internautų. Ir, svarbiausia: jo pasiūlymas – liuksusinis. Valstybę valdyti pagal rodiklius, svarbius žmonių gerovei – puiki idėja. Angliškai suprantantiems – filmukas žemiau:
Išsiųskim saviškį į Davosą, pabalsuokim Youtube už jį ir pasiūlykim visiems draugams, pažįstamiems ir nepažįstamiems, ir bloguose, ir Facebook – kur papuola, kur tik įmanoma. Jei pavyks, bus tikras cirkas – blogeris, pakviestas vietoj ministro pirmininko. Ir mes tai galim padaryti 🙂
Einam į Youtube ir balsuojam už lietuvį – http://www.youtube.com/watch?v=xH5CApRJIZQ
Upd.: Visas balsavimo puslapis – http://bit.ly/eRMhkf , reikia balsuoti tenai, specialus Google puslapis Davosui. Problema, bent jau man, kad balsuoti nepavyksta. O užsieniečiai, kuriems pavyksta, visi balsuoja prieš. Taip kad visi pasistenkim, kas kaip galim ir iškelkim – ne tiek jau daug tereikia, vos kelių šimtų balsavimų gal ir pakaktų, šiuo metu lyderis teturi vos 100 balsų.
Upd-2: Visos detalios balsavimo instrukcijos su iliustracijomis – http://rokiskis.popo.lt/2011/01/07/kaip-pabalsuoti-uz-musu-kandidata-i-davos/
🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Na mėgėjiškas filmukas gavosi, mėgėjiškas 😀
o tu nenori nusifilmuot? :))
O tai kaip balsuoti? Tiesiog „palaikinti“?
Taip, einam į Youtube ir spaudžiam „Like“ 🙂
Kirkila i Davosa paeme matyt i uz sita filmuka:
http://www.youtube.com/watch?v=FwdRIYcG7G8&feature=player_detailpage#t=30s
Beja, minusas youtubei ne nuo Kubiliaus, o nuo manes uz prasta humora ar kaip cia visa tai pavadinti net nzn..
Šitame filmuke humoro nėra nei pėdsakų. Ir jei valdantieji (ir ankstesni, ir dabartiniai) bent jau suvoktų, kas yra matavimai ir gerinimas pagal rodiklius -- Lietuva seniausiai iš krizės būtų išlipusi.
Jei tamstai atrodo, jog ten yra humoro -- rodo tiktai tai, kad tamsta nebandėte išklausyti, apie ką tenai kalbama.
Šiaip tai aš nesu tikras, ar tie „Like“ youtubėj padės, bo neaišku, kas ir per kokias blatas atrinkinės. Bet galim pamėgint 🙂
Užsienio politikai vertina Youtube, kaip vieną iš rimčiausių priemonių, leidžiančių identifikuoti opinijas. Tad manau, kad padės.
išplaukęs kažkoks vaizdas, galėjo HD nusifilmuot, o ir garsas kaip iš spintos. Smulkmenos, bet ir jos įtakoja
Pashare`inau FB, sėkmės 😀
Palaikinau, pasharinau FB. Nors asmeniškai nesutikčiau su tokiais siūlymais apsiribot siauru požiūriu, koncentruojantis į laimę. Bet patiko idėja padaryt „zapadlo“ politikams, o juo labiau nestandartinis požiūris į rimtus dalykus dažnai duoda neblogų rezultatų
Požiūris ne siauras. Su rodikliais viskas susiveda į tokį dalyką, kaip rodiklių hierarchija. Kaip pvz., viena iš laimės sudedamųjų -- tai sveikata, kuri matuojama pagal vidutinę gyvenimo trukmę, o šioji susideda iš krūvos kitų matuojamų faktorių (ligų gydymo efektyvumas, maisto kokybė, nelaimingų atsitikimų kiekiai, etc.), kurie -- vėl susideda iš kitų faktorių (pvz., nelaimingi atsitikimai -- keliuose, darbe, buitiniai, etc.) ir t.t..
Kaip sakant, vadybiniai dalykėliai 🙂 GalvaŽmogųPuošia realiai yra labai rimtas vadybos profesionalas, nors labiau, tiesa, linkęs link TOC, kai pvz., aš -- truputį link kitų, daugiau SM. Bet taip ar anaip, giluminė esmė visur ta pati, kaip Goldratt sako, fokusavimasis. Ir šitos idėjos verčia fokusuotis, nes kalbama apie aiškius, paskaičiuojamus kriterijus.
O į ką labiau vertėtų koncentruotis, jei ne į laimę?
Na matai. BVP irgi yra mato vienetas. Kai pradedi kažką matuoti visad atsiranda būdų, kaip tuos matavimus iškreipti ir jie pasidaro niekam tikę. Sakot laimė -- kai žmogus gyvena ilgai? Bet pasaulyje vidutinė gyvenimo trukmė pastoviai auga, tačiau bendras pasitenkinimas gyvenimu turbūt, kad mažėja. Dabar gyvenimo trukmę galima išplėsti farširuojant žmogų įvairiausiais vaistais (aišku tai irgi privalumas -- skatinama ekonomika), tačiau nuo to žmogus netampa laimingesnis. Aš tik dabar perskaičiau visą šitos siūlomos teorijos aprašymą (sename post’e), sutinku ten visiškai tiksliai įvardijamos problemos, tačiau manau, kad sprendimo būdai nėra geriausi… Aš nesu kažkoks vadybos ar ekonomikos ekspertas, tačiau akivaizdu, kad su šiandieniniu požiūriu naujų KPI’sų įvedimas neduotų jokių rezultatų. Pakeitus požiūrį -- būtų galima pasiekti gerovės ir su esama GDP sistema.
Aš sutikčiau, kad sistema veiktų gerai, jeigu žmonės būtų laimingi, tačiau kol kas manęs neįtikinot, kad laimę galima teisingai išmatuoti. Be to laimė toks savotiškas ir individualus dalykas, kad kartais tenka suabejot ar jis visiems vienodas. Vienas laimingas, kai jis gražiai atrodo ir yra turtingas, kai kitam pakanka, to kad afrikoj vaikai sotūs, o kitam gal tada kai jam nieko nereikia -- būt kokioj nors nirvanoj…
Laimės supratimas, visiškai pritariu, kiekvienam yra skirtingas. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad valstybė-visuomenė susibūrė tam, kad visiems bendrų tikslų būtų siekti lengviau.
problema, kad dauguma siekia asminių o ne bendrų tikslų. kaip valdininkui galima dirbti gerai, kai jo alga juokinga, o atleisti jį beproto sunku? jis išlaikys darbo vietą, net jei priims ne pačius geriausius spendimus. O kadangi alga maža, o siūlomų kyšių tiek daug, tai kaip jų neimti? kaip žmonėms išaiškinti, kad jei jie pirks lietuvišką o ne kontrabandinį kurą visiems nuo to bus tik geriau… kaip vairuotoją įtikinti neduoti kyšio, kai policinikas jo pats prašo, o kodėl policininkui jo neprašyti jei dirbdamas šunišką darbą gauna 1000Lt. kiekvienam pakeitus požiūrį, į tai ką jis daro, kad darydamas žiūrėtų plačiau, nes darydamas gerą ne tik sau -- darai gerą sau pačiam nors ir ne tiesiogiai. kiekvienas galvoja, kad jis vienas negali visko pakeisti, tačiau taip galvoja visi… bet va kaip pakeisti požiūrį geras klausimas, kuris turi būt esminis.
Taip, puikus pastebėjimas. Vertinimas pagal _bendrus_ rodiklius leidžia siekti _bendrų_ tikslų, kiekvieną keisti požiūrį ir pradėti dirbti tikslingai, nes atsiranda bendri, visiems aktualūs kriterijai.
Iš eilės.
Jeigu mes susitarsim, kad valdininkijos (valdžios) pastangos turi artinti prie užsibrėžtų (žr filmuke arba http://www.commonsense.lt/2011/01/06/ar-vaziuosim-i-davosa-suzinosim-po-savaites/ tikslų), vadinasi, visas pastangas, kurios mūsų neartina, reikia išgyvendinti, taip? Jei taip, vadinasi, galime inicijuoti pakeitimus valdininkijos struktūroje (įstaigų reforma) panaikinant tai, kas neartina prie tikslų. Ar visuomenė palaikys tokią reformą?
Sakote, valdininkai nepalaikys. OK, bet gi mes paraleliai vykdome kitas reformas, išplaukiančias iš iškleltų tikslų. Vienas kurių -- darbo vietos ir jose sukuriama vertė. Ir šit, tasai nebereikalingas valdininkas turi galimybę būti naudingas ir netgi uždirbti daugiau nei prieš tai.
Dabar dėl policininkų. Kai visuomenė bus labiau užimta ir sukurs daugiau vertės, ženkliai padidės surenkamų mokesčių pyragas. Iš jo (padidėjimo) bus mokami didesni atlyginimai policininkams, kuriems nebereikės imti kyšių.
Dėl kontrabandinio kuro. Sėdi valdžia ir svarsto akcizų kurui klausimą. Sklando visokie argumentai, interesai, t.t. Ir štai kažkas paklausia: „Jei pakelsim akcizą, ar tai padės sukurti daugiau darbo vietų? O gal pridėtinę darbo vertę padidinsim?“. Posėdžio dalyviai nutyla, bo gi akivaizdu, kad akcizų didinimas prie išsikelto tikslo neartina. „O jei sumažinsim?“ Truputėlį atpigs savikaina, dėl ko padidės produkcijos konkurencingumas (paklausa) ir t.t. Kaip ir aišku, kokį sprendimą priiminėti.
Teisingų tikslų išsikėlimas visada leidžia išlaikyti teisingą kryptį ir pasiekti pritarimą savo sprendimui.
Ne visada atsiranda būdų, jei rodiklių hierarchija gerai sustatyta. Filmuke berods minimi šeši labai neblogai parinkti rodikliai -- to visai pakanka, kad primakliavoti būtų sunku, paprasčiau gautųsi kelti tuos rodiklius normaliai.
Žinoma, absoliučios laimės neapibrėšim, bet išties valstybė jos ir neturėtų garantuoti. Greičiau priešingai -- turėtų sukurti tiesiog sąlygas, kur kiekvienas laimę susikurt galėtų lengviausiai 🙂
Ir sakyčiau, tie rodikliai pataiko, tiesa? 🙂
Jie būtų geri rodikliai jeigu jie rodytų tą kam jie sugalvoti. Bet norint jais remtis turi būt formulės kaip jie apskaičiuojami ir konkretūs skaičiai. Ok -- jie yra aprašyti. BET kuomet yra formulė, ji lengvai apeinama arba jei ir neapeinama, tai dažnai gali rodyti vieną, o situacija būt visai kita. tokia rodiklių sistema veiktų tik idealiom salygom idealiam gyvenime, kitaip tariant knygose. bet realybėj viskas yra kitaip… ekonomikos teorijoj irgi rašoma, kad visi elgiasi racionaliai, ir kai taip būna viskas būna pusiausvyroj ir visiem viskas būna gerai….
Visiems labai dažnau pasiskaitinėti apie Maslovo piramidę ;)Mr-Script -- tau irgi:
http://en.wikipedia.org/wiki/Maslow%27s_hierarchy_of_needs
Tad apsibrėžkime apie kurį laiptelį kalbame -- bus lengviau suprasti kurią laimę galvazmogupuosia turi savo puošmenoje 😉
Tiesa, pats pakomentuoti norėčiau, kad užtenka dviejų apatinių pakopų. Visai netoli. Bet daugiau gal ir nereikia? Visa kita tegu pats žmogus tvarkosi…
Taip, valstybės reikalas -- dvi apatinės pakopos. Pastebėkim, kad klerikalkonservatoriai vietoj to bando lįst į tris viršutines, kurių net ir šiaip sutvarkyt neįmanoma, kol apatinės netvarkoj.
Į būtį, juodąją materiją (Higso dalelę), gravitacijos bangas, egzoplanetas…. 😉
idėja sudomino, peržiūrėjau reklaminį klipą. Iniciatyva gera, tikslai logiški, bet panašu, kad neįsiskaityta į egzamino užduotį. Atkreipkime dėmesį, klausimas suformuluotas -- „kaip jūs įveiktumėte ekonominę atskirtį?“
Bandymas pavlovo refleksais pagrįstą įmonių valdymo mechaniką (procesai, rodikliai ir visi kiti blabla) technokratiškai perkelt į valstybės valdymą ir pasakyt kad tai yra būdas įveikt atskirtį (pirmiausia ne tik ekonominę, kuri yra pasekmė) atrodo silpnai. kubilius beje eina tuo pačiu procesų tobulinimo ir rezultatais grįstų matavimų keliu (tūlas jo partietis vareikis straipsnyje „Paniekintos idėjos“ tarp eilučių net siūlė rinkėjams įvesti cenzus, pvz.turto, ir valdysim UAB „Lietuva“ tobulai, kaip kokie akcininkai -- žinoma, jei esi kokiam VP10-tuke, nusipelnei turėti daugiausia balsų, o jei runkelis, sėdėk vagoj nes dar pabalsuosi už kokį paksą ar agurkichą). Tai kodėl konservų rezultatai netenkina? galima aiškint kad rodikliai ne tie (gžp -- „pagrindinė Lietuvos valstybės problema yra neteisingi matavimai“), procesai ne tokie ar per lėti, vykdytojai netikę ir t.t. Bet matyt svarbiausia kuo remiama tiek konservų, tiek gžp vizija -- „kad nebūtų ribojamas pralaidumas, t.y. pinigų gamyba.“ Kas nors rimtai galvoja, kad tai savaime išspręs visas atskirties problemas?
Taigi, visas įdomumas prasideda kai imi galvot apie priemones, iki kurių gžp deja neprieina. Ne mechanines -- padidinam tą tarifą, sumažinam aną akcizą, -- o visų pirma politines ir socialines. Nes daugiau pagamintų pinigų anaiptol nereiškia didesnio žmonių pasitenkinimo, nes esmė yra vertės paskirstyme. Pavyzdys -- ES lėšos, jei jų nebūtų, turėtume gerokai mažiau švaistančius valdininkus ir žemesnį korupcijos lygį. Arba kitas -- LLRI nuolat turi puikių idėjų viską privatizuoti, įskaitant monopolijas, o verslas iš to tikrai išspaustų didesnį pinigų srautą -- ar tai padidins laimę ir sumažins atskirtį?
Palaikyti skaitytojų tonusą commonsense sekasi, bet į Davosą egzpertams labai per anksti.
Nesigilinant pasakysiu tiesiai: tamsta neturite netgi absoliučiai elementarių vadybos pagrindų (netgi tokių, kokius gauna eilinis turgaus prekeivis, parduodantis savo išaugintas bulves), todėl parašėte žodžių kratinį, vertą ne atsakymo, o tik pasiuntimo labai aiškia kryptimi.
Jau vien pasažas apie „Pavlovo refleksais pagrįstą mechaniką“ yra pakankamas požymis, kad apie vadybą tamsta išmanot mažiau, nei kiaulė apie debesis.
Taigi, tamstos žodžių kratinį atmetu, kaip visiškai marginalų, paaiškinimų nepateikinėsiu, nes vadovėlių rašymu ir marginalų švietimu neužsiimu.
Linkiu sėkmės, taip pat duodu patarimą: bendraminčių galite susirasti Delfi ar Lietuvos Ryto komentaruose. Ate 🙂
Rokiški,
atsiprašau jei įžeidžiau asmeniškai ar savo kritišku komentaru sužlugdžiau kieno nors kelionę į Davosą. Tamstai linkiu sužinoti kuo tikslai skiriasi nuo priemonių ir išmokti toleruoti kitas nuomones, nes blogas, kuriame autorius siunčia kitaip manančius -- IMHO bevertis. Vertė yra ne tekstuose ir jiems pritariančiuose komentaruose, o aktualių temų iškėlime ir diskusijoje. Gali nepatikti mano pasažai (turiu šiokios tokios patirties, kur ir kiek veikia visos metodikos, laikančios žmones refleksais valdoma darbo jėga, ir dėl galimybių jas projektuoti valstybės lygiu), bet kritiką užvažiavimais ad hominem paprastai gesina neturintys ką atsakyti. Tuo tarpu negaiškime laiko ir neeikvokime būdvardžių, geranoriškai -- aukite ir būkite konstruktyvesnis, sėkmės.
Ne, brangusis, nei įžeidėte, nei sužlugdėte ką nors. Elementariai netoleruoju nusišnekėjimų. O tamsta atvirai nusišnekate.
Kadangi nesate iš senų mano skaitytojų, tai tiesiog duodu jums nuorodą, apsišvietimui apie tai, kur pakliuvote -- http://rokiskis.popo.lt/2010/07/29/apie-kultura-ir-nekultura-skiriama-naujiems-sio-blogo-skaitytojams/
Tamstos nuomonė yra nulis tol, kol jos negalite pagrįsti argumentais. Ir aš neturiu jokių skrupulų, kurie verstų mane gerbti kažkieno nuomonę vien už tai, kad ji nuomonė. Nuomonė be argumentacijos -- tai šūdas, kuris tiesiog nuleidžiamas į kanalizaciją.
Tokie šūdai, verti nuleidimo į kanalizaciją -- puikiai identifikuojami pagal tokius absurdus, kaip „Pavlovo refleksais pagrįsta įmonių valdymo mechanika“ ar, pvz., jūsų bandymas neigti elementarias skaitinio vertinimo galimybes ten, kur jos akivaizdžios.
Arba, pvz., galim pastebėti, kad jau ne pirmą kartą čia vietoj argumentų pasakojate savo paties paneigimus savo paties sugalvotiems ir oponentui priskirtiems paistalams, galvodamas, kad kas nors ant to užkibs 🙂
Taip, kad jungiu tamstai Rossinį ir linkiu sėkmės valinant naxui 🙂
Traram, tararam, tararam pam pam 🙂 Tararaaaai, tarararai pam pam! 🙂
Pingback: Andrius Kubilius važiuoja į Davos konferenciją « Rokiškis