Apie kultūrą ir nekultūrą, skiriama naujiems šio blogo skaitytojams

Vat kažkaip gavosi, kad jau ir FB ėmė eiti pas mane komentarų rašinėt keistuoliai visokie. Išvis, kažkoks paradoksas – per vasarą kiti mano puslapiai nukrito pagal lankomumą kelis kartus – tai įprastas sezoninis pokytis, tačiau šitame bloge lankytojų srautas dvigubai išaugo – bbž, kodėl. Bet ne apie tai visgi, o apie mano rašliavų komentatorius visokius. Štai vienas parašė ištisą didžiulį ir baisiai originalų sąmojį apie tai, kaip nepadoru klausytis kamerinės muzikos koncerto ir jo viduryje ploti, o paskui kažkokiems savo draugams girtam aiškint, kaip čia nieko gero tame koncerte nebuvo. Tas komentaras buvo kaip ir namiokas apie tai, kaip aš čia nekultūringai iškeikiau visokius ten intelektualus su jų diskusijom, o galėjau ir patylėt. Nes juk jie protingi tokie, tai čia jau bent padorumas iš manęs reikalavo nieko nerašyt, nes visvien juk nieko nesuprantu. Argi kas nors abejoja, kur ir kaip aš tą komentatorių pasiunčiau? 🙂

O visgi suprantu, kad ateina čia ir visokių moralizuojančių, save inteligentais laikančių protuolių, kurie galvoja, kad savo dvasingais išvedžiojimais parodys savo išlakiai prakilnią taurybę. Bet manęs nekaso visa ta pseudodvasinga moralizuotojų esybė – paprastai tai tik elementarus davatkizmas. Pažįstu vos kelis žmones, kurie, nors ir šlykštėdamiesi bet kokiais keiksmais ir mane nuoširdžiai moralizuodami, turi pasišventimo gėriui savyje tiek, kad jų priekaištus priimčiau, kaip esminius, o ne megalomaniškai narciziškus, paremtus įsitikinimu, kad pasaulis turi taikytis prie jų pseudomoralinių egocentrizmų. Kita vertus, suprantu, kad reikia parodyti ir savo paties esybės gražiąsias puses, bent kraštelį inteligencijos ar panašiai, idant malonybinį entelektą turintys dvasuoliai galėtų bent pajusti, kad prieš pasiunčiant, buvo išklausyti ir teisingai suprasti.

Aš ganėtinai ilgai galvojau, gal kokias cielas 5 minutes, o gal net dar ilgiau, kol man dašilo. Taigi pasiųsti reikia ne šiaip vulgariai, o kultūringai, dvasingai ir gražiai, tiesiog su pakylėjimu ir iškilnumu, kad pasiųstasis asmuo pasijustų, lyg lydimas fanfarų – žinoma, Rossini čia puikiausias fonas. Pirma galvojau, kad gal verta paieškoti ko originalesnio, bent jau atlikime (Great Kat ar Gelso Pelligrini – absoliučiai skirtingi, bet puikūs atvejai), tačiau manau, kad šiam aktui visgi idealiai tiktų klasikinis variantas – vario garsas sukuria tiesiog ypatingą prasmingumą žodžiams „valink naxui“.

Taigi, jūsų dėmesiui – Rosinio Viliaus Telio finalas – tasai nuostabus, neužmirštamas ir nepralenkiamas, tad jei ką nors kur nors pasiųsiu – įsijunkit ir tada jau eikit pasistrykčiojančiu žingsniu, o tarpais – dar ir pasisukinėdamas aplink savo ašį 🙂 Ir ne todėl, kad tai privaloma, o tiesiog tam, kad eit su nuotaika, linksmai ir negalvojant čia sugrįžti 🙂 Juk visada žymiai maloniau kažką daryti su džiaugsmu 🙂

Labai norėjau Herberto fon Karajano įrašėlį duoti (vargu, ar kas čia jam galėtų bent prilygti), deja, paskiro karajaniško finalle jūtūbėje neradau, o žanras reikalauja būtent to gabaliuko, tad gal ir kiek prastesnis, bet visgi nuostabus – Roberto Abbado:

O šiaip – nekenčiu dibilų. Nekenčiu. Todėl, kad kiekvienas superstas dibilas vaizduojasi, kad jis gali turėti savo niekuo neparemtą nuomoniūkštę, kuri, esą, yra verta kažkokio išklausymo, pripažinimo, dėmesio ir tolerancijos, vien dėl to, kad tai jo „nuomonė“, o jis toks kažkuo unikalus. Kiekvienas šūdas žymiai unikalesnis, nei tipinių dibilų tipinės demagogijos (ypač – su tuo kraštutinai šlykščiu argumentavimu iš nemokšiškumo), o dar bjauriau – jei tie pezalai ir pagražinti nuvalkiotais beprasmiais „sąmojais“, turinčiais rodyti jų aukštą kultūrą.

Man visiškai neįdomūs komentatoriai, kurie nesugeba sukaupt smegenų vingių ir pabandyt padiskutuot aštriai. Galit mane keikti, galit plūsti – bet argumentuokit kietai, realiais faktais ir logika malkit mane į miltus, arba išvis nei neskaitykit, ką rašau. Norit diskutuoti – rodykit, kad ginčytis galite žostkai. Norit – galit net ir į asmenybes pereiti, tik turėkit omeny, kad mano šlykštus būdas čia gali itin staigiai pasidemonstruoti taip, kad galimai suprasite, padarę klaidą. Bet net ir tai, sakyčiau – diskusija. Taip, kelios dešimtys aršiai diskutuojančių čia jau lankosi. Ir taip, aš išties kartais parašau nesąmones. Tačiau patikėkit manim – daug įdomiau yra žostkai ginti kad ir nesąmoningą nuomonę, atrandant vis naujų dalykų, nei paneiginėti pačiam save, neatrandant nieko. Bet – tik tuo atveju, jei yra argumentai 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

56 thoughts on “Apie kultūrą ir nekultūrą, skiriama naujiems šio blogo skaitytojams

  1. nemunas

    Labai patiko šita mintis:
    „Pažįstu vos kelis žmones, kurie, nors ir šlykštėdamiesi bet kokiais keiksmais ir mane nuoširdžiai moralizuodami, turi pasišventimo gėriui savyje tiek, kad jų priekaištus priimčiau, kaip esminius, o ne megalomaniškai narciziškus, paremtus įsitikinimu, kad pasaulis turi taikytis prie jų pseudomoralinių egocentrizmų.“
    Ji velniškai teisinga. Labai užknisa apsimetėliai moralizuotojai, kurie realiai galvoja viena, šneka antra, o daro trečia.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Netrinu komentarų čionais, o baninu trumpam kartais, kai užknisa labai, būna kartais įkyruolių, kuriems ir pasiuntimas nepadeda, tik kad baninimo priemonės LJ lievos, tai irgi nepribaninsi 🙂

      Reply
  2. Anonymous

    Kalba ėjo apie šį gabalą?:)(0-2:11 min)
    Kalba ėjo apie šį gabalą?:)(0-2:11 min)
    Šitoks pasiuntimas tikrai nuskambėtų nefalšyvai ir iš dūšios gilumos:) Dėkui už gerą dienos pradžią 🙂

    Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: Radau gryną 🙂
        Gražu, labai gražu, bet šitas būtų visai netinkamas -- iškilmingumo per daug, o linksmumo per mažai. Kalba būtent apie Gioachino Rossini, o ne apie Richard Strauss 🙂 O Herbert von Karajan -- tai dirigentas. Čia, žemiau žr., maždaug nuo 2:30, nors garso kokybės truputį nėra, nepaveža skaitmeninės koduotės tokio diapazono 🙂

        Reply
    1. rokiskis Post author

      O čia jau tamsta prie ko? Negi tiesiog pabandymui? Tiesą sakant, aš pats irgi norėjau pabandyti ir taip vat vaizdavausi, kaip pagal kokį nors maršą valinu -- pasirodė visai malonu 🙂
      Ai, žinote, kai tamsta, gerbiamasai, parašote, tai paskui po pusę valandos medituoju, galvodamas, kur čia buvo giluminė mintis 😀

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Jei jau taip -- čia kita interpretacija, kraštutinai meistriškas atlikimas, nors ir vieno žmogaus, o ne orkestro, tiesiog vienas iš tų, kur instrumento galią imi suprast, gal irgi įdomu bus tiesiog:

          Reply
  3. Anonymous

    Mielasis rokiški, o kuo remdamasis jūs manote, jog jūsų gilūs pamintijimai šiame bloge, dažnai pagardinti maištaujantiems paaugliams būdinga retorika, nėra megalomaniškas narciziškumas?
    P.s. Apskritai, man atrodo Jūsų blogas puikiai atspindi tiek tautinio lj segmento, tiek ir visos Marijos žemės vieną pagrindinių problemų -- skirtingai mąstančių nesugebėjimą susikalbėti bei išklausyti diskusijos oponento pateikiamus argumentus.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Niekaip negaliu paneigti teiginio, kad mano pamastymai, pagardinti maištaujantiems paaugliams būdinga retorika, nėra megalomaniškas narciziškumas, galiu tik neigti, kad jie yra gilūs. Pamiršot dar paminėti, kad šis blogas yra atvirai marginalinis -- ko tikrai neslepiu.
      Kita vertus, jūs darote klaidingą akcentavimą ant išklausymo. Komunikacija yra labai aiškiai apibrėžiamas procesas, čia egzistuoja ir pranešimo siuntėjas, ir pranešimo gavėjas, ir pranešimas. Ir norint, kad komunikacija vyktų, pirmiausiai reikia, kad pranešimo siuntėjas mokėtų neklaidingai suformuluoti savo pranešimą, o jau tik po to kyla klausimas, ar pranešimo gavėjas sugebės tą pranešimą priimti ir suinterpretuoti. Šiuo atveju problema yra ta, kad kai kurie „oponentai“ galvoja, kad sugeba pateikti adekvačius pranešimus, bet, deja. Kai kurių „oponentų“ galvose yra toks bardakas, kad jie net mastyti nesugeba, nekurdami nuolatinių kardinalių klaidų srauto, jau nekalbant apie formulavimą. Kaip pvz., http://karpienis.livejournal.com -- labai rekomenduoju tiesiog iš metodinės pusės, apsišvietimui -- atvejis puikus.
      Taigi, pasiuntimas -- tai tiesiog komunikacijos nutraukimas, kai pranešimuose esančių klaidų kiekis viršija tam tikrą ribą -- tai juk visai paprasta, tiesa? 🙂 Ir visai nesunku susikalbėti netgi su manim -- tereikia apsieiti be demagogijų ir tūpų argumentacijos klaidų, kokios visai neblogai aprašytos net ir Vikipedijoje 🙂
      Viskas juk paprasta, tiesa? 🙂 Ar turite prieštaravimų? 🙂

      Reply
      1. kreivarankis

        Ajo, karpienis
        Tas tai gerulis, tikrai sakau. O ir avataras jo tikrai tinkamas. Turėjau garbės porą kartų keliais sakiniais virtualioj erdvėj persimest. Keistas įspūdis, kažkokia kalbinė nesvvarumo būsena. Kas juokingiausia, tai jisai lyg ir stengiasi normaliai kalbėtis… 😀

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Ajo, karpienis
          Vat vat -- puikiai apibūdinta -- kalbinė nesvarumo būsena, kur viskas nuolat maišosi. Atrodo, kad pas jį netgi mastymo procese nesusistato galai su galais, nors jis ir stengiasi, o kai pereina į bandymus išreikšti savo kratinius -- prasideda išvis atviras briedas.
          Kita vertus, čia yra ir vienas įdomus paradoksas -- kartais tokių žmonių galvose kažkaip netyčiukais gimsta labai genialių minčių -- nes neveikia struktūriniai apribojimai. Tiesa, tos genialios mintys būna tiktai kartais. Labai retai. Nes atsiranda netyčia.

          Reply
          1. kreivarankis

            Re: Ajo, karpienis
            dėl tų genialių minčių kilimo TOKIOSE gal ir sutikčiau, tačiau nesutikčiau, kad tokiu būdu jos nekyla ir kitokiose (t.y. normaliose) galvose. Tiesiog kiti į tokią cheminių procesų smegenyse, dar kitaip vadinamų mąstymu, būseną irgi pakliūna privartoję alkoholio, apsirūkę arba kelias dienas nemiegoję. Tačiau anksčiau ar vėliau jie iš tokios būsenos išeina, o TOKIOMS galvoms ši būsena yra natūrali. Nereikia nei gert, nei kvapiųjų žolių rūkyt.

            Reply
        2. karpienis

          Re: Ajo, karpienis
          Heh:)Aš visada „stengiuos normaliai kalbėtis“-tiesiog iš mandagumo turiu kažką atsakyti ar pasakyti žmogui,kuris užkalbino:)Vieni kitiem mes juk nesam labai įdomūs?Tačiau būna ir išimčių- pvz. http://sudukultas.lt/.:)

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: Ajo, karpienis
            Karpieni, tai ir matom, kad tu stengiesi, tai pagirtina. Tiesą sakant, manyčiau, kad socializacija tau netgi būtina, kol tavo pasaulis galutinai dar nesubyrėjo -- o byrėjimo ir chaoso požymiai labai ryškūs. Sakyčiau netgi, kad tu esi nevisprotis. Nesuprask to, kaip užvažiavimo, o tiktai kaip konstatavimą.
            Kita vertus, tu klysti, kad nesi labai įdomus. Būtent kaip toks reiškinys -- tu netgi labai įdomus. Atrodytų, kad tu turi nemenką intelekto potencialą, bet pasaulio vaizdas pas tave -- atvirai griuvęs, mastymas fragmentuotas, pavirtęs į kažkokias neaiškiais dėsniais veikiančias refleksijas, apibendrinto struktūravimo požymių nėra, nors polinkiai sistematizuoti pastebimi fragmentuose. Ir man išties nuoširdžiai įdomu, kaip tavo galvoje sukasi visas šitas bardakas. Vien todėl, kad bandau suprasti iš struktūralistinės pusės.
            Kuo čia dėtas šūdų kultas -- nežinau. Kita vertus, turėdamas omeny tavo įdomią minčių eigą, ir neklausiu, ir nesistebiu 🙂

            Reply
            1. karpienis

              Re: karpienis prieš kubilizmą
              :)Ajk tu sau,Rokiski:)Manau ,kad daug kam „kubilizmas“ akis bado,nu bet reikia žėt tiesai į akis ir keist sudvisusias vidines „vertybių “ sistemas:)Dėl rašymo ,tai -sutinku.Tačiau aprašyti daug vienu metu vykstančių procesų,o ne pavaizduoti kokiu piešinuku ar formule, yra tikrai sudėtinga-nedailinu nieko labai ir kaip pasižymiu -taip ir lieka.O ir kodėl dar turėčiau teisintis?tai-ne straipsniai į lryta.Išmanantys žmonės supranta ,apie ką kalbu.O kas nesupranta-yra neišmanantys žmonės.Neišmanantis žmogus turi studijuoti,skaityti knygas ir mokytis.:D

              Reply
              1. kreivarankis

                Re: karpienis prieš kubilizmą
                Karpieni, čia gerai pastebėjai:
                „Išmanantys žmonės supranta ,apie ką kalbu.O kas nesupranta-yra neišmanantys žmonės.Neišmanantis žmogus turi studijuoti,skaityti knygas ir mokytis.:D“.
                Tau kaip jau ir taip išmanančiam, gink Dieve, reikia vengti knygų skaitymo, o tai to pasekmės tau gali būti pražūtingos.

                Reply
                1. karpienis

                  Re: karpienis prieš kubilizmą
                  Tu teisus,kreivaranki.Savaime „išmanymas“ neateina.Kad jis ateitų-nereikia vengti knygų skaitymo.Todėl Tavo pasiūlymas keistas.Gal taip pokštauji?

                  Reply
                    1. karpienis

                      Re: karpienis prieš kubilizmą
                      Ne.Šį kartą teisus tik Tu.Aš galiu apsieit ir be jo.Kas man iš to „teisumo ir iš tos garbės“?:)

              2. rokiskis Post author

                Re: karpienis prieš kubilizmą
                Nu va, vėl fragmentacija. Nuo tavo schizofrenijos, kurios požymiai bent jau mano diletantiškam supratimui ganėtinai aiškūs -- prie Kubiliaus 🙂
                Kita vertus, jei tau tai padeda išlaikyti bent šiokį tokį stabilų pasaulio vaizdą -- liuks. Nors šiaip patarčiau daugiau bendrauti su tave supančiais _realiais_ žmonėmis, nei galvoti apie visokias politikas -- tai padėtų žymiai geriau. Kita vertus, jei realių žmonių nepakanka -- bent jau aš čia stengsiuosi kalbėtis (aišku, nežinau, kiek mano kantrybė leis tai daryti). Gal ir kiti bandys kalbėtis. Vis šis tas.
                Niekas neverčia tavęs teisintis. Tiesiog tu rimtai turi problemą. Ir tokią, kad palyginus su ja, daugumos mūsų bėdos atrodo visai smulkios.

                Reply
                1. karpienis

                  Re: karpienis prieš kubilizmą
                  Rokiski:),kazkada tavo draugas „kreivarankis“ štai taip paatviravo:“Taip jau atsitiko, kad vidurinėje mokykloje turėjau labai griežtą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją. Prieš rašant kokį nors rašinį ar interpretaciją jinai nuosekliai versdavo mus susidaryti būsimo teksto planą, turėti bendrą idėją to, ką norime pasakyti, tai pristatyti įžangoje, vėliau tai išdėstyti, o gale parašyti išvadas. Taip pat reikėdavo mokėti dviem-trimis sakiniais atsakyti į klausimą – „o ką gi tu visu tuo norėjai pasakyti“. Taip pat negalima buvo rašyti su gramatinėmis klaidomis, jau nekalbant apie rusiškus keiksmažodžius. Ir va dabar jaučiu, kad besivadovaudamas tokiais principais LJ, esu čia tarsi koks ultra-retro stiliaus pankas-seniena. Taigi pagal rašymo stilių man artimiausias lyg ir būtų Zeppelinus, na gal dar kiek Rokiškis. Regis, jis kol kas taip ir lieka vieninteliu, kuriam deja pavyko mane išprovokuoti. Nors, kas dėl Rokiškio, tai man vis tiek lieka paslaptimi, kokiais kriterijais remdamasis jis paskirsto savo tekstus tarp tokių jo tinklaraščio tegų kaip pvz. „bepročiai“, „debilai“, „durniai“, „idijotai“, „psichai“ ir dar lygiagrečiai jiems visiems einančio tego „pydarai“.
                  Nėr net ką pridurt:))))

                  Reply
  4. Anonymous

    Dėkoju už paaiškinimą. Prieštaravimų neturiu :). Be to, tikriausiai jūs teisus dėl mano klaidingo išklausymo akcentavimo, nes blogas nėra klausykla. Tiesa, aš vis dėlto liksiu skeptiškas dėl susikalbėjimo galimybės virtualioje erdvėje, bet čia tiktai mano subjektyvi nuomonė ir tiek 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Blogas yra ir klausykla, tik tiek, kad kažkas nustato klaidų kontrolės lygmenis ir apdirbimą. O susikalbėjimo galimybė virtualioje erdvėje, kaip bebūtų keista, sakyčiau, didesnė. Nes atsiranda galimybės gana efektyviai sekti didesnį diskusijos gylį, nei kalbant gyvai.

      Reply
  5. nostra_

    😀
    as, kaip rimciauses ir itiliktualiauses tava lj komentatorius, skaitau, kad paskutinei tava postai (speju mazdaug koks simc, jei ne daugiau), kuriuose ner mazuliu fotkiu, padefoltu pasidara niekam neidomus, dar ne nepradejus skaityt. nu isskyrus gal dar tuos pora, kur apie popsa grupes (nu tas, kur tipo deep purple, pink floyd ir visos kt.). bendrai ne -- kai gerai pagalvoji, koks popsas be mazuliu? jos bet koki teksta padara maloniu akims. ne taip kaip vsiakyje tam nerimti sbs jutubikai.
    toke mana nuomone paliubomu yra verta išklausymo, pripažinimo, dėmesio ir tolerancijos!

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: 😀
      Ok. Siūlau egzotikos, nes manau, kad ir taip tavo akys prie įprastų soliariuminių blondinių pripratusios, taigi, šio to ypatingesnio (specialiai ieškojau, nemažai perverčiau -- įvertink):

      Reply
          1. Anonymous

            Re: 😀
            tokią į soliariumą įmetus aptirptų ir visai vartojama paliktų 😉

            Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: šūdo unikalumas
      Nemanau, kad bent kokia nors organizacija būtų sukūrusi gražesnę šūdų klasifikaciją, nei ta, kurią kadaise padarė Salvadoras Dali. Kita vertus, žinoma, medicininė klasifikacija turi savo nišą 🙂

      Reply
  6. Anonymous

    tmv
    Man keistas toks parašymas:
    > „bet argumentuokit kietai, realiais faktais ir logika malkit mane į miltus“
    nes atsimenu skaičiau ši http://rokiskis.livejournal.com/108666.html straipsnį ir jo komentarus
    tai antras nuo viršaus tavo atsakymas buvo toks:
    „Brangus anonime, man giliai poxui nėra labai svarbu, kas apie mane ką galvoja. Kam reikia -- tie gali pasitikrinti ir paneigti ar patvirtinti sau tai, ką čia paskaitę. […] Beje, jei nesutinkate su tuo, ką rašiau čia, nes jūsų manymu, bangos turi kitokias savybes, tai siunčiu jus į kur nors kitur, nes net elementarių mokyklinių žinių neturintys asmenys bei jų komentarai man visai neįdomūs.“
    Tai man vaizdas susidaro kad komentuojančių argumentai turi būti premti faktais nuorodomis o autorius gali sau leisti rašyti
    laisva ranka ir jei bus paprašoma nuorodos tai bus pasiųstas nx.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: tmv
      Esant reikalui, man pateiktus faktus aš pasitikrinu pats, nuorodų prašau labai retai -- kadangi, kiek suprantu, skaitėte pakankamai nemažai, galite pastebėti tai 🙂
      Elementarios žinios apie temą, apie kurią diskutuojama -- būtinos, į jas nuorodų davinėti nesiruošiu, ir ne tik dėl to, kad jas labai lengva susirasti pačiam, bet ir dėl to, kad čia nėra kažkokia mokyklėlė, kurioje kartojama tai, apie ką buvo aiškinama dar vidurinėje, ar šiaip, mokantis aptariamųjų sričių pagrindų. Tikiuosi, kad tai turėtų būti nesunkiai suprantama, tiesa? 🙂

      Reply
  7. Anonymous

    Nežinia, ar atsitiktinai, ar dėl vasaros karščių, ar dėl sielos artumo, ar iš solidarumo, sinchroniškai su Rokiškiu pajutau, kad atėjo gyvenime etapas, kai nebereikia toleruoti debilų.
    „Kiekvienas superstas dibilas vaizduojasi, kad jis gali turėti savo niekuo neparemtą nuomoniūkštę, kuri, esą, yra verta kažkokio išklausymo, pripažinimo, dėmesio ir tolerancijos, vien dėl to, kad tai jo „nuomonė“, o jis toks kažkuo unikalus,“ rašo Rokiškis, ir yra teisus.
    Durniui nereikia duoti kelio, nereikia patylėti, nereikia „vengti nusileisti iki jų lygio“ -- su debilais susidoroti, jiems paaiškinti, kokią vietą jie užima ir kiek sveria jų apgailėtinos įžvalgėlės, yra pilietinė pareiga.
    Kaip vyr. trolis, aš aprūvinu ir endorsinų Rokiškio pranešimą.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip. Aš kažkada galvojau, kad gal ir verta durniui kelią duot, bet paskui pamačiau vieną labai buką reiškinį: nepajutęs pasipriešinimo, ignoruojamas durnius labai greitai suįžūlėja, pasijunta nebaudžiamu, visur visiškai teisiu, o jei gauna banus -- tai ne tik teisiu, bet dar ir neteisingai persekiojamu. Per ilgai ignoruojamas durnius gyvenime gali pradėti lipt ant galvos, o kai kada -- net ir grasintis kokiais nors teismais vien dėl to, kad pasakei kažką, kas jam nepatiko.
      Dėl to tiesiog nutariau, kad pozityvistinis metodas -- geresnis. Kai durniui paaiškini, kad jis durnas ir pasakai, kur jam eiti -- dašyla geriau. Ir pačiam maloniau, nes ir gerą darbą lieki padaręs.
      Todėl esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad durnių vadinimas durniais ir atviras jų siuntinėjimas vulgariom kryptim yra paprasčiausiai naudingas visuomenei, todėl taip reikia elgtis net ne dėl asmeninių, o dėl visuomeninių paskatų. Būtent toks elgesys yra socialiai atsakingas, pagirtinas ir teiktinas.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Abi vietos -- puikios 🙂 Ir jei jau siūlai -- taip ir padarysiu, siųsiu juos į tavo blogą -- negi gaila 🙂
        Ghrghrghr 😀

        Reply
            1. grumlinas1

              kaip ten rašė mūsų klasikas? bene „Jus priglaus Motina-Rusija!“ priglausim ir mes visus, kam prasivėdint praverstų 😉

              Reply
  8. Anonymous

    skirtum
    Tai savotiška moralinio pasitenkinimo būsena. Sakyčiau intelektualinis ekshibicionizmas. Aš čia daugiau apie patį blog’ą nei apie straipsnį. Dabar aš suprantu kodėl negalima kritikuoti straipsnio kokybės ar stiliaus 😛
    Tai intymi Rokiškio vieta kur valia teikti pasitenkinimą. Tokias išvadas darau skaitydamas ir sekdamas šio straipsnio komentarų seką. Šiuo komentaru aš intymiai atskleidžiu save ir teikiu pasitenkinimą sau!!!
    Pabrėžiu, kad tai nėra kritika ir tikiuosi, jog nesu vertas būti pasiųstu.
    Tiesa tos trydos nuo kurios prasidėjo negražus siuntimas vulgarion vieton, o paskui gražus taip ir nežiūrėjau įsiklausydamas į Rokiškio patarimus. Aš sąmoningai bijau pažeisti savo dar matyt nesurambėjusią sąmonę…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: skirtum
      Galit, brangus Skirtum, kritikuoti, ką tik norit -- ir stilių, ir autorių, ir straipsnius, ir dar belenką. Bet sugebėkit ir argumentus sakyt -- tik tada tai ir bus reali kritika, už kurią nieks niekur nepasiųs 🙂
      O negražus ir vulgarus ko papuola siuntimas į kur papuola prasidėjo gerokai anksčiau 🙂

      Reply
      1. Anonymous

        Re: skirtum
        Prisiminiau ką norėjau pridurti bet nepridūriau -- šis kuljtūringas pasiuntimas vulgiaria kryptimis su orkestru savo paradoksine forma primena mano jums anksčiau siūlytą jumorą dėl pagiringos būsenos straipsnio rašymų. Ir dabar man dar labiau keista kodėl tada jis nebuvo priimtas. Arba aš kaip itin reta žioplas ir kažko visiškai nesupratau. Bet tai vėlgi mano problemos.
        Visgi bandydamas patenkinti save aš dar pabandysiu pakritikuoti ką nors kitaip, pasiūlytąja forma, bet kitoje temoje, kuri dar nebus atsibodusi tuo pačiu patreniruosiu ir savo menkus retorikos įgūdžius.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: skirtum
          Jūs, tamsta, brangusis gerbiamasis, kultūringai sakant, ne žioplas, o ieškote poteksčių ten, kur jų nėra nei pėdsako, taigi gaunasi, kad lyg ir pomėgį sliekams išreiškiate tokia įdomia forma, o dar ir sliekams ne visai įprastos prigimties.
          O dar nuolankiai lenkdamas tamstos galvą priešais save, dar norėčiau pridėti, kad retorika -- tai ne menas, o tiktai keistas iškrypimas, kuriuo užsiimti, nagi pripažinkim, juk tuo ir užsiimam.
          Tik jau čia nesupykit už mano nesusilaikymą link nevienaprasmiškų vulgarybių, nes dvasinguminė masturbacija yra tokia dvasinguminė…

          Reply
          1. Anonymous

            Re: skirtum
            Po šitokio dvasingo pasitenkinimo man kyla noras prabilti eilėmis.

            Reply
  9. ginaite

    Tai Viliaus Telio ne finalas, o uvertiūra (kas yra priešingas dalykas). Tiesa, ne pradžia, o pabaiga, taigi uvertiūros finalas, bet ne visos operos finalas.
    O tas tavo „šlykštaus būdo“ afišavimas, žostkas kad ir nesąmonių („išties kartais parašau nesąmones“) gynimas, kitų debilinimas, siuntinėjimas – tai lyg koks ir žaidimas, sportinis azartas? Pavarai taip, o po to smagindamasis tyrinėji reakciją? (Įspūdis iš šono.)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tai berods ir rašiau, kad uvertiūros finalas? 🙂
      Dėl šlykštaus būdo -- taip yra paprasčiau. Esu pakenčiamo būdo, tačiau internete nesiruošiu cackintis -- pernelyg didelis procentas durnių eina, nėra tų filtrų, kurie natūraliai būna gyvenime.
      O dėl nesąmonių, kurias rašau -- pabandyk atrasti tokią, pažiūrėsim 🙂

      Reply
  10. Pingback: Laikas ir blogeriams pagalvoti apie autorių teises « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *