Gigūnai – štai kaip mus vadino :-)

Kadangi pažadėjau paskelbti, jei jau niekas neatspės, kaip dėl H raidės nebuvimo gudai lietuvius pravardžiuodavo, tai ir skelbiu.

Kaip sako, Dzūkijos pakraščiuose, ten, kur buvo etninės lietuviškai ir gudiškai kalbančių žemių ribos, o šalimais būdavo lietuviški ir gudiški kaimai, XIXa. pabaigoje ir XXa. pradžioje gudai lietuvius vadindavo gigūnais – гигуны, гигун.

Tai buvo susiję su lietuvišku nesugebėjimu ištarti H garsą: lietuviai vis jį keisdavo į G. Tuose pakraščių kaimuose buvo gan ryškus kalbų maišymasis, daugelis gudų vartodavo nemažai lietuviškų žodžių, o dzūkai, gyvenę aplink, irgi prisirankiodavo slavizmų. Ir vieni su kitais lengvai išmokdavo susišnekėt, vieni kitus suprasdavo, tačiau akcentas būdavo ryškus: gudai vietoje G vis sakydavo H, o lietuviai vietoje H vis sakydavo G. Tai už tai ir gavo mūsiškiai pavadinimą – gigūnai.

O patys gudai nuo seno mūsiškių vadinami buvo bulbašais. Nes bulvėmis maitindavosi dar atkakliau, nei lietuviai… Nors šiaip jau papročiai buvo nepaprastai panašūs, kaip ir apsirengimas, gal tik krisdavo į akis tuomečiams tyrinėtojams, kad gudai labiau mėgsta žydrą spalvą, kurios lietuviai kažkodėl vengia.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

23 thoughts on “Gigūnai – štai kaip mus vadino :-)

    1. Rokiškis Post author

      O kuo gi tamsta jaučiatės nusivylusiu? Taigi labai artimai taikėt, tik reikėjo pabandyt baltarusiškai -- gudiškai kažką tokio paregzt 🙂

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Matot, čia atrodo toksai atvejis, kai knygutės nepersikėlusios į internetus. O praktiškai visa ta literatūra, kur galima kažką atrasti -- knygutėse.

          Reply
    1. Rokiškis Post author

      Šiaip tai jei rimtai, tai negaliu pasakyti, ar bulbašais išties lietuviai gudus vadindavo, čia šiaip tik pridėjau. Žinau tik dėl tų gigūnų 🙂

      Reply
  1. visuomenės veikėjas

    skaitau, vertinga studija, ypač šiais laikais, kai mes, gigūnai anot bulbašų, gavom tokią neeilinę progą tapti mūsų kaimynų vartais į vakarus. gal jei gerai atliksime šią savo geopolitinę priedermę, ateities kartos mus ims vadinti vartininkais. sėkmės 😉

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia pas juos yra ta chebra, kur panašūs į mūsų sarmatus. Tiktai tiek, kad šimteriopai didesniais mastais tai išaugę.

      Reply
      1. Taškas

        Galas ten žino, kas būtų, jei ne tas batka. Juk Prezidento Šuškevičiaus laikais net ant jų pasų (mėlynų) buvo Vytis, tik kiek kitoks.
        Betgi, nacionalinis judėjimas visada laimi -- anksčiau ar vėliau, bet visada.
        Turėsim dar vieną priešą. Plius prie amžinų rusų ir įprastų lenkų.
        Kremlinai gal jau ieško kokio Gintaro, mokančio supriešinti su latviais. Ras, be abejo 🙁

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jo, čia rimtas dalykas, nes žaidžia jėgos, kurios remiasi priešinimu. Ir vieni naudojasi metodu „skaldyk ir valdyk“, o kiti -- jau kaip pridūrkai pasiduoda tam, ieškodami priešų ištisose tautose.

          Žodžiu, nekas.

          Reply
  2. Vienuolis

    Bulbašais tai kažin ar dėl bulvių labesnio valgymo. Gal būtent dėl būlbų — B tarimo vietoj V. Nors šiuos priebalsius ir lietuviai painioja, bet gal ne taip dažnai, nenuosekliai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia labai geras pastebėjimas. B ir V yra besikeičiantys tarpusavy garsai, tad gali būti, kad panašiai, kaip mus gigūnais, taip ir gudus bulbašais pagal tarimą.

      Labai dėkui, kažkodėl nepagalvojau apie tai. Kaip sakant, čia aš kaip batsiuvys be batų 😀

      Reply
  3. kūkalis (tadas)

    Tegu bus prie vietos ir citata į temą iš rašytinio šaltinio kurį kaip tik paskaitinėjau. Juozo Maceikos knygoje „Lazūnai“, kaip gudų vadinti vietiniai lietuviai. Apie išgundančius (mano minties šuolis-nuokrypa į liaudišką etimologiją gudas -- įgudęs, gudėti-gusti, [budėti-busti], juokauju žinoma, bet koks panašumas [jei toks būtų] su sarmatais ar litvania.org čia -- atsitiktinis sutapimas) lietuvius citata iš knygos (96 psl):
    Atsisakę savo kalbos kaip prastos, „mužikiškos“, imdavo ją niekinti, vadinti „žagūniška“ arba „girgūniška“. Ką tie žodžiai reiškia, turbūt nežinojo nė patys jų kūrėjai, bet vartoti vartojo, o prastas žmogelis „žagūno“ vardo ir pabijojo. Lietuviškai kalbėti ypač pradėjo bijoti jaunimas viešose vietose: turguje arba prie bažnyčios.

    Beje toliau tekste paaiškinama kodėl vietos lietuviai gudėjo (nors pasuose rašydavosi „palskos vieros“ -- paso tautybe suprasdami kaip katalikybę) užuot lenkėję arba rusėję -- gudų kalba buvusi pragmatinis „tarpinis variantas“ tarp rusų ir lenkų kalbų, o kartu tai lengvinęs ir tam tikras fonetinis panašumas tarp gudų ir lietuvių kalbų.

    Reply
  4. Zygis, Gygis

    Gigunas, girgunas, zagunas kazkiek skambesio turi su žygunu.
    Zygunai (nuo zodzio zygis, dar kitaio pasiuntinia) jau labiau suprantama savoka, kaip tik aktuali gudijos krastui.

    Reply
    1. Zygis, Gygis

      Tarp kitko ž su g irgi galimai kaitaliojasi, asimiliuojasi kaip ir su h. Pvz., zasis ir gusis (berods zemaitiska ir rusiska ir angliska -- goose). Reiktu cia idemiau etimologija perzvelgti.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *