Rokiškis Rabinovičius

Kartais verta juk ir po senovę pakapstyti, tiesa? Taigi, štai jums truputį nerišlių kratinių apie tokį Eric Burdon – The Animals veidą ir balsą.

Eric Burdon – vienas iš keisčiausių hiparinės eros veikėjų. Trenktas genijus su keistais vingiais. Iš kažkur atkasęs niekam neįdomų šliagerį „House Of The Rising Sun“, jį perdirbo taip, kad lig šių dienų jis dainuojamas. Eric Burdon suburta grupė, pradžioj buvusi kažkokiu ansambliu išvis net be pavadinimo, gerbėjų greitai buvo apkrikštyta, kaip „The Animals“ – už jų sceninį elgesį. Iš oficialios filmuotos medžiagos ir nepagalvotum, nežinodamas, kas jie per pamišėliai, tiesa?

Na, pažiūrom ir paklausom (labai verta):

Taip taip, čia ne koks išsikalinėjimas, o 1964 oficialusis sceninis įvaizdis. Niekas jų į TV nebūtų leidęs, jei jie būtų bandę atrodyti bent kiek panašiai, kaip ant scenos. Sako, kad Elvis Presley darydavo kiek nepadorius judesius ant scenos, tai dėl to tiktai jo kūno viršutinę dalį terodydavo, bet jau Eric Burdon išsidirbinėdavo esą taip, kad tarpais rodydavo tiktai veidą, o kai jis išsidirbinėt baigdavo ir vėl jį parodydavo pilnu ūgiu, tai kažkaip staiga paaiškėdavo, kad tas visas sagas atsisagstęs ir neaišku, ką ten jis darė… Čia vat 1965 metų koncertinis įrašas dainos, kuri užsivadina „Boom Boom“:

Kažkas ten vis ne taip vyko su tuo Eric Burdon. Gavosi taip, kad jau apie 1965 The Animals nariai nuo jo pabėgo, palikdami tik su būgnininku. Tad teko rinkti į grupę naujus žmones ir užsivadinti jau „The New Animals“, o tada grupės nariai ir vėl greit išsilakstė. Kažkoks bardakas. Bet visvien sėkmingų gabalų buvo. Pvz., „Sky Pilot“, tapęs hiparikų kovos prieš karą Vietname himnu:

Dabar paklausius, atrodo, kad šita antikarinė dainelė – nieko gero. Tiesiog keista, kad jis taip smarkiai išpopuliarėjo, tapęs tikru hipių kovos už taiką himnu. Bet buvo ir žymiai stipresnių gabalų. Kaip pvz., „Monterey“:

Taip ar anaip, tasai Eric Burdon galų gale nusispjovė ir metė viską, sukurdamas visai naują supergrupę War, paremtą grynai hipariškomis-pacifistinėmis idėjomis. Su tais ponas muzikantas tepragrojo gal porą metų, kol šįsyk jau pats nuo pabėgo kažkokio koncertinio turo viduryje. Matyt, gyvuliai nuo Burdono bėgo, o pats Burdonas pabėgo nuo rastamanų. Kiti sako, jog Burdono pabėgimas iš War susijęs su keista istorija, kai dar būdami gana naujais žvaigždėmis, War grojo kartu su Jimi Hendrix, o tas ėmė ir numirė, pasijutęs kažkodėl labai blogai, dar besibaigiant bendram džem-sešinui. Vat kaip jie grojo kartu (atleiskit, garsas yra toks, koks yra, geresnio neradau – galit net neklausyt, kaip sugadintas, bet galit ir pabandyt kažką išgirst, jei labai smalsūs) – „Tobacco Road“, 1970, būtent po šito Jimi Hendrix ir numirė, tai paskutinis jo įrašas (kažkodėl čia prisimenu Janis Joplin, kur irgi iš panašių hipių – dainavo, dainavo ir numirė):

Nors War tikroji šlovė atėjo jau po to, kai iš jų išėjo Burdonas, bet dar ir su juo būdami, jie spėjo pagarsėti savo visai meistriškomis improvizacijomis, pvz., kaip čia – „Love Is All Around“, 1971 (šiaip tai gabalas lievas, bet būtent improvizacija – labai smagi):

Taigi, Eric Burdon pabėgo iš War, bet tie dar ilgai grojo, sukūrę daug įdomių gabalų. Visokių reggae ir funk mėgėjams verta paklausyt, be Burdono tie dar gerokai smagesni pasidarė. O pats Burdonas pabandė kurti solinę karjerą – ir tai jam jau sekėsi geriau. Ir aišku, pradėjo nuo albumo, pavadinto „Guilty“, kuriuo atsiprašinėjo visų, ko papuola. Sako, kad tą albumą per vieną vakarą įrašė, kai pabėgo iš to koncertinio turo su War, porą mėnesių gėrė, o paskui prasiblaivė ir kamuojamas arklių, nutarė išreikšti naujas idėjas. Naujai kartu su Jimmy Witherspoon sukurta grupė buvo pavadinta Tovarish (nuo rus. Товарищ).

Trumpai tariant, pradėjęs nuo gyvulių ir karo, per narkotikus ir alkoholizmą nugrybavo į komunizmą. Tiesa, SSRS komunistams jis buvo per kreivas, tad nepaisant visko buvo ignoruojamas. Visas albumas buvo labai jau nukrypęs į kažkokius džiazus ir bliuzus, bet kita vertus, įtaką kitiems atlikėjams padarė nemenką. Va, gal vienas koks geresnis gabalas – „Once Upon A Time“:

…Ilgainiui jis taip ir liko vis dar gyva praeities žvaigžde, vienu iš tų, kas kūrė Rock muziką – tą, kurią turime dabar. Bet jo jaunystės gabalai buvo žymiai stipresni. Gal todėl pabaigai duosiu dar vieną gabalą iš jo karjeros pradžios – „It’s My Life“ („And I Do What I Want“):