Nuotrauka, deja, nespalvota, tad nesimato, kad uniforma ir kepurė - ryškiai mėlynos, veik žydros indigo spalvos, kaip šviesūs ryškūs džinsai. Tai tonton-makutų apsirengimo spalva.
Rosalie Bosquet, pasaulyje plačiau žinoma, kaip Madame Max Adolphe. Haičio prezidento François Duvalier karšta gerbėja, nusipelniusi jo meilės taip, kad tapo Fort Dimanche rūsių valdove – sako, kad ten vien savo rankomis nužudė virš 1000 žmonių.
Gandai sako, kad pabėgo berods į Kanadą 1986, kur ėmė dirbti aukle (čia, beje, kažkoks nesveikas noras pas daugelį visokių atmatų – vaikus auklėt). O dar gandai sako, kad padvėse, prisigėrusi vaistų 1989.
Prie François Duvalier (plačiau žinomo, kaip Papa Doc) ta Madame Max Adolphe tapo antru asmeniu valstybėje ir faktiškai neformaliu haitietiško saugumo vadu. Taip, Milice de Volontaires de la Sécurité Nationale, plačiau pasaulyje žinomi, kaip Tonton Macoute, buvo vadovaujami būtent šios juokingai atrodančios sutraukos.
Savo neįtikėtinai didelę politinę galią ši boba įgijo po to, kai savo valdomuose Fort Dimanche rūsiuose nukankino tonton makutų kūrėją Clement Barbot – banditą ir teroristą, kurio dėka François Duvalier atėjo į valdžią. Savaime aišku, kad nukankino paties prezidento nurodymu.
Vėliau sukūrė ir moterišką tonton makutų dalinį – Fillette Laleau, kuris žiaurumu dar pranoko ir vyriškus. Bendrai imant, tonton makutai per ketvirtį amžiaus nužudė nuo 60 iki 300 tūkstančių žmonių, tikslus skaičius – nelabai aiškus iki šiol. Žinoma, tai gal ir nėra daug, lyginant su Raudonaisiais Khmerais, tačiau taip ar anaip, sunkiai suvokiama.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Pingback: Ilse Koch jaunystėje « Rokiškis
Galbūt pastebėjote, Rokiški, kad kažkur yra riba, kuomet aukų skaičius pasidaro per didelis suvokti. Savom rankom 1000?.. Užimta dienotvarkė, ble, užimta…
NKVD/OGPU budelis Petr Maggo, per maždaug 10 darbo organuose metų savo rankomis (tiksliau, savo naganu) nužudė nuo 10 iki 20 tūkstančių žmonių. Tai, ko gero, pasaulinis rekordas.
Už nuopelnus tarybų liaudžiai apdovanotas Lenino, Raudonosios žvaigždės ir Raudonosios vėliavos ordinais.
Ir taip, ta riba kažkur yra, bet sunku suvokti, kur. Kažkur ten, kur žmogaus nužudymas ima prarasti savo baisumą, kaip pavienis nusikalstamas aktas, nes tą baisumą ima užgožti košmariškas sistemiškumas.
Pats tas aktyvus domėjimasis sado/mazo jau yra man įtartinas.
Palankiai susiklosčius aplinkybėms…nes niekas nežino kiekviename mūsų slypinčių gaivalų, o ir metalo muzika…
Taip, ponas, tamsta esate aiškioje rizikos grupėje, aš tuo jus užtikrinu šimtu dešimčia procentų.
Pingback: Tonton makutai ir chtoninis teisingumas « Rokiškis