Rosalie Bosquet, Madame Max Adolphe

Nuotrauka, deja, nespalvota, tad nesimato, kad uniforma ir kepurė - ryškiai mėlynos, veik žydros indigo spalvos, kaip šviesūs ryškūs džinsai. Tai tonton-makutų apsirengimo spalva.

Rosalie Bosquet, pasaulyje plačiau žinoma, kaip Madame Max Adolphe. Haičio prezidento François Duvalier karšta gerbėja, nusipelniusi jo meilės taip, kad tapo Fort Dimanche rūsių valdove – sako, kad ten vien savo rankomis nužudė virš 1000 žmonių.

Gandai sako, kad pabėgo berods į Kanadą 1986, kur ėmė dirbti aukle (čia, beje, kažkoks nesveikas noras pas daugelį visokių atmatų – vaikus auklėt). O dar gandai sako, kad padvėse, prisigėrusi vaistų 1989.

Prie François Duvalier (plačiau žinomo, kaip Papa Doc) ta Madame Max Adolphe tapo antru asmeniu valstybėje ir faktiškai neformaliu haitietiško saugumo vadu. Taip, Milice de Volontaires de la Sécurité Nationale, plačiau pasaulyje žinomi, kaip Tonton Macoute, buvo vadovaujami būtent šios juokingai atrodančios sutraukos.

Savo neįtikėtinai didelę politinę galią ši boba įgijo po to, kai savo valdomuose Fort Dimanche rūsiuose nukankino tonton makutų kūrėją Clement Barbot – banditą ir teroristą, kurio dėka François Duvalier atėjo į valdžią. Savaime aišku, kad nukankino paties prezidento nurodymu.

Vėliau sukūrė ir moterišką tonton makutų dalinį – Fillette Laleau, kuris žiaurumu dar pranoko ir vyriškus. Bendrai imant, tonton makutai per ketvirtį amžiaus nužudė nuo 60 iki 300 tūkstančių žmonių, tikslus skaičius – nelabai aiškus iki šiol. Žinoma, tai gal ir nėra daug, lyginant su Raudonaisiais Khmerais, tačiau taip ar anaip, sunkiai suvokiama.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook60Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

6 thoughts on “Rosalie Bosquet, Madame Max Adolphe

  1. Pingback: Ilse Koch jaunystėje « Rokiškis

  2. Leo Lenox

    Galbūt pastebėjote, Rokiški, kad kažkur yra riba, kuomet aukų skaičius pasidaro per didelis suvokti. Savom rankom 1000?.. Užimta dienotvarkė, ble, užimta…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      NKVD/OGPU budelis Petr Maggo, per maždaug 10 darbo organuose metų savo rankomis (tiksliau, savo naganu) nužudė nuo 10 iki 20 tūkstančių žmonių. Tai, ko gero, pasaulinis rekordas.

      Už nuopelnus tarybų liaudžiai apdovanotas Lenino, Raudonosios žvaigždės ir Raudonosios vėliavos ordinais.

      Ir taip, ta riba kažkur yra, bet sunku suvokti, kur. Kažkur ten, kur žmogaus nužudymas ima prarasti savo baisumą, kaip pavienis nusikalstamas aktas, nes tą baisumą ima užgožti košmariškas sistemiškumas.

      Reply
  3. troy

    Pats tas aktyvus domėjimasis sado/mazo jau yra man įtartinas.
    Palankiai susiklosčius aplinkybėms…nes niekas nežino kiekviename mūsų slypinčių gaivalų, o ir metalo muzika…

    Reply
  4. Pingback: Tonton makutai ir chtoninis teisingumas « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *