Turiu omeny, kad PoPo.lt chebra tiesiog šiaip daugėja, ir čia po truputį keliasi realūs unikumai. Baltasis Vaiduoklis pranešė apie tai žinią, o aš ją atkartoju.
Kas yra labai nuostabu ir smagu su blogeriais - kad jie turi savo nuomonę ir visus gali išdėti į šuns dienas įvairiais būdais, atskleisdami netikėčiausius vaizdinių kampus taip, kad maža nepasirodys
Štai pirmasis – bene kiekvienam smegenų turinčiam žmogui seniausiai žinomas Kreivarankis, rašantis netikėtinai suvartytus filosofinius etiudus, nuo kurių kartais ir mane ištinka smegenų paralaksas, nes paskaitau ir imu nesuprasti. Neįtikėtinas žmogus, kurį aplankyti primygtinai rekomenduoju. O jei naudojate tą man nesuprantamą RSS, tai ir užsiprenumeruoti.
O antrasis (kiek suprantu, išties pirmasis, nes Kreivarankis paskui atėjo) – tai Pseudoistorikas, kuris kerta per smegenis irgi ne menkesniais būdais, taip pat visokius paralaksus sukeldamas. Todėl irgi jį rekomenduoju ir lankyti ir subskraibinti.
Trumpai tariant, čia nei kalbos negali būti, kad nepaskaitytumėt šių blogosferos metrų. Jau nekalbant apie tai, kad skirtingai nuo manęs, jie yra kultūringi žmonės.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Klausausi komplimentų švelniai nuraudęs, kukliai nuleidęs akis ir besąlygiškai su viskuo sutikdamas.
Ponas Kreivaranki, jums tai jau tikrai nėra ko raudonuot 🙂 Ne kokia nekalta mergelė juk esate 😀
Gal ir kvailas klausimas, bet man aktualus šiuo metu: kuo popo.lt geriau nei koks wordpress.com?
Čia visokių bajerių nemokamų daugiau. Ten jei nori iškišti nosį aukščiau žolės turi bašliuotis, čia nereikia ir panašu, kad niekada nereiks.
WordPress.com kažko ten neduoda, o be to ant PoPo.lt yra pirmas puslapis su šiokiu tokiu srautu skaitytojų bei kažkokių ten dar navarotų, o ir šiaip chebra linksma, o ne zanūdna.
Ačiū!
Kai atėjo Kreivarankis rašyti, tai jau liudija didelę brandą blogofermai. Sveikinu poną Kreivarankį atvykus.
Andriau,
šiaip stebina ką jūs pas mane tokio randate, būtent jūs. Nes kažkaip mūsų interesų sferos labai skirtingos atrodo. Na bet, aišku, dėkui 😉 Tikiuosi čia pritapsiu.
Andrius tyliai viską stebi. Viską mato ir viską supranta. 🙂
Atsakau, ponas Kreivaranki. Man Tamstos rašymai imponuoja tonu ir sklandžiu minties dėstymu, kuris daugiau rūpinasi skaitytoju, negu pačiu rašančiuoju. Tai ne taip dažnai pasitaiko. Išankstinis teksto suvokimo modeliavimas savo galvoje ir atbulinis ryšys su įsivaizduotu skaitytoju dar rašant, kai dar niekas neperskaitė, man yra meistriškumo požymis.
Interesų sferos gali skirtis, bet kai kokių sutapimų esama. Aš jaunystėje labai svajojau filosofiją mokytis, bet nugalėjo kiti faktoriai, ir viskas baigėsi pirmame-antrame kurse ir anksčiau perskaitytų knygų krūvomis. Hartmano „Estetikoje“ išaiškintas humoro mechanizmas, pavyzdžiui, man ir dabar yra kaip žemėlapis visiems mano rašymams. Man Jūsų narpliojamos temos labai įdomios, bet nesijaučiu galįs komentuoti, todėl sėdžiu tyliai. Tai štai toks atsakymas.
O man išties labiausiai patinka tos dar, rodos, nesunokusios saulėgrąžos tamsiame Nemuno vingio fone.
Kažkas man čia su vizualine atmintim šlubuoja. Priminkit, ponas.
skaitau, kad tamsta, gerb. Rokiški, teisingai čia pasisakėte apie tą popo reiškinį, tik nepaminėjote (savaime suprantama, kodėl) 1 (vienos) bėdos: silpnavaliams, kaip antai aš, tas popo sukelia tokią priklausomybę, kad jokie daktarai čia jau nepadės!
Tai čia gal ir neblogai tai, sakyčiau. Vis geriau, nei alkoholis 😀