Jeigu ieškai tiesos, tai esi tendencingas, vadinasi - melagis. Melo atkartojimas - ne melas, tiesa?
Šiandien FB gavosi tokia trumpa ir labai smagi pasilazdavonė su viena iš nuostabiausių merginų, kokias pažįstu (ale neminėsiu vardų-pavardžių). Ana turi tokį aštrų liežuvį ir taip įpratus neieškot žodžio kišenėj, kad ją ir susitikti baisu – nes užeis kas ir išlazdavos negyvai. Tuo ji ir nuostabi.
Žinoma, taip, tai žurnalistė. Ir lazdavonės gavosi apie žurnalistiką. Žinia jau, kaip rašė ponas Pseudoistorikas, anokia puspročiams kliedesius rašinėjanti pasakų kūrėja, sekanti anokio Česlovo Gedgaudo pėdomis, atvyko Lietuvon su savo dalinai pseudolingvistinės, dalinai šiaip pseudoistorinės kilmės knygutėmis pasiimti kažkokių ten mokslų daktaro titulo iš VPU, kuris čia ypatingai įdomus, jei užkabinsim tą per kelis blogus nuvilnijusią (taip, kad jau ir pats galų nesuseku) mokslo ir mokymų kokybės temą.
Kalbant paprasčiau, diskusija prasidėjo nuo Lietryčio ir BNS/Delfi informacijos palyginimo. Jei Lietrytis taip ir įvardino tą babcią, kaip kažkokią ten pseudomokslus skleidžiančią, tai BNS, o per jį – ir Delfi, paskelbė menamai neutralią žinutę, esą lyg čia įvykis įvyko, kažkokia ten tyrinėtoja, blablabla. Taip, lyg anoji išties kažkokiu mokslu užsiimtų.
Štai tada ana aštrialiežuvė (pavadinkim ją Ž.) ir tėkštelėjo, kad Lietrytis blogai parašė, o BNS/Delfi – gerai. Tiesa, prieš tai išsakius ir savo asmeninę nuomonę (kaip sakiau, mergina intelektu pasižyminti, tad pridūrkavotus šarlatanus identifikuoja aiškiai, šiuo atveju irgi). Va tokia diskusijėlė gavosi:
- R. Rabinovičius: Ponia Ž., o tai nuo kada čia pasidarė blogu lygiu kažkokiu parašyt tiesą, nevyniojant į vatą? Jūs čia, ponia, užmirštate vieną iš esminių žurnalistikos imperatyvų berods.
- Ž.: haha pone Rabinovičiau, turiu įtarimą, kad tyčia mane provokuojate. vienos tiesos nėra, o žurnalistikos pagrindinė misija – būtent tai ir atspindėti 🙂
- R. Rabinovičius: Ponia Ž., ar tamsta norit pasakyti, kad kliedesiai yra lygiaverčiai tiesai?
- Ž.: Jei kažkam tie kliedesiai yra tiesa, tai kodėl ne
- R. Rabinovičius: Ane?
- Ž.: jei aš padaryčiau video reportažą, kuriame stovėčiau McDonalde ir pasakočiau, kaip čia skanu, pakalbindama kokį nors lankytoją entuziastą, ir daugiau nieko nekalbinčiau, tai ponas Rabinovičius greičiausiai pasipiktintų, kad gal jam visai neskanu. tada aš sakyčiau, bet JUK TIESA TA, KAD SKANU.
Sakyčiau, realybė išties reali. Aš žinau, kaip ta mergina dirba reale – ji tikrai yra puiki. Bet FB jos nenumaldomas trolizmo džiaugsmas, išreikštas krūvele šabloniškų bajeriukų, atskleidė vieną iš ryškiausių, daugybę kartų matytų žurnalistikos bėdų: tiesa nerūpi. Informacijos teisingumas nesvarbus. Įvykis įvyko – koks skirtumas, kas ten apie jį bus – svarbu, kad įvykis įvyko. Beje, įvykis įvyko, nes apie jį kažkas pranešė, o jei nepranešė – tai ir neįvyko. Tiesa niekam neįdomi, yra įvykis. Tiesos sakyt negalima, netgi jei ji neabejotina. Galima tik tapti žinios perdavėju.
Išties čia ir dingsta esminis imperatyvas, esantis tikrąja, esmine žurnalistikos varančiąja jėga – nuolatinis tiesos ieškojimas. Alternatyvūs informacijos šaltiniai, faktų patikrinimas, tyrimas – niekam neįdomu. Nes tai tik stabdis, trukdantis perduoti įvykį ir keliantis abejones, ar tik žurnalistas nebandė ieškoti tiesos, ar tik jis neturėjo kokios nors pozicijos?
Kas gaunasi, kai tiesos paieška dingsta? Kodėl telieka belenkokio šlamšto perdavimas iš bet kurio kanalo, nesvarbu, ar iš teisingo, ar iš melagingo? Atleiskit, KPŠ?
Melas sulyginamas su tiesa. Nesvarbu, kad Lietrytis informavo pagal aiškiausius reikalavimus, neutraliai, pakalbindamas specialistą. Tai tiesos paieška, o jos ieškoti negalima. Melas turi vienodas teises gyvuoti, nes juo juk kažkas tiki, vadinasi, melas turi tam teisę. Jis lygiavertis tiesai. Nes juk galima supainioti tiesą su melu, tiesa? Todėl ir tiesos negalima ieškoti. Kad kartais su melu nesupainiotum.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Tiesa… o kas yra tiesa? arba Tiesa yra Viena arba jos visai nera, nes keletos lygiaverciu tiesu juk negali buti, tiesa? 🙂
Taigi, budamas ziniasklaida, gali rinktis, arba esi transliatorius, transliuojantis viena tiesa (tada kyla klausimas kokia ir kieno) arba esi retransliatorius, retransliuojantis visu tiesas. Ir imant pasiutusi tempa ir zurnalistu siekiamybe atspindeti visas puses, bet neturejima laiko gilintis, telieka jiems rinktis retransliatoriaus vaidmeni…
Kas yra žinios? Mes jų negalime sukaupti, tačiau mes galime jų siekti ir jas didinti. Gal mes negalime atrasti tikrosios tiesos, bet mes galime jos nuolat ieškoti. Tai ir yra esmė imperatyvume -- nesvarbu, ar kriterijai yra, svarbu, kad yra siekiamybė.
Tas imperatyvas ir nustato kažkokią ribą: žurnalistas gali klysti, tačiau ieškoti tiesos. O gali neieškoti.
Ir nereikia čia apie tiesų daugybiškumą -- nuomonės ir tiesos yra skirtingi dalykai.
Paskaitykite savo paskutine pastraipa, ten viskas apie tiesos ieskojima, o ne nuomones issakyma ar ziniu ieskojima.
Sakau -- zurnalistui optimalu siais laikais buti retransliatorium.
Patinka ši ištrauka.
Tai vadinasi integralumu, jei vienu žodžiu.
Apie tai gal, „Rokiški“ (Ričardai tiksliau)?
http://www.itpa.lt/LFD/muziejus/Feynman/CargoCult.html
Feynman:
Vakar vakare išgirdau, kad Vesono aliejus nepermerkia maisto. Na, tai tiesa. Tai nėra nesąžininga; bet dalykas, apie kurį dabar kalbu, nėra vien nebuvimo nesąžiningu reikalas; tai yra mokslinio integralumo reikalas, kas yra kitas lygmuo. Faktas, kuriuo reikėtų papildyti tą reklaminį teiginį, yra tas, kad joks aliejus nesumirko maisto, jei palaikysime tam tikrą temperatūrą. Jei taikysime kitą temperatūrą, – jie visi sumirkys, įskaitant Vesono aliejų. Taigi, pateikta tik išvada, o ne faktas, esantis teisingu, ir būtent su šiuo skirtumu turime skaitytis.
Tas tekstas lyg ir truputį apie kitą sritį -- mokslinį požiūrį, bet velniškai artimas savo esme. Nes tai irgi apie tiesos paieškas.
Puiki nuoroda, ponas „Rolandai“ (nežinau tiksliau).
😀
čia į tuos pačius mokslinio žurnalizmo vartus:
http://www.youtube.com/watch?v=LdnZ1l5TxJk
dar yra taip vadinamas „gonzo journalism“ — sunkus atvejis, man atrodo jis ir yra būdingas minėtai Ž., bet tai nereiškia kad melas yra nauja tiesa, tiesiog tiesą sunku išgryninti, ir jeigu problema pataps labai aktuali tai atsiras daugiau nepriklausomų tyrimų — štai todėl šie individai ir plaukioja sau paviršumi perdaug nesukdami sau galvos — tiesiog žvejoja sensacijas.
O filosofiškai „kas yra žinios“ yra atvira epistemologijos problema, žr. justified true belief, Gettier problem.
dar apie melą, meną ir burtus:
http://www.youtube.com/watch?v=jvXqXcVF5S8
(triukai nuobodūs, bet filosofinė pusė įdomi: pvz menas paryškindamas bruožus nukrypsta nuo tiesos, ir galiausiai virtualus melas virsta realybe)
apie virtualumo realybę:
http://www.youtube.com/watch?v=NXi46W51104
Žurnalisto darbas išties itin neįdomus. Bent jau turėtų tokiu būti: pateikti auditorijai faktus tam, kad ji pati galėtų susidaryti savo nuomonę. Aišku, taip yra nebent tobulam pasaulyje -- pas mus gi didžiausieji žurnalistai įsivaizduoja esą dievai, teisėjai, sprendimus priimančios institucijos ir t.t., o realiai visi yra siauro rato įtakos zonoje veikiančių darbdavių pavaldiniai. Pritariu, kad teisybė jiems nerūpi, net atvirkščiai -- kuo daugiau painiavos, tuo geriau išlaikyti savo auditorijos (pinigėlio nešėjų) dėmesį. Pažiūrėkite, kokiomis bangomis vienas kitą gena vadinamieji skandalai -- kol komerciškai apsimoka valkioja, kai nuvalkioja -- meta lauk ir randa kitą „škandalą“.Kam žiniasklaidai tiesa, kai prime time metu rodydami svetimas ašaras iš reklamos tokius pinigėlius krauna?.. Žurnalistės pavyzdys irgi įdomus, nelabai telpa į objektyvumo bei statistikos rėmus. Gal jai pačiai jau sunku atskiri melo ir tiesos sąvokas? Gėbelsas (nors ir buvo šiknius) kažkada pasakė, kad daug kartų pakartotas melas tampa tiesa. Gal nuo kartojimo varžteliai atsisuko? 🙂
Taip, bendru atveju, jei kalbam apie sistemą ar net kai kuriuos leidinius -- tiriamoji žurnalistika praranda prasmingumą, o dezinformavimas tampa pajamų didinimo šaltiniu.
Kuo mažiau skaitytojas susigaudo, tuo jis daugiau skaito, bandydamas susigaudyti, taip?
Tiesa, tai nėra naujas reiškinys. Tas požiūris iš serijos „mums px, mes tik pranešėm“ netgi neišvengiamas: jei jį bandysime riboti, apribosime irr tiesos paieškas.
Trumpai tariant, klausimas -- kaip ir filosofinis, tiesiog apie tai, ar imperatyvas yra.
Ta cipa -- tipiškas Kupra_Nugaraitės Žurnalistikos instituto gaminamos produkcios pavyzdys. Tiesiog ideali papūga, apie kurias ir svajoja korumpuoti žiniasklaidos „magnatai“ Švainauskas ir Tomkė bei PR agentūrų šefai, nes iš vienos pusės, tokios cipos rašo belen ką be mažiausio sąžinės graužimo, iš kitos -- pažodžiui atkartoja, kas joms į tuščią makaulėlę prišikama.
Kiek susidūriau su jos darbu -- viskas ten tvarkoj. Todėl įtariu, kad bent jau nemenka dalim (o gal ir pilnai) tai buvo trololo, o ne reali pozicija.
Tačiau bet kuriuo atveju tai atidengia tą specifinį žurnalistinį diskursą, kurį minit.
Geras rašinėlis. Bet gaila, kad nebuvo (kaip dažnai) įžangos. Daugmaž: „Nelabai šią temą išmanau, bet vis tik pasisakysiu“. O po to pareina tokia tryda, kad tik spėk scrolint. Gal ir gerai, kad dievas pasigailėjo grafomanu ir davė jiems blogus (trololo).
Jūs ponuli, nors ir būdamas smegenų turinčiu, dasiprovokuosit, nes peržvelgiau tamstos ankstesnę komentavimo istoriją -- labai kartojatės. Čiuošit į Goatsę.
Beje, tau „Žurnalistė“ pasiuntė gan aiškų pranešimą: Tiesos sakyti neapsimoka. Bet esi per durnas tą suprasti ir vėl čia pritrydaliojai.
Tiesą sakyti labai apsimoka, ir kuo toliau, tuo labiau. Leidiniai, kuriuose darbuojasi, tokios, atsiprašant, „žurnalistės“, eina, arba eis šaibom, o štai tie, kurie, užuot žaidę švainaustomkės pamėgstus galios žaidimus, ima tiesiog aiškinti, kas iš tiesų vyksta, puikiai laikosi netgi per krizę.
Aš čia vat galvojau ilgiau apie tai, ar tiesą sakyti labai apsimoka. Nesu visgi tikras. Tai gana kompleksinis procesas.
Praktikoje, jei remtumėmės matematine žaidimų teorija, gautųsi, kad kuo daugiau sakančių tiesą, tuo labiau išlošia sakantys netiesą. Kita vertus, kuo daugiau sakančių netiesą, tuo labiau išlošia sakantys tiesą.
Žodžiu, kažkur turi būti tam tikras apsimokėjimo optimumas, bet man toks subjektyvus ir niekuo nepagrindžiamas įspūdis, kad prie jo bendrai Lietuvos žiniasklaida nėra labai priartėjusi.
Kaip autorius, su tiesa įgauni reputaciją, įtaką ir garbę. Gerą reputaciją nesunku susigadinti. Bet turėti nepriekaištingą reputaciją tarp purvinų konkurentų trumpam laike yra energijos švaistymas, o ilgame tokius konkurentus galima suvaryti į bankrotą ir įgyti srities monopolį.
Beje, nihilistai daro maždaug taip: dirba, padaro karjerą, žada, įgyja įtaką, valdžią, o po to šast ir parsiduoda — tuo metu garbė jau nebesvarbi, svarbiau momentinis uždarbis kur mostas yra didelis, ir jie tai vadina politiniais dividendais. Man toks jausmas kad LRytas būtent tą ir padarė: kadaise buvo dienraščių lyderis ir turiniu ir apimtimi, o dabar prilygsta bulvarinei spaudai.
Iš vartotojo gi pusės yra bent jau du režimai: jeigu norima ką nors konstruktyviai nuveikti tai bus vertinama tiesa apie realybę nes nuo to priklauso rezultato sėkmė.
O jeigu norima pailsėti, tai vartotojas bėgs nuo realybės ir rinksis fantaziją pagal savo ištvirkimą: vieni tenkinasi meksikietiškais serialais, kiti Bolivudo dainomis, o tretiems reikia virtualiai išpūstų sensacijų su realiomis asmenybėmis.
čia, pone Xerkse, turėjote omeny leidinį „Žmonės“ ar leidinį „Naujasis Testamentas“. Abu „laikosi“ neblogai per krizę jau -- žiū -- virš 2 000 metų. Ir abu byloja neginčyjamą tiesą. Kurią byloti, be jokios abejonės, apsimoka. Atsipršau už amkstesnės žinutės cinizmą.
Durneli, jei žinotum,kaip per krizė tėžkėsi „Žmonių“ reklamos apintys ir kiek žmonių jie į gatvę išmetėį, niekų nešnektėtum.
„Per krizė“, „tėŽkėsi“… Nu ką as žinau.. Esate labai talentingas ir dievomotinos aBdovanas nenusakomomis įžvalgomis jaunuolis. Ir jaučiu, užsimerkęs nupieštumėte Greimo semiotinį kvadratą, o jei labai susikauptumėte -- gal net hermeneutinį ratą. O gal vis tik pradžioj -- pas logopedą?
LoL, grammar nazi detected 😀
O 5itą tai užsirašau:)))
Užtatai lleidinys Naujasis testamentas tik Vieną išmetė ir dėlei to „reklamos apimtys“ net padidejo. O Rokiškis visiškai teisus -- provokuoti lengviausia ir dėllei to niekam protelio neprisidėjo. Tiesiog norėčiau, kad jis žinotų, jog nedarau tai piktybiškai ir net „slapta“ juo žaviuosi:) Tiesiog gal juodas humoras man pernelyg į kaulus įsigraužęs.
Kažkokia labai žemo lygio čia diskusija, ir daug ant manęs varymo:D
Lrytas, nors ir „objektyviai“ pakalbino specialistą, vis dėlto nuo pat pirmo sakinio įkyriai suponavo savo požiūrį, ir jau kitokį susidaryt kam nors būtų buvę be galo sunku. NAUJIENŲ žurnalistikos esmė -- palikti kuo daugiau erdvės ir nesuponuotų kampų -- ką ir padarė BNS, ir ką galėtų papasakot kad ir REUTERS abėcėliniuose NEWS WRITING kursuose.
Tokiem straipsniam, kaip lryto suponavimo fiesta, yra „komentaro“ arba kitokie column’iniai žanrai.
Jei to suprasti šios žemo lygio diskusijos dalyviai nesugeba, tai teeina jie skaityti respublikos bei visokių ten tų „VAKARO“ laikraščių, kur kainuoja 50 ct 😀
Viso gero, mielieji, mano laikas čia išseko :)))))
Malonioji, BNS nepateikė naujienos. BNS perteikė pseudoistorinių pridūrkų poziciją apie įvykį. Ir skirti naujienas nuo kokios nors grupuotės pozicijos perteikimo -- reiktų.
O LRytas parašė aiškų faktą -- kad tokiomis pseudoistorijomis šventai tiki visokie svaičiojantys fanatikai, kurie rengia savo renginius. Ir surinko faktus. Vat čia yra įvykis su pilna apkrova -- ir ekspertais, ir realiu vaizdu.
Ar dar bandysit teigti, kad tiesos perdavimas yra blogis, o reikia skleisti tai, ką susigalvojo grupelė pamišėlių?
O galima būtų jūsų rašliavą paskaityt?
Man liežuvis neapsiverstų tokį straipnsį kaip lietrytyje pavadint neutraliu. Ekspertų nuomonės ir t.t. yra geri dalykai ir gerai, kad jie parašyti buvo -- taip ir priklauso. Tik tokie pačios žurnalistės įmesti į rašinį sakiniai kaip „Entuziazmas daugelio susirinkusiųjų veiduose priminė ne mokslininkų, o savotiškos religinės sektos susibūrimą“ kiša neutralumui koją. Taip rašyti galima savo bloge arba tam skirtose laikraščių skiltyse (pvz.“Komentarai“), o ne perteikt kaip objektyvų pastebėjimą. Savo kaip žurnalisto nuomonės nuo faktų neskyrimas yra labai prasta žurnalistika.
Be to, ta bobelė buvo pavadinta pseudositorike nepaminint jokių faktų apie jos tikrą išsilavinimą -- jeigu ji jokio ir neturi, tai taip ir parašyt reikėjo, užuot skaitytojui iškart peršant nuomonę, kad ji kokia ten apsimetėlė. Čia pvz tikriausias faktų nutylėjimas.
Malonioji, jei tai būčiau aš rašęs, tai būčiau įvardinęs tuos susirinkusiuosius pridūrkais, oluchais ir dar kokiais nors žodžiais.
Taip kad žinokit, Lietrytis čia gražiai parašė, neutraliai, o žurnalistė perteikė savo subjektyvius įspūdžius, kuriuos ir atskyrė nuo ekspertų nuomonės.
O išsilavinimas tiesiogiai nesuponuoja profesionalumo, tad nuo tos bobelės išsilavinimo kliedesiai nepasidaro nei daugiau, nei mažiau kliedesiais.
Štai šioje diskusijoje ir atsirado protingas žmogus -- Ieva. Širdis džiaugiasi 😀
kaip Krugmanas yra pasakęs: jei Bushas pasakytų kad žemė yra plokščia, -- laikraščiai kitą dieną išeitų su antrašte „Žemės forma -- nuomonės skiriasi“ :).
ir dar pridėjo kad objektyvumas ir even-handedness yra skirtingi dalykai. Ir čia žurnalistai (ir ne tik) dažnai pasimeta.
Čia ir atsiranda visokie norai mokyti kreationizmą (ar kokį kitą debilizmą) kartu su evoliucija. Ar kaip nesenai vienas pusiau mokslinis (ne peer-review savaime suprantama) žurnalas išspausdino globalinio atšalimo neigėjo straipsnį. Klimatologam užklausus kodėl? Atsakė, kad praeitam numeryje buvo „priešingos nuomonės“ straipsnis -- tai norėjo lygybės :).
ps: tfu „atšilimo“ sumaišiau
Jo, ponas, čia labai tiksliai įvardinate. Tai reiškinys, kur puspročių kliedesiai yra prilyginami mokslui, o išdrįsę asilus pavadinti asilais užsipuolami, kaip esą neobjektyvūs ar dar kokie nors. Tolerancijos apraiška?
Yra tokiems asilenams (nesugebantiems suformuluoti) anei jokios minties -- tam tikri multivitaminai.
„Nesvarbu, kad Lietrytis informavo pagal aiškiausius reikalavimus, neutraliai, pakalbindamas specialistą.“
Lietrytis neinformavo neutraliai, jis informavo šališkai. Ką turiu galvoje -- pvz., jeigu pagauna kokį kyšininką, tai paprastai kaip rašoma „neva paėmė iš neva spintelės neva daiktą neva panašų į neva pinigus“. Dabar gi Rosales iš karto buvo išvadinta pseudoistorike (kas, be abejo, yra tiesa). Neutraliai būtų „neva tyrėja“ 😉 Ir tą „neva“ buvo galima išsklaidyti per Bublawsko komentarą. Tuomet, mano požiūriu, būtų idealu. Na, o BNSas nors ir padarė „objektyvų“ reportažą, bet neatliko jo verifikacijos. Jis maždaug prilygo „Vilniuj nusileido skraidanti lėkštė“, bet lėkštę mačiusių taip ir nesurado 🙂
Ponas Maumai, tai tamsta aiškiai pasakykit, kur ten buvo netiesa ir kas tamstai kliūna? Forma? Žodis koks nors netolerantiškas pasitaikė?
Maumazai, tu fantaste-pydeaste!Maldauju, neberasyk. NIEKO !
Tamsta užsipuolėt Xerksą, kad neva anam pas logopedą reikia. Ale pačiam žiūriu visai neprošal irgi būtų pas aną apsilankyt, netepant čia taip neskaniai tuom, kuo pats smirdi. „O gal vis tik pradžioj – pas logopedą?“ Arba išsiblaivyt derėtų pradžiai, prieš veliantis į diskusijas kažkokias, bo labai jau negražiai atrodo, kai pseudointelektualai pradeda drabstytis kažkokiais „asilenais“ ir „fantastais-pyderastais“
bet pistolietas tai puikus. viską pasako:)
Taip, kai pasimaišė, tai irgi pagalvojau, kad kaip tik tinka pailiustravimui, kaip formalus pseudoneutralumas realiai žudo pačią žurnalistiką.
„Jeigu ieškai tiesos, tai esi tendencingas, vadinasi -- melagis“ nesuprantu kaip is tendencingo isplaukia melagis, senus jusu irasus skaiciau ir uzkliuvo, dekui uz paaiskinima
Taigi labai paprasta: jei esi tendencingas -- reiškia iškraipai tiesą, kitaip tariant, meluoji gebelsišku būdu 🙂
tiesa iskraipyt gali tik nebudamas tendencingu jos atzvilgiu ar as jau pasiklydau?
Čia žiūrint pagal kieno logiką žiūrėsim ir kaip. Pagal kai kurių žurnalistų logiką -- tai jei ieškai tiesos, tai reiškia, kad ją iškraipai, nes tiesa lygiavertė melui. Viskas labai paprasta, ar ne? 🙂
na, tada as nesuprantu tu zurnalistu logikos ir nesupratau jusu ironijos, taip?