Kad jau ponas Kleckas Buržujus rašo savo penktadienio internetus, o didžiausius šedevrus ima ir suignoruoja, nes tai jo nuomonė, tai aš jums duosiu sekmadienio internetų, nuo kurių jūs apspangsit. Ne, čia bus nedaug, vos keli daiktai. Bet visai kitokiam stiliuj. Užtat ir suignoruoti – nes tasai ponas sprendžia pagal save, o kiti – pagal save.
Ponas Jay RSoul pasidalino šitu jo pieštu komiksu, kuris yra apie Grumpy Cat. Jis yra puikus ir apie lietuvius.
Grumpy Cat - tai lietuviškas katinas, kadangi jis toks lietuviškas
Čia aš jums pasakysiu, kad tai yra visiškai šimtaprocentinė tiesa, nes taip ir yra: iš ko pažinsi tradicinį seno raugo lietuvį? Ogi iš to, kad labai nelaimingas ir nesišypso, o jo mylimiausia TV laida – tai kokia nors legendarinė „Paverkime kartu“ ar „Svetimo skausmo nebūna“. Nes visiems norisi paverkti, o svetimas skausmas yra savas, kadangi dar daugiau galima paverkti apie tai, kaip viskas blogai.
Ryklio nasrų mechanika
Rykliai ne šiaip sau grobuonys. Nasrai jų yra labai įdomiai sudaryti, tokie, kad nei neįtartum. Aš vat ilgai galvojau, kodėl normalios plėšrios žuvys turi nasrus snukio priekyje, o rykliai – apačioje. Pasirodo, tie nasrai apačioje yra tam, kad būtų vietos tokiam labai įdomiam nasrų mechanizmui. Pasižiūrėkite, suprasit. Filmuke – kažkoks mažas rykliukas nutaria įkąst kažkokiam narui į ranką.
O dabar pratęskime kitais visokiais dalykais.
Vėtra Trinkūnaitė gieda gražiausią giesmę, kurioje garbinama Rūta Meilutytė
Štai jums tikroji lietuviškumo dvasia – džiaugsmo giesmė, skambanti nelyg laidotuvių rauda, nes tokios yra tikrosios lietuviškos tradicijos. Tai yra tikrasai dvasingumas, plaukiantis iš lietuviškų širdžių gelmės, tai yra tasai baisumas, kurį išgirdęs, negali atgirst. Tai taip kerta per smegenis, kad paskui viskas jau beviltiška. Tai tokia daina, kad ją išgirdęs, supranti visą lietuviškąją esatį.
Taip, tai jau žvaigždė – Vėtra Trinkūnaitė, su savo naująja Rūtai Meilutytei skirta daina „Oi Rūta, Rūta, nuplaukei šimtą metrų su krūtine“:
Japoniškas kino menas: Robo Geisha
Ir pabaigai – ilgesnis daiktas. Tai pats durniausias filmas, kokį esu matęs – japoniškas kino šedevras „Robo Geisha“. Iš šiknų išlendančiais kardais besikaunančios biorobotės, robotinės matrioškės, transformeriai, rūgštinis pienas čiurškiamas iš papų, šikniniai surikenai, geišos visokios, kraujų fontanais trykštantys pastatai ir taip toliau. Jūs turite tai pamatyti, nes irgi negalėsite atmatyti.
Labai rekomenduoju šitą filmą kokiam nors vakarėliui su draugais: siužetas nesvarbus, užtat kliedesio yra tiek, kad visiems bus labai linksma, nes aš jums pažadu, kad šitas filmas yra neprilygstamas. Tentaklių ir kitų nepadorių scenų kaip ir nėra, tad tinkamas praktiškai visoms auditorijoms. Jei neskaitysim to, kad kraujo daug.
Tarp kitko, negalvokite, kad tai labai jau briedas. Tuose japoniškuose filmuose yra labai daug simbolizmo – kai kurias durnas scenas reikia suvokti, kaip paveldėjimą iš japonų teatro. Ten daug kur nesvarbus realizmas, o svabu, ką norima pasakyti. O šiaip tai visgi taip, tai briedas. Bet ir daug geresniuose, aukštesnio lygio japoniškuose filmuose galite atrasti papų žudikų ir t.t..
Tai tiek šiam ramiam vakarui jums. Labai tikiuosi, kad pajusite džiaugsmo kibirkštėlę, tai pamatę.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Šiaip įdomu -- o kiek laiko tu leidi sau parsinti komiksą?
Ko tamsta nesupratote jame, kad tamstai toksai klausimas kilo?
Aha, komiksas tai topinis. O Japonų šedevras tai baisuokliškas. Kažkur internetuose užrodė berods tas pats buržujus ar tai kažkas kitas buvau radęs top 10 japoniškų WTF filmų, tai pasistengiau keletą pažiūrėti.
Pirmoje vietoje ten toks „Iron man“ -- nedažiūrėjau viso, nes neiškenčiau. Nors simbolizmo galima buvo ir ten įžvelgti.
Iron Man -- tai labai jau menas, jei nepainioju. Tą sunku žiūrėti.
Dėkui, kad viešinat mano peizaliones 🙂
Šitas tamstos komiksas yra puikus, jo negalima neviešinti 😀
Tai kad šita peizalionė ohoho kaip pasklido po internetą. Ir netgi išversta į rusų ir lietuvių kalbas. Delfi skiltyje „kadis“ yra įdėta, lietuviškai.
Beje, kažkas sugebėjo net tokį tekstą į lietuvių kalbą išversti šūdinai.
Ponas Jrs0ul matyt turėtų pagalvoti apie pasaulinę karjerą 😀
„džiugėsiai“, galėtų būt epitetu su neigiamu atspalviu pibūdinančiu visą nelietuvių aibę. 🙂 lietuviai jau pirmi pagal savižudybes pasaulyje, ankščiau, lyg tik tarp stiprių lyderių būdavo. šiaip, tas lietuvių niūrumas nėra naujausiųjų laikų atributas ir žymiai ankščiau keliautojai įvardijo niūrumą kaip lietvių specifiškumą, gal kiek ir stereotipiškai, bet yra kaip yra -- lietuviai linkę į kažkokias neurozes
Berods Kanarų salose buvo tokia tautelė, kuri nuo depresijų ir savižudybių išmirė visa. Labai įdomus atvejis.
čia aiškų pusiau juokais, bet reiktų kokia kultūrinę studija atlikt su įvairių kalbų sintetiškumu ar analitiškumu ir paieškot koreliacijos su savižudybių statistika. aišku, kalba jau savaime prieštaringa, dėl mąstymo prieštaringumo irba atvirkščiai=absurdas, pažinimo disonansas ir iš to kylančios pasekmės
Buvo šiaip jau bandymų siet kalbas su kultūriniais faktoriais. Bet sudėtinga tai. Tačiau mintis pabandyti susieti su objektyviom statistikom -- nebloga. Tik yra ir kitas niuansas -- sintetiškumas ar analitiškumas nėra skaitiškai lengvai įvertinami.
Kažkada bandžiau žiūrėti filmą „Kino bandymai“ http://www.imdb.com/title/tt0235198/ -- berods per Snobo kiną. Tai belieka tik pacituoti pipediją -- „Japonija pilna keisto šūdo.“ 🙂
Ryšium su pirmu čia paminėtu paveixlu atkreipsiu dėmesį į mūsų kaimynus: http://wumocomicstrip.com/strip/2009/09/15/