Vilniaus Viešojo transporto privatizavimas

Ikarus autobusas

Kaip sovietmečiu, taip ir dabar, privatūs vežėjai draudžiami. Kas ten kalbėjo apie Artūro Zuoko verslumą? Man šitas verslumas teprimena nesakysiu jums, ką. Atsimenate, iš kokių laikų šie autobusai?

Jau per spaudą nuskambėjo triukšmas apie tai, kad Vilniaus savivaldybė ruošiasi uždrausti visą krūvą populiariausių mikroautobusų maršrutų. Aišku, formaliai jie tai įvardina, kaip kažkokį maršrutų peržiūrėjimą, kad esą jie nedubliuotų kitų maršrutų, bet realiai mes juk puikiai suprantame, kas vyksta: keleivius mieste pervežantys maršrutiniai mikroautobusai šiuo sprendimu yra tiesiog uždraudžiami ir viskas. Jų nebelieka, jie panaikinami.

Tarp uždraudžiamųjų – ne šiaip kokie nors, o visiems žinomi 1, 2, 4, 5, 62 ir 71, kitaip tariant, būtent tie, kurie yra būtiniausi žmonėms. Tačiau nebūna dūmų be ugnies, todėl pirma, prieš kalbėdami apie valdžiažmogių bukumą, turėtume paklausti, kokios tikrosios priežastys. Pasiaiškinkim, kodėl kažkam gali prireikti daryti tokias lyg ir nesąmones. Paspėliokim ir paanalizuokim, taip sakant.

Akivaizdu, kad Vilniaus Autobusai (dabar – jau įmonė „Vilniaus Viešasis transportas“) yra nuostolingi. Kodėl nuostolingi – irgi akivaizdu: jie absoliučiai nemoka tvarkytis su išlaidomis ir pajamomis, yra neorientuoti į klientą, jų pinigai nuteka į trečiąsias šalis, negana to, galime įtarti ir apie kažkokius šešėlinius dalykus, susijusius su klaikiai brangių autobusų pirkimu ir pan. (visad kyla klausimas, kodėl privatūs autobusai neša pelną, o valdiški – nuostolius? Tik nepasakokit man vėjų apie baisiai nuostolingus maršrutus ir zuikius autobusuose). O ir bendrai, matome puikius požymius, kad nuo sovietmečio veikiančios valdiškos įmonės ir šiais laikais dirba panašiai, kaip sovietmečiu.

Todėl Vilniaus Autobusai yra nuolatinis nuostolių šaltinis, kiaura skylė, į kurią tik krenta ir krenta pinigai. Tačiau šitai būtų išsprendžiama normaliais būdais – ne naikinant efektyvų privatų sektorių (kaip prie komunistinio režimo), o tiesiog realistiškai optimizuojant maršrutų laikus, išlaidų taškus, šalinant nesąmones, parenkant tinkamo dydžio autobusus ir t.t.. Faktiškai taip pat dirbantys privatūs vežėjai tai daro puikiai. Galim prisiminti, kad paskutinis mikroautobusų kainų didinimas buvo prievartinis: nuo 2 iki 3 litų kainos padidėjo ne vežėjų, o savivaldybės reikalavimu, tuo tarpu vežėjai dar ir protestavo. Taip taip, už tai, kad mikrobusas kainuoja daugiau, nei smirdantis miesto autobusas, galite padėkoti valdžiažmogiams – tai jų prievarta įvestas sprendimas.

Vilniaus Viešasis transportas – dirbtinai kuriamas monopolistas

Nuotaka ir senas autobusas

Vilniečiai - kaip per prievartą apvesdinta nuotaka, kuri visiškai nenori šios santuokos, bet jau žino, kad tuojau ateis povestuvinė naktis ir kas tada bus. Jūs, skaitydami šį straipsnį, irgi žinote, kaip jus santykiaus. Ir to neišvengsite, net jei turit nuosavą mašiną.

Naujas savivaldybės sprendimas dėl mikroautobusų totalinio uždraudimo – tai ne šiaip koks nors priverstinis kainų didinimas, o realus bandymas monopolizuoti rinką, sunaikinant tuos, kas yra nepriklausomi ir efektyvūs. Tai leidžia daryti išvadą, kad ne šiaip bandoma pataisyti Vilniaus Autobusų parko prastą padėtį, o kad bandoma išnaikinti konkurentus. Ta monopolinė situacija dar labiau sustiprės dėka to, kad savivaldybė prieš kelis mėnesius nusprendė Vilniaus Autobusų parką apjungti su Vilniaus Troleibusų parku į vieną įmonę. Beje, įmonė yra UAB, todėl tvarkytis galima joje praktiškai nesivaržant – jos nekontroliuoja nei įstatymai, keliantys reikalavimus valstybinėms įmonėms, nei įstatymai, reikalaujantys akcinėms bendrovėms būdingo griežto atskaitomumo.

Tokie monopolinę situaciją keliantys veiksmai, kaip kad šis sprendimas uždrausti mikroautobusus, yra daromi tada, kai norima įmonę parduoti, suteikiant pirkėjui maksimalų ir užtikrintą pelningumą. Taip, tai yra labai rimtas požymis, leidžiantis spėti, kad Vilniaus Viešasis transportas yra rengiamas privatizavimui. Po privatizacijos įmonė gauna išskirtines sąlygas ir jai nereikia bijoti efektyviai dirbančių konkurentų. Kainas įmonė gali padidinti praktiškai be apribojimų, nesirūpindama savo realiu efektyvumu.

Scenarijai galimi du: viena vertus, jei įmonė ruošiama parduoti savam pirkėjui, ji parduodama itin pigiai, nuostolingai, tačiau pirkėjas gauna ypatingai geras sąlygas, dėl kurių greitai pasitvarko ir gauna milžiniškus pelnus. Tokio pardavimo tikimybę rodo faktas, kad Vilniaus Autobusų parkas dirba klaikiai neoptimaliai (taip, lyg būtų tyčia davestas iki tragedijos), keleiviams tarp dviejų taškų reikia važiuoti su dviem ar trim persėdimais, net jei tai yra ganėtinai nenutolusios vietos. Paliekant tragiškai neoptimalius maršrutus, užtikrinamas įmonės nuostolingumas ir tuo pačiu užtikrinama, kad įmonės pardavimo kaina bus nepaprastai maža (galimas variantas – pardavimas už 1 simbolinį litą). Perėmus įmonę naujam savininkui, įmonė staigiai patvarkoma ir pelnas gaunamas itin didelis, prie ko prisideda dar ir išskirtinės monopolinės sąlygos, susidariusios, dėl savivaldybės veiksmų bankrutavus privačioms bendrovėms.

Antra vertus, jei scenarijus yra orientuotas į pardavimą išoriniam (ne savam) pirkėjui, tada prieš pardavimą vykdomi šiokie tokie optimizacijos veiksmai, kad įmonė būtų pervesta į pelningumą, o monopolinė situacija sukeliama tam, kad padidinta būtų pardavimo kaina. Prieš šį scenarijų kalba faktas, kad kokių nors realių Vilniaus Autobusų parko optimizavimo veiksmų, kurie turėtų būti daromi, prieš parduodant, nematome.

Visiškai nesuderinamas infrastruktūras turinčios autobusų ir troleibusų įmonės apjungiamos į vieną, kurios vienintelis privalumas – tai, kad tarp šių dviejų įmonių nelieka galimybės konkurencijai, t.y., gaunama įmonė, artima monopolijai. Tačiau tas veiksmas nėra gerinantis įmonių procesus, o tik didinantis tų įmonių svorį. Abiejų įmonių apjungimas, kaip galime pastebėti – tai veiksmas, kuris yra atvirai sinergiškas tam pačiam mikroautobusų uždraudimui.

Vilniaus Viešojo transporto privatizacija: kentės visi, kas papuola

Sovietinis autobusas

Pagal savivaldybės vaizdinius, galimai kažkada gausime štai tokius autobusus Vilniuje. Į bilietėlio kainą bus įskaičiuojamas ir pasinaudojimas tualetu, kurio funkcijas miesto transportas chroniams atlieka ir dabar.

Kokios bus pasekmės, jei UAB Vilniaus Viešasis transportas bus privatizuotas? Akivaizdžios kelios, bent jau man jos matosi visai aiškiai:

  1. Visų pirma, bus staigus darbuotojų skaičiaus mažinimas, nes staigiai optimizavus maršrutus, vienam vairuotojui tenkančių keleivių skaičius padidės labai smarkiai. Vairuotojai bus atleidžiami.
  2. Antra vertus, kadangi atsiras monopolinė situacija, o taip pat bedarbiais taps didelis būrys privatiems vežėjams dirbusių vairuotojų, bus karpomi atlyginimai. Nes vairuotojai neturės ko pasirinkti. Dirbk dvigubai pigiau arba eik iš darbo.
  3. Trečia vertus, bus drastiškai keliamos bilietų kainos, nes konkurencijos tarp miesto vežėjų iš principo neliks nei kvapo. Ir tas kainas kels taip pat nevaržomai, kaip dabar įveda kažkokius abonentinius mokesčius už kažkokią išsigalvotą skaitliukų esą priežiūrą.
  4. Ketvirta vertus, susisiekimo situacija dar labiau pablogės, nes monopolininkai savo paslaugas optimizuoja ne pagal pardavimų maksimizavimą ir kainų minimizavimą, o pagal bendrų savikainų minimizavimus, esant maksimaliai kainai ir verčiant klientą pirkti paslaugas kuo daugiau kartų. Žmoniškai šnekant, maršrutų mažės, susisiekimas prastės, o kainos kils.
  5. Penkta vertus, dar labiau kritus susisiekimo kokybei, gausime dar didesnį privačių automobilių kiekį, o tuo pačiu – ir dar didesnius kamščius Vilniaus gatvėse. Ir žinoma, kad dar mažiau stovėjimo vietų miesto centre. Kaip galima to pasekmė – dar ir papildomi transporto judėjimo apribojimai mieste. Tam kad žmonės labiau važinėtų UAB Vilniaus Viešasis transportas autobusais.

Trumpai tariant, dėl privatizacijos nukentės visi – ir Vilniaus Viešojo transporto darbuotojai, ir privatūs vežėjai, ir vienų bei kitų keleiviai, ir išvis bet kas, kas tik važinėja Vilniuje kad ir nuosavu transportu. Vieninteliai, kas išloš bus tie, kas susiprivatizuos tą įmonę. Ir ta įmonė bus monopolistas, kuris dar papildomai gaus finansavimą iš visų vilniečių kišenės (tiesą sakant, jau ir dabar ta sovietinė kontora yra visų vilniečių tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojama).

Iš viso to lieka klausimas, kas visgi norėtų privatizuoti Vilniaus Autobusų parką? Galimi variantai – kokia nors užsienio įmonė, gal būt, kažkas iš paties Autobusų parko veikėjų, gal būt – kažkokia labai didelė ir seniai žinoma įmonė, susijusi su gerai žinomais Vilniaus komunalinių paslaugų teikėjais, gal būt – kita neblogai žinoma įmonė, kuri finansiškai susijusi su UAB Vilniaus Viešasis transportas, o gal būt – dar kažkas. Nežinau, čia aš galiu tik spėlioti. Visgi asmeniškai man įtikėtinas yra pirmas scenarijus, kuris leidžia spėti apie kažkokius netoli esančius, savus pirkėjus, tad galime numanyti, kas ten ir kaip.

Ką išties reiktų daryti, kad būtų naudos visiems? Elementaru: kadangi Vilniaus Viešasis transportas yra nuostolinga įmonė (ir nuostoliai pas juos praktiškai per visus galus eina), o privačios tuo užsiimančios bendrovės paslaugas teikia daug pigiau ir efektyviau, reikia mažinti valstybinį transportą, jį keičiant privačiu. Kitaip tariant, būtent leisti važinėti privatiems vežėjams visais maršrutais, kokie tik yra, keliant sąlyga, kad jie įdarbins Vilniaus Autobusų parko darbuotojus. Mažinant valstybinės įmonės teikiamų paslaugų apimtis, mažės ir nuostoliai, kuriuos patiria savivaldybė. Ir visiems gyventojams bus geriau. Tačiau aš spėju, kad kažkam galimai yra kažkokių kitokių interesų, kaip manote?

Vėlgi, pastebėsiu, kad tokie drastiški pokyčiai Vilniuje prasidėjo po to, kai į valdžią atėjo Artūras Zuokas. Čia ir keisti šiluminiai bajeriai, ir mikroautobusų naikinimas, ir kažkokie išvis nesąmoningi skaitliukų mokesčiai, ir finansavimas Rubicon priklausančios šiukšlių rūšiavimo gamyklos statybai, ir t.t.. Ponas Artūrai Zuokai, tai kaip, ar jau apšilote kojas savivaldybėje, ėmėte sprendimus daryti?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

85 thoughts on “Vilniaus Viešojo transporto privatizavimas

  1. pliumbum

    Rokiški, o negali būti čia jau priešrinkiminiai žaidimai? Gi labai senas bajeris yra prastumti kokį nors kreivą nepopuliarų sprendimą, tik svarbu taip, kad atrodytų lyg nuasmeninta veikla, po to tą sprendimą atšaukti ir visiems šaukiant „Valio“ eiti į rinkimus. Manau, galimas ir toks variantas. Tie patys mikriukai kažkada taip jau kentėjo, kai buvo staiga pabranginti iki 4 lt, o po to netikėtai ėmė ir vėl atpigo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Iki rinkimų pakankamai toli dar, o šitas sprendimas yra pernelyg idiotiškas rinkiminės komunikacijos požiūriu. Negana to, Artūras Zuokas yra pernelyg gudrus žmogus, kad tokiais nesąmoningais metodais bandytų reklamuotis: net jei bus paskelbta, kad čia ne jo sugalvota ir kad jis tą bezpridielą nutraukė, visvien liks klausimas apie tai, kad jis nesugeba susitvarkyti savivaldybėje.

      Reply
      1. pliumbum

        Iki rinkimų lygiai metai, Zuokas kaip tik ką tik pareiškė, kad jo chebra eis. Tai, kad dar gana toli, kaip tik paranku. Reikia gi žmonėms duoti pagyventi blogai, kad po to staigiai padarius vėl gerai labiau tai įvertintų 🙂 O rinkėjai, kad ir kaip ten besakytum, yra durni ir linkę užmiršti, kas ką prieš metus padarė (Kubiliaus atvejis čia išimtis). O rinkiminės komunikacijos sprendimų esu tikrai matęs ir dar kvailesnių. Na aišku tavo teorija yra labiau pagrįsta, bet tiesiog bandau pažiūrėti alternatyviai, kas čia slepiasi po šituo sprendimu 🙂

        Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl galutinio sprendimo, kad jis esą nepriimtas -- tai man labai įdomu, kodėl tada atsiranda informavimai apie tai, kad tokių ir tokių maršrutų nebus.

      Reply
  2. Dainius Urbanavičius

    mielas Rokiški, privartėte ne silpniau nei koks Černiauskas iš Delfio. Mylėti zuoko nebūtina, bet lygiai taip pat nebūtina kurti sąmokslo teorijų iš kiekvieno pirstelėjimo. Kadangi esu priverstas domėtis savivaldybės reikalais, tai esu priverstas lygiai taip pat pačio paklausti -- ką siūlote kaip alternatyvą viešajam transportui? Aš tai siūlau viską staigiai suefektyvinti -- paleisti visą miesto transportą mikriukų rėžimu, t.y. tik per piką. Reikės daug mažiau vairuotojų, autobusų/troleibusų, kuro, o ir pajamos bus didelės ir stabilios.

    Beje -- mikruškės labai efektyviai veiklą vykdo dar ir todėl, kad nemažai pajamų plaukia šalia kasos aparato.

    Ai ir dar įdomu pasidarė -- kokie ten tie zuoko „keisti šiluminiai bajeriai“?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Keisti šiluminiai bajeriai yra jau nuo seno, ponas. Tie keisti šiluminiai bajeriai vadinasi „Vilniaus Energija“, kuri nuostabiu būdu turi kuro sąnaudas kilovatui vienas iš didžiausių Lietuvoje, nors šilumą naudoja antrinę, iš elektrinės.

      O dėl esą sąmokslo teorijų, tai vat tamsta man paaiškinkite, kodėl yra daromi sprendimai, dėl kurių auginama ir monopolines teises gauna neadekvačiai nuostolinga įmonė, o dar ir taip, kad jos klientams (kurie ir taip yra priverstiniai) būtų dar blogiau. Vat kai šitą briedą man paaiškinsit sveiko proto argumentais, tada galima bus kalbėti.

      O dėl mikruškių esą plaukimo šalia kasos aparato, tai tamstai reikia nors kartą pamatyti, kaip mikrobuso vairuotojas, nepadalinęs talonėlių, maršruto pabaigoje paleidžia šimto talonėlių spausdinimą -- nes jo paties įmonė reikalauja atskaitingumo per tą patį aparatą. Vat tada gal tamstai staiga dašils, kad mikriukų pajamos neplaukia šalia aparato, o tiesiog vairuotojai kartais nesąmones daro.

      Galų gale, dėl to, ką aš siūlau viešąjam transportui -- berods rašiau, tiesa? Padalinti maršrutus privačioms įmonėms, o valstybinę kontorėlę mažinti -- tai elementaru.

      Įmonė, kuri dirba į nuostolius per visus galus, turi būti ne plečiama ir jau juolab neturi būti jai kuriamos monopolinės sąlygos, nes tai, atleiskit, net ir durnam aišku, kad tokius dalykus daryti gali nebent idiotai, o Zuoko idiotu aš nelaikau. Sveiko proto sprendimas -- perduoti viską verslui ir minimizuoti.

      Ir jei daroma priešingai -- aš suprantu taip, kad čia yra tam priežasčių. Ir tamstos tuščiažodžiavimas tų priežasčių nepaaiškina, ponas Urbanavičiau.

      Reply
      1. yessuz

        tokio dalyko kaip „antrinė šiluma“ nebūna. čia kaip ir su terminu „viršpelnis“ kuris iš esmės, kaip toks -- nu nebūna pas pelno siekiančias organizacijas.

        su šiluma vilniuje yra taip:
        Katilas gali gaminti šilumą ir nesukdamas turbinos. o vat turbina be katilo -- niekaip.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia žinot, ponuli, kaip pavadinsim, taip ir nepagadinsim, nes visvien suprantam, apie ką čia šnekam: antrinė šiluma -- kaip ir viršpelnis. Jei už šilumą jau apmokėta per elektrą, o ji parduodama antrą kartą -- tai jau ir antrinė gaunasi. O jei leidžiamas pelnas nustatytas reguliatoriaus, tačiau per kažkur gaunamas didesnis -- tai jau ir viršpelnis gaunasi. Čia viskas paprasta su tais žodžiais 🙂

          Reply
          1. yessuz

            Už šilumą per elektrą nemoki, nes elektrinė gali dirbti ir kondensaciniu režimu.

            Yra labai paprastai:
            Tam kad pagaminti Šilumą, reikia deginti. Jei nedeginsi, šilumos juk negausi. Už šią šilumą mokama.

            Elektra parduodama rinkoje. Už tuo metu esamą rinkos kainą, kuri, paskutiniu metu sukasi apie 15 ct / kwh.
            Jei žiūrėti siaurai, tiekti tik elektrą būtų nuostolinga (kondensacinis režimas), kadangi savikaina gaunasi didesnė nei kaina rinkoje. Tokiu būdu, už šilumą gaunami pinigai dengia dalį elektros savikainos.
            Todėl aklai teigti kad už šiluma ateina iš „elektrinės“ yra nesąmonė.

            Pakartosiu dar kartą: kad gauti elektros, reikia pagaminti šilumą, o už ją turi būti apmokama.
            Skirtumas yra tas, kad jei elektros neparduotų (taip iš dalies dengdami šilumos savikainą), šiluma kainuotų brangiau.

            Aišku, smagu yra rėkti kad va tie ar anie blogi, bet… kad ne visada taip yra 🙂

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponas, tas tai puikiai ir savaime aišku, kad elektra ten brangesnė. Problema yra tokia: elektros ir šilumos kombinacija duoda kardinaliai efektyvesnį kuro panaudojimą. T.y., jei atimsim iš sunaudoto kuro elektrą, tai gausim labai pigią šilumą. Tas yra akivaizdu be jokių išvedžiojimų.

              Tačiau ir Vilniuje, ir Kaune yra bene didžiausia kuro kainos sudedamoji šildyme. Tai yra realybė, ponas. Ir visokie muilinimai čia nepadės.

              Reply
  3. Jurkis

    Pasak to pačio parko, zuikių pagaunama per metus už 3 mln lt, antra tiek ar net daugiau -- nepagaunama. Taip kad nemanau, kad zuikiai neturi įtakos.
    Kita vertus, savo akimis girdėjau, kaip autobuso vairuotojas draugeliui (tas buvo vairuotojo kabinete) gyrėsi, kad gauna apie 5000 (į rankas, berods) ir nereikia remontuoti pačiam. Taip kad taupyti yra kur…
    O apie mikriukų verslo pelningumą tai ką aš žinau… kai pagalvoji, kiek anie nepriplėšo bilietukų, o susideda į kišenių, tai plaukai stojasi…. Nebent jų nesumokėti mokesčiai mažesnis nuostolis nei neūkiška parko veikla :).
    Nors šitą „akciją“ supratu vienareikšmiškai -- konkurentų naknimas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Mikrobusų vairuotojai irgi uždirba visai padoriai. Ir šiaip jau čia ne vairuotojai yra kritinis išlaidų taškas: jei tarsim, kad autobuso vairuotojas per važiavimą į vieną galą perveža 200 keleivių, o važiavimų padaro 25*2 per dieną, tai gausime 10000 keleivių per dieną, 200000 per vairuotojo darbo mėnesį. Tai sudarys ~400000 litų apyvartos, skaičiuojant po 2 litus bilietui. Net lyginant su kelis kartus mažesniu skaičiumi, atlyginimo dalis gautųsi labai menka. Nuostoliai eina per kitus galus.

      Dėl tų zuikių -- viena vertus, klausimas, ar tie 3 milijonai per metus -- tai baudos, surinktos iš zuikių, ar visgi bilietukai. Ir kadangi, kiek pačiam kadais teko girdėti, tai baudos, tai vat ir padalinkim iš kiek ten kartų bauda už bilietuką didesnė? O tada dar padalinkim iš 12, kad gautume skaičių, kurį galime lyginti su kontrolierių atlyginimais. Ir ar tik nepaaiškės staiga, kad kontrolierių atlyginimams, busikams ir pan. išleidžiama kelis kartus daugiau, nei prarandama ant zuikių nepirktų bilietėlių?

      O tada dar prisiminkim pasakojimus apie tai, kaip keleivis įlipa, perka talonėlį iš vairuotojo, per tą laiką atbėga kontrolė ir nutempia kažkur jį, kaip esą zuikį. Taip kad čia dabar vat tas spekuliacijas zuikiais ir baikim.

      Dabar dėl mikrobusų:

      Kiek aukščiau rašiau ponui Urbanavičiui apie tuos nepriplėšomus bilietukus: pačios įmonės reikalauja iš vairuotojų atskaitingumo dėl pervežtų keleivių skaičiaus, o neišdavus keleiviui bilietuko, skaito, kad vairuotojas pinigus pavogė į savo kišenę. Taip kad įmonės visais būdais stengiasi realiai, kad vairuotojai bilietukų priplėšytų ir pridalintų.

      Esu ne sykį matęs, kaip tie iš vairuotojų, kurie tingi bilietukus dalinti, maršruto gale paskui spausdina kilometrines juostas. Kadangi įmonės kartais aparatus patikrina ir pagal laikus, tai būna, kai spausdina bilietukus, bet šiaip jų neperduoda keleiviui.

      Tai išties tėra vairuotojų galvos problema, bet ne mokesčių slėpimas, nepaisant visų apie tai skleidžiamų pasakojimų.

      Reply
      1. Tomas

        Na su mikriuko vairuotojais kartais galima ir pasidereti, aka mokesiu maziau, bet tu nemusk. Kai ju niekas nekontroliuoja jiems vieni niekai nusukti pajamas, juk kas pasakys kiek keleiviu vaziavo mikriuku, 10 ar 5?
        Vat jei keleiviu kontrole pradetu tikrinti ir mikroautobusus bausdami tiek keleivius tiek imone, tuomet keleiviai pradetu griezciau reikalauti bilietelio ir vairuotoju bezpredelai baigtusi.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Na, žinokit, kad nusiderėti -- tai galima, bet kad dėl „nemušk talono“ kokia nors nuolaida daroma -- tai abejoju. Manau, kad tai tamstos fantazija.

          O dėl kontrolės -- čia esmė yra ne keleiviai, o įmonė. Įmonė reikalauja tų kvitų mušimo, kaip įrodymo pajamoms. Kad būtų pravežta po tiek ir tiek keleivių tokiu ir tokiu metu. Čia labai paprasta. Ir tą kontrolę gali vykdyti tiktai įmonė, kuri tuos vairuotojus samdo.

          Kodėl čia reiktų bausti keleivius, kurie susimoka -- man tamstos logika nesuprantama. Tai kažkokiais, atleiskit, lageriniais metodais neša.

          Ir kas čia per bezpridielai -- tai aš irgi nesuprantu, kaip vairuotojo banaliai neaukštą gebėjimą suprasti kvitukų reikalingumą kažkas vadina bezpridielu. Truputį, atleiskit, nesuprantu tamstos. Jūs gal kartais vartojate belenkokius žodžius kur papuola?

          Reply
  4. Aurimas

    Kad veiksmas kiek keistokas -- sutinku. Ypač, kai tai (kaip visada) nepaaiškinama. Niekad per daug nesigilinau į šią sritį, bet visada užkliūdavo faktas, kad tokių mikriukų didesniuose užsienio miestuose nėra. Įdomu kodėl -- ar todėl, kad jie nebūtų pelningi, ar todėl, kad jie uždrausti? Gal Vilnius ne vienas toks?

    Apie sujungimą autobusų ir troleibusų -- manau, kad tai savaime nėra blogis. Būtent todėl, kad tai yra viena kitą papildančios infrastruktūros, it makes sense, kad jų tinklai būtų dėliojami vienoje vietoje. Taip, tą patį galima būtų pasiekti ir per konkurenciją, bet iki šiol jokios konkurencijos realiai nebuvo. O be to -- tikėtina, kad konkurencinis sprendimas nebūtų naudingiausias keleiviams (proto ribose, aišku).

    Ir galiausiai -- apie privatizaciją. O ar viešasis transportas negali būti reguliuojamas? Tavo argumentai -- mažės maršrutų, kris susisiekimo kokybė ir pan. O argi savivaldybė negalėtų užmesti kriterijų išlaikyti kokybei? Like, kad turi būti X keleivių pervežimo pralaidumas per piko valandą kievienam tūkstančiui kiekvieno rajono gyventojų į centrą. Ar dar kokie nors tinklo kokybę užtikrinantys rodikliai? Nežinau, ar tą galima daryti teisiškai, bet šiaip nematau kodėl neturėtų būt galima privatizuoti. Čia kaip paštas -- privatizuoti bus galima, tik jis vis vien turės dengti X teritorijos ir pan. O jau add-on services (pvz., naktiniai maršrutai) gali kainuoti kad ir milijardą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Mikrobusai yra priklausomai nuo vietos. Tarkim Londone kokie mini busikai važinėja, už mikrobusus kiek didesni, bet irgi šiaip mažiukai.

      Dėl autobusų ir troleibusų -- nelabai jie papildo vieni kitus. Kaštų taupymo iš to beveik neatsiranda -- techninis ir kvalifikacinis suderinamumas artimas nuliui. O kai maršrutų derinimas vyksta per savivaldybę, tai šitas apjungimas netampa būtina sąlyga maršrutų gerinimui. Žodžiu, aš bent kiek rimtesnės sinergijos šitame nematau.

      Dėl reguliavimo -- savivaldybė galėtų užmesti kriterijų, bet matome faktą: savivaldybė užmeta absoliučiai priešingus dalykus.

      Čia problematika išties yra labai paprasta: yra krūva įmonių, kurios nori vežioti. Ir yra viena įmonė-monstras, kuri turi per visus galus nuostolius. Sprendimas -- elementarus: dalinti maršrutus įmonėms, kurios nori keleivius vežioti, o monstrą karpyti. Rezultate turi monstro arba išvis nelikti, arba likti visiškai nedaug subsidijuojamų maršrutų, kurie neštų bent 10 kartų mažesnius nuostolius, nei tas monstras kelia dabar.

      Vat čia ir yra bėda dėl privatizavimo: privatizavimas ir liberalizavimas -- tai visiškai skirtingi dalykai. Liberalizuoti galima puikiai (ir tą reiktų daryti), bet monopolinio monstro sukūrimas ir privatizacija -- tai greičiau priešingas dalykas: tą puikiai matome iš visiškai priešingų liberalizacijai veiksmų.

      Dėl kokybę užtikrinančių rodiklių -- su keleivių pervežimu yra ne pralaidumas aktualus (jį įmonės susireguliuoja labai lengvai), o viena garantija: iš bet kurio transporto aptarnaujamo miesto taško į bet kurį kitą aptarnaujamą miesto tašką nukeliauti per ne didesnį laiką, nei X. Tai yra vienintelis kokybinis kriterijus, kurio pakanka viskam.

      Reply
      1. Aurimas

        O man atrodo, kad negali vienoj tokioj rinkoj dirbt daugiau nei 2-3 žaidėjai (o gal ir tų per daug būtų). Man rods didžiausia problema yra įmonės valdymas, o ne tai, kad tokia įmonė egzistuoja.

        Jei karpysi maršrutus -- visi ims tik pelningus ir tau galų gale reiks subsidijuoti tuos, kurie reikalingi, bet nepelningi. Jei juos turėtų viena įmonė, tavo (kaip savivaldybės) logika turėtų būti -- „well, tavo problemos -- susidenk kaštus kaip nori“.

        Jei karpysi maršrutus, tau reikės tuos maršrutus galvoti, planuoti ir pan. To mūsų savivaldybė nesugebėtų. Jei įmonė dengtų bent kelias miesto „zonas“ daug paprasčiau būtų sekti tuos kokybinius rodiklius, kaip „maršrutų skaičius per valandą į centrą“.

        Plius, jei turėsi dešimt ar daugiau įmonių, atsirast gali visokių nesąmonių. Tai vienas nepriima naujausių bilietų tipų (nes neturi įrangos), tai kitas susigalvojo kokias nors nuolaidas daryt, tai trečias dar ką nors -- nežinau, man atrodo, kad čia būtų betvarkė. Nesu girdėjęs, kad kur nors toks modelis būtų taikomas -- CPH, kur gyvenu dabar, yra dvi įmonės. O dengia 50km teritoriją aplink.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Maršrutų subsidijavimas pagal konkursinę tvarką -- daug pigesnis sprendimas, nei monstro išlaikymas. Vėlgi, kaip variantas -- ir kai kurių maršrutų ilginimas, ir maršrutų laiko užtikrinimas.

          Čia, kaip minėjau, viskas susiveda į tą patį SLA (garantijas) -- garantuojamą laiką keliavimui iš taško A į tašką B. Tam, tiesą sakant, netgi nereikia labai tų maršrutų galvoti -- daugeliu atvejų juos gali pasiūlyti ir privačios įmonės.

          O dėl bilietų tipų -- tai irgi yra SLA reikalavimas. Jei reikalavimas vežėjui nustatomas, kad bilietus turi palaikyti, tai arba jis palaiko, arba jis ne vežėjas ir versle nedalyvauja.

          Tokie dalykai labai paprastai tvarkomi, tai elementarus paslaugų teikimo uždavinys, savo sudėtingumu primenantis pvz., outsorcingo sutartį dėl valymo paslaugų parduotuvių tinkle.

          Reply
      2. Erla Monis

        ka daryti su tais marsrutais kuriais vezioti norinciu privatininku nera? arba su darbo grafiku? marsrutu tankumu? kas vezios nuo 21val.? cia tipo privatizuojam pelningus marsrutus, o savivaldybinis monstras tegul vezioja nepelningais marsrutais ir valandom?

        Reply
          1. Vaje

            tai paskaiciavai kad tokiu atveju nuostoliai bus mazesni nei dabar? ir kad toks subsidijavimas bus priimtinas rinkejams? ar is kavos tirsciu buri?

            Reply
              1. Erla Monis

                keistuolis esi ir tiek, bijai diskusijos ir tiek, pazistu tokias propagandos aukas 🙂 verslo nuo korupcijos neskiriu, duoti tu cia, ar kiekviena monopolija korupcija? ar kiekvienas verslas nera korpucija jei savivaldybe uz vienokia ar kitokia parama suteikia isskirtines salygas pelnytis is common good? susijaukes tavo protas ir tiek

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ale koks tamsta atkaklus, visokius IP adresus tik kaitaliojate, kad tik kažkaip atgal sugrįžtumėt, nors vis į visokius naxui pakliūnat. Tamsta iškrypėlis, ar ne?

                  Reply
  5. Marius

    Rokiški, kaip galvojat, kodėl juodajame sąraše nėra 7 ir 16 mikriukų, kurie gi, visiškai atkartoja troleibusų maršrutus?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Reiktų susitikrinti, kokios įmonės tuos maršrutus valdo ir ar kartais tai nėra visiškai kitos įmonės, nieko bendra neturinčios su tomis, kurios vežioja uždaromais maršrutais. Vėlgi, troleibusų parkas, skirtingai nuo autobusų parko, gali neturėti kokių nors tokių keistų interesų tuos maršrutus uždarinėt.

      Reply
    2. Koldunas

      Jei atsimenu teisingai, tai 16 ne visiškai dubliuoja troleibusą, o važiuoja prailginta maršrutą iki Bajorų. Arba bent jau tikrai taip būdavo. Vat 11 mikriukas tikrai idealiai dubliuoja troleibusą.
      Beje, panaikinti 2 ir 5 mikriukai dubliavo ne autobusus, o troleibusus.

      Reply
      1. Aurelijus

        Troleibusų maršrutų į fabijoniškes ir santariškes nėra -- kažką sumaišei.

        Reply
      2. Kazimieras

        Mano žiniomis, 2 ir 5 mikriukai su troleibusų (beigi autobusų) maršrutais turėjo nedaug bendro:

        2 troleibusas: Stotis -- Saulėtekis;
        2 autobusas: Oro uostas -- Šeškinė;
        2 mikriukas: Stotis -- Fabijoniškės;

        5 troleibusas: Stotis -- Žirmūnai;
        5 autobusas: Pašilaičiai -- Saulėtekis;
        5 mikriukas: Stotis -- Santariškės.

        Be abejo, dalis maršruto dubliuojasi, bet pakankamai maža mano supratimu…

        Reply
    3. sirgis

      Dabar kalbama apie tuos, nes Transervis sutartis baigiasi gruodžio 31 d., 7 ir 16 maršrutus aptarbauja kitos įmonės, kurių sutartys dar nesibaigia, tai gi nėra prie ko prisikabinti.

      http://entuziastai.marsrutai.lt/1400.aspx

      Bet kokiu atveju naikinami konkurentai, kurie rodo, kaip neefektyviai dirba savivaldybės viešojo transporto įmonės, o klientai joms ne klientai, o tiesiog įkaitai.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Bajeris tas, kad kiti konkurentai (ypač tie, kas važiuoja kol kas nenaikinamais maršrutais) galvoja, kad jiems geriau patylėt, nes kitaip ir jų imsis. Bet imsis visų, tik vienų truputį anksčiau, o kitų -- truputį vėliau. Saliamizacija, taip sakant. Po truputį, paskirai, kad didelės pasipriešinimo bangos nebūtų.

        Reply
  6. troy

    Besaikis žavėjimasis Zuoko gautu Šnobeliu atrišo Zuokulai sparnus vėl skristi juodabanončiu virš Viniaus.
    Tuoj tie juodi sparnai apskės ir Lietuvą.
    Kaip išvengti -- kekvienam suprasti ir durnam paaiškinti -- Zuokas yra blogis, nesvarbu kaip dailiai įsupakuotas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia išties yra fenomenas. Žmonės Vilniuje moka po 800 litų žiemą už šildymą ir kažkaip tų savo pinigų nesugeba susieti su rinkimais.

      Reply
  7. Erla Monis

    keisti tavo patarimai, tipo nereikia privatizuoti viesojo transporto, o geriau ji paprasciausiai sunaikinti/uzdusinti. jo vietoje leisti chaotiskai judeti sukezusiems privatininku mikriukams ir kitoms geldoms.

    matosi kad aplamai nesupranti kaip funkcionuoja ir kokias uzduotis atlieka miesto viesojo transporto sistema.

    tokia sistema turi buti orientuota i viesaja paslauga -- buti patikima, punktuali, aprepti visa miesto teritorija. Gerai veikiancios viesojo transporto sistemos nauda nesusiveda i pelno/nuostolio ataskaita, sistema igalina miesta funkcionuoti, tausoja aplinka, kuria n kartu didesne netiesiogine pridetine verte miesto ekonomikai.

    o del uzdraudziamu privaciu marsrutkiu, tai nesuprantu irgi ko toks liberalas piktinasi. kodel privatininkai gali naudotis naxaliavu viesosiomis gerybemis savo privaciam pelnui didint? naudojasi atidirbtais/sukurtais marsrutais, nusiima sugeneruota zmoniu srauta.

    imkim pavyzdi, ar Rokiskiui patiktu kad koks internautas savo nuoziura nukopintu rokiskio bloginius straipsnelius kaip savo? arba kad be rokiskio jokios kontroles atsidarytu savo skiltele siame puslapyje? pvz., kaip naujausia straipsni visuomet mestu kokio nors p. Raco straipsni i rokiskio bloga? ko gero tokia tvarka nepatiktu ziurkenui 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kadangi pastebiu, kad tamsta nuolat kliedesius rašinėjate, tai gal tamstą vėl nuredirektinti į tą vietą, kur berods jau buvau nuredirektinęs kadaise?

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Visas pasaulis yra common good. Klausimas yra tik toks, kaip sumažinti savikainą ir padidinti pridėtinę vertę, t.y., tuos common goods turėti, kaip maksimizuotą gėrį.

          Ir kai šitai yra toks praktinis klausimas, tai vietos marginaliai ideologiniams bajeriams apie „naxaliavu pelną gauna“ aš nematau. Įmonės moka mokesčius ir teikia paslaugas, už kurias gauna atlygį -- jei žmogus tokių elementarių dalykų nesuvokia, jam čia ne vieta.

          Reply
          1. Vaje

            bent pats supratai ka cia parasei? neskirti paprastu ekonomikos 101 savoku… visas pasaulis jam yra common good, is kur cia toki istraukei? kai pabezdi irgi maksimizuoji viesa geri? common good nuo private good neskyri 🙂

            “naxaliavu pelną gauna” -- pats rasai kad nenori tokios situacijos kai privatus monopolininkas pelnytusi is savivaldybes sukurtu isskirtiniu salygu, tai kaip save pavadinsi? marginalios ideologijos atstovu? taigi ta monopoline privati imone kaip ir Vilniaus energija teiks paslaugas ir mokes mokescius. ar kazko vis dar nesupranti?

            Reply
    2. Koldunas

      keli pastebėjimai -- 1. 61 ir 72 mikriukai važiuodavo į priemiesčių vietas, kuriose iki artimiausios autobuso stotelės 15-20 minučių pėsčiomis. Tai kaip ten su viešojo transporto tikslu aprėpti didesnę miesto teritoriją?
      2. Kad galima kažkaip užpatentuoti viešojo transporto maršrutą man yra visiška naujiena.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Vat ne patentavimas čia, bet suprantu, apie ką sakote. Taigi, taip ir yra -- savivaldybė sprendžia ir viskas.

        O dėl didesnės teritorijos aprėpimo -- paprastai Vilniaus Autobusai labai sėkmingai šneka apie tai, kaip jie važiuoja ten, kur mikrobusai nevažiuoja, tačiau apie tai, kad mikrobusai važiuoja ten, kur jie nevažiuoja -- ne tai, kad užmiršta, bet išvis beveilija nežinoti ir nesuprasti.

        Reply
  8. Erla Monis

    jei nesugebi kritiskai protauti ir argumentuotai isdestyt savo nuomones ar atsakyt i kritika, tai ka cia jau bepadarysi su tavim. nepatinka paprasta teisybe ir kai nera kaip i ja atsakyt, lieka tik uzgauliojimai ir siuntinejimai

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Atsakymo į tamstos kliedesius nereikia, nes viskas, ko pakanka yra straipsnyje, tuo tarpu ko nėra straipsnyje -- tas yra išvis tamstos briedas iš serijos „chaotiškai judėti sukežusioms geldoms“ bei „kodėl privatininkai gali naxaliavu pelną uždirbinėt“, jau nekalbant apie pasažus, kur kleidima apie kokių tai straipsnių kopijavimą ir išvis neaišku, ką.

      O kadangi čia nėra kokia nors tribūna idiotų kliedesiams, tai aš tamstą jau pasiunčiau prievartiniu būdu į pats pamatysite kur. Šio atsakymo jau dabar nepaskaitysite, nes į tenai nukeliausite, kur gal jau ir pakliuvote.

      Bet jei tamstai užteks kantrybės, tai kada nors gal būt, kai bus pasiųstas ten pat kažkas kitas (nes žinau, kad panašių į tamstą kliedesininkų yra ne vienas), tai galėsite ateiti ir paskaityti, ką aš jums čia atrašiau.

      Reply
      1. Vaje

        straipsnis remiasi tavo emocijomis ir pacio neisreikstom prielaidom bet be jokiu paskaiciavimu/pagrindimu, todel neitikina.

        “kodėl privatininkai gali naxaliavu pelną uždirbinėt” -- pats tvirtini ta pati kad negalima privatininkui sukurti monopolio is kurio jis pelnytusi. as elementariai parodau, kad ir marsrutkes vazinejancios pelningiausiais viesais marsrutais naxaliavu nugriebia privataus pelno. Elementaru ir tiek, ekonomika 101

        “chaotiškai judėti sukežusioms geldoms” -- elementari isvada is tavo straipsnio, uzdarom visus marsrutus kuriais atsiras norinciu vezti privatininku. nuostolingiausius marsrutus paliekam miestui -- elementaru kad toks autobusu-troleibusu parkas ilgai netrauks, nes nuostoliai isaugs keleriopai, kuriu niekaip nekompensuos gaunamos pajamos is parduotu marsrutu. miesto biudzetas nukentes, teks visai atsisakyti viesojo transporto, pensininkai, studentai ir invalidai, bedarbiai bei atokiau gyvenantys miestieciai negales judeti mieste. miesto transportas taps chaotiskas, pirkdami maziausios kainos pasaulgos tiekeja gatvese paliks tik techniskai netvarkingos moraliskai atgyvenusios transporto priemones.

        o apie nuosavybes teises matosi irgi mazai nutuoki, yra privati nuosavybe ir viesa nuosavybe. nematau kodel turetu nepatikti tik kai pazeidziama tavo teise i privacia nuosavybe, o mat apie viesa nuosavybe neteko net girdet. Be abejo patikimas, punktualus transporto marsruto grafikas yra didele vertybe pritraukiant zmoniu srauta ir i ta srauta pasijunges chaliavcikas gali nesaziningai is to pasipelnyti. Cia tas pats kaip ir su Akropoliu ar kitu prekybos centru, pamegink atsivaryti savo kebabine na chaliavu ir pasistatyt tarpdury Akropolio iejimo 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia, atleiskit, tamsta, kad neišsyk supratau, kad esate tas pats pridūrkas, tik su kitu niku, kitu emeilu ir iš kito IP atėjęs. Tai aš stebiuosi tamstos atkaklumu, kai jūs į naxuj pakliūnat, o paskui dar kartą norite.

          Reply
            1. Rokiškis Post author

              Filtras paprastas ir metodai tradiciniai. Čia pas mane neturi būti visokių, kurie pasakoja projekcijas pramaišiui su kliedesiais.

              Reply
  9. jurgis

    keletas turejo komentara del nuostolingu ir pelningu marsutu ir kaip juos duoti privatininkams. Gal cia veiktu olandisko aukciono principu pardavinejamos licenzijos. Taip pakankamai skaidriai isivertintu tiek marsuto pelningumas tiek minimalus subsidijos dydis, jei tokios reikia…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, aukciono tvarka -- dar skaidresnis konkursinės tvarkos variantas ir pelningiems, ir subsidijuojamiems. Ir dar, čia nebūtina maršruto skirti vienai įmonei. Galima kiekvieną maršrutą dalinti kad ir 10 įmonių arba netgi pavienių vežėjų. Pagal tokį pat modelį, kaip hamburgerių prekybos taškai dalinami Niu Jorke.

      Reply
  10. Apuokas

    Nesuprantu leidimo ar neleidimo kam nors važinėti „kažkieno maršrutais“, nes nuo kada maršrutas yra kažkieno nuosavybė. Bet jeigu jau savivaldybė uždraus tais pačiais, tai mikriukams reikėtų pagalvoti apie savo maršrutus kertančius tas pačias vietas, bet ne identiškus. Arba poroje vietų padaryti nusukimus, kad formaliai maršrutas ne tas pats būtų. Galų gale sukurti visiškai atskirus maršrutus, atidaryti savo tinklalapį su nurodytomis „savo“ sustojimo vietomis ir pan. Nebent savivaldybė apskritai kiekvieną keleivinio transporto judėjimo kryptį užsigeis reguliuoti ir apskritai norėdamas ką nors mikroautobusu iš taško A į tašką B nuvežti, nepraeisi savivaldybės kontrolės bet kokiu atveju. O beje, kaip ten su konkurencijos gesinimu, vartotojų teisių pažeidimu ir pan.?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Mikriukai negali nusistatyti savų maršrutų, nes tam leidimus išduoda savivaldybė. Deja, tame ir yra problema. Nes jau yra ta situacija, kad savivaldybė jau reguliuoja kiekvieną vežimo kryptį.

      O su konkurencija ir vartotojų teisėmis -- kiek suprantu, čia tamsta retoriškai klausiate, nes situacija yra akivaizdi.

      Reply
  11. pliumbum

    Juokingiausiai skamba savivaldybės pareiškimai apie maršrutų dubliavimą. Kad ir dubliuoja, bet autobusas negali suteikti tokios pačios paslaugos, kaip mikriukas. Esmė yra greitis – už tą truputį didesnę kainą aš gaunu žymiai greitesnę kelionę. O kodėl užsienyje dažnai nebūna tų mikriukų? Todėl, kad žmonės turi galimybę važiuoti metro, tramvajumi, antžeminiu traukiniu ir kitomis greitomis transporto priemonėmis. Gal Zuoko šlapiuose sapnuose tie greitieji tramvajai ir egzistuoja, bet kol realybėje jie po Vilnių nevažinėja, mikriukų naikinimas reiškia patogumo žmonėms naikinimą. Atsiradus geresnei ir panašios kainos alternatyvai, tie mikriukai savaime nunyktų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, greitis yra faktas. O užsienyje būna mikriukai. Čia nėra kažko labai unikalaus ir tik Lietuvai būdingo: mikroautobusas yra tiesiog transportas, optimizuotas mažų keleivių srautų pervežimui. Kitkuo jis iš esmės nesiskiria nuo autobuso.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tamstai vertėtų kada Londone dviaukščiais busais pavažinėti. Tada suprastumėte, kad ne nuo transporto priemonės priklauso. Mūsų mikrobusams labai labai toli iki to.

          Reply
  12. Kazimieras

    Tarp kitko, minutės senumo citata iš A. Zuoko FB profilio:

    „Spaudoje pateikiama informacija yra klaidinga. Savivaldybė nėra priėmusi jokių srendimų dėl mikroautobusų. Prieš įgyvendinant bet kokius sprendimus, gyventojams bus pasiūlytos alternatyvos, kurios nesukels nepatogumų vykstant į darbą, namo, ar tiesiog keliauti po miestą.“

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų, tiktai šiaip uždaro maršrutus. Ir žinoma, kad pasiūlys alternatyvas -- UAB Vilniaus Viešąjį transportą.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Puiku, raštą mikrobusų firmai pasiųsti sugebėjo, o dabar sprendimo nepriima. Labai gražu. „Mes nieko nedarėme, tai netiesa“ 😀

      Kita vertus, matomai visuomenės reakcijų gal patyrė truputį.

      Reply
  13. RascalLT

    Variantas 1: Zuokas planuoja vystyti Taksi versla, ir autobusu parko niekam neparduos.

    Variantas 2: Bus gyvenimiskais pavyzdziais irodyta, kad del nevaldomu spusciu Vilniuj butinas metro, kuris vienaip ar kitaip tures atsipikrti, net jei tai reikstu prievartini zmoniu gaudyma gatvese ir grudima i vagonus.

    Nusisneku, aisku, bet manau kad straipsnio autorius i situacija ziuri pernelyg siaurai = kaip lygti is triju kintamuju: savi auto + mikriukai + auto/trolei busai. Kintamuju yra daugiau.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, svarbus kintamasis yra ne trys, o vienas -- tai pinigai. Klausimas tik apie tai, kokia funkcija tą kintamąjį generuoja.

      Aišku, vienodi kintamojo pokyčiai tam tikrame ruože galimi iš skirtingų funkcijų, bet vienok, aš darau prielaidą, kad Zuoko protas yra nemenkas, tad vargu, ar tai būtų koks nors šiaip pamišimas, dėl kurio daromi kliedesiai.

      Atitinkamai, klausimas tada kyla apie didelius pinigus ir kur jie atsiranda. Raskite kitą funkciją apie didelius pinigus, kuri duotų tokį rezultatą, kurį matome.

      Reply
  14. Dainius Urbanavičius

    Kadangi išmetėt iš g+ ir nuo pagrindų esmės nenorit aiškintis, duriu vinimi į sąmokslo teoriją iš esmės -- jei būtų noras privatizuoti viešąjį transportą, tai jokių mikruškių drausti niekur nereikia, nes esama autobusų parko padėtis yra tokia, kad už vieną litą / €urą gausi ne baronkos skylę, o skolų uodegą kurios fig žino kiek metų joks pelnas neištrauks. Ir dar -- pagalvokite garbusis, kodėl daug kartų matėte dešimt bulvių pardavėjų vienoje eilėje, bet nematėte stotelėje dešimt skirtingų firmų to pačio maršruto autobusų, arba traukinio traukiančio dešimt vagonų, išpuoštų skirtingų firmų logotipais. Sėkmės, laimės ir naujų sąmokslo teorijų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, nu vat, čia jau argumentas. Vat čia aš pripažįstu: Vilniaus Viešasis transportas jau užima monopolinę padėtį. Todėl klausimas yra ne apie monopolijos įvedimą, o apie jos privedimą iki absoliutaus lygio bei visų galimybių konkurentams artimu metu atsirasti pašalinimą.

      O dėl skolų -- manau, kad žinote, kaip tai tvarkoma per finansavimą bei skolų perdavimą per kitus UAB. Argi nežinote?

      Kita vertus, primeskim paprastai: apie 300 milijonų keleivių per metus. Jei bent kiek stipresnis paoptimizavimas, manau, kad yra galimybė prie esamų kainų privesti pajamas nuo keleivio iki lito, ypač dar jei padaromas eilinis pabranginimas, apie kurį jau vis užsimenama gal kokius du metus. Taigi, štai jums ir prašom.

      O dėl to, ar mačiau, kaip skirtingų firmų autobusiukai konkuruoja tarpusavy -- žinoma, kad taip. Kas greičiau atvažiuoja, tas ir nukonkuruoja. O negana to, netgi skirtingi maršrutai neretai tarpusavy konkuruoja. Nuostabus dalykas, tiesa? 🙂

      Reply
      1. J

        Taigi taigi.. 🙂 FB profilyje Vilniaus savivaldybė taip pat pasisako, kad nėra priimta jokių sprendimų.
        O betgi tačiau, kodėl staiga dabar žmogus, gyvenantis Santariškėse važiuodamas namo iš stoties, bus priverstas rinktis tarp 2,5 LTL kainuojančio bilieto autobusui (26 numeriukas), bet kursuojančio matyt apie 2 kartus per valandą, ir 2 LTL kainuojančio bilieto numeriu 05 pažymėtam mokamajam autobusui (kuris kursuoja irgi panašiai, tik dar išvažiuoja iš galutinės stotelės berods ar 5 minutės prieš įprastą maršrutą). O štai staiga 3 LTL mokėti negerai ir negalima, nes mokama autobusiukui su 5 numeriuku, kuris sustoja daugiau vietų, greičiau važiuoja ir būna ne toks prigrūstas. Na dar prie viso to, važiuoja kas 15 / 20 minučių..

        Negalima leisti rinktis, nesgi vilniečiai turėtų taupyti pinigus, o ne laiką, vilniečiai turi rinktis iš pagarbos savivaldybės įmonei, o ne patogumą.

        O visada maniau, kad sprendimas kuo važiuoti priimamas atsižvelgiant į tai, kaip man patogiau / greičiau / tikslingiau / maloniau..

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia matomai tamstai savivaldybė taip siūlo manyti iš naujo ir pagalvoti, kad sprendimas turėtų būti priimamas KAŽKIENO patogumui, malonumui ir t.t., bet tasai KAŽKAS -- tai toli gražu ne tamsta.

          O šiaip, savivaldybės reakcija ganėtinai greita -- Diena.lt apie tą naikinimą pranešė dar 1 dieną, o 3 dieną pranešė apie konkrečius maršrutus. Štai atėjo 5 diena -- savivaldybė jau ir sureagavo. Tiktai įdomiai sureagavo. Iš pranešimo galima suprasti, kad visvien ruošiasi naikint, bet tipo „pasiūlys alternatyvas“.

          Štai tos alternatyvos tai ir bus matyt tamstos minimas lėtaeigis autobusas, kursuojantis 2 kartus per valandą, o ne kas 15 minučių.

          Reply
  15. as

    As zinau, kam bus parduota savivaldybes autobusai ir troleibusai, o gi vicemerui R. Adomaviciui, kuris sia sriti dabar kuruoja ir turi privacia savo transporto imone, palaukim, paziuresim, o Zuokui niekada nerupejo Vilnius, jam rupejo tik jis pats ir isipareigojijmai kitiems uz pinigus kuriuos gavo pries rinkimus, tai dabar jis ir atidirbineja, nera nei vienos savivaldybes imones, kurioje nedirbtu Zuoko zmogus, o kaip skambiai jis kalbejo apie kompetencija, didesnio ir gudresnio vagies kaip Zuokas reiketu dar paieskoti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, atsimenu, sovietmečiu ryte būdavo įprasti tokie bajeriai. Kiekvieną rytą, blyn. Kaip tik tada ir buvo visiška monopolija. Ir Autobusų parkas mielai tai padarytų vėl, jei tik galėtų.

      Reply
      1. niex

        Sovietmečiu??? DABAR yra….kas rytą nuo 7:30 iki 8.
        Beja mikriukai irgi pilni ir traškantys, žmonės kaip silkės susigrūdę ir perlinkę, nes ne visi mikriukai pritaikyti stovėjimui.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nu va, reiškia, kad aš, sėkmingai vengdamas miesto transporto, sugebėjau nepamatyti jame silkių statinių. O galvojau, kad jau neliko.

          Tai man tada toksai klausimas dar labiau pasistoja: KPŠ? Iš kur autobusų parko nuostolingumas ir noras naikinti vežėjus pas valdžiažmogius?

          Reply
  16. anoniminis bailys

    Manau sitas straipsnis puikiai iliustruoja, kaip valstybinis sektorius sugeba tvarkytis savo kieme, cia zinoma visiska smulkmena, bet tendencijos turetu buti kiekvienam aiskios ir suprantamos.

    http://verslas.delfi.lt/automoto/elektroninis-bilietas-klasikinis-lietuviskos-netvarkos-pavyzdys.d?id=50394704

    Apskritai, cia jau tokia realybe, kur valdziazmogiai disponuoja bendru turtu, ten tvarkos nebuna, nes nebuna nei ziniu, nei motyvacijos dirbt, pelna nesa nebent tik tie objektai kurie turi monopoli kazkurios srities ir dazniausiai ne. Dabar nezinau kaip ten yra, bet Liietuvos pastas vienas is ryskesniu pavyzdziu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ir čia, žinote, pinigai. Keliasdešimt limijonų visgi. Ir kuo tie pinigai mažiau suveiks, tuo daugiau jų reiks papildomai.

      Čia viena iš klasikinių schemų -- įdeda valdžia 20 milijonų, tada paaiškėja, kad niekas neveikia, bet tų 20 milijonų naudą reiks įrodyti, o tam reikia įdėti dar 10 milijonų ir darbus čia gali pabaigti tik ta pati įmonė. O paskui dar 10 milijonų prireikia. Klasikinis tiesiog modelis.

      Vėlgi, tai atsiranda dėl nesugebėjimo apibrėžti elementarius reikalavimus projekto įgyvendinimui.

      Reply
      1. anoniminis bailys

        Ties korupcija stengiuosi nesikoncentruoti, nes gaunasi pilstymas is tuscio i kiaura, nei as maciau, nei as galiu zinoti. Galiu tik speti. Nors istikruju tai galleciau net lazintis.

        O elementariu reikalavimu projektui jie nesugeba isgimdyti, todel kad jiems tenka zaisti pagal ju paciu susikurtas biurokratines taisykles (is vienos puses, tai taip jiems ir reikia), dar pridekim nekompetencija, privacius interesus, ir gausime is technines puses atrodo visai nesudetinga projekta, isvirtusi i visiska biurokratini siukslyna, be atsakingu asmenu, bet su kaina saunancia virs debesu, nors nieko dar nepadaryta.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Įdomu yra tas, kad tos biurokratinės taisyklės lyg ir netrukdo nustatyti reikalavimų 🙂 Bet kol neverčia tų reikalavimų nieks nustatyti, tai nieks ir nenustatinėja 🙂

          O dėl korupcijos -- nesuveskim visko vien į kyšius ir atkatus. Korupcija -- tai sugedimas. Tai ir absoliuti nekompetencija, ir giminės, ir šiaip durnumas, ir noras pavaizduoti dirbantį, ir politiniai interesai, išlendantys ten, kur neturėtų, ir daug daug kitų nesąmonių. Tai platus reiškinys.

          Reply
  17. Pingback: Pratęsiant apie mikroautobusų Vilniuje naikinimą « Rokiškis

  18. komentatorius

    Gyvenu Vilniuje, bet tenka lankytis ir Kaune. Tai ten su transportu yra žymiai geriau, mano manymu. Stabiliai dasiperka autobusų, padaro naujus maršrutus (padarė naktinius maršrutus), įveda naujoves visokias kaip pvžd šakė dviračiams priekyje. Gera žinia yra tai, kad ir Vilniuje ir Kaune ant tų autobusų atsiranda tas gamtinių dujų ženkliukas, apie kurį kažkada esate rašęs (kiek prisimenu viešasis transportas nemoka akcizų?). O klausimas būtų toks ar esate kažką girdėjęs apie situaciją kituose miestuose, kad ir tam pačiam Kaune? Ten atvažiavus, miesto transporto infrastruktura tikrai atrodo kaip 10 metų pralenkianti Vilniaus (tie tablo, LCD autobusuose).
    Ir šiaip komentaras. Mano manymu, šiais laikais didesni miestai turi turėti kelis viešojo transporto sluoksnius. Vienas būtų visai viešas ir prieinamas (autobusai, troleibusai), kitas greitis ir brangesnis. Europoje (nu tarkim Prancūzijoje ar Vokietijoje) tai yra taip pat, troleibusai + autobusai ir metro arba koks greitasis tramvajus. Ta greitesnįjį sluoksnį pas mus pakeisdavo maršrutkės ( mūsų miestai ne tokie dideli). Žodžiu, vienintelė paliekama išeitis -- piktis mašiną.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *