Knygos brangs. Spaudos ir leidybos ekonomika paprastai.

Ir man, ir daugybei knygas perkančių žmonių, ir netgi daugeliui autorių seniai užkliuvo vienas faktas: Lietuvoje knygos leidžiamos neadekvačiai prabangiai. Dauguma leidyklų nei negalvoja leisti populiarių knygų maksimaliai atpigintais leidimais, kurie būtų spausdinami ant pigiausio popieriaus ir minkštais viršeliais. Skaitytojai dėl to skundžiasi, kad turi už knygą mokėti 20 litų, kai esą galėtų nusipirkti už 10, jei leidykla dvigubai savikainą sumažintų – nes juk gali, tereikia pataupyti ant nereikalingos prabangos.

Vietoje to leidyklos, lyg negirdėdamos skaitytojų skundų, ima leisti dar prabangesnes knygas, kurių savikaina dar porą kartų didesnė. Ir štai jau jūs perkate knygą už 40 litų, keikdamiesi, kodėl ji atspausdinta ant kreidinio popieriaus, kai galėjo būti išleista tegul ir ne visai pigiai, bet bent jau dvigubai pigiau.

O čia ir pažiūrėkime į realijas. Į tas pačias maržas bei savikainas. Jei marža stabili (o labai jos pasikelti nesigauna), tai reikia parduoti pirkėjui kuo prabangesnę knygą. Kai pirkėjas perka prabangesnę, tai bent iš dalies jis patiki, kad gavo truputį daugiau kažko. Truputį daugiau kokybės, truputį daugiau grožio, truputį daugiau pasitenkinimo. Aišku, rinka čia yra lankstesnė, nei maisto prekių, tad jei pirkėjas pirks brangesnę knygą, tai jis nepirks pigesnių, nes pritruks pinigų. Tačiau tai irgi nekenkia: leidykla gali tas pačias pajamas su ta pačia marža gauti, išleisdama mažesnę nomenklatūrą.

Cauchon Hours, XV amžiaus vidurio knyga

Cauchon Hours, 15 amžiaus vidurio leidinys, skirtas kažkokiam turčiui. Rankų darbo ir taip toliau. Kaina - apie milijoną svarų. Dar ne taip seniai panašūs leidiniai atrodė užmiršti visiems laikams, tačiau po kelių dešimtmečių vėl pasirodys vienetiniai egzemplioriai, dekoruojami rankomis. Knygų leidyba eis būtent ta kryptimi. Beje, įvairios supermamos šmaikštašiknės čia jau tikrai atras aukso gyslą.

Tokiu atveju leidinių kiekį labiau apspręs ne rinkos, o neišvengiami pastovūs kaštai, kuriuos apsimokės išsunkti maksimaliai, tačiau pagal galimybes laikyti minimizuotą, taip išvengiant rizikos ir mažinant kaštus kritimų metu.

Taigi, optimizacija akivaizdi: leisti knygas kuo brangesniu formatu. Tegul tokių bus perkama mažiau, tačiau esant tai pačiai maržai, pelnas per egzempliorių bus didesnis, todėl leidyklos pajamos liks daugmaž stabilios.

Dabar prisiminkime tą jau anksčiau apkalbėtą mechanizmą, kai tiražavimo ir platinimo savikainos krenta veik iki nulio, o dėl to prasideda problemos, nes neadekvačiai užkelt pelningumo nepavyksta. Aha, taip. Konkuruoti mažų kainų segmente leidyklos negalės. Ir jos tai jau supranta. Ir kas įdomiausia, joms čia didžiausiais konkurentais tampa ne jokie ne piratai, o jos pačios, tas pačias geriausias knygas išleidusios dar prieš 10 ar 20 metų. O žmonės juk per gyvenimą tegali perskaityti ribotą knygų kiekį, tiesa?

Todėl poslinkis ir toliau vyks link dar brangesnių ir brangesnių knygų. Jos bus vis prabangesnės, ateityje ims po truputį, bet stabiliai mažėti spausdinamų autorių kiekiai* ir tiražai (o jie ir dabar yra mažesni, nei pvz., sovietmečiu), tačiau pelnas per knygos egzempliorių didės. Tai nėra vien Lietuvos specifika – tai vyksta visame pasaulyje. Tiesiog Lietuva yra maža, tad čia menkiau veikia masto ekonomija, kuri didelėse valstybėse bent kažkiek kompensuoja leidinio parengimo kaštus, taip mažindama kainas.

Autoriams, rašantiems romanus ar šiaip kokius brangius leidinius galiu pasakyti tik vieną dalyką: per artimiausius 10-20 metų jums teks susitaikyti su faktu, kad arba jūs knygas leisit patys už savo ar rėmėjų pinigus ir dalinsit pigiau savikainos, arba, jei tapsite elitiniais, jūsų uždarbiai bus didesni, nei būdavo iki šiol – dėl aštresnio pirkėjų dalinimosi ir pakilusių kainų. Velniškai krentančios savikainos pigiuose segmentuose darys atvirkštinę įtaką brangiuose segmentuose.

Knygos jau dabar tampa prabangos preke, o gana greitai jas pirks tik turtuoliai. Prieš kokius metus pirkau vieno lietuvių autoriaus knygą, kuri kainavo gal du šimtu. Taip, čia kaina litais, o ne kokiais baltarusiškais rubliais. Bet nors dabar tai atrodo brangu, greitai tokios knygų kainos taps įprastomis. O dar paskui – išaugs dar labiau. O visa kita bus už dyką.

Ai, o piratavimas? O dėjo visi tokioje prabangos leidyboje ant piratavimo. Čia kaip su paveikslais: piratauk visokias monalizas nepiratavęs – originalas nuo to tiktai dar labiau brangsta. Taigi, jau galite įsivaizduoti ir Knygų mugės evoliuciją, kai jos bilietų kainos kažkada padidės iki kokio ketvirtadalio ar net pusės vidutinio Lietuvos piliečio atlyginimo. Nes prabangiuose renginiuose varguoliams nėra ką veikt.

 

————-

* Dėl autorių kiekių mažėjimo – vardan tikslumo paaiškinu: turiu omeny konkrečiai tuos, kas spausdinsis, kaip pelningi autoriai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

61 thoughts on “Knygos brangs. Spaudos ir leidybos ekonomika paprastai.

  1. Donatas

    Rokiškis kaip ir dažniausiai tiesiai į dešimtuką. Čia dar ir LT specifika, kad perka žmonės pagal atrodymą, bet ne pagal turinį. Jei knyga pigesnė ir ant prastesnio popieriaus, tai ne lygis pirkt, arba jei su minkštu višeliu. Bet jei knyga stora (pavyzdžiui vaikams knygos iš 5 lapų, kiekvienas 5mm storio), tai liuks, galima ir daug pinigų sumokėti. O jei stora ir dar truputį pigesnė, tai visai gerai 🙂

    O šiaip, knygos tikrai taps prabangos preke ir interjero detale. Nežinau ar taip bus šiais metais ar po 5 metų, bet tikrai bus. Bet gera žinia ta, kad žmonės nuo to tikrai nepradės mažiau skaityti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Žinokit, gerbiamasai, aš nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris knygas perka dėl prabangių viršelių. Nors apie tokius žmones visi vis pasakoja ir pasakoja. Ar nebus tai netyčia kažkoks mitas? 🙂

      Reply
      1. Urte Navalinskaite

        mano teta skolinosi iš mūsų namų bibliotekos keliasdešimt knygų, nes pasidarė lentyną per visą sieną ir tik po to suprato, kad neturi kuo užpildyt. Kai įstojau į filologyną ir paprašiau didžiosios dalies atgal, paprašė laikyt jas vis tiek pas ją, nes „nu kaip tuščios lentynos atrodys?“

        Reply
      2. Donatas

        Per knygų mugę pastovėkite stende ir pakalbėkit/pastebėkite kaip renkasi knygas ir ypač kai grupelėmis atėję tariasi 🙂

        Reply
    2. pow

      aš tai einu į tą skyrių, kur su nuolaidomis ir imu knygas minkštais viršeliais kur po 5,10,15 lt :))aišku tik su gražiais viršeliais ar įdomiais pavadinimais… :)))) bet nelabai jas skaitau… :))

      Reply
    3. ENORCA

      😀 uoj, tos 5 lapų ir 5mm knygos vaikams yra labai geras žaislas („grojimo“ trukme, dėmesio patraukimu ir kainos santykiu. 🙂

      Reply
  2. Jurgis

    Sutinku su Rokiškiu, tačiau norėčiau pridėti. Situacija tokia yra ne tik dėl leidėjų pelno siekio, čia jiems nemažai padeda ir patys autoriai, o ypač -- statistinis pirkėjas. Lietuvoje taip jau yra -- Turėti triumfuoja prieš Būti. Knygą smagu turėti, o ypač gražią, su gražiais viršeliais, pageidautina -- pilną lentyną svetainėje. Čia jau kitaip, nei tarybiniais laikais žmonės pirkdavo enciklopedijas sekcijų dekorui.

    Prie šios knygų manijos prisideda ir autoriai, kuriems tiesiog būtina išleisti knygą -- nesvarbu kad tam teks parduot tėvų žemelę, iškirst mišką, ar užstatyti varganą 4 kambarių butą senamiestyje…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vat su autoriais tai visada taip būdavo. Net ir sovietmečiu kišdavo savus pinigus įvairūs poetai, kad tik kažkas išspausdintų. Garbė -- dalykas neįkanojamas 😀

      Aš vis galvoju apie tuos mitinius asmenis, kurie vien dėl išvaizdos knygas perka. Kodėl aš tokių nepažįstu?

      Reply
      1. Mindaugas

        Aš va irgi apie tai susimąstau -- tėvai turi namie apie 1000 knygų, bet iš jų nėra skaitę tik enciklopedijų. Tačiau jos ir nėra techniškai skaitymui -- juk tai analoginis (ir su analoginiais ribotumais) wiki atitikmuo, o juk wikipedijos lyg ir niekas neskaito nuo A iki Z.

        Man kyla įtarimas, kad tokius mitus turbūt skleidžia tie varguoliai. kuriems skaitymas šiaip kažkoks kvailas, duonos neuždirbantis užsiėmimas 🙂

        Nes visgi tikrieji pižonai tai vargu ar knygas pirktų dėl pasipuikavimo -- tam yra sukurta kur kas vaizdesnių prekių ir paslaugų 🙂

        Reply
      2. Jurgis

        Čia su jumis sutinku, nelabai pažystu ir aš tokių. Čia gal tik senoji karta pirkdavo enciklopedijas ir pasaulio literatūros serijos knygas, kurios buvo vienodo dydžio. Dabar matyt ne pagal viršelius perka, labiau gal pagal turinį ir bendrą knygos grožį, taip pat pagal madą. Todėl gan populiarios kulinarijos knygos. Rašyti jas gali bet koks įžymesnis žmogus, svarbu gražios nuotraukos (su siauru DOF’u), kokybiškas popierius, viršelis, super viršelis. Net ir mokslo knygos, jei yra gausiai įliustruotos -- jas žymiai įdomiau skaityti(vartyti). Populiarūs, ir kogero patys brangiausi -- foto albumai, taip pat knygos apie gražius namus.

        Reply
      3. Vilius

        Kolega pražiopsote dar vieną momentą su knygomis. Jos dažnai perkamos ne sau, o kitam žmogui -- kaip dovana. O tada dydis ir grožis yra labai svarbu. Kartais net svarbiau nei turinys. Esu gavęs knygų „iš savo specifinės srities“, kurios gražiai atrodo, autorius žinomas, pavadinimas įspūdingas, tačiau viduje nieko gero.

        Reply
    2. :]

      Najau, man enciklopedijos puikiai suėjo sprendžiant kryžiažodžius 😉 . Atsimenu TSKP nomenklatūros jau tada pradėjau nevirškint dėl nenormaliai ilgų biografijų.

      Reply
  3. gied

    Elektroninių knygų amazonėje yra ir po 1USD. Tai atitinka Lietuvoje pačių autorių lėšomis išleistas poezijos knygeles. Skirtumas tik tas, kad dėl didesnės rinkos, Amazonėje ir tokias perka.
    O dėl brangstančių popierinių knygų -- čia faktas. Lietuvoje pirkėjas išrankus, jis neperka pigių nebūtinų dalykų. Tik brangius, pageidautina su nuolaidomis.
    Tuo pačiu labai įdomu paskaityti kaip vienas toks autoriu Tim Ferris populiarino savo knygą į bestsellerių topus, įkalbėdamas savo fanus užsisakyti po daugiau kaip vieną egzempliorių (tiesa, kaina -- normali, apie 15-20 USD) su tikimybe laimėti prizus, kurie jam daug nekainuoja.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dabar pagalvojau tokį dalyką, kad jei man užtektų kantrybės parašyti kokią nors knygą, tai kažką panašaus ir daryčiau matyt. Naglu veidu sakyčiau visiems, kad visi pirktų po tris egzempliorius sau.

      Gal netgi reiktų pardavinėti tiktai po tris, kad po vieną išvis nebūtų. Ir dėti ant trijų vienodų knygų pakuotės užrašą, kad nuolaida 20 procentų. Ir skelbti visiems -- „pirk daugiau, nes visvien susinaudos!“ 🙂

      Reply
      1. Vytax

        „Susinaudos“ 😀
        Galėtų kokius romanus spausdinti ant kokio minkšto šikpopierias. Ne tik pigu būtų, bet kartu leidykla atliktų ir socialinę funkciją, t.y. propaguotų knygų skaitymą. Prispyrus reikalui atsisėdi šiltoje vietelėje, atsiverti knygą, perskaitai puslapį, išplėši ir sunaudoji pagal reikalą.

        Reply
  4. Vytax

    Nauja mada yra knygos iš antrinių žaliavų. Kurių popierius kokybe nusileidžia kreidiniam popieriui, tačiau kaina pralenkia viską.

    Ir tokius nusiskundimus esu seniai girdėjęs iš mokyklų. Tos naujos knygos iš blizgančio popieriaus yra ne tik brangios, bet ir sunkios.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O, čia geras, aš pats net nepagalvojau, kad dar ir ekologijas čia galima įmaišyt. Taigi išsyk galima keliom dešimtim procentų pabrangint vien už tai.

      Reply
  5. Maumaz

    (o jie ir dabar yra mažesni, nei pvz., sovietmečiu)

    Ne tai, kad mažesni, bet nepalyginamai mažesni. Naujos knygos tiražas, jeigu jis yra 2000 tūkst., jau yra gerai. Sovietmečiu -- berods startas būdavo nuo 20 tūkst.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Varijuodavo tiražai sovietmečiu, o dar priklausomai ir nuo periodo. Ankstyvesniam sovietmečiui būdingesni grožinės literatūros tiražai 10-15 tūkstančių paprastai. Vėlyvesniam sovietmečiui -- 50-100 tūkstančių.

      Pvz., 1989 Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“ -- tiražas 50 tūkstančių. Taip pat 1989 Gilbertas Kitas Čestertonas, „Tėvas Braunas“ -- 90 tūkstančių. 1969, Drąsiųjų Keliai, „Hokusajaus laikai“ -- 15 tūkstančių.

      Reply
  6. Ele

    O jūs pažiūrėkite, kaip atrodo leidyklos „Obuolys“ leidžiamos knygos. Štai kad ir „Moterų laimė“. Išleido 2 egzemplioriais, baisiai storais ir nepadoriai mažais ir storais, raides įmatytų ir mano bobutė 92 metų be akinių iš kito kambario kampo. Knygos atsieina po kažkur 30 LT vienetas, bet čia knygyne, leidykloje gal ir pigiau. Originalą iš antrų rankų galima susimedžioti iki 30LT ir pilną, kompaktišką ir įskaitomą. Ir kitas knygas ši leidykla leidžia panašiai, gal dar ir iliustracijų prideda, kad daugiau tekso liktų kitam tomui. Tokias knygas apeinu ratu ir iš tolo, nes tikrai brangios.

    Šiemetinė knygų mugė man atsieis apie 300Lt jeigu norėsiu nusipirkti tai, ką turiu sąraše. Tai geros knygos, bet ne statistiniam lietuviui, todėl ir brangios, kad nedaug kas perka, o savo pyrago dalį nori visi gauti. Laikas ieškot turtingo globejo?

    Reply
  7. Mindaugas

    „Jos bus vis prabangesnės, ateityje ims po truputį, bet stabiliai mažėti spausdinamų autorių kiekiai ir tiražai (o jie ir dabar yra mažesni, nei pvz., sovietmečiu), tačiau pelnas per knygos egzempliorių didės“

    Dėl sovietmečio -- tada knygos spausdinamos buvo be jokio pragmatinio išskaičiavimo, svarbu turbūt tik kad „planą įvykdyti“ -- nes kartais tikrai santykinai mažam ratui pvz. kokio nors specifinio pomėgio (labiau specifiškesnio nei filatelija ar pan.) žmonių buvo leidžiamos knygos kad ir su 15 000 egzempliorių kiekiais.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kas įdomiausia, nors tiražai būdavo dideli, visvien visas išpirkdavo, jei tik būdavo ne iš komunizmo kokio nors.

      Reply
  8. Exciter

    Popierinių knygų nebeskaitau, ir tikriausia nebeskaitysiu. Turiu Kindle 4 skaityklę. E-popieriaus ekranas yra malonesnis akiai negu popierius, nes neblizga, raidžių ir fono kontrastas nedidelis (tamsiai pilku ant šviesiai pilko). Taip pat galima reguliuoti šrifto dydį. Visa tai leidžia sumažinti akių nuovargį skaitant, lyginant su įprastu popieriumi.
    Antras dalykas tai milžiniškas knygų pasirinkimas. Turiu e-bookų kokiems 15-ai gyvenimų. Tiesa nepirkau, bet negi jūs tikitės, kad aš tiek nusipirkčiau, jei negalėčiau parsisiųsti? Kaip ten su ta parsisiųsta knyga = nenupirkta knyga formule? Tiesiog fiziškai neįmanoma į namą tiek sukišti, gal lauke sandėliučiau, kaip malkas -- rietuvėmis. 🙂
    Pirkti paskatintų ryškus kainų sumažėjimas, pasirinkimas, patogumas ir kokybė, lyginant su piratinėmis. Kurios būna skenuotos ir paverstos PDF formatu. Tokias reikia perleisti per atitinkamą programą, kad kiekvieną žodį atpažintų ir konvertuotų į skaityklei tinkamą formatą. Proceso metu lieka visokių šiukšlių ir klaidų. Reikia redaguoti, kas užima laiko. Nepatogu, sunku, bet už dyką. Kai knyga kainuos mažiau, negus tas vargas, tada pirksiu.
    Dabar Amazon ebookas kainuoja brangiau už padėvėtą knygą, ebooko niekam neparduosi/neatiduosi, net pečiun neįmesi. Lietuviškų ebooku išvis nėra. Turiu daug Drasiųjų kelių, Zenito, PFAF knygų, bet tik PDF’e. Kodėl nepadarius geros kokybės epub ar mobi ir nepaleidus po litą?
    Kad išnyks knygų autoriai nebijau. Nes ir taip jau niekada neperskatysiu net 1%, kam dar naujas rašyt? Ypač grožinės, romanai, ką ten prigalvosi, naujų efektų neįdėsi. Tos pačios raidės ir sakiniai, kaip ir prieš 1000 metų.
    Labiau reikalingos techninės, mokomosios, kurias reikia nuolat atnaujinti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Knygos kainuos daugiau ir pirksit. Ir nepasakokit mums čia apie „kai kainuos mažiau“, nes giesmelė sena, girdėta ir indiferentiška.

      Reply
      1. Exciter

        Aš ir dabar neperku, kodel turečiau pirkti vėliau ir dar brangiau? Išvis man popierinių nebereikia, gal net išvis daugiau knygų nebereikia apskritai.

        Reply
  9. :]

    Va taigi prisireikė Mildažytės naujojo nuotraukų albumo/istorijos vadovėlio apie Lietuvą. Kaina -- 150 ltl. Matyt nauja mada „o kas daugiau“? Teks laukt kol maxima padarys -30% knygoms.

    PAskutiniu metu įpratau siųstis iš kokio tais amazon’o angliškus knygų variantus. Lietuviai labai mėgsta iškarpyt gabalus, padidint šriftą ir padaugint kainą iš min. 3

    Reply
  10. :]

    Dar galima padaryti brangiausios knygos rinkimus.

    Yra tokia nereali knyga vaikams „Ką dirba žmonės visą dieną?“. Tai šiuo metu išleisti du plonyčiai „expansionai“. Pavarčiau -- vieno puslapio kaina -- 2 ltl

    Reply
  11. pliumbum

    Dvidešimtą kartą noriu parodyti žmonėms vieną iš tobuliausių visų laikų straipsnių, parašytą dar prieš beveik pusantrų metų.

    http://www.cracked.com/article_18817_5-reasons-future-will-be-ruled-by-b.s..html

    Trumpai apibūdinant esmę -- visame kame nyksta toks dalykas kaip stygius, arba angliškai scarcity. Nyksta ne tik tame, kad piratinių kopijų pilna. Maisto scarcity irgi nyksta tobulėjant žemės ūkio technikai ir t.t. Technikos scarcity nyksta, pilna atsiranda visokių būdų, kaip galima pigiai ir gerai viską pagaminti. Kokia išeitis, jeigu nori toliau pardavinėti brangiai tai, ką galima gauti pigiai arba išvis nemokamai? Įvesti madą, kad senasis gamybos būdas kažkoks krūtesnis, tauresnis, apeliuoja į tikrąsias vertybes. Juk popierinė knyga geresnė už elektroninę, juk ji kvepia kitaip, ji turi savo istoriją, juk visai kitas jausmas, kai imi ir verti puslapius. O morkytė, užauginta pas dieduką su meile, juk visai kitokia, žymiai geresnė, sveikesnė ir skanesnė, negu toje suknistoje plantacijoje, iš kurios morkas veža į maksimą. Ir panašus karvės mėšlas. Visa tai vadinama FARTS -- Forced ARTificial Scarcity , ir kuo toliau, tuo labiau tai tampa ekonomikos pagrindu.

    Reply
  12. vyr

    nelabai aš supratau, kodėl čia piešiama tokia tendencija ir iš kur jai imti duomenys 🙂 Neperku knygų, kainuojančių brangiau nei vienženklis skaičius litų. Ir nukainuotose knygose yra kur pasiganyti, nes vidutinis lt skonis yra gana prastas, tad geresnes knygas greitai nukainuoja. Pavyzdys gali būti kad ir „Vanduo drambliams“ (nu dėl jos gerumo galima ir ginčytis, bet vistiek), kurią nukainavo tuoj prieš tai, kai pasirodė filmas ir jos populiarumas gerokai kilo. Šiaip knygų pirkimas ir taip yra gan beprasmis dalykas, čia jau kalbėjo apie skaitykles, aš pvz. turiu laaabai daug rusiškų audioknygų, jau ant manęs kaip ir užtenka 🙂 Bet va už kokius 5 lt vis susigundau viena kita popierine ir trūkumo šiame segmente nematau, pilna.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Visiškai nebandydamas tamstos įžeisti informuoju tamstą, kad šiukšlynuose galite surasti knygų išvis už dyką. Bet tai nieko nesako apie knygų kainas normaliuose knygynuose ir niekaip nekeičia fakto, kad knygos brangsta ir brangs.

      Reply
      1. Algirdas

        Beje mano exzmona Marijampolej vienam knygyne(cia nereklama) itaise knygu mainus atnesi sena gauni kita, gal ten koki lita kainuoja, bet vistiek(buvus bibliotekininke ir biski prie verslo), tai va kaip galima ir ner ko cia parintis, pats tamsta sakei, kad dalyko leidimas kainuoja daug daba specialiai, tai mes galima atsispausdint offise uz dyka, jei sazine grauzia del bebru tai galima durnu emeilu nespausdint ir taip sutaupyt popieros..nu…

        Reply
      2. vyr

        Neteisybė dėl šiukšlynų, nėra ten knygų, reguliariai tikrinu 🙂 O jei rimtai, tai tikiu tikiu dėl brangimo, gal ir brangs. Tik tiek, kad jos jau seniai per brangios ir dar didesnis jų brangimas tai tik toks net didesnio nustebimo ar pasipiktinimo nevertas reiškinys. Lyg kas pasakytų, kad vinilinės plokštelės brangs. O taip pat ir audiokasetės. Jau dabar knygynai kaip muziejai, užeini, pavartai, galvą pakraipai. Ant jubiliejaus kas nors ir padovanoja ką nors, proginis prabangus pirkinys. O juk galėtų būti širpotrebas, labai galėtų.

        Reply
  13. bst

    Kazkaip susimasciau, kad matyt del to, kad ner problemu nei rusiskai nei angliskai skaityt, tai del pigumo ir pasirinkimo (ypac rusiskai Vilniuje) jei jau ir perku tai butent rusiska.Laiminti strategija mazos salies pilieciui yra mokytis dideliu saliu kalbas ir naudotis ju masto ekonomija.Ir kazkaip nebejaudina tos lietuviskos.

    Reply
  14. ENORCA

    🙂 kažkada per žinias nugirdau gerą „šilumininko“ mintį, kad reikia už šildymą mokėti daugiau dėl to, jog žmonės nebelaiko prie kampinių ir lauko sienų lentynų su 3-sluoksnėm knygų eilėm ir dėl to pro ten šiluma nuteka 😀

    Tai va.

    Vadinasi ateityje reikės skaitykles apjungti su radiatoriais >:)

    Reply
  15. Vega

    Taip, ateitis tokia, bet nematau tame nieko blogo. Tie, kurie skaito knygą tik dėl jos turinio, turės neišvengiamai persikelti į elektroninę erdvę, kur knygos po kelis litus arba visai nemokamos. O reali knyga ir turi būti „prabangi“, tiksliau -- normali. Knygos kūrėjas ne tik rašytojas, bet ir knygos įrišėjas, knygos dailininkas. Jų darbas irgi yra menas, kuris turi atsispindėti knygoje. Todėl kai perku knygą, tikiuosi, kad joje atsispindės visų šių menų sintezė. Neseniai perleistų Balzac’o knygų nepirkau vien todėl, kad buvo mažo formato, plonais viršeliais, klijiniu įrišimu. Tai greičiau pasityčiojimas iš knygos meno. O taip norėjosi savo bibliotekoje turėti ir jo kūrinių…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tamsta pasakėte tą frazę -- knygų menas. Gerokai primirštas šiais laikais, tačiau prieš kelis šimtus metų kėlęs kai kurių knygų kainas į neįtikėtinas aukštumas.

      Reply
  16. Smile

    oi kaip pritariu. man jau kelios savaitės iki mugės piniginę skauda. Jau nekalbant, kad tos plytos su milimetro storio blizgančiais lapais (ir žurnalai, beje. Kodėl VK negalėtų parodyti pavyzdžio ir išsileisti ant tokio popieriaus, kaip būdavo senas mokslas ir gyvenimas?) siutina, kai prie stalo negali viena ranka išlaikyti ir dar galvą nusisukti gali atspindžių saugodamasi, vakare lovoj užsimušti gali kai užmiegi ir ant galvos nukrenta.
    O vadovėlius tai tiesiog uždrausčiau kilogramais leisti

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl vadovėlių -- tai jo, čia Švietimo ir Mokslo ministerija visgi turėtų nustatyti kai kuriuos techninius standartus, kaip kad šriftų dydžiai, svoriai ir pan.. Nes kai vienas vadovėlis sveria tiek, tai truputį nenormalu.

      Reply
      1. Agec

        Nustatyti tie standartai.
        Tiksliai nepamenu, bet su šriftais maždaug taip: pirmokams – ne mažiau nei 16 pt didžiosiomis raidėmis, antrokams – 16 pt galima ir mažosiomis, 3 kl. – 14 pt, nuo 4 kl iki kažkurios 12 pt. Toliau – turbūt dar mažesnis.
        Taip pat yra higienos normos, kuriose nurodomas vadovėlių svoris. Bet čia išlenda nauja problema: kad neviršyti numatyto svorio vadovėliai skaldomi į kelias knygas.

        Reply
  17. Jonas Terminator

    Ha ha, dar vienas debiliškas, visiško debilo straipsnis 😀 😀 Ar tu suvoki 12kameti snargliau iš vis ką rašai? ČIA PER TOKIUS KAIP TU PYDERASTUS knygos brangsta, nes VOGTI GAIDY nenustoji.

    Reply
  18. Jonas Terminator

    Ha ha, dar vienas kliedesių rinkinys 😀 MANAU sunku su minusiniu IQ suvokti, kad knygos brangsta tik dėl tokių vagių kaip tu, nes autoriai nori irgi kažką uždirbti.

    kada savo šūdina blogą uždarysi? ar už tave reiks uždaryt?

    Reply
  19. Algirdas

    Naturalu gerbiamas tamsta, kad tos perkamos knygos(perkamos, ne skaitomos) pirkeju tarkim yra 3000 vienetu, tai jei parduosi dukart pigiau tai bus 3250, tai tiek matematikos. Kita vertus rasinuka i Amazonke idet PDF formatu kainuos…5$ nu tai nebaisu…Ale zinai kas mane isgasdino nebile kaip? Issivaliau istorija savo Chrome ir irasiau Rokiskis ba nebuvau uzfavoritines, nu i ka…trecias plem nuo virsaus…gal reiktu viesai Rokiskio miesto visokius asmenis pakart, cia tam, kad kazkas kazkokias isvadas padarytu?…Ne smurta siulau, bet siulau susimastyt, kaip vienc nedurnc bachuriuks googlej atsiranda virsuj virs savo miesto…kam mumi tokie imbecilai miestu vadovai reikalingi jei tamsta auksciau nei visas miestelis su istorija ir visais leimejimais?
    Kazko nusivyliau ir susinervinau galutinai…supykau

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš irgi vis nusiviliu, kai matau, kad Google mane ne į pirmą vietą iškelia. Kažkaip prastai jie veikia. Atleist juos reikėtų visus iš darbo.

      O dėl knygų matematikos -- tai dėl panašių mechanizmų labiau gali apsimokėti išleisti 300 vienetų ir parduoti 10 kartų brangiau 🙂

      Reply
  20. Beata

    Mielas Rokiški jūs įžvalgiai pasisakėte, galbūt vietomis truputi per stipriai užprognozavote prabangių knygų ateitį, bet tikrai sutinku Lietuvoje, visi labai nori ir mėgsta kietu viršelių / gero popieriaus knygas, tokias kurios gražios ir puošia lentynas, bet skaityti nėra patogiausios…Aš kiekvieną kartą būdama knygų mugėje ar kokiam nors eiliniame knygyne nepaliauju stebėtis kokia neaprėpiama įvairovė literatūros lietuvių kalba…ir kiek daug leidyklų….na tai tikiuosi jus pamatyti kur nors mugėje begraužianti knygas…arba lentynas:)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gerbiamoji, aš irgi tikiuosi apsilankyt ir tamstą pamatyt.

      O mano prognozė čia neapibrėžtam periodui išties. Negaliu pasakyti, kada viskas galutinai pasikeis. Teisiog matau judesį ir jo priežastis.

      Reply
    1. bst

      Varyk toliau bambaliu etiketes skaityt, saunuoli. Nors turbut daug nepazystamu simboliu ten rasi.

      Reply
  21. Pingback: Vaikiškų knygų pasaulyje – mano nuomonė ir mėgstamiausios | Beatos virtuvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *