Karas prieš internetus prasideda ir pareina tripais

Kaip sako visokie gandai, Prancūzijoje jau ima veikti seniai apkalbama trijų kirčių antipiratinių bausmių sistema: pirma auka jau gavo trečią kirtį – yra baudžiama per teismus. Bauda (150 eurų) skirta kažkokiam žmogui už tai, kad jo žmona parsisiuntė kažkokias dvi kažkokios Rihanos dainas. Dar 13 kitų bylų laukia savo eilės teismuose. Aišku, kad tai tik kovų prieš piratus pradžia, nes šie skaičiai juokingai maži.

Bet už šitų 13 bylų esantys skaičiai – visiškai kitokie, keliantys klausimus, ar kartais antipiratai nekliedi, apsiuostę kokių nors narkotikų. Ar kartais ne kokie nors tripai jiems dedasi. Bet aš jums pasakysiu dar apie tai atskirai apie narkotikus ir kliedesius. O pirmiausiai pasakysiu apie skaičius.

Ha! ha! I am using the internet!!!

Realybė yra labai paprasta: nesustabdysi upės bėgimo. Bet kokios užtvankos tepristabdo reikalą laikinai, o paskui srautas ima bėgti per viršų.

Kaip aiškėja, Prancūzijos internetų persekiotojai dar birželio mėnesį spėjo išsiuntinėti grasinimus daugiau, nei milijonui interneto paslaugų (t.y., prisijungimo linijų) pirkėjų. Nors naujienos sako, kad baudomis už nelegalias dainas nubaustas tik vienas žmogus, daugiau, kaip 100 tūkstančių interento paslaugų pirkėjų jau laukia antro įspėjimo. Tai nuo tada, kai Prancūzijoje įsigaliojo tasai trijų kirčių įstatymas (jis buvo priimtas 2010 spalį).

Kad susigaudytumėte, kokie tai mastai, tai Prancūzijoje gyvena apie 65 milijonus žmonių, yra 50 milijonų interneto vartotojų ir apie kokius 20-25 milijonus interneto linijų pirkėjų. Taip, tai reiškia, kad įspėjimai išsiųsti maždaug kas dvidešimtai internetą turinčiai šeimai. Ir tai – tik pradžia, nes sekimas ir kontrolė dar toli gražu nepriartėjo prie tų totalinių mastų, apie kuriuos galime įtarti.

Daugeliui jau seniai klausimų tokių kyla įvairiausių. Pavyzdžiui, kas bus su keistai intensyviai per visus galus pasaulyje imtais kišti antipiratiniais reguliavimais, pagal kuriuos už parsisiųstas dainas baudžiama būtų griežčiau nei už kokią nors vagystę? Arba kas bus su ta beprotybe, kuri vyksta patentų rinkoje (čia jau vien Apple verta prisiminti)? Arba kas bus, kai į paprastą flešiką po dešimties metų bus galima sudėti visą visų laikų muziką, knygas ir filmus? Arba kas bus, kai GMO platintojai ims skalpuoti ką papuola už savaime plintančius piratinius genus (nors, tiesą sakant, jau dabar jie tai daro)?

Arba paprastesnių klausimų irgi kyla: tarkim, kas bus, jei paaiškės, kad toje pačioje Prancūzijoje dauguma žmonių yra vienokie ar kitokie piratai? Aš atsimenu kadaise matytus skaičius, kad Vakarų šalyse ~70 procentų interneto vartotojų turi nelegalaus piratinio turinio. O Lietuvoje tokio turinio turi kokie 90 procentų. Arba dar atsimenu kažkur matytus skaičius, kad Italijoje apie 20 procentų interneto vartotojų piratauja reguliariai. Tai kaip, gal čia reikia koncentracijos stovyklų?

Arba visai paprastai: kodėl gaunasi taip, kad autoriai kažkodėl neturi turtinių teisių į savo kūrinį, nes negali jo administruoti, kadangi tokia teisė jiems nesuteikta. O tas teises kažkodėl perima kažkokios keistos agentūros, kurios renka pinigus iš ko papuola, netgi kai tie autoriai, už kuriuos pinigai renkami, tų pinigų negauna. KPŠ?

Aš suprantu, kad tai, ko aš čia klausiu – tai apie kliedesius, kuriuos matome realybėje. Tai klausimai apie kliedesius, kurie kilo iš pagrindinio kliedesio, kuris vadinasi intelektinės nuosavybės koncepcija. Pagalvokim apie esmę: KPŠ yra intelektinė nuosavybė? Kas tai? Mintys gali būti kažkieno nuosavybė? Jausmai gali būti nuosavybė? Žodžiai, sakiniai ir raidės? Ar nesukelia tai minties, kad visa autorių teisių sistema yra paremta tiesiog kažkokiu aiškiu briedu?

Aš čia apie štai ką: portalas Balsas.lt praneša, kad kažkokiam Vytui Simanavičiui, galimai susijusiam su LANVA, yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Gerbiami ponai ir ponios, man kyla keistos asociacijos. Aš negaliu sakyti, kad tai netikėta, bet galiu tik pasakyti, kad tai yra stebėtina. Ir man tai daug ką sako. Ponai ir ponios, paaiškinkite man, kas čia per kliedesiai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

10 thoughts on “Karas prieš internetus prasideda ir pareina tripais

      1. skirmantas tumelis

        Piratai tai tie, kurie atima gėrybes iš teisėtų jų šeimininkų. Visi piratai yra niekšai.
        Visokios leidybinės firmos ir autorinių teisių asociacijos šį žodį naudoja tam, kad sukeltų kaip galima didesnę neigiamą visuomenės nuomonę apie žmones, kurie naudodamiesi šiuolaikinėmis IT priemonėmis gauna įvairaus turinio iš autorių apeinant tas asociacijas ir leidybines firmas. Tos asociacijos ir leidybinės firmos ir yra tie šlykštūs ir baisūs piratai, kurie vagia tiek iš autorių tiek iš vartotojų.

        Taip yra daugeliu atvejų. Žinoma yra ir vartotojų, kurie piktybiškai vagia iš autorių jų kūrinius, bet šie, mano nuomone, yra mažesnis nuostolis nei tie tikrieji piratai.

        Tie, kurie piktybiškai vagia be to neatima iš autorių jų kūrinių, jie juos naudoja neatlygindami autoriams, kurie kurdami savo kūrinį naudojo savo resursus; ir dažnai platina tokiems patiems kaip jie patys. Juos geriau vadinti zuikiais.

        Reply
  1. anoniminis bailys

    Čia greičiau išeina, kad jiems pofig iš ko biznį daryt, o ne tai kad jie apsikaifavę vaikšto. Vertelgos ir tiek.

    Reply
  2. Viešpats

    Yra tokia social cycle theory, kuri byloja, kad visuomenė vystosi tam tikrame cikle, arba keliose variacijose ciklų. Nelabai noriu su ja sutikti, bet matau, kad visokios prohibicinės inciatyvos papuola į labai griežtą ciklą, kuris baigiasi mirties kilpa:
    1. korumpuota valdžia pataikaudama interesų grupėms įteisina siaurakaktiško reguliavimo normas;
    2. drakoniškos sankcijos labai ribotam laikui pasiteisina, bet visuomenėje pradeda plisti taisyklių nihilizmas, dėl ko padidėja skaičius tų, kurie užsiima draudžiamomis veiklomis;
    3. dar labiau spaudžiama interesų grupių valdžia kaip konvejeris kepa vis daugiau taisyklių ir griežtina sankcijas;
    4. visuomenei vis labiau pochui ir jau nebesislepiama, o daroma tai kas draudžiama viešai ir nesiparinant;
    5. uždraustas veiklas pradeda fasilituoti nusikaltėliai, dėl ko prasideda socialiniai neramumai;
    6. taisyklės iš principo negalioja, bet valdžia visiems aiškina kokius gerus rezultatus pasiekia, bet jau nebegali pateisinti socialinės ir monetarinės kainos visuomenei;
    7. interesų grupėms jau pochui ir jie nebeužsiima lobizmu, siekiant palaikyti jų sugalvotas taisykles, tą vaidmenį perima nusikaltėliai, kurie vykdo masyvias politikų tepimo kampanijas, kad tik juos maitinančios taisyklės neprapultų;
    8. galiausiai arba visuomenė pradeda kaisti ir braškėti, arba ateina nauja karta politikų, kurie suvokia taisyklių absurdą ir atšaukia reguliavimą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, man irgi tokių įtarimų kyla apie kai kuriuos procesus, susijusius su autorių teisėmis.

      Aš vis prisimenu, kaip autorių teisių gynėjai nubaudė Deep Purple už tai, kad tie nesumokėjo autorių teisių gynėjams už tai, kad grojo savo pačių sukurtą muziką.

      Reply
      1. Viešpats

        Kai prasideda tokios istorijos su Parpalu, tai čia jau ryškiai Rokiškio efektas -- kai gynėjai, savęs pateisinimui, tampa skriaudėjais.

        Nereikia daug fantazijos, kad suvoktum, jog už kiekvieno didesnio politinio sprendimo stovi interesų grupė. Tarkim už Volstedo akto, stovėjo religiniai fanatikai ir gaiviųjų gėrimų bendrovės, už dabartinio narkotikų kriminalizavimo, stovi tie patys fanatikai, alkoholio pramonė ir dalinai -- farma. Šiame straipsnyje yra teisingai identifikuota, kad kova vyksta su internetu. Intelektualinė nuosavybė, tai čia pretekstas, o išties senoji media šika į kelnes, nes jos egzistavimas priklauso nuo jos kontroliuojamų distribucijos kanalų ir ekskliuzivinių teisių generuoti kontentą.

        Holivudas jau skundžiasi, kad nebegali pumpuoti eilinės vasarinės besmegenės trydos, nes interentai išsyk paskleidžia žinia, kad filmas gavno ir jo neverta žiūrėti. Anksčiau, kol pasklistų apie jį žinia, toks filmas spėtų atsipirkti ir dar sugeneruoti pelno, o dabar, vos pasirodęs, iškart bombina.

        Siekiant efektyvesnės kovos su tokiais „gynėjais“, reiktų truputi performuluot žinią. „Kova už intelektinę nuosavybę“ yra tiesiog blogai, nes tai yra labai sudėtingas klausimas ir klysta tie, kas aiškina, kad intelektinė nuosavybė privalo būti nemokama ir visiems prieinama ir klysta tie, kas ją reikalauja laikyti už devynių užraktų, o atstumas tarp tų dviejų taškų yra toks beprotiškai didelis, kad win-win scenarijus yra mažai tikėtinas. Todėl, tai ką darote jūs -- nepildamas į eterį visokios marksistinės trydos, o tiesiai šviesiai sakydamas, kad yra kėsinamasi į žmogaus laisvę, yra labai teisinga žinia.

        Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *