Tag Archives: LANVA

Karas prieš internetus prasideda ir pareina tripais

Kaip sako visokie gandai, Prancūzijoje jau ima veikti seniai apkalbama trijų kirčių antipiratinių bausmių sistema: pirma auka jau gavo trečią kirtį – yra baudžiama per teismus. Bauda (150 eurų) skirta kažkokiam žmogui už tai, kad jo žmona parsisiuntė kažkokias dvi kažkokios Rihanos dainas. Dar 13 kitų bylų laukia savo eilės teismuose. Aišku, kad tai tik kovų prieš piratus pradžia, nes šie skaičiai juokingai maži.

Bet už šitų 13 bylų esantys skaičiai – visiškai kitokie, keliantys klausimus, ar kartais antipiratai nekliedi, apsiuostę kokių nors narkotikų. Ar kartais ne kokie nors tripai jiems dedasi. Bet aš jums pasakysiu dar apie tai atskirai apie narkotikus ir kliedesius. O pirmiausiai pasakysiu apie skaičius.

Ha! ha! I am using the internet!!!

Realybė yra labai paprasta: nesustabdysi upės bėgimo. Bet kokios užtvankos tepristabdo reikalą laikinai, o paskui srautas ima bėgti per viršų.

Kaip aiškėja, Prancūzijos internetų persekiotojai dar birželio mėnesį spėjo išsiuntinėti grasinimus daugiau, nei milijonui interneto paslaugų (t.y., prisijungimo linijų) pirkėjų. Nors naujienos sako, kad baudomis už nelegalias dainas nubaustas tik vienas žmogus, daugiau, kaip 100 tūkstančių interento paslaugų pirkėjų jau laukia antro įspėjimo. Tai nuo tada, kai Prancūzijoje įsigaliojo tasai trijų kirčių įstatymas (jis buvo priimtas 2010 spalį).

Kad susigaudytumėte, kokie tai mastai, tai Prancūzijoje gyvena apie 65 milijonus žmonių, yra 50 milijonų interneto vartotojų ir apie kokius 20-25 milijonus interneto linijų pirkėjų. Taip, tai reiškia, kad įspėjimai išsiųsti maždaug kas dvidešimtai internetą turinčiai šeimai. Ir tai – tik pradžia, nes sekimas ir kontrolė dar toli gražu nepriartėjo prie tų totalinių mastų, apie kuriuos galime įtarti.

Daugeliui jau seniai klausimų tokių kyla įvairiausių. Pavyzdžiui, kas bus su keistai intensyviai per visus galus pasaulyje imtais kišti antipiratiniais reguliavimais, pagal kuriuos už parsisiųstas dainas baudžiama būtų griežčiau nei už kokią nors vagystę? Arba kas bus su ta beprotybe, kuri vyksta patentų rinkoje (čia jau vien Apple verta prisiminti)? Arba kas bus, kai į paprastą flešiką po dešimties metų bus galima sudėti visą visų laikų muziką, knygas ir filmus? Arba kas bus, kai GMO platintojai ims skalpuoti ką papuola už savaime plintančius piratinius genus (nors, tiesą sakant, jau dabar jie tai daro)?

Arba paprastesnių klausimų irgi kyla: tarkim, kas bus, jei paaiškės, kad toje pačioje Prancūzijoje dauguma žmonių yra vienokie ar kitokie piratai? Aš atsimenu kadaise matytus skaičius, kad Vakarų šalyse ~70 procentų interneto vartotojų turi nelegalaus piratinio turinio. O Lietuvoje tokio turinio turi kokie 90 procentų. Arba dar atsimenu kažkur matytus skaičius, kad Italijoje apie 20 procentų interneto vartotojų piratauja reguliariai. Tai kaip, gal čia reikia koncentracijos stovyklų?

Arba visai paprastai: kodėl gaunasi taip, kad autoriai kažkodėl neturi turtinių teisių į savo kūrinį, nes negali jo administruoti, kadangi tokia teisė jiems nesuteikta. O tas teises kažkodėl perima kažkokios keistos agentūros, kurios renka pinigus iš ko papuola, netgi kai tie autoriai, už kuriuos pinigai renkami, tų pinigų negauna. KPŠ?

Aš suprantu, kad tai, ko aš čia klausiu – tai apie kliedesius, kuriuos matome realybėje. Tai klausimai apie kliedesius, kurie kilo iš pagrindinio kliedesio, kuris vadinasi intelektinės nuosavybės koncepcija. Pagalvokim apie esmę: KPŠ yra intelektinė nuosavybė? Kas tai? Mintys gali būti kažkieno nuosavybė? Jausmai gali būti nuosavybė? Žodžiai, sakiniai ir raidės? Ar nesukelia tai minties, kad visa autorių teisių sistema yra paremta tiesiog kažkokiu aiškiu briedu?

Aš čia apie štai ką: portalas Balsas.lt praneša, kad kažkokiam Vytui Simanavičiui, galimai susijusiam su LANVA, yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Gerbiami ponai ir ponios, man kyla keistos asociacijos. Aš negaliu sakyti, kad tai netikėta, bet galiu tik pasakyti, kad tai yra stebėtina. Ir man tai daug ką sako. Ponai ir ponios, paaiškinkite man, kas čia per kliedesiai.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Laikas ir blogeriams pagalvoti apie autorių teises

Susirinkę į iniciatyvinę grupę ir pasikonsultavę su Justinu Žilinsku (blogosferoje žinomas, kaip Maumaz), apgalvojome ir su būreliu žinomiausių blogerių nutarėme apsijungti į bendrą autorių teises ginančią organizaciją BATGA-A, kuri mums padės užtikrinti, kad mūsų laikas bloguose yra švaistomas ne veltui. Asociacijos prezidentu išrinktas Justinas Žilinskas, kuris bus ir agentūros generaliniu direktoriumi, nes turi pačią geriausią teisinę patirtį, galės užtikrinti mūsų visų teises ir jų įgyvendinimą.

Kodėl aš nusprendžiau prisidėti prie reikalo ir visgi apmokestinti savo blogo turinį? Manau, kad kiekvienam atsakymas akivaizdus: liūdina tokia situacija, kai rašai, rašai, o negauni nei cento, tiesiog toks vaizdas, kad ateina visokie durniai parašinėt komentaruose ir pakliedėt visokių absurdų. Ir dar piktinasi, jei pasiunti. Tiesą sakant, tai mane užkniso. Juoba negaliu skirti tiek laiko blogo rašymui už dyką. Vieno straipsnio vertė, rašant žurnalams ar laikraščiams – apie 300 litų. Tai kodėl aš turiu rašyti į blogą už dyką?

Todėl ir nusprendžiau, kad nuo šiol bus kita tvarka, kuri leis nesirūpinti nei man, nei jums: nori skaityt įrašus – susimokėk pinigėlius. Nori įdėt nuorodą į mano straipsnį – irgi būk malonus susimokėk. Jums gal tai ir bus ne pinigai, todėl neapsunkins, juo labiau kad pinigų kompiuteriams nusipirkt turit, esat suaugę ir dirbantys žmonės.

Dalį įrašų, žinoma, paliksiu nemokamai, kaip bendrai prieinamą turinį, tačiau visi straipsniai semiotikos, ekonomikos ir politikos temomis bus užrakinti ir prieinami tik apmokėjusiems vartotojams. Pradinėje stadijoje (nuo kitos savaitės), kol dar neveikia apmokėjimo sistema, minėtų kategorijų straipsniai bus prieinami išimtinai tiktai popo.lt registruotiems vartotojams, kadangi čia užsiregistravę ir taip moka pinigus.

BATGA-A (Blogosferos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) – tai organizacija, vienijanti įvairiomis temomis rašančius blogerius (tinklaraštininkus). Jos tikslas – ginti autorių teises, teisingai apmokestinti turinį, o surinktus pinigus – paskirstyti tarp asociacijos narių.

Blogeriai, prisijungę prie BATGA-A iniciatyvos

Prie BATGA-A prisijungusių blogerių skaičius sparčiai auga. Tai rimčiausi ir žinomiausi Lietuvos blogeriai. Tikimės, kad greitai prie mūsų prisijungs ir kitos interneto svetainės, nes visi yra kviečiami. Mes esame už autorių teises gauti pinigus. Autoriai turi būti atlyginti už sunkų darbą.

Kaip blogo autorius gali uždirbti pinigus

Už ką galima susimokėti? Už kelis dalykus:

  • Už tai, kad skaitote
  • Už tai, kad įdedate į mano straipsnį nuorodą
  • Už tai, kad gaunate galimybę rašyti komentarus

Sumos bus nedidelės, aš planuoju, kad už pavienį straipsnį galima bus imti 1 litą SMS žinute arba 50ct per PayPal sistemą. Tai nėra brangu. Taip pat už 15 litų SMS žinutėmis arba 10 litų PayPal sistema galima bus užsisakyti mėnesio prenumeratą visiems naujiems straipsniams. O už 30 litų SMS arba 20 litų PayPal – gauti priėjimą prie viso mano straipsnių archyvo. Numatomi įkainiai už komentarus – 1 litas SMS žinute arba 50ct per PayPal, už nuorodas į šį blogą arba jo straipsnius – 7 litai SMS žinute arba 5 litai per PayPal.

Manau, kad šios sumos yra nedidelės, jei turit prieštaravimų ar pasiūlymų, kaip apmokestinti geriau – galit parašyti į komentarus, kol tai nemokama. Argumentų, agituojančių už pilnai nemokamą turinį, galit nesivargint rašinėt. Man įdomu išgirsti apie kitus variantus, kokius apmokėjimo planus galėtumėte pasiūlyti.

Taip pat, jei turite blogą – kviečiu prisijungti prie BATGA-A asociacijos ir agentūros. Tai kiekvieno blogerio galimybė uždirbti iš sunkaus triūso – straipsnių rašymo. Skaitytojai turi pajusti dėkingumą ir jį parodyti, o ne vaizduoti kažkokias primadonas, kurios čia ateina ir joms dar esą turi būti dėkingas. Straipsniai – tai intelektinė nuosavybė, tai mano sugaištas laikas, o laikas kainuoja pinigus. Taip kad būkit malonūs ir susimokėkit.

Atnaujinta: Jeigu kažkam atrodo, kad čia pokštai, tai pokštai buvo pokštų straipsnyje. Aš tokiais dalykais nejuokauju.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter