Sociopatinė Kremliaus demagogija, vertimas

Po pasaulyje pagarsėjusios istorijos, kur Rusijos specialiosios tarnybos pasikėsino nužudyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Skripal, matome labai labai keistas ir kartu visą realybę atskleidžiančias Kremliaus reakcijas. Panašu, kad Kremliaus veikėjai apsiskaičiavo – skirtingai, nei Aleksandro Litvininekos atveju, Didžioji Britanija neužsiėmė metų metais trunkančiais kriminaliniais tyrimais, kurie tiesiog neįmanomi, kai organizatoriai ir vykdytojai slepiasi Rusijoje.

Sociopatija nuo seno buvo būdinga KGB veiksmams – tai žmonės, kurie neribotai gali meluoti bet ką, žmonės, kurie nesiskaito su jokiu žmogiškumu ir jokiomis moralės normomis. Ką nors nužudyti, apvogti, apkaltintai nusikaltimais aukas – tai visiškai jiems įprasta. Vladimiras Putinas buvo vienas iš tokių KGB veikėjų. Visa Kremliaus retorika irgi demonstruoja atvirai sociopatinį mąstymą.

Didžioji Britanija akivaizdų atvejį įvardino, kaip akivaizdų: žmones nuodyti Novičok nuodais pajėgi tiktai Rusija, tiktai Rusija pajėgi šį nuodą gaminti gryname pavidale (t.y., „military grade“ – pakankamai išvalytas nuo priemaišų), tiktai Rusija tą nuodą gamino ir, kas akivaizdu iš Skripal nuodijmo – gamina ir dabar, ir tiktai Rusija turėjo priežastį tam nuodijimui.

Neužmirškim, kad specialiosios tarnybos turi ir dar kai kurių, savų informacijos kanalų, kurie būna neskelbiami, tačiau kuriais pasiremia vyriausybės, darydamos sprendimus – galime neabejoti, kad Jungtinė Karalystė turi ir daugiau įrodymų apie Rusijos nagus.

Tai sena KGB taktika, kai Rusiją išdavę agentai yra persekiojami ir žudomi, ir tai daroma tokiais būdais, kad kiltų kuo daugiau triukšmo ir kuo labiau būtų įbauginti kiti, kurie gali pabėgti. Tik šį sykį ta taktika ėmė ir nesuveikė taip, kaip veikdavo anksčiau. Vietoje to, kad būtų dar vienas atvejis, kur visiems viskas akivaizdu, o niekas esą įrodyti nieko negali (prisiminkim, kaip viskas vyko Aleksandr Litvinenko atveju), gavosi atvejis, kur Didžioji Britanija pasakė tai, kas visiems akivaizdu.

Bene didžiausias stebuklas šioje istorijoje yra tai, kad Didžioji Britanija (ir, galimai JAV ar Prancūzija) paaiškėjo turinčios priešnuodžių, kurie gali padėti nuo zomano efekto, t.y., nuo anksčiau negrįžtamu laikyto acetilcholinesterazės ardymo: nepaisant aiškių prognozių, atrodo, kad ir Sergej Skripal, ir Julija Skripal visgi atsigavo, ir atrodo, kad be negrįžtamų smegenų pažeidimų, kokius gali sukelti zomano efektą turinčios medžiagos.

Priminsiu tik tiek, kad Novičok nuodingumas toksai didelis, kad mikroskopinis lašelis, pakliuvęs ant odos, žmogų nužudo per kelias minutes. Dozės, kurios yra dešimtis ar šimtus kartų mažesnės už mirtinas – pažeidžia ir centrinę, ir periferinę nervų sistemą, t.y., sukelia negrįžtamą paralyžių ir daug metų trunkančią komą, iš kurios niekas neturėtų atsigauti.

Pagal viską sprendžiant, toksai ir turėjo būti nuodijimo tikslas – nunuodyti ne iki galo, o panašiai, kaip radioaktyviu poloniu buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenko: taip, kad auka kuo ilgiau (mėnesius ar metus) kankintųsi, kad apie ją būtų ilgai kalbama ir kad visi potencialūs perbėgėliai būtų kuo labiau įbauginti.

Taip vykdydama veiksmus, Rusija remiasi prielaida, kad jei kažkurie nusikaltimo galai bus paslėpti, bus galima meluoti, išsisukinėti ir vaizduoti niekuo dėtus. Panašiai Rusija iki šiol bando vaizduoti niekuo dėltą dėl Anos Politkovskajos ar Aleksandro Litvininkos nužudymų. Panašiai Rusija bando vaizduoti niekuo dėtą netgi dėl karo Ukrainoje. Tai grynai sociopatinis, manipuliatyvus ir labai kraupus, su jokiu žmogiškumu nesiskaitantis elgesys – agresorius meluoja įžūliausiu būdu, pats vaizduodamas nekaltai puolamą.

Žinote, kaip elgiasi sociopatas, kuris primuša savo žmoną iki sąmonės netekimo, sulaužo jai kaulus ir vos ne užmuša? Jis po kelių dienų atvažiuoja į ligoninę ir pareikalauja, kad ta ligoninė jam jo žmoną išduotų, o paskui dar pareiškia, kad jo žmona tenai laikoma neteisėtai, kad ji pagrobta ir kad daktarai neturi teisės jos laikyti, nes jis esą geriau ja pasirūpins.

Tą patį sociopatinį elgesį matome ir Rusijos atveju: jie nuodija žmones, o paskui reikalauja, kad nuodijimo aukos būtų jiems išduotos. Ir visa tai yra paremiama visokiomis klaikiomis demagogijomis.

Įvykių pradžioje Kremliaus propagandos mašina kiek strigo – akivizdžiai, jie nesitikėjo tokios greitos Juntinės Karalystės reakcijos. Tačiau dabar, praėjus kuriam laikui, jie jau skleidžia kliedesius apie tai, kad Julija ir Sergejus Skripaliai tiesiog apsinuodijo maistu, kad juos nunuodijo Jungtinės Karalystės specialiosios tarnybos, kad jie išties yra britų pagrdobti ir išnaudojami Rusijos piliečiai ir taip toliau. Kuo daugiau kliedesiškų versijų – tuo Kremliui geriau, nes kiekvienas kliedesys kam nors gali sukelti abejonių.

Visa tai pridangstoma visokiais iškraipymais – pvz., kadangi Jungtinės Karalystės laboratorijos negali pagal cheminį junginį nustatyti adreso, kur kažkoks junginys buvo pagamintas (būtų banaliai durna to tikėtis), tai Rusijos propaganda ima skelbti, kad Jungtinė Karalystė nesugebėjo nustatyti Novičok kilmės ir tai esą viską paneigia.

Prie viso to paskui dar pridedamos graudžios istorijos, kad katytė ir dvi jūrų kiaulytės buvo numarintos badu, nes Didžioji Britanija savaites laikė tuos gyvunėlius be maisto ir vandens, o paskui sunaikino savo žiaurumo įkalčius. Rusija netgi pareiškia reikalavimus, kad gyvunėlius ar bent jų palaikus Didžioji Britanija sugrąžintų, nes tik Rusija jais pasirūpins tinkamai.

Visa istorija, kaip matote, jau ima panašėti į melodramišką, meksikietiškų muilo operų lygio absurdą. Ir tuos melodramiškus absurdus generuoja tik viena valstybė – Rusija. Tai savaime rodo, kiek smarkiai tie absurdai yra režisuojami.

Na, čia tiek bendros apžvalgos – o dabar pereikim prie kai kurių Rusijos URM pareiškimų, kurie ypatingai iliustratyvūs. Pagal juos galime suprasti, kas išties dedasi Kremliaus veikėjų galvose.

Ypatingai ryškiai sociopatinis Kremliaus veikėjų mąstymas matosi viename kovo 31 dienos Kremliaus pareiškime, kur jie užduoda 14 klausimų Jungtinei Karalystei. Pasižiūrėkim, kas už to slypi, kokie kontekstai ir ką išties tai reiškia.

14 Kremliaus klausimų apie Skripalių nuodijimo atvejį

Šitie kovo 31 dieną išplatinti Kramliaus klausimai Jungtinei Karalystei – tai tiesiog kraštutinai demonstratyvus sociopatinės demagogijos pavyzdys. Aš čia pateiksiu pačius klausimus ir pastebėjimus apie kontekstus, o tada – ir vertimus į tai, ką išties tie sociopatai turi savo galvose.

  1. Kodėl Rusijai neleidžiama gauti konsulinį priėjimą prie dviejų Rusijos piliečių, kurie nukentėjo Didžiosios Britanijos teritorijoje?
    1. Pirmiausiai pastebėkime, kad Sergejus Skripalis Rusijoje išvis buvo kalinamas ir tik iškeistas į kažką iš Rusijos šnipų. T.y., jis yra bėglys iš Rusijos. Ir dabar Rusija reikalauja teisės gauti priėjimą prie žmogaus, kuris tik vargais negalais iš Rusijos ištrūko.
    2. Paskui pastebėkime, kad Rusija bandė nunuodyti tuos du žmones, o dabar reikalauja priėjimo prie jų.
    3. Šaltojo karo metais SSRS kai kada išties gaudavo priėjimą prie žmonių, į kuriuos pasikėsindavo, pvz., prie perbėgėlių. Kartais po didelių melavimų, psichologinių manipuliacijų, gąsdinimų užuominomis apie artimuosius, SSRS agentai savo aukas sugebėdavo įbauginti tiek, kad kartais jos netgi grįždavo į SSRS, kur būdavo nužudomos. Kitais atvejais pasikėsinimų aukos būdavo užčiaupiamos – tiesiog iš baimės, kad jei kalbės, jų artimieji bus nužudyti. Su sovietiniais KGB metodais susidūrusios valstybės žino vieną dalyką: jokiomis sąlygomis niekas iš Rusijos ar netgi aukų giminės (kurios iš anksto būna apdirbamos) ilgą laiką neturi būti prileidžiami, kad aukomis nebūtų manipuliuojama.
    4. Vertimas: „mums nepavyko jų nunuodyti, todėl norime juos atsiimti ar bent užčiaupti, kodėl neleidžiate?“
  2. Kokie konkretūs antidotai ir kokiu pavidalu buvo suteikti nukentėjusiems? Kokiu būdu šie antidotai atsirado pas britų gydytojus incidento vietoje?
    1. Čia du klausimai, kurie tikslingai suplakti krūvon, norint kiek užmaskuoti tikrąją pramę.
    2. Pirmas klausimas yra kraštutinai įdomus Rusijai: akivaizdu, kad vėleniame etape, gydant nukentėjusius, buvo panaudoti nežinomi antidotai, kurie sugeba panaikinti zomano efektą. Tokie antidotai reiškia tiesiog nesuvokiamo lygio proveržį apsisaugojimo nuo cheminio ginklo srityje. Sužinoti šiuos antidotus – tai yra kraštutinai svarbus naujas Rusijos žvalgybos tikslas. Per ketvirtį amžiaus, kai buvo išviešintos Novičok formulės, Vakarų šalys, atrodo, gerokai pasistūmėjo į priekį su priešnuodžiais.
    3. Antras klausimas yra visiškai manipuliatyvus, demagoginis ir skirtas vien propagandai: priešnuodžių nuo fosforo organinių junginių turi kiekviena ligoninė, įvairios civiline sauga užsiimančios tarnybos, o taip pat, matyt ir daugybė greitosios medicinos pagalbos ekipažų. Tokie priešnuodžiai kuriami jau daugiau, kaip apie 70 metų – dar nuo tų laikų, kai Vokietija išrado tiofosą ir tabūną. Apsinuodijimai fosforo organiniais junginiais yra gana neretas dalykas, ir visi priešnuodžiai, kurie padeda nuo apsinuodijimo fosforganiniais pesticidais, daugiau ar mažiau padeda ir nuo apsinuodijimo kovinėmis nervus paralyžuojančiomis medžiagomis.
  3. Kokiu pagrindu Prancūzija buvo įtraukta į techninį bendradarbiavimą, tiriant incidentą, kuriame nukentėjo Rusijos piliečiai?
    1. Akivaizdu, kad Rusiją labai labai neramina tarptautinės pasekmės: Prancūzija yra laikoma gana neutralia ar netrgi Rusijai gana draugiška šalimi. Ją įtraukus į tyrimą, situacija kardinaliai keičiasi Rusijos nenaudai – Rusija praranda daugybę palaikymo iš Europos Sąjungos, o Didžioji Britanija gauna nepriklausomus ekspertus, kurie patvirtina faktus.
    2. Vertimas: „kodėl jūs kitiems pasakėte apie mūsų nusikaltimą, kodėl jūs kitiems įrodymus duodate?“
  4. Ar Didžioji Britanija informavo Cheminių Ginklų Uždraudimo Organizaciją apie Prancūzijos prisijungimą prie Solsberio incidento tyrimo?
    1. Rusija bando toliau stabdyti Prancūzijos įtraukimą ir informavimą, remdamasi grynai formalių demagogijų metodais.
    2. Vertimas: „kas jums leido įtraukti Prancūziją, kodėl ją įtraukėte?“
  5. Kokį ryšį turi Prancūzija su incidentu, kur Didžiosios Britanijos teritorijoje nukentėjo du Rusijos piliečiai?
    1. Rusija dar labiau piktinasi tuo, kad atsiranda nepriklausomi tyrėjai, o Prancūzija gali atsisukti prieš Rusiją.
    2. Pastebėkime, kad Rusija vėl įkišą tą pasažą apie savo piliečius, kuriuos pati ir nuodijo.
    3. Vertimas: „čia mūsų aukos, o ne jūsų ir ne prancūzų, kokią jūs teisę turite į tyrimą traukti kitą valstybę?“
  6. Kokios procesinės Didžiosios Britanijos teisės normos leidžia į valstybės vidaus tyrimą įtraukti užsienio valstybę?
    1. Čia jau desperacija: Rusija bando Jungtinei Karalystei nurodinėti, kokius tyrimus kas gali daryti ir aiškinti apie Jungtinės Karalystės teisės normas.
    2. Pastebėkime, kad vėl tai siejasi su Prancūzija, kuri šiuo atveju suveikia kaip nepriklausomas liudininkas.
    3. Vertimas: „jūs neturite teisės tirti mūsų aukų, ir dar su liudininkais“
  7. Kokie įrodymai buvo perduoti Prancūzijai, kad ši galėtų ištirti ir įvykdyti nuosavą tyrimą?
    1. Šitas yra geras: įtariami žudikai reikalauja, kad būtų jiems perduoti informaciją apie tai, kokie nusikaltimo įrodymai buvo perduoti kitiems tyrėjams tirti.
    2. Vertimas: „ką jūs apie mus žinote, pasakykit greitai“
  8. Ar prancūzų specialistai dalyvavo, imant biologinius mėginius iš Sergejaus ir Julijos Skripalių?
    1. Dar kartą tas pats, jau detalizuojant apie tai, ar tikrai tokie įrodymai yra turimi.
    2. Vertimas: „tai reiškia, kad jūs ten toje Britanijoje ne tik išskyrėte nuodus, kuriais mes nuodijome aukas, bet dar ir prancūzams perdavėte?“
  9. Ar prancūzų specialistai tyrė biologinius mėginius ir kokiose konkrečiai laboratorijose jie tai darė?
    1. Čia komplikuotesnis dalykas: vėl bandoma tikrintis, ar prancūzai gavo iš Skripalių kūnų paimtus nuodus, bet kartu reikalaujama nurodyti duomenis apie kitus dalyvavusius tyrėjus.
    2. Duomenų apie prancūzų laboratorijas reikalavimai yra dvejopi: vena vertus, tai labai svarbi žvalgybinė informacija, pagal kurią galima nustatyti prancūzų tyrimų centrus ir jų pajėgumus, o antra vertus – tai dar ir šansas paveikti prancūzų tyrėjus anksčiau, nei šie pateiks informaciją savo vyriausybėms ar visuomenei.
    3. Dar vienas įdomus aspektas: šiais klausimais reikalaujama, kad Didžioji Britanija išduotų galimas Prancūzijos valstybines paslaptis, turinčias pakankamai didelę karinę ir strateginę reikšmę. T.y., bandoma išprovokuoti konfliktą tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.
    4. Vertimas: „perduokite mums informaciją apie prancūzų žvalgybines laboratorijas, susipjaukite su tais prancūzais, o mes dar juos pašantažuosime“
  10. Ar Didžioji Britanija turi duomenis apie Prancūzijos vykdytą tyrimą?
    1. Dar vienas bandymas persitikrinti apie tai, kad yra pakankamai tvirti įrodymai.
    2. Vertimas: „ar ir kiti ekspertai taip pat rado tuos pačius mūsų nusikaltimo įrodymus?“
  11. Ar prancūzų tyrimo duomenys perduoti į Cheminių Ginklų Uždraudimo Organizacijos techninį sekretoriatą?
    1. Čia vėl apeliacija į vienintelę išorinę organizaciją, kur Rusija turi bent kažkokią įtaką. Ir vėl tas pats bandymas persitikrinti apie įrodymus.
    2. Vertimas: „tai jūs turite įrodymus, o tai kaip, jau visai mums šakės ar dar priversite mus pasikankinti, kol visai bus šakės?“
  12. Kokių požymių (markerių) pagrindu nustatyta atseit rusiška Solsberyje panaudotų medžiagų kilmė?
    1. Klausimas labai geras – apie tai, ką sovietų šnipai pražiopsojo ir kur išsidūrė, surengdami nunuodijimą.
    2. Vertimas: „paaiškinkite, kaip mus identifikavote, mes pasimokysim, kad kitą kartą jums tai nepavyktų“
  13. Ar Didžioji Britanija turi kontrolinius pavyzdžius – etalonus tos kovinės nuodingosios medžiagos, kurią britų atstovai vadina „Novičoku“?
    1. Klausimas yra keliagubas, labai didele dalimi demagoginis, bet skirtas formaliai apkaltinti Didžiąją Britaniją tuo, ką išties darė Rusija – t.y., Novičok medžiagų kūrimu.
    2. Pastebėkime, kad pačiame klausime neigiamas netgi sovietinis/rusiškas Novičok pavadinimas – sakoma, kad čia tik britai vadina taip. Nors Ilja Mirzajanov, o ir kažkiek kitų autorių apie tą Novičok jau kalba ketvirtį amžiaus.
    3. Norint identifikuoti konkrečius cheminius junginius, visai nėra būtini jokie etaloniniai pavyzdžiai – pastarieji būdavo naudojami chromatografijoje, t.y., visiškai priešistoriniais laikais. Šiais laikais naudojami masės spektrometrai leidžia vienareikšmiškai identifikuoti netgi tas medžiagas, kurios išvis nei nebuvo niekur pagamintos – jų savybės apskaičiuojamos teoriškai, o paskui kompiuteris pagal tas apskaičiuotas savybes ir identifikuoja. Žodžiu, klausimas skirtas tiems, kas labai nesigaudo chemijoje.
    4. Klausimas turi demagoginių spąstų struktūrą: jei tiesiogiai Jungtinė Karalystė pasakys, kad neturi tokių pavyzdžių, Rusija galės aiškinti, kad Didžioji Britanija negalėjo identifikuoti (remiamasi publikos nežinojimu apie tai, kad kontroiniai pavyzdžiai nėra būtini). Jei Jungtinė Karalystė sakys, kad turi tokių pavyzdžių, Rusija ją kaltins tų medžiagų gamyba ir tuo, kad čia būtent britai nuodijo.
    5. Išties tas klausimas yra indiferentiškas: pvz., tai, kad policija turi visokių ginklų, naudojamų nužudymams, pavyzdžius – tai niekaip nereiškia, kad policija rengia žmogžudystes. Jei Jungtinė Karalystė turi tokių pavyzdžių – tai nieko nereiškia savaime. Paprasčiausia demagogija.
    6. Vertimas: „pasakykit, kad jūs irgi gaminat tą cheminį ginklą, pasakykit, pasakykit, pasakykit, nes kitaip sakysim, kad jūs viską meluojat!!!!“
  14. Ar Didžiosios Britanijos teritorijoje buvo kuriami nuodingosios kovinės medžiagos, kuria britai vadina „Novičoku“, pavyzdžiai ar jų analogai?
    1. Čia ankstesnio klausimo tęsinys: bandoma apkaltinti Jungtinę Karalystę tuo, ką padarė Rusija, t.y., bandoma pakišti klausimą, kuris permestų kaltę nuo Rusijos ant Jungtinės Karalystės.
    2. Yra toks demagogijos pavyzdys, kur žmogui užduodamas klausimas: „kada nustosi mušti savo žmoną rytais?“ Tai vat čia yra kaip tik panašus pavyzdys.
    3. Vertimas: „ei, durniai, jūs nieko neįrodysit, štai kaip mes čia sugalvojom – jūs kalti dėl visko liksit“

Ką galima pastebėti iš šios Kremliaus demagogijos: viena vertus, Rusija labai labai nustebusi dėl to, kad Jungtinė Karalystė, pasirodo, turi susikūrusi priemonių, kurios yra žymiai žymiai efektyvesnės, nei Rusija tikėjosi. Tai reiškia, kad net ir Novičok grupės cheminiai ginklai praranda kovinį efektyvumą. Kitas dalykas – Prancūzijos įtraukimas, kuris, atrodo, Rusijoje kelia visišką siaubą, negi didesnį siaubą, nei pati Jungtinės Karalystės reakcija. Ir kartu šie du dalykai labai persimaišo su visa sociopatine Kremliaus demagogija, skirta tam, kad kaltė būtų suversta ant Jungtinės Karalystės.

Žodžiu, labai įdomu tokius propagandinius kliedesius panagrinėti.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

9 thoughts on “Sociopatinė Kremliaus demagogija, vertimas

  1. Mergaitę Mašą tratina Lokys vaikams matant

    O kuo sociopatas nuo psichopato skiriasi? Psichopatas, kaip suprask tas, kuris neturi jokių emocijų ir empatijos, jam sunku įsigilinti į kitų jausmus (suprask Artūras Račas). O sociopatas, tai tas, kuris kaip tik labai emocingas, užsiima manipuliacijomis, kelia isterijas, rėkia, kitaip tariant Biblijos Chamas (V. Šustauskas, P. Gražulis, Aušra Maldeikienė, Rūta Janutienė). Bet kitą vertus ir psichopatas užsiima manipuliacijomis, pasitelkia žavesį ir įtaigą kitiems, kad gautų tai ko nori iš kitų žmonių. Tai kuo sociopatas nuo psichopato skiriasi? Ir kuris iš jų dominuoja Kremliuje. Štai vienai kolegei teko susidurti su V. Žirinovskiu. Sako: „Iš pradžių pamatėme labai normalų žmogų, malonų išsilavinusį. Bet paskui įsijungė kameros ir jis ėmė rėkti: „Jūs tokie, anokie, mes jus taip ir anaip, gyvus sudeginsime.“ Paskui kameros išsijungė, vėl „grįžo“ senasis žmogus, kuris mus ramiai pakvietė pavalgyti.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Išties tokie žodžiai, kaip „sociopatas“ ar „psichopatas“ -- tėra pop psichologijos terminai. Sociopatas visgi pagal bendrą supratimą atitinka antisocialų asmenybės sutrikimą (pagal DSM -- Cluster B, anti-social disorder), tuo tarpu psichopatais vadinama kas papuola, dažniau -- gana specifiniai, itin sunkūs mišrių antisocialaus, narcisistinio ir sadistinio sutrikimo atvejai.

      Sociopatai toli gražu nebūtinai būna emocingi, emocijas jie turi pakankamai aiškias, tačiau negeba priimti to, kad kiti žmonės emocijas irgi jaučia taip pat. Kitas žmogus sociopatui iš smės tėra kažkoks daiktas, kuriuo galima manipuliuoti ir gauti iš jo tai, ko reikia. Kai kitas žmogus tėra koksai tai daiktas -- visiškai nesvarbu, ką tas žmogus jaučia ir galvoja, galima su juo elgtis bet kaip, meluoti bet ką ir visiškai nesvarbu, kad kažkas išaiškės, jei savo norimą rezultatą būsi pasiekęs. Paprastai sociopatai būna ganėtinai smarkiai pervertinantys materialinius dalykus, pinigus, daiktus, o kokie nors žmoniški santykiai jiems yra visai nesvarbu.

      Psichopatai paprastai irgi visai nei rėkia, nei kelia kažkokias emocijas -- tai greičiau atvejai, kur sociopatiniai ir kiti reikalai persimaišo iki nesuvokiamai žiauraus lygio, kur žmogus, pvz., gali tiesiog mėgautis žiaurumais ir jam visiškai nekyla nei kaltės jausmas, nei išvis mintis, kad kažkas ne taip.

      Koks nors rėkimas ar emocingumas -- toli gražu nereiškia kokio nors psichikos sutrikimo. Taip gali atrodyti nebent dėl to, kad Lietuvoje žmonėms emocijos yra užspaustos iki visiškai nenormalaus lygio -- tiek, kad nejausti jokių jausmų atrodo normaliau, nei tuos jausmus išreikšti. Beje, tai gana būdinga daugeliui sovietinę sistemą pergyvenusių šalių, kur netgi šypsotis daugeliui atrodo nepadoriu dalyku.

      Dėl Žirinovskio ar dar kažkurių veikėjų -- reikia suprasti, kad kai kurie iš jų tiesiog iš to uždirba pinigus. Daug rėkauji, keli dramas -- ir uždirbi pinigus iš to. Ir viskas. Tai gali būti visiškai be jokio sutrikimo, tiesiog vat taip paprastai.

      Reply
  2. Tiesiog skeptiskas

    O nuo kada kai kažkokios šalies politikas kažka pasako ir ta zinia patampa akivaizdžiu faktu?

    Reply
  3. :]

    Vienok džiugu, kad NATO pagaliau atsibunda. Nes per Obamos raudonas linijas žirgliojo kas tik norėjo ir kada norėjo skersai ir išilgai.

    Baisoka tai, kad paklausius Mirzanovo arba Ken Alibek „Biohazard“ aiškėja kokia galybė brudo prikurta. Ir karts nuo karto koks nors saugiklis nesuveikia ar kas nors filtro neįdeda (čia apie mirtis Sibire iš „Biohazard“).

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Viename šiais laikais uždarytame rusų RHBZ forume bei kai kuriuose karo medikų forumuose galima būdavo tiek visokių istorijų (tiesa, ne apie institutus, o apie karinius dalinius) prisiskaityti, kad pasidaro dar baisiau -- supranti, kad Mirzajanovo ar Alibekovo pasakojimai -- tik fragmentėlis, ir dar sąlyginai neblogas. Toks, kur dar tvarkos būdavo.

      Įsivaizduokit, pvz., karinį dalinį, kuris verčia tepalų atliekas kur nors į duobę. Tarp įprastų tepalų atliekų kažkuriuo metu suverčia ir vieną-kitą bačką su mokomuoju ipritu (tai toks tieisog tepalas, tik jame ištirpinta apie 1-2% iprito -- mokomaisiais tikslais, kad per chemijos pratybas per užterštą teritoriją visi eitų realiai saugodamiesi, žinodami, kad kitu atveju pūslėmis nueis -- tokia mokymų praktika buvo naudojama gal iki kokių 1960-1970). Taigi, praeina kažkiek metų, kažkas sugalvoja sutvarkyti dalinį ir liepia kareiviams valyt duobes -- dešimtys kareivių lenda į tepalo duobę, tepalą kibirais semia ir pila į kokią tai cisterną išvežimui. Praeina diena-kita -- visi iškirsti iprito sukeltų nudegimų. Dalis miršta.

      Tokio tipo istorijos kartodavosi ir kartodavosi. Dėjo jie ant bet kokio saugumo.

      Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tuos pačius nuodingumo mechanizmus turi krūvos visokių medžiagų -- sukūrus priešnuodį vienai, tas priešnuodis padeda ir nuo kitų. Kuriant konkrečiai acetilcholinesterazės reaktyvatorius, modelinis nuodas paprastai yra DFP, kurio nuodingumas yra tūkstanteriopai mažesnis, nei cheminių ginklų.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *