Man tiesiog tokia mintis kilo, apie tai, kaip maginis mąstymas plinta realybėje, neturėdams nieko bendro su tikrąja magija, tačiau užburdamas tuntus žmonių. Tuo tarpu tikroji magija daugelio lieka nepastebėta, nors ji išties viską ir keičia. Vat pažiūrėkim, kaip viskas vyksta, nes čia gi dvi paradigmos skirtingos susiduria: naujoji ir senoji.
Padaryk man internetinį apsipirkimą, nes jis kainuos pigiau ir nereikės išleisti pinigų!
Čia, žinote, galima labai daug pasakoti, bet aš pasistengsiu papasakoti saikingai.
Naujoji paradigma yra labai paprasta
Pora nuostabių hakerių, tikrų šiuolaikinės realybės magų – Adomas Sliužinskas ir Vidmantas Kabošis, padarė tokį puslapį – http://www.balsupirkimas.lt/ , kur žmonės gali išsyk žymėti bet kokius balsų pirkimo* atvejus. Tai labai paprasta, tai galima daryti momentaliai, tuo gali ir policija naudotis, ir VRK. Čia yra tikra magija. Ji nieko bendra neturi su maginiu mąstymu. Žmonės ėmė ir padarė.
Tą puslapį darę žmonės turi tikrą ir gilų supratimą apie tai, kaip veikia rinkimai ir kaip veikia prekyba balsais: prekiaujama slapta, nelabai toli nuo balsavimo vietos, o norint balsų pirkėjus susekti, svarbu į tai reaguoti greitai ir sistemiškai – kad matytųsi, kur tie pažeidimai vyksta dažniausiai.
Policija ne visada gali pagauti visokius balsų pirkėjus, nes viskas vyksta per greitai. Negana to, kai praneša tik vienas žmogus – jis gi negali būti užtikrintas. Bet jei policija matys, kur dažniausiai vyksta prekyba balsais, ji galės reaguoti daug geriau. Geriau reaguoti galės ir rinkimų stebėtojai. Čia ir yra tikroji magija. Ta tikra magija, kuri daro stebuklus.
Ponai ir ponios, mes gyvename naujais laikais – internetai jau keičia pasaulį. Ir tie, kas supranta, tie gali padaryti nepaprastai daug. Tokia yra nauja paradigma, sakanti mums, kad kiekvienas gali nepaprastai daug.
Senoji paradigma yra kitokia
Senosios, ikiinternetinės paradigmos atstovai nesuvokia tų internetų. Jiems tai kažkokia keista nesąmonė, kuri kažkaip veikia, kuria visi žavisi ir kuri visiškai nesuprantama. Šitiems žmonėms atrodo, kad pasaulis su internetais bus visiškai toks pat, tiktai bus dar papildomų visokių devaisų, kurie kažką darys.
Pavyzdžiui, bus stebuklingų šaldytuvų, kurie pildysis produktais savaime. Arba bus stebuklingų kompiuterių, kurie mąstys už žmones. Arba bus stebuklingų parduotuvių, kur galima bus pirkti be pinigų. Arba bus stebuklingų internetinių balsavimų, kurie viską teisingai subalsuos.
Maginis mąstymas čia atsiskleidžia visame gražume: esmė ne logika, ne priežastys-pasekmės, o tiesiog panašumų dėsniai. Magiškai mąstančio žmogaus supratimu, internete juk vyksta stebuklai. Tai reiškia, kad viskas, kas internete – tai stebuklinga. Tokia yra dibilų magija.
Kažkoks fruktas, išrašinėjęs rubikams sertifikatą apie tai, kad jie niekaip nenusikalto, dabar kliedi populiariame portale apie tai, kaip galima buvo turėti internetinius rinkimus. Kliedi taip užtikrintai, kad atrodo, jog internete su žmonėm nėra bendravęs. Ir tuos kliedesius skelbiantis portalas, kuris lyg ir turėtų turėti kažkiek IT kompetencijos, tuos burbuliavimus skelbia, lyg niekur nieko.
Čia ir matome, kad tie, kas nepagauna pokyčių esmės, užsiima ne stebuklais, o pezalais ir nusišnekėjimais. Ir jie yra beviltiški, jie stabdo visą progresą. Bet aš juos suprantu, nes ne kiekvienas gali suprasti visas tas kompiuterines paslaptis, net kai iš pirmo žvilgsnio jos atrodo suprantamos**.
O tarpe tarp dviejų paradigmų…
O ką daro kiti, turintys būti tikrais ekspertais, padedančiais įvykti pokyčiams? Tarkim, kokie nors VRK veikėjai? Ogi jie kažkodėl keistai atstovauja seną paradigmą, kurią jau matėm. Štai VRK vadas Zenonas Vaigauskas sako, kad internetinis balsavimas atsipirktų.
Tai, beje, yra visiškas nonsensas: rinkimai negali atsipirkti, nes jie ne pelnui nešti yra skirti, o mūsų valiai pareikšti. Kai apie rinkimų atsipirkimą ima kalbėti VRK vadas, tai čia galim užduoti klausimą: ar nebūtų dar didesnis atsipirkimas, jei išvis jokie rinkimai nebūtų rengiami? O gal būtų didesnis atsipirkimas, jei mažiau būtų stebėtojų, nes juk kova prieš balsų klastojimus brangiai kainuoja? O jau pakartotiniai rinkimai – tai suvisam klaiki brangybė, tiesa?
Bet čia mes nukrypome. Visgi čia yra trečias diskursas, tik jis ne toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Labai paprastai: jei balsavimas vyktų internetu, susekti balsų pirkimo būtų iš principo neįmanoma. Tai reiškia, kad nebūtų jokių skandalų dėl to. Viskas vyktų tyliai ir ponas VRK neturėtų problemų. Ir galėtų jie ten sau ramiai nieko neveikti. Tuo tarpu kokie skandalai vyksta dabar, kai balsavimas yra tikras – tą jau visi matom. Ir puikiai matom, kaip VRK sugeba nieko nepadaryti netgi tokiais atvejais, kaip buvo Trakuose, kur VRK patvirtino rinkimų rezultatus, nors patys buvo priversti pripažinti, kad ten buvo šiurkščių pažeidimų. Internetinis balsavimas išgelbėtų VRK nuo tokių bėdų, nes niekas nieko nematytų.
Žinote gi, juk net VRK puslapyje man nepavyko rasti formos, per kurią žmonės galėtų pranešti apie pažeidimus. Kodėl jiems nereikia pranešimų apie pažeidimus, bet reikia internetinio balsavimo? Nežinau. Bet jiems taip gal tiesiog patogu, nes taip patogiau. Ir žinoma, kad jiems neįdomu tai, ką daro naujoji karta, nes gal tai jiems yra nepatogiau.
Čia nesupraskite, kad aš čia noriu pasakyti kokių nors konotacijų ar dar ką nors. Aš tik šiaip čia sakau, kad kuo mažiau problemų pastebima, tuo patogiau. Ai, ir dar be to lėšų susitaupo labai. Nes juk žinote, pakartotinis balsavimas daug kainuoja, todėl geriau jo nedaryti. Čia, suprantate, padarykim tokią išvadą, kad labiau atsipirktų turėti neteisėtą kandidatą. Pelningiau, suprantate.
Naxui.
Kaip keičiasi pasaulis
Ta tikroji magija, tasai mokslas, kuris duoda mums tikrus stebuklus – velniškai sudėtinga. Jo rezultatai paprasti, bet suprasti tai, kas dedasi mums nematant, gali tik išrinktieji hakeriai. Tai nesuprantama paprastiems žmonėms – jiems atrodo, kad čia tik mygtuką paspaudei ir stebuklas įvyko. Koks tik nori stebuklas. Paprasta juk – reikia tik paprogramuoti, čia gi nieko tokio.
Kai patyręs programuotojas sako, kad internetinis balsavimas yra visiškas blogis, nesuprantantys to negirdi. Jiems pakanka panašumų magijos, nes tą panašumų magiją skleidžia tie, kurie irgi nesupranta. Nes juk labai sudėtinga suprasti, kad tikrasis pokytis – tavyje, tavo naujose galimybėse. Ir labai sudėtinga suprasti, kad paprasti rezultatai slepia neįtikėtino sudėtingumo reikalus.
Ponai ir ponios, balsavimo pažeidimus mes turime matyti. Internetai čia gali padėti labai paprastai – fiksuojant pažeidimus. Tikrieji kompiuterių magai mums duoda tokias galimybes – http://www.balsupirkimas.lt/ yra būtent toks įrankis – skirtas būtent pažeidimų viešinimui. Imkite ir naudokite. Ir kitiems parodykite – tai yra tas veikiantis paprastai atrodantis stebuklas. Ir tokiuose dalykuose slypi pokytis. Paradigmos šiftas.
Visgi mes čia esame iš internetų, ir internetais naudotis mokame. Padarykime tai, kas veikia. Tikrą magiją. Pasakykime, kad pažeidimų netoleruosime. Ir užfiksuokime viską, ką galim pastebėti.
———
* Mano gandonešiai man sako, kad JAV rinkėjo balso kaina kartais siekia 800 dolerių. Įprasta kaina, tikėtina, kelis kartus mažesnė, bet visgi vertėtų užduoti vieną įdomų klausimą: kaip ten gaunasi, kad balsus pas mus perka po 10-20 litų? Aš, žinote, netikiu tokiomis kainomis. Spėju, kad norma Lietuvai turėtų siekti apie kokius 200 litų už rinkėjo balsą. Man čia kyla labai negeras įtarimas, kad balsų prekyba gali būti labai gerai organizuotas ir pelningas biznis, o tai, savo ruožtu, kelia kai kuriuos dar blogesnius įtarimus.
** Jei norite įsivaizduoti tos kompiuterinės magijos sudėtingumą, tai maždaug taip pažiūrėkite: tam, kad jūs perskaitytumėte šitą blogo įrašą, kurį dabar skaitote, įvairiose pasaulio vietose dirba sunkiai įsivaizduojamas kiekis programų. Grubiai imant, tų programų apimtys sudaro apie kelis šimtus milijonų(!!!) eilučių teksto. Tiek teksto prirašė dešimtys tūkstančių programuotojų tam, kad jūs vienu ar keliais pelės paspaudimais galėtumėte paskaityti šitą mano straipsnį. Vat čia ir slepiasi tikras stebuklas: jums atrodo, kad viskas paprasta, o tie tikrieji programavimo magai žino, kad tai yra taip sudėtinga, kad apie tai netgi galvoti sunku.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Aš tai visai tikiu, kad kaimo vietovėse gali pirkti po 10-20lt. Žinau ne vieną žmogų, kuriam tai yra visos sunkios dienos uždarbis. Ir manau, kad už 10 litų jie savo balsą atiduotų net už konservatorius.
Tai kad žmonės atiduoda balsą už tiek, tai čia suprantama. Klausimas, kiek iš to tarpininkai uždirba ir kiek išties partijos pasirįžusios mokėt.
Man buvo keisčiausia, kai ne kas kitas, o pats Užkalnis savo feisbokšnyje parašė žinutę, kad reikia įvesti internetinį balsavimą. Užsikūrė nemenka diskusija po tuo jo pranešimu. Galima pasiskaityt įdomių magiškų idėjų tenai. Geriausia yra tokia (ir populiariausia, deja) -- „jei galiu naudotis elektronine bankininkyste ir pajamų deklaravimu, tai kodėl elektroninis balsavimas turėtų būti nesaugus?“
Vat niekaip nesuprantu aš to argumento su e-bankininkyste… Tiek bankas, tiek jo klientas yra suinteresuoti, kad duomenys(pinigai) niekur nedingtų. Klientas ir bankas vienas kitą, galima sakyti, pažįsta asmeniškai ir mato vienas kito veiksmus.
Balsavimo atveju, NIEKAS (išskyrus, galbūt, rinkėją) nėra suinteresuotas, kad duomenys nuo pradžios iki galo būtų teisingi.
Be to -- anonimiškumas yra tikrai svarbu. Kodėl -- jau ne kartą daug kur esu minėjęs…
Verslo planas:
1. E-bankininkystė e-rinkimams.
2. Ūkio banko sąvininkas V. Romanovas kandidatuoja į Seimą.
3. ???
4. Profit!
Ponuli, čia puikus pavyzdys -- PROFIT metodologija šitoje vietoje išties puikiai veikia.
… Tai jeigu gali saugiai nueit į banką pasiimt pinigų, tai kodėl negali saugiai nueit į rinkimų apygardą prabalsuot? Kaip tai susiję?
Bankui žinoma, kada kiek ir kam pervedei pinigų, kada jungeis prie e-banko sistemos ir bet kuri kita operacija. Kam reikia, tas patikrins -- jei, tarkim, pasiskųsi, kad dingo tavo pinigai iš sąskaitos. Lygiai taip pat galės būt patikrinama, už ką balsavai. Balsavimas gaunasi nebe slaptas.
O jei padarom, kad nebegalima atsekti kas už ką balsavo, tai kaip tuomet sužiūrėsim, ar balsai tikri, ar suklastoti? Tarkim, 100 000 kažkokių anonimų balsavo už partiją X -- ir kaip dabar sutikrinsi, ar čia nebuvo pirkta ar kažkurioj grandy hackeriauta?
Kaip alternatyvų pavyzdį, pridėkim prie banko sąskaitos anonimiškumą. Ir pažiūrėkim, kas per absurdas iš to gautųsi 😀
atsakymas: http://uzdirbkrinkimuose.lt/ 😀
P.S.: juokas pro ašaras..
*uinia, mane užknisa eiti kažkur ir žymėti popierėlį, kai aš tualte kakodamas galėčiau prabalsuot. Ir pifik tas pirkimas -- imkim Estijos pavytzdį, kad teisingu balsu laikomas paskutinis prabalsavimas, o internetu balsuoti gali n+1 kartų -- iš visų agurkų susirenki pinigus, o pačią rinkimų dieną nueini ir įmeti biuletenį („analoginis“ balsavimas visvien liktų), pasinaudoji „autoamtu“ arba uždedi paskutinį balsą namie. Ir vsio.
Nereik pūst burbulo, kur jo nėra. Ir nevaryk, kad pas mane maginis mąstymas 🙂 Iš pradžių ir aš variau ant e-balsavimo, bet tai nebūtinai turi būti įgyvendinama kaip tiesiog „uždėk varnelę“ ir išsiųsk principu.
Aš vat skaitau tamstos komentarą ir džiaugiuosi, kad tokie, kaip tamsta, neturi galimybės šikdami balsuoti.
Taip, pas tamstą ne maginis mąstymas, o išvis analinis.
Internetinis balsavimas gali buti patikimas tik jei jis neanoniminis ir rezultatus kaip balsavai, gali pamatyti internete.
Kai kuriems tas anonimiskumas ir nereikalingas…
Kai kurie nesuvokia, kad balsavimo slaptumas yra esminė valstybingumo ir demokratijos garantija. Jiems gal ir nereikia nei valstybingumo, nei demokratijos. Bet jei taip žiūrime, tai gal jiems geriau ir nebalsuoti 🙂
Ne balsavimo slaptumas yra valstybingumo ir demokratijos garantija, o tokios teises suteikimas ir uztikrinimas.
Yra skirtumas.
Rinkejui spresti ar tokia teise pasinaudoti, ar ne.
Galetu buti iprastas balsavimas, ir viesas internetu.
Ateis viršininkas pas varguolius darbuotojus ir pasakys -- pirmadienį parodysit kaip balsavot internetu, jei ne galit eit kitur darbo ieškot. Ir ką jam blogo valstybė už tai padarys?
Tai tokiems, myzantiems i kelnes del darbo vietos agurku fabrike, liktu galimybe perbalsuoti biuleteniu.
O tiems, kurie yra laisvi butu galimybe balsuoti internetu.
Ponas Tomai. Man rodos, tamsta čia pas mane kažkokius jau briedus rašinėjate. Man rodos, aš jus tuoj išbaninsiu ir nerašinėsite.
Ponas Tamošiau, teisė balsuoti buvo suteikiama ir užtikrinama žmonėms per visą SSRS egzistavimą.
Jei tamsta manote, kad tuo metu Lietuva turėjo valstybingumą ir demokratiją, tai manau, kad jau žinote, kur tamstai keliauti.
Supraskite šitai kaip tamstos informavimą, kad tolerancijos limito neturite.
Būtų įdomus įrašas į e-balsavimo temą apie tai, kodėl balsavimas privalo būti slaptas. Man pačiam kirba mintys, ar tikrai slaptumas reikalingas. Ir, pavyzdžiui, ar buvo kada kur nors balsavimas neslaptas ir kuom tai baigėsi.
Kadangi jau išlindo nesuprantantys, kam reikalingas slaptumas, pateiksiu savo visur kišamą pavyzdį. Jis gal nenusako visos esmė, bet vieną aspektą tikrai.
Dirbi pvz pas Vыktorą kažkurioj iš jo įmonių. Viskas tvarkingai: gauni minimumą + kažkiek vokelyje, jei žinai kam užpakalį bučiuot. Ateina rinkimai, ir dėl įvairių priežasčių(pvz protas įsijungė/išsijungė) prabalsuoji visai ne už DP(Double Penetration), bet už kokią nors partiją, kuri su boso valdoma visiškai nedraugauja(kad ir už koncervus)… Jei balsavimas ne slaptas, tai po kažkurio laiko gali pasikviest viršininkas ir pasakyt kažką tokio: „Paskutiniu metu tamsta nekokius darbo rezultatus demonstruojate. Teks atsisveikinti.“ Na, nes tiesiai gi nesakys, kad už politines pažiūras atleidžia. Kai kam tai būtų postūmis kažką keist gyvenime, bet tokių mažuma…
https://class.coursera.org/digitaldemocracy-2012-001/lecture/preview/5
https://class.coursera.org/digitaldemocracy-2012-001/lecture/preview/34
Ir šiaip ten naudingas kursas, kad jau rinkimai atėjo…
Ryškiausias mūsų istorijos pavyzdys, kur slaptumo pažeidimai veikė visu pajėgumu -- 1940 metų rinkimai į Liaudies Seimą.
Dėl to, kodėl balsavimas turi būti slaptas -- tai elementaru: kad nebūtų galima terorizuoti netinkamai pabalsavusių ar išvis nebalsavusių žmonių.
BTW, apie balsavimo slaptumo pažeidimus buvo kalbų prieš kažkiek metų, kai kuriuose rajonuose, kur, kaip pasakota, savivaldybių darbuotojams būdavo nurodoma už ką balsuoti ir reikalaujama įrodymų, už ką jie balsavo.
Su tomis pačiomis valstybingumo ir demokratijos garantijomis susijęs ir kitas reikalavimas -- bet kokios agitacijos draudimas dieną prieš rinkimus, idant rinkėjai negalėtų būti verčiami balsuoti kokiu nors būdu.
Jei žmogui sunku per keturis metus rasti dešimt minučių, kad kryžiuką ant popierėlio padėti, tai kada jis spėjo net kandidatų sąrašą perskaityti, jau nekalbu apie programas..? Iš vis nekompetetingas balsuoti. 🙂 Ne tik internetinio balsavimo pagalbos tokiems nereikia, bet dar galima pasvarstyti, ar net esamoje rinkimų sistemoje tokie veikėjai dar verti dalyvauti…
Taip, čia teisingas pastebėjimas -- balsavimo supaprastinimas nėra demokratijos išraiška, kur tauta priima apgalvotus sprendimus, o greičiau atvirkščiai -- dalyvavimo priimant sprendimus sumažinimas.
Su prekyba balsais susitvarkyti šansų nėra daug, nes jo suvaldymu susirūpinusi teisėsauga, pagrinde šią veiklą ir kuruoja. Grandinė prasideda nuo įkalinimo įstaigų ir eina iki pat profesionalių sukčių, kurie ir užsiima chronių rinkimais ir vežimais autobusais į rinkimus bei per tą patį kanalą atsiranda biuletenių padirbinėtojai.
Jeigu teisėsauga būtų pas mus tvarkinga, tai tokių mastų prekybos balsais nevyktų, nes paprasčiausiai niekam kitam tas neapsimoka: tūnot ramiai 4 metus be pajamų ir dar sugebėt kažkaip išlaikyti tokiai veiklai būtinus kontaktus (aka -- išlaidos) be zalioto, o tada po tokios ilgas stagnacijos, akimirksniu tą infrastruktūrą pajungt į darbą ir dar su tokia rizika… Tokiu atvėju, balsas kainuotų kokius 5k Lt, o kad nors kažkas pasijustų, jų reiktų nupirkti ne mažiau 4-5k, kas kainuotų dešimtim milijonų.
Teisėsaugininkai, on the other hand, su jais galima lyčkom atsiskaityti, kalinius jie sustrojins be problemų, sukčius irgi privers dirbti už ačiū ir tyrimus jie gali laidot arba užvilkinti iki begalybės. Win-win, vienu žodžiu.
> … VRK puslapyje man nepavyko rasti formos, per kurią žmonės galėtų pranešti apie pažeidimus.
o kokie ten buvo gandai, kad pažeidimai -- policijos reikalas. Gal Šimašius ką žinotų?
tu jau lietrycio zvaigzde…
Ke?
http://www1.lrytas.lt/-13511784271350479860-troliai-pasip%C5%ABt%C4%97lius-ir-tamsuolius-i%C5%A1juokiantys-pok%C5%A1tininkai.htm
Dėkui.
10 komentaras po tuo straipsniu yra zashibys.
Ten jau žmonės patiria kognityvinį disonansą. Tai labai gerai.
tai, kad jis jau ir taip buvo ten zvaigzde
Aš tai nesuprantu, kaip tie, kurie sako, kad „mol, koks čia papirkinėjimas, kai galios tik paskutinis balsavimas“ Nesuvokia paprasčiausio dalyko:
Ponas X surenka visus bomžus iš savartyno Y. Parūpina jiems elektroninius parašus ir tuos parašus pasiima. Viskas. Iki pat bomžų mirties fakto registravimo balsuoji su visais jų parašais kaip nori. Faktiškai net pigiau gaunas, nei niolika kartų mokėt po 20 Lt.
Nesivelsiu į diskusiją apie e-balsavimą, tiesiog šį kartą manau, kad ponas Rabinovičius biškutuką pamaišė minkštą su šiltu 🙂
Pradėjote straipsnį apie šitą portaliuką, „pranešk pažeidimą“, kaip apie sprendimą išgelbėsiantį mus nuo negerumų, o baigėt apie e-balsavimus, kurie yra visiškas blogis. Tai vat štai jums ir prašom -- aš ten be jokių pastangų galiu „priregistruot“ pažeidimų kiek ir kokių tik noriu. Kuo tai geriau nei e-balsavimas? Prie didelių norų ten galima būtų „užbarstyt“ bet kurią partiją. Vnz -- idėja, gal ir puiki, bet…
Užbarstyt kokią nors partiją nesigautų -- tiktai atkreipti dėmesį teisėsaugos. O dėl priemonių nuo flūdinimo -- tai, žinote, yra jos.
Žodžiu, man rodos, kad tamsta kažką fantazuojate entuziastingai.
Aš pastebėjau, kad internetas skatina pilietiškumą, ypač jaunesnės kartos. Apskritai, panašu, kad jaunesnė karta darosi vis labiau pilietiška ir atsakinga (nebelinkusi laukti, kol kažkas kažką padarys už juos: suras darbą, duos litų, įpils sriubos į lėkštę). o atsakingas žmogus, mano manymu, dažniausiai yra ir sąžiningas, netoleruojantis sukčiavimų, nes jam pačiam nereikia sukčiauti, kad ką nors gautų. Jis stengiasi gauti viską sąžiningai. Todėl tikiu (gal ir naiviai), kad panašūs puslapiai, pasisakantys prieš sukčiavimą vis labiau išpopuliarės ir bus aktyviau naudojami.
„Taip pat p r a š o m e, pastebėjus rinkimų pažeidimus nelikti abejingais ir apie tai pranešti policijai visą parą veikiančiais trumpuoju telefonu 112 arba telefonu (8 5) 272 5372.“
http://www.vrk.lt/lt/naujienos/vyriausiosios-rinkimu-komisijos-pareiskimas.html