Pratęsiant apie netikrą alų ir netikrą maistą

Kiek kita straipsnio versija pasirodė Lietuvos Ryte, komentarų gal ir ne tiek jau baisiai daug, tačiau iš komentatorių susilaukiau kažkokių nerišlių grąsinimų teismais. O taip pat – plūdimųsi apie tai, kad esą nepateikiu faktų ar pan., nors tie faktai ir akivaizdūs – netgi kažkokio pašteto sudėtį perrašiau 🙂

Nors visgi keista, kad absoliuti dauguma komentatorių buvo stebėtinai palaikantys. Labai nebūdingas dalykas. Matyt, problema žymiai labiau visus užknisusi, nei galvojau.

Kai mestelėjau į Tviterį, nuorodą sutrumpinęs per bit.ly , pastarasis parodė, kad vien Feisbuke pašarinta 30 kartų. Kadangi Feisbuke per bit.ly šarina ne tiek jau daug žmonių, spėju, kad bendras nuorodų iš Feisbuko skaičius gali ir 100 viršyti. Vat čia tai jau vertinčiau, kaip išties rekordinį savo pasiekimą.

————————–

O dabar – truputis iškiliausių komentarų (tikiuosi, jų autoriai neužplūs, nes Lietrytis kažkaip pamiršo nuorodą įdėt):

Tokius " žurnalistus" ir jų " straipsnius" spausdinančią " žiniasklaidą" į teismą padavinėt belieka. Kitaip, kaip durna toliau savo nosies nematančia turgaus boba tokių autorių vadinti negaliu. Žinai faktus – tai ir pasakok, o prie jų įrodymų nepagailėk. Nežinai faktų – eik, išsiaiškink, nueik į gamyklas, pasikalbėk su gamintojais, gal pamatysi, kad šiam pasauly niekas tavęs nuodyti neketina. Ir nepamiršk KITOS PUSĖS nuomonės įdėti. Priminsiu, taip elgiasi ETIŠKI žurnalistai. O visa šita asilų banda ir seka tokiais svieto gąsdintojais. Savo galvas ant pečių turėkit. Patys pasidomėkit. Žiniasklaida jau seniai tikėti nebegalima. Ir mielas " žurnaliste" , mažų mažiausiai – žurnalistų etikos kodeksą gal pasiskaitom prieš skleisdami propagandą?

Suprantu, kad šalta lauke, bet išeik i lauką galvą išvėdinti. Trečią dieną prisikėlė kaip Kristus po savaitgalinės naminio alaus degustacijos ir rašinėja savo vizijas. Trūksta tik iš rozečių krentantančių baltų dešrų ir plastmasinių obuolių…

Matosi, kad tamsta zurnalistas daugiausia mokesi taisyklingai abecele tarti ir kircius delioti. Juokas ima skaitant apie " miltelini" alu ir " maltu kaulu" desras. Norint gera straipsni parasyti vien Google neuztenka paskaityti. Susinervini zmogus tokiu papezejimu paskaites : )

ale avtorius tai nihilistas-cinikas-tiesiog pasikark…arba tikro lietuvio mintys per 3 psl. o visi skaito ir taip širdžiai miela, tiesiog va, teisybė ji… ar nepamiršai savo 30 varioku, avtorius?

Nusiraminkit visi- tai 100% Vainausko uzsakymas takiu " mielu" budu prasant papildomo finansavimo savo komandai is tu paciu gamintoju

Zmones mieli, linkiu kritinio mastymo nors truputi… pagalvokime, kas remia LR komanda, kas perka is LR reklama? SUA? Nematekas? Vilniaus konservai? kas dar? puikus " lieptas" straipsnis, zurnaliste : )

Gerb Savukynas visiskai nesupranta, ka raso. Netgi gaila zmoniu, kurie isties nuosirdziai gamina daugeli produktu. Manau, tiesiog eilinis psichologiniu problemu turintis zurnaliuga – viduriuotojas

Dviprasmiškas straipsnis. Dirbu maisto pramonėje ir autoriaus teiginiai apie technologijas sukelia šypseną : ) Tipo – girdėjau. Jei jau rasai apie tai gal tikrai pasigilink, o ne aklai plagijuok gerb. A. Čekuolio užpraeito sekmadienio laidą. Autoriau, Tavo straipsnis SUROGATAS, HigtGravity: )

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

28 thoughts on “Pratęsiant apie netikrą alų ir netikrą maistą

  1. grippen

    Pagarba ir tau ir … Vainauskui.
    Nors dėl pastarojo tai velniai žino -- gal jis tokiu būdu bando suaktyvinti reklamos pardavimus maisto pramonės sektoriuje. „Respublikos“ stiliumi 🙂

    Reply
  2. dzejus

    kaip tik šią savaitę V***** paukštyne dirbantis jaunuolis pasakojo, kaip viščiukai per dvi savaites priauga pusantro kilo (!)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Dvi priežastys. Pirma -- specialiai išvestos, itin greit augančios vištų veislės -- broileriai. Antra priežastis -- hormonai. Jų žiauriai daug sušeria visiems tiems gyvuliams. Ir nors kažkokios normos reguliavimo yra, tyrimai dėl tų hormonų žalos žmonėms kažkaip nelabai daromi, nors kiek teko pastebėti, dažnai šie hormonai ir yra siejami su legendiniu amerikonišku nutukimu. Lyg ir logiška, o faktai neaiškūs.

      Reply
        1. grippen

          Eksperimentai su gyvais žmonėmis
          Tuos hormonų įtakos tyrimus žmonėms masiškai atlikinėja į Londoną dirbti išvažiavusios lietuvaitės. Atradusios pigius viščiukus-„čikenus“ vietiniuose Safeway’uose ar Tesco’uose, žavios lieknos lietuvaitės vos per kelius mėnesius tampa storos kaip, … kiaulaitės. Dar visa laimė kad išmetus iš raciono tą hormonais prisotintą mėsytę kūno svoris ir figūros po kurio laiko atsistato.

          Reply
  3. Anonymous

    Šiaip su autoriumi sutinku, maisto kokybė tikrai prastoka, gerai, kad šia tema parašėte. Bet jei jau rašyti, tai reikėtų padirbėti daugiau, o ne tai, ką visi žinome, tiesiog pateikti ant popieriaus lapo. Tai man atorodo, kad tie komentarai dėl faktų nepateikimo pelnyti ir reikėtų pasakyti tiesiau šia tema. Jei abejojam alaus gamybos procesu – prašom, einam į Švyturį ir klausiam, tiesa ar ne, kad jų alus alaus vardo nevertas. Suprantu, išsisukinės, aiškins kažką, bet tai tam ir esate žurnalistas, kad į kampą įspraustumėte. Kadangi tai nesunku, bet to nepadarėte, tai arba truputį tingisi, o atlyginimai ir taip maži, arba (greičiausiai) tokio straipsnio lrytas nepraleis – su alkoholio gamintojais pyktis būtų kvaila.
    Iš kitos pusės, pašteto sudėtis, aišku, kalba pati už save, gal į „Nemateką“ ne taip baisu būtų nueiti pasikalbėti?
    Dar būtų smagu pamatyti paminėtus tuos mėsos perdirbėjus, kurių gaminiuose mėsos dar yra. Tiesiog pagirti juos, o mums tai jau naudinga informacija. Aišku, tam nepakanka vos vieno pašteto sudėtį pažiūrėti, bet tam ir esate žurnalistas…

    Reply
    1. gaivenyte

      Nagi nagi, nereikia čia reikalaut to, kas neįeina į žanro rėmus. Rokiškis juk komentarą rašė, komentare niekas neprivalo eit ir aiškintis į švyturius visokius. Kur tu matei komentarą, kuriame autorius lyg mokslininkas faktas rinktų?
      Jei tai būtų tiriamasis straipsnis, tada kitas reikalas.
      Aš dėl kitko rokiškiui priekaištaučiau. Vakar Maksimoj atradau, ką galėjo ir rokiškis atrast. Jis juk rašė apie tai, kad net vaikams skirtuose paštetuose konservantai. taigi šekit -- ir biovelos, ir utenos mėsos vaikiškuose ar kažkaip panašiai pavadintuose paštetuose nuostabiai graži sudėtis ir dar tas pats natrio gliutamatas.
      vaikiškas nematekas -- dar įdomesnis. Vadinasi „MAŽYLIŲS“ ir ryškiai užrašyta ant pakuotės „be E621“. nagi galvojau -- gal čia kaip tos dešrelės be E. Nė velnio. Yra gal trys kiti E, dar konservantas natrio nitritas -- šitas pavadinimas ausies neglosto. Taigi, prekybininkai jau pradeda naudotis ir baime dėl natrio gliutamato.
      O gaminių, kuriuose yra mėsos, ieškokit ūkininkų turgeliuose. Ypač trečiadieniais prie Operos ir Baleto teatro, ten tokios Žilienės įmonė išvis prekiauja ekologiškais sertifikuotais gamkiniais.

      Reply
      1. gerasirdis

        Žurnalizmas
        Na, yra toks žurnalistinis standartas, kad tebus išklausytos abi pusės, o skaitytojas atsirinks.
        Be to, jei autorius rašo apie tai, ką pats aptiko interneto gelmėse (įskaitant pipediją), tai tuo pačiu galėjo kokį e-mail’ą ir gamintojams nusiųst.
        Aš tai į viską žiūriu truputį skeptiškai: baisių istorijų apie maistą vis daugėja, bet visam pasauly žmonės gyvena vis ilgiau.

        Reply
        1. gaivenyte

          Re: Žurnalizmas
          Kokia čia dar žurnalistika?
          Jo tektsas -- tikrai ne informacinė žurnalistika.
          čia juk akivaizdu.
          komentaras, apžvalgos ir panašūs žanrai tikrai nepriskirtini informacinei žurnalistikai. apskritai tai yra keistas žanras ir nežinau, kiek turi čia bendro su žurnalistika. tai yra publicistika.
          Komentaro standartai nesutampa su informacinės žurnalistikos standartais.
          tai normalu.
          komentare svarbiausia yra autoriaus nuomone, jokiu čia kitu pusių išklausymo netgi negalima reikalaut, nes tada tai jau bus nebe komentaras.

          Reply
          1. gerasirdis

            Publicistika ir nuomonė
            Na nuomonė irgi gali būti vienpusiška, o gali ir nebūti.
            Nevisai aišku, kuo remiantis straipsnį galima vadint komentaru, o ne žurnalistiniu tyrimu. Autorius rašo, ką ir kur skaitė, klausė, žiūrėjo. Tyrė, vienu žodžiu. Kuo ne žurnalistinis tyrimas?

            Reply
            1. gaivenyte

              Re: Publicistika ir nuomonė
              Tai jei būtų apklausęs visas puses, kaip tu ir siūlei, tada ir būtų tyrimas.
              Bet jo variantas irgi gali būti. aš labiau priekaištaučiau, kad jis nenurodė, kokiais šaltiniais remiasi ką nors teigdamas -- šaltinis „mano draugė chemikė“ neatrodo labai patikimas. Bet net ir taip gali būti, tai nėra kažkoks nusižengimas žurnalistikai, nes iš esmės tas straipsnis yra nuomonė, o skaitytojai apie tokias nuomones formuojasi savo nuomonę, ir tiek.
              komentarai nėra skirti suteikti informaciją.
              komentarų tikslas -sukelti diskusiją.

              Reply
              1. gerasirdis

                Re: Publicistika ir nuomonė
                Na jo, komentaras betarpiškas ir paprastas kaip trys kapeikos- „nuėjau į parduotuvę, o ten…“. Kaip sako rusai, „što vyžu, to paju“. „Draugė chemikė“- irgi iš tos pačios kategorijos. Buvo draugė chemikė- pasakė tą ir aną, o būtų buvus draugė ginekologė- būtų visai kažką kitą pasakiusi :-).
                Straispnis, šiaip jau, galėtų būti gero bloginimo pavyzdys- bet ar tikrai tinkamas nacionaliniam dienraščiui?..

                Reply
                1. gaivenyte

                  Re: Publicistika ir nuomonė
                  tikrai tinkamas.
                  kodėl blogo tipo tekstai negali eiti nacionaliniame dienraštyje.
                  pasižiūrėk kokį nors nytimes.com -- taigi net ten jie blogus deda.
                  tik žinoma, reikia aiškiai atskirt.
                  blogai būtų, jei toks tekstas pasirodys Lietuvos ryto pirmajame puslapyje a la kaip tyrimas.
                  O lrytas.lt, kaip pastebėjai, jis įdėtas į rubriką „Sagos“ prie Brigitos Jonaitės ir panašių tekstų. Lygiai taip pat yra rubrika „Laiškai redakcijai“, tai ten publikuojama išvis bele kas.
                  Galima būtų taip sakyt:
                  tai, kas pateikiama kaip informaciniai tekstai, yra iš esmės paties leidinio/portalo pozicija, už kurią jis atsako.
                  tai, kas yra nuomonė, dažniausiai atspindi leidinio/portalo poziciją, nors gali jos ir neatspindėti. t.y. leidinys už nuomones neatsako.

                  Reply
                1. gaivenyte

                  Re: A, ir dar apie žanrus
                  Nu tai kurioj vietoj jis čia tyrė?
                  Aš to nemačiau 🙂
                  Jei jis pats tą vadintų tyrimu, tada aš tau pritarčiau, kad taip rašyt negalima. Man tai atrodo, kad jis tiesiog išsakė savo nuomonę, ir tiek.

                  Reply
  4. Anonymous

    Pasiulymas
    Teko girdet kai kiaules Lenkijoj ar Olandijoj augina. Sako, kad jos ten nebepastovi ant koju. Maistas joms pakisamas po snukiu konvejerio pagalba, ar jos pacios reikiamu momentu yra privezamos prie geldos. Cia tik nuogirdos. O kokia tiesa negaliu pasakyt.
    Idomu butu zinanciu zmoniu mintis paskaityt.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Pasiulymas
      Man irgi teko girdėti tą patį -- kad veršelius kabina ant juostų, o kiaulėms daro specialius gardus, kur jos negalėtų judėti. Tiesa, automatizuoto maitinimo sistemos, kurios maistą tiesiai po snukiu paduoda -- senas išradimas, sovietiniuose ūkiuose irgi būdavo.

      Reply
      1. gaivenyte

        Re: Pasiulymas
        Grinevičiūtės laidą kažkada apie danišką kiaulyna mačiau. Taip ir yra, aiškiai buvo parodyta. Negali vargštės apsisukt.

        Reply
  5. Anonymous

    Aš dar girdėjau (VBS lygio), kaip kiaulės Lenkoje auginamos: nupenimos, o paskui šaltu šaltu vandeniu laistomos -- stresas, lieknėja, raumenukas auga.
    Ech, prisimenu močiutės kiaules -- baltos, nupraustos, laksto po gardą.

    Reply
  6. darvio

    Kiaulės ant hormonu
    Nesek pasakų. Vokietijoj dirbau bayern pas Ukininką. Kiaulės per tris mėn. Širdis neatlaiko krenta, pats vilkau 120 kg patraukti iki svarstykiu neįmanoma. Kukurzų masė su priedais (kaulų miltai). Dar augino viščiukus, fermoj +30, per mėnesi beveik višta ant grudų ir harmonų. 30.000 vištų

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *