Antisemitizmas. Nacių ir komunistų propaganda.

Keli ponai ir ponios manęs klausė, iš kur ta neapykanta žydams pas dibilus. Jei rimtai bandytume analizuoti, tai būtų galima daug visko parašyt, senų istorinių dalykų prisimint visokių, pvz., apie ankstyvuosius krikščionybės metus ar apie tai, kad žydai buvo Jeruzalės gynėjai per kryžiaus žygius į Palestiną. Po tų kryžiuočių žygių, ko gero, ir buvo sukeltos pirmos didelės antisemitizmo bangos Vakaruose – reikėjo gi surasti kaltus už nesėkmes.

Islamo SS dalinys šviečiasi apie judaizmą

Vieninteliai III Reicho religiniai kariniai daliniai buvo islamistiniai - Jeruzalės didžiojo muftijaus organizuoti. Nuotraukoje matome, kaip jie šviečiasi apie tai, kad islamo tikslas - kovoti prieš judaizmą.

Tarp kitko, būtent po tų XIa. vykusių kryžiaus žygių ir žydų persekiojimų bangos, prasidėjo ir pirmi organizuoti Europos žydų bandymai keltis atgal į Palestiną. Europoje tie bandymai buvo suvokiami, kaip kova prieš krikščionybę: žydai gi sugrįš ir vėl kovos prieš kryžiuočius, bandančius užimti Jeruzalę. Žodžiu, žydų žudynes visokie riteriai ėmė rengti jau ne tik Palestinoje, bet ir Europoje. Juoba, kad taip buvo galima ir turto prisiplėšti.

Viduramžiški pasakojimai būdavo primityvūs: ir apie tai, kad žydai užsiima satanizmu, kad burtininkauja ir nuodija, kad kalti dėl Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, kad jų tikėjimo esmė – tai apgaudinėti ir žudyti krikščionis, kad jie geria vaikų kraują ir taip toliau. Tarp kaltinimų buvo ir tai, kad žydai platina visokį maro užkratą – už tai žydus netgi degindavo laužuose.

Visgi į tą neapykantą žydams galima ir buitiškai pasižiūrėti: žydai, niekad neturėdami kažkur daugumos, visada būdavo tiesiog šiaip patogi žmonių grupė puolimui. Jie sugebėdavo išsilaikyti, keldami daugeliui pavydą dėl savo darbštumo. Žydai turėdavo kitą tikėjimą, kalbėdavo kita kalba, todėl jau vien dėl to būdavo patogūs puolimui: koks nors kleidėtojas galėdavo imt aiškinti, kad žydai per savo apeigas meldžiasi už krikščionių mirtį ir durniai tuo patikėdavo.

Čia labai verta prisiminti lietuvius: kai sovietai okupavo Lietuvą ir ėmė tremti prakutusius ūkininkus, tie Sibire per kelerius metus sugebėdavo susitvarkyti ūkius ir pradėdavo gyventi vėl geriau, nei tenykščiai kolchozninkai. Ir tada lietuvius antrą kartą išbuožindavo. Vietiniams komunistams lietuviai būdavo labai patogi neapykantos grupė: kalba nerusiškai, nesuprantamai, sugeba palaikyti vieni kitus, sudaro mažumą, kelia kitų pavydą – idealus taikinys puolimui. Papasakojus vietiniams, kad lietuviai yra fašistai ir rezga planus prieš kolchozininkus, durniai tuo patikėdavo.

Ryškiausios, sisteminės antisemitizmo bangos Europoje ėmė rastis XIXa. pabaigoje, kai carinė ochranka ėmė ieškoti metodų, kaip būtų galima nukreipti visokių skurdžių dėmesį nuo problemų. Tada ir gavosi keistas posūkis: jau užguiti, tačiau gana dideles bendruomenes sudarantys žydai ėmė vienytis ir vėl kelti idėjas apie tai, kad Palestinos žydų valstybė gali būti atkurta, o tuo tarpu ochranka, jau tuo pasiremdama, ėmė skleisti gandus apie tai, kad žydai kuria pasaulinio dominavimo tinklą, kuris užgrobs viską.

Tada Ochranka ir sukūrė „Siono išminčių protokolus“. O žydai ėmė keltis vėl į Palestiną. O jau paskui atėjo nacizmas su rasinėmis teorijomis, davęs naują, kokybiškai kitą lygmenį antisemitiniams pasakojimams. Ideologai dirbo ilgai, sistemingai, kol sukūrė ištisas kompleksines teorijas.

Štai todėl aš jums ir duosiu čia porą filmų apie tai. Kad patys pasižiūrėtumėte ir išvadų pasidarytumėte apie tai, iš ko mokėsi dabartiniai visokių Hamas ir panašių grupuočių organizatoriai.

Pirmas filmas – nacistinis. Sukurtas 1940. Vadinasi „Der Ewige Jude“ („Amžinasis žydas“). Filmas buvo rodomas daugybėje Vokietijos miestų, reklamuojamas, kaip dokumentinis, esą tiesa be pagražinimų. Filme buvo panaudota nemažai to meto spec. efektų.

Antras filmas – sovietinis. Sukurtas gal apie 1970. Vadinasi „Тайное и явное. Цели и деяния сионистов.“. Filmas imtas kurti, kai Sovietų Sąjunga prakišo svetimomis rankomis kariautą 6 dienų karą*: kai paaiškėjo, kad netgi keleriopai didesnėmis ir geriau ginkluotomis pajėgomis neišeina sunaikinti žydų, teliko imtis propagandos.

 

———–

* Tiesiogiai su Izraeliu 1967 metų kare kariavo Egiptas, Sirija, Jordanija, Alžyras ir Irakas – visi gerai aprūpinti karine technika, sovietiniais patarėjais ir netgi sovietų lakūnais. SSRS norėjo pilnai įsitvirtinti Artimuosiuose Rytuose, todėl Izraelis komunistams buvo visiškai nepriimtinas. Kad arabų vyriausybės įtikėtų, sovietai prieš tai ilgokai jas šėrė visokia dezinformacija apie tai, kad Izraelis planuoja užpulti Siriją, o gal ir dar kažką. Visas karas baigėsi absoliučiu arabų fiasko: du kartus daugiau karių, tris kartus daugiau tankų ir lėktuvų turinčios arabų valstybės buvo tiesiog išdaužytos.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

45 thoughts on “Antisemitizmas. Nacių ir komunistų propaganda.

  1. prowler

    Tada sovietams pamazu prisilo ,kad kokia technika beduosi- berastis,nemotyvuotas kareivis vadovaujamas netiksu karininku laipsni gavusio ne uz kompetencija o giminyste ir pan. sudo verta mase ir tiek.
    Senuteliame “Grante“ sedintys tankistai,gerai pasiruose ir kvalifikuoti verti 10 T-55 tanku,nekalbu jau apie aviacija.

    Reply
  2. Originalas

    Galbūt žydai yra tiesiog tokie žmonės (ar jų tokia kultūra), kurie praktiškai visiems nepatinka? 🙂 Tarkim, jie mėgsta dirbti, daug visko turi, o tada dar daugiau jiems visko reikia. Toje pačioje Lietuvoje kiek jie kartų yra aiškinę, kad čia jiems tas ar anas tipo priklauso? Kad ne tik grąžinti turėtume, bet dar ir kompensuoti viską? Net anekdotai yra apie jų tą godumą ir turtus.

    Reply
  3. LabaiKuklusLietuvis

    Teisybės dėlei gal reiktų paminėti, kad rusiškas filmas „Тайное и явное. Цели и деяния сионистов“ nebuvo parodytas plačioms masėms. Taigi buvo faktiškai uždraustas, nes komunistinė vadovybė ir kino darbuotojai pripažino jį antisionistiniu. Istorija čia: http://amnesia.pavelbers.com/Novosti%20Israilja%2025.htm

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad antisionizmas ir antisemitizmas -- dalykai skirtingi. Antisemitistiniu jis buvo kai kurių pripažintas, bet antisionistiniu jis buvo labai tikslingai kuriamas. Taip kad tamsta supainiojot čia akėčias su vežėčiomis arklio galių kontekste.

      SSRS dėka kažkokiu būdu netgi Jungtinės Tautos buvo paskelbusios sionizmą rasizmo rūšimi, kuo remiantis paskui pati Izraelio valstybės idėja buvo nuolat kvestionuojama, teigiant, kad Izraelis yra rasistinis savo esme, kadangi sionizmas -- tai ir yra noras turėti Izraelį.

      O uždarose peržiūrose tokie filmai būdavo demonstruojami kuo puikiausiai, nors ir pašalinti iš viešų. Būdavo toks reikalas, kur vadinosi politšvietimo valandėlėmis, į kurias varu visus suvarydavo. Ir pasakodavo paskaitas bei filmus rodydavo apie tai, koks baisus yra kapitalistinis imperializmas.

      Reply
      1. LabaiKuklusLietuvis

        Teisinga pastaba. Atsiprašau už klaidą. Turėjo būti parašyta „pripažino jį antisemitiniu“.
        Iš partinės vadovybės diskusijų matosi, kad jie norėjo, kad būtų sukurtas antisionistinis, be ne antisemitinis filmas. Įdomu skaityti, kaip jie bando išravėti antisemitinius teiginius. Matyt tokia taktika nepasiteisino, buvo pripažinta, kad anti-sionizmo negalima padaryti neantisemitiniu. Todėl filmas netapo oficialios propagandos dalimi ir beveik visos jo kopijos buvo sunaikintos.
        Man lieka neaišku, kam Brežnevui prireikė antisionistinio filmo 1973 metais, kai tuo metu jis leido žydams išvykti į Izraelį ir net lengvino išvykimo sąlygas?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vadovybė norėjo ir antisionistinio, ir antisemitinio. Tik tas antisemitizmas turėjo būti toks, kaip čia pasakius, subalansuotas -- kad nebūtų kažkam preteksto dėl atviro antisemitizmo.

          SSRS antisemitizmas buvo įprasta politika -- būti žydu savaime reiškė būti disidentu, nes žydams dar Stalino laikais buvo užblokuotos ir karjeros galimybės, ir šiaip jie įtartinais buvo laikomi.

          O kai pasaulio žydai sugebėjo išsireikalauti, kad žydams būtų suteikiamas leidimas emigruoti, žydai išvis tapo SSRS išdavikais vien dėl to, kad žydai. SSRS pilietis, galintis išvykti į užsienį -- tai savaime nusikaltėlis, nebent kaip nors išskirtinai įrodytų, kad yra kitaip. Taip buvo suvokiama.

          Tai vat taip ir reikia suprast, paprastuoju būdu.

          Reply
          1. LabaiKuklusLietuvis

            Ginčas artėja prie klausimo, ar rusų filmo sukūrimo laikais, Brežnevo laikais buvo valstybinis antisemitizmas?
            Kai skaitau apie tuos laikus vis labiau atrodo, kad Brežnevas buvo žydų draugas, tiesiog sionistas.
            1960-aisais Brežnevas pradėjo savo inicijuota tarptautinių santykių atšilimą, atsižvelgdamas į tarptautinę nuomonę pradėjo leisti žydams išvykti į Izraelį. Įdomų kad arabai iš draugiškų Artimųjų Rytų šalių protestavo, o Brežnevas vis tiek stiprino Izraelį, leisdamas žydams ten važiuoti.
            Taip pat rūpinosi žydais viduje šalies norėdamas įsteшgti kokį teatrą ar pan.
            Kaip išaiškėjo, Jackson-Vanik Amendment‘as tik sutrukdė, nes rusai užsigavo ir išvažiuojančių žydų skaičius tam kartui sumažėjo.
            Taigi, man atrodo, kad su nurodytu rusišku filmu tiesiog išėjo konfuzas.
            Bet net jei sutiksime, kad tais laikais valstybinio antisemitizmo nebuvo, antisemitizmas puikiai gyvavo kituose įvairiuose lygmenyse – buitiniam, visuomeniniam ir pan. Žydai tikrai turi kuo pasiskųsti.
            Esu anti-antisemitizmo entuziastas. Bet apmąstymai šiuo klausimu daug nedavė. Aišku, kad antisemitizmas yra tūkstantmetė europietiška tradicija, kuri sėdi giliai mūsų smegenyse. Įvairios valdžios dažnai tai išnaudoja. Net Kudirka tą darė.
            Manau čia nėra daug žmonių, kurie mėgsta tolerancijos teorijas. Tačiau tolerancijos vertybių propagavimas atrodo geriausia priemonė prieš visuomenę smelkianti antisemitizmą.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponuli, iš kur tamstai susidaro kažkoks žydų draugas? Tamsta pažiūrite kaip tik to laiko antisemitinį filmą, kurtą valdžios užsakymu ir pradedate kalbėti, kaip žydais rūpinosi ir užsigavo todėl, kad žydai kovojo dėl antisemitizmo, o čia tik šiaip kažkoks konfūzas gavosi?

              Tamstos galvoje gal koks realybės invertorius įstatytas? Paaiškinkite man.

              Reply
  4. Eržvilkai

    Dar vienas paaiškinimas, dėl ko žydų „nemėgsta“ ir padaro juos atpirkimo ožiais, tai būtų išsilavinimas. Jei neklystu berods net Talmude parašyta, kad žydas turi būti išsilavinęs žmogus. Kaip žinia dauguma žydų yra išsilavinę, tai suteikia didesnius šansus išgyventi, gauti geresnį darbą, siekti karjeros, užimti aukštas pareigas, dėl ko aplinkiniai runkeliai labiausiai ir pavydi. Tada prasideda visokios sionistinės sąmokslo teorijos.

    Reply
  5. Paulius Žuvyčius

    Manau nepykanta šiai tautai visgi yra tam tikrų aplinkybių išdava. Viduramžiais, kaip čia jau buvo pastebėta, jie kurdavosi miesuotse ir būdavo prekybininkai. Kadangi jie dar ir pagelbėdavo vienas kitam, tai jų greit įsikurdavo ištisi kvartalai. Vietiniai tuo tarpu vargdavo ir dirbdavo jiems. Jie neturėdavo didelės politinės įtakos, bet turėdavo ekonominę. Po kurio laiko tai užknisdavo vietinius turtuolius, valdininkus ar kunigaikštukus kurie prasiskolindavo žydams ir netekdavo savo namų, turtų ir t.t. Taigi būdas atgauti turtą buvo išvaryti juos apkaltinus sukčiavimu, raganavimu ar bet kuo kuo varguomenė patikėdavo. Tas buvo lengva, nes 1 -- tai tauta neturinti savo tėvynės (kaip čigonai), 2 -- turėdavo tik ekonominę galią, 3 -- pati kultūra nekėlė pasitikėjimo (pvz. iš to specialaus gyvulių pjovimo būdo ir kilo mitai apie juos kaip satanistus), 4 -- labai greit pradėdavo gyventi geriau nei vietiniai ir dominuodavo savo sferoje.

    Šiandien lygiai tas pats. Žydai dažnai turi savo verslus, laikosi savo kultūros ir papročių. Be to ekonomika ir politika stipriai persipynusios jie jau turi ir politinę įtaka. Visa tai matydamas dibilas galvoja, kad teisibės nėra ir dėl skurdumo kaltas Kubilius, vyriausybė ir visi žydai su masonais priešakyje.

    Dar vienas tokios neapykantos pavyzdys gali būti Afrikos žemynę vykęs baltųjų išvarymas iš jų ūkių, kasyklų ir t.t. Ir žydų ir baltųjų išvarymo atvejai baigėsi liūdnai tai šaliai.

    Reziumuojant tokia dibilų neapykanta yra kiekvienoje šalyje. Jei ne žydai tai čigonai, jei ne čigonai tai baltieji, jei ne baltieji tai masonai. Tiesiog tokiems nesvarbu ko nekęsti, svarbu, kad nekęsti.

    Reply
    1. TiesiaiSviesiai

      Va ko trūksta kiekvienai tautai (iš Paulius Žuvyčius komentaro, akcentuoju):
      1. Kadangi jie dar ir pagelbėdavo vienas kitam
      2. laikosi savo kultūros ir papročių.
      O ką „litowcai“ daro- vienas kitą išdurti, kontroliuoti, įtakoti. Jokio savitarpio palaikymo, labiau progai pasitaikius į gerklę įsikibs. Bet čia žydai, ir rusai kalti. Blyn nu kada gi į save pradės žmonės žiūrėti, prieš kaltindami kitus.

      Reply
      1. Gruodis

        „išdurti, kontroliuoti“

        tai apibūdinama trumpai: homo sovieticus. Bet naujos kartos lietuvių jau ne taip lengva apsukti aplink pan Butkiewič pirštą (kiekvienam protaujančiam turėtų rūpėti kelti ne minimalų, o vidutinį atlygį). Mat jie pakeliavo, pasaulio pamatė, susivokė kas ir kaip vyksta. Dėl to komuniagos ir nekenčia emigravusių: balsavimai Seime parodė, kad komuniagoms norisi vienu milijonu savo tautos atsikratyti. Vien dėl to, kad išaugtų jų politinė įtaka 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Lietuviai pasižymi išskirtine pagalba kitiems lietuviams, išskirtiniu nacionalizmu. O tas įsivaizdavimas, kad vieni kitus nori išdurti -- tai iš perdėtų lūkesčių.

          Kur kokiam nors vokiečiui yra išvis dzin tautybė ir jis neskiria santykiuose vokiečio, lenko, švedo ir ruso, ten lietuvis tikisi, kad čia dėl lietuviškumo turi būti išskirtinė tarpusavio pagalba, nuoširdumas, etc..

          Kai tai nesuveikia -- tai gaunasi nusivylimas ir paskui šnekos, kad lietuvis lietuviui nepadeda.

          O dėl šiaip išdūrinėjimų ir apgavysčių -- ponas Gruodis tiksliai įvardino: tai labai didelis sovietiškumas, kur paprasčiausiai nesuvokiamas pragmatinis skaičiavimas.

          Reply
    2. Rokiškis Post author

      Čia dar racionaliau ir paprasčiau viskas.

      Viduramžiais žydams būdavo labai jau smarkiai ribojamas žemės įsigijimas, tad kurtis miestuose jiems tekdavo norom nenorom.

      Dėl prasiskolinimo -- krikščionybėje bet koks skolinimas už palūkanas labai ilgai buvo baisia nuodėme, tad šitai automatiškai tapdavo žydų veiklos sritim, kuri būdavo toleruojama, nes tiesiog to reikdavo. Galima sakyti, krikščionybė pati augino nekrikščionišką finansinį sektorių su visomis pasekmėmis.

      Paskui jau, kai koks žydas praturtėdavo, būdavo labai patogu iš jo tuos pinigus atimti, prisidengiant tuo, kad anas užsiima krikščionybėje neleidžiama veikla. Ir tam net nereikdavo kokių nors labai prasiskolinusių didikų -- pakakdavo, kad kokie žydai turtų uždirbtų.

      Dėl dominavimo kokioje nors sferoje -- to nebūdavo savaime, o būdavo tik tiek, kiek sureguliuota iš šono. Žydų veiklos sritys būdavo labai ribotos, paprastai tos, kur neleidžiamos krikščionims dėl tikėjimo. Plg. su cechais, kur žydai būdavo neįleidžiami.

      Apie gyvenimą geriau -- čia, žinote, ganėtinai fantazijos tam reikia turėt, kad taip apibendrintai pasakyt.

      Nors galiu tamstai paaiškinti, iš kur tos fantazijos randasi: kai žmogus, pvz., vykdo prekybą su tarkim 25 procentų marža, tai jo disponuojamos pinigų sumos yra 4 kartus daugiau, nei uždirbamos. Tokiu būdu pinigų skaičiuot nemokantis kaimietis ūkininkas, uždirbantis du kartus daugiau, nei prekeivis, įsivaizduoja, kad tas čia prekeivis uždirba 2 kartus daugiau už jį, nes mato tik apyvartines sumas.

      Reply
      1. Paulius Žuvyčius

        Dėl gyvenimo gerumo įsivaizdavimo jūs teisus iš vienos pusės, iš kitos nebuvo tų ūkininkų savarankiškų. Aišku kai, žmogelis užeidavo pas žydą į karčemą ir prapildavo savaitės algą tai jam ten atrodydavo melejonai sukas. Žmonės matydavo prekybininko apyvartą, bet ne pelną. Dabar žmonės bent jau skaityti ir rašyti moka, bet kaip matome tai nepadeda. Vis dar gajus liaudies duonos ir žaidimų troškimas kas palengvina kaltųjų, bei priešų paieškas įvairaus plauko nacionalistams ir perėjūnams.

        Tokios represijos skatino žydus kaupti mobilų turtą. Juos iš namų išvarydavo ar jie pabėgdavo, bet didžioji dalis turto kartu iškeliaudavo ir naujoje vietoje jie turėdavo pradinį kapitalą.

        p.s. Berods jie saviems skolindavo(ir dabar?) be procentų, kas turbūt nelabai patikdavo ne saviems.

        Reply
      2. Paulius Žuvyčius

        Papildymas

        Pamiršau pridėti, kad žydai turėjo būti labai geri organizatoriai, nes darbo jėgos kiekis buvo labai ribotas (šeima pagrinde) ir su ribotais ištekliais turėjo pasiekti maksimalių rezultatų, o turtas likdavo šeimos rate.

        Reply
      3. tiesiaisviesiai

        Joptararai, man reikia istoriją pastudijuoti, nemėgau mokyklos, vat ir pasekmės:
        Kažkodėl siejau krikščionybę su žydais (Izraelis, Jeruzalė, Betliejus, geografiškai vienu žodžiu), kažkodėl galvoju, kad žydai yra krikščionybės pradžia. Tačiau „pamiršau“ (neužfiksavau, neakcentavau, pramiegojau pamoką, nebuvau informuotas) kad kryžiaus žygiai buvo į tą pačią Jeruzalę….
        Taigi, kur ir kada tos pragaro liepsnomis gąsdinančios religijos pradžia? Ir jei per kryžiaus žygius puolė Jeruzalę, tai irgi dėl „atvertimo“ (gal koks nor senasis tikėjimas žydų buvo, kaip pas mus pagonybė?).
        Protingasis žiurkėne, trumpai apšviesk kaip ten kas, jei netingi.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Grubiai tariant, krikščionybė atsirado, kaip judaizmo reformacija. Ir kadangi vėliau nutolo pakankamai smarkiai ir idėjiškai, ir geografiškai, ir nacionališkai, tai paskui gavosi, lyg būtų kovoję su visai kažkokiu kitu pasauliu.

          Jeruzalė buvo tiesiog šventa vieta krikščionybei -- todėl ir puolė. Dievo kapas, žinote.

          Reply
  6. Tiesiog pilietis

    Sveiki, Rokiški,

    Dėkui už gerą straipsnį. Kita vertus, sorry už off-topic, bet po šių rinkimų pasigedau Tamstos išvadų apie Lietuvoje vykstančius politinius procesus. Tamsta pakankamai aktyviai šiuo klausimu rašėte iki rinkimų, todėl natūralu, kad buvo suformuotas mano ir, greičiausiai, kitų Tamstos skaitytojų lūkestis apie tai, kad rašysit šiuo klausimu ir toliau. Ypač, kai dabartiniai politiniai procesai tikrai verti atskiro aptarimo. Ar būtų galima tikėtis, kad parašysit ką nors apie dabartinę „Vėlinių koaliciją“ bei apie kitus su dabartiniu valdžios formavimu susijusius klausimus.

    Ačiū už atsakymą ir dar kartą atsiprašau už komentarą ne į temą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš kažką parašysiu apie naują vyriausybę tada, kai pamatysiu kokių nors jų veiksmų. Nes kol kas čia yra tiek spėlionių, kad bet koks rašymas apie tai yra tiesiog būrimas iš karvės blynų.

      Čia plg., kad ir toksai klausimas: bus paimtas dabartinis biudžetas ar jis bus perdaromas?

      O jei tamstai įdomus klausimas apie situaciją dėl Viktoro Uspaskicho ir Prezidentės stabdymo -- aš čia pasakysiu, kad yra labai įdomių požymių, kur vertėtų suabejoti, ar tikrai ponas Algirdas Butkevičius ir Prezidentė yra oponentai, o ne žaidžia ranka rankon.

      Tik vat šitai mes pamatysime po to, kai pasibaigs klausimas apie Darbo Partijos atstovų neliečiamybę.

      Reply
  7. Brauninkas

    Labai geras pavyzdys su lietuviais ūkininkais Sibire. Manau, tai geriausiai parodo visą esmę.

    Reply
  8. roro

    reiktų pamiėti, kas žydai gan selektyvi tauta. dažnai Rokiškis mini tą lietuvio panašaus į žydą diskursą, bet ar nežydas gali tapt savu Izraelyje, o nelietuvis Lietuvoj? Aišku yra kažkoių niuansu, tarkim, mano giminės gelbėjo žydus, kiekvienais metais yra kviečiami į Izraelį ir kiek susidariau įspūdį iš pasakojimų-viskas nuoširdu. lietuviai diskreti tauta, o vat žydai tolydi, tarp žydų tarpų nėra, o lietuviui ir amerikonas ir rusas savas gali būt. manau, tas žydų sandarumas galėtų būt dar viena iš priežasčių, kodėl žydų istorija tokia, gal tiksliau sakant, ne priežastis, labiau priežastis, nei pasekmė

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Žinoma, kad nežydui gan komplikuota tapti žydu, o nelietuviui gan komplikuota tapti lietuviu. O kad kažkas savas ar nesavas -- tai čia galima paprastai pažiūrėt: gali kiek tik nori pragyvent Lietuvoje, bet visvien liksi nelietuviu.

      Čia kažkokie kultūriniai ir dvasinguminiai dalykai šiaip jau. Netgi JAV, kur visi labai persimaišę, visvien imigrantas lieka imigrantu. Tai natūralu.

      O vat bendravimas su draugais -- tai bendravimas su draugais. Jie gali būti ir lietuviai, ir nelietuviai, ir žydai, ir nežydai, ir iš kokių tik norit tautų. Draugai yra draugai. Tai svarbiau, nei tautybė.

      Reply
      1. roro

        visokios mistifikcijos, mitologizacijs ar fobijos kyla iš elementaraus nepažinimo, taigi, kyla klausimas: kaip įmanoma nepažinti to kas ilgą laiką yra šalia ir moka kalbėti? gojus yra gojus. vat net įdomu ar kita kokia tauta turi semantiškai artimą žodį. aišku, labiau akcentuoju ankstesnius laikus, sekuliarizacijos procesai nesvetimi ir žydam. bet va, kai žydų fundamentalistai sakosi, kad holokaustas, tai dievo bausmė tautai už nusigręžimą nuo dievo, galima įsivaizduoti talmudinius žydus, bet tai suprantama jų kultūra jei ne lenkdavo, tai bent nebuvo žemesniame lygyje nei vietinės, aš čia apie nenorą kalbėt su kvailiais

        Reply
        1. Index

          Žodį, kuriuo vadindavo svetimus turėjo visi. Musulmonai turi „kafirus“, krikščionys „netikėlius“, „saracėnus“, kurie ne tik musulmonai, bet ir beveik visi nekrikščionys (Net ir Pažaislio freskose Brunoną užmušantys lietuviai pagonys yra aprengti arabiškai 😀 http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=45694&s=11&f=4).

          Reply
          1. roro

            taip, religija svarbi tautos identitetui, ypač žydam pas kuriuos praktiškai tai 1:1, bet tai nėra viskas. Priėmi judaizmą ir tampi negojum t.y. žydu, kaip paprasta ar ne? o ir ar lenką lietuvis galėtų pavadint netikeliu šio konteksto reikšme? bet va, apskritai, tai jūsų postas toks švietėjiškas ir gerom pastabom. netikėlis, niekad nesusimąsčiau apie šį žodi, automatiškai iš „netinka’, o čia greičiau pasirodo iš „netiki“, bet gal ir patys „tikėti“ ir „tikti“ ne tik fonetiškai susiję.

            Reply
        2. Rokiškis Post author

          Dėl kultūros -- labai geras pastebėjimas tamstos. Kai susiduria dvi grupės, kur viena yra aukšto kultūrinio/materialinio/politinio lygio, o kita žemo, aukštesnė linkusi atsiriboti nuo žemesnės grupės.

          Plg. baltųjų ir indėnų santykius: pastarieji natūraliai buvo už ribos.

          O dėl to, kad Holokaustas -- bausmė iš dangaus, tai panašiai aiškinančių belenkur galima atrasti. Kokios nors davatkos pasakoja ir apie tai, kad komunizmas -- tai bausmė iš dangaus, ir kad potvynis -- bausmė iš dangaus, ir kad maras -- bausmė iš dangaus.

          O dėl to žodžio „gojus“ -- daugelis tautų turi ne tai kad analogiškus žodžius, bet netgi specializuotus, į konkrečias grupes nukreiptus. Plg. su „nigeris“.

          Reply
          1. roro

            varliaėdžiai, makaronšikai, ruskiai, siauraakiai, juodašikniai, japaškos, kitaicai -- jo, visi šie epitetai patenka į nelietuvių su daugiau ar mažiau neigiamą atspalvį turinčią aibę, bet tai nėra visos nelietuvių aibės epitetas. tas pats su nigger, gook, spic ar pan. tuo tarpu gojus žymi visą nežydų aibę su daugiau mažiau neigiamu atspalviu, semantiškai juk skirias. o jei dar del bausmes: jei davatkoms priskirtume haredi rabinus, tai jūsų teiginys būtų tinkamas

            Reply
            1. Kroitus

              Beje, kažkur teko užmatyti, kad lietuviai neturi neigiamo žodžio apibūdinti patiems žydams. Pvz rusų kalboje yra „еврей“, reiškiantis žydą, tačiau taip pat yra ir „жыд“, kur jau tas pats žydas su neigiamu atspalviu…

              Reply
          2. Rza

            Šiaip pats žodis reiškia viso labo „tauta“ :). Net ir apie save žydai šventraštyje kalba kaip apie gojus. Dievui priskiriami žodžiai: „goy ehad b’aretz“ -- „ypatinga tauta žemėje“ (2 Samuel 7:23 and 1 Chronicles 17:21) arba Dievas pažada Abraomui, kad jo palikuonys bus „goy gadol“ („didi tauta“), Išėjimo knygoje 19:6, apie žydus kalbama kaip apie „goy kadosh“ -- „šventąją tautą“. Čia iš angielskos Wiki (Goy -- Wikipedia). Taip pat kalbama ir apie kitas tautas, vadinant jas kitais gojais (goyim -- daugiskaita), t.y. kitomis tautomis. Tik gerokai vėlesniais laikais tas žodis tampa atskirtį žyminčiu ir įgauna dabartinę prasmę. Nors šiaip, mano supratimu, jis per daug mistifikuojamas ir žydai neturėtų jo suprasti tokia prasme, kokią į jį deda antisemitinių smegenėlių turėtojai. Yra nieko neįžeidžiantis ir neutralus angliškas atitikmuo, įvardijantis nežydus -- gentile. Vat ir visi macai-pyragai.

            Reply
      2. Rasa

        Nežydui žydu tapti labai paprasta, nes tai tautybė pagal religiją. Užtenka priimti judaizmą.
        Žydų istorijos dėstytojas pasakojo

        Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia galima visaip sukioti, ale gi realybė, kad jie identifikuojami tai buvo pagal tikėjimą, o tasai Jeruzalės muftijus ne veltui buvo organizatorius. Taigi, būkim realistais.

      Reply
  9. Linas

    Standartinė situacija: sudužo laivas ir išsigelbėjusieji pateko į salą.
    Išsigelbėjo amerikietis, pracūzas, italas ir žydas. Bet saloje gyveno kanibalų gentis.
    Apsupo visus, įrėmė ietis į šonus.
    -- Dabar mes jus po vieną suvalgysim. Bet kad nesakytumėt kad mes kažkokie laukiniai prieš tai įvykdysime po vieną jūsų paskutinį norą.
    Amerikietis užsisakė sočiai pavalgyti. Prancūzas irgi pavalgyti, bet tik skaniai, o italas paprašė moters…
    Atėjo eilė ir žydui:
    -- Spirkit man.
    -- ?!?!?!?.
    -- Noriu kad čia visiems matant man įspirtumėt į užpakalį.
    -- Nu jeigu jau toks noras 🙂 -- ir pats vadas iš įsibėgėjimo spiria taip kad žydas net paskrenda.
    Nukrenta, atsikelia, išsitraukia iš po skverno Uzi ir vietoja pakloja vadą su visa sargyba.

    Iš katilo išlipa ana trijulė \o/ \o/ \o/:
    -- O TAI KO IŠKART NEGALĖJAI TAIP PADARYT !? Kam tos visos nesąmonės su spardymu!?!?!?

    -- Būčiau iškart padaręs tai paskui turėčiau vis klausytis jūsų priekaištų kad „Izraelis vėl neadekvačiai panaudojo jėgą prieš prasčiau ginkluotus vargšus“.

    Reply
    1. Alvidon

      Tobula. Pasiektas toks pat lygis, kaip sovietmečio anekdotuose apie sovietinę tikrovę. Ir tai musie ne atsitiktinai. Oficialios/madingos propagandos neadekvatumas musie jau toks pat kaip ir sovietmečio laikais. Kas nuteikia optimistiškai 😉

      Reply
  10. arvydas damijonaitis

    PROFESORIŠKA VAGYSTĖ

    Profesorius L.Donskis savo „herojiškame pasakojime prieš sąžinę“, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/82778, pasiūlė pastatyti mano močiutei Sofijai Binkienei (poeto Kazio Binkio žmona) paminklą. Ką nutyli „gudruolis“ L. Donskis? Šis jo pasiūlymas, jo demagogiškų „filologiškų “ samprotavimų apie J.Brazaitį kontekste, man priminė vieną personažą iš indiško filmo, kuriam vis kažkas įspirdavo į užpakalį, nes buvo vagis… Melas -- vagystė dvasiniame pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo metais močiutė Sofija Binkienė, poeto Kazio Binkio žmona, mano mama Irena Damijonaitienė, kuri buvo ryšininkė su getu, slėpdavo geto žydus mūsų namuose Kaune. S.Binkienės žentas Kęstutis Damijonaitis, VDU studentas, užsirišęs baltą raištį,1941 m. birželio 23 d., šturmavo rusų okupantų ginklų sandėlį Žaliakalnyje. Prasidėjus siaubingai sovietinei okupacijai, raudonieji naciai (NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovų) Sofijos Binkienės sūnų pasodino į Lukiškių kalėjimą, po to išvežė į koncentracijos stovyklą . Artėjant istorinėms Birželio 23 sukilimo metinėms būtina pasipriešinti antilietuviškai melo ir šmeižto kampanijai. Kažkokie lietuvių „istorikai“- mulkiai ,kuriuos paveldėjom iš sovietinės okupacijos, operatyviai, pagal specialų užsakymą, prieš pat minėtas Birželio 23 metines, „nustatė“ Lietuvos okupacijos laikotarpio ,,žydšaudžių“ pavardes. Tai yra propagandinis triukas, nes sovietinės okupacijos metu milijonas lietuvių buvo nužudyta, o ,taip vadinamų, „žydų“ tarpe buvo žudikų fanatikų, lietuvšaudžių. Ne paslaptis -- NKVD-KGB buvo apie 50 proc. žydų tautybės „darbuotojų“. Lietuvių tautos budeliai -- žydų tautybės lietuvšaudžiai, sovietų saugumo karininkai, nuo 1945 metų vadovavo sunaikinant Lietuvoje per milijoną lietuvių. Ne tik Lietuvoje siautėjo NKVD-KGB. Pavyzdžiui, HOLODOMOR ginkluotos akcijos metu 1932-1933 m. buvo numarinta badu 11 milijonų Ukrainos valstiečių, tuo metu Kremliuje“ darbavosi“ net 80 proc. žydų tautybės „raudonosios“ Rusijos imperijos vadovų.
    Profesoriški samprotavimai apie antisemitizmą, nutylint, neigiant žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Reply
  11. Rza

    Pabaigoje, kai niekas jau neskaito išlenda koks nors „kilmingas“ „damijonaitis“ su savo surūdijusiu antisemitizmu. Pasitikrink tų tavo procentų šaltinius: jie tip top iš antisemitinių saitų, kurie copy past’ina vvieni nuo kitų su nuorodom į kokį nors zondefiction autorių. Čia kaip su „pogrindininkais“, kurių staiga sąjūdžio laikais atsirado daugiau, negu buvo grindų. Gaila, kad žiurkėnas tavęs neužuodė -- keliautum net ne į Peru, o į ten, kur nesueina.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Man rodos, baninau aš jį -- kai kuriuos ir be jokio įspėjimo išbaninu, ale čia atvejis nepagydomas, panašūs nei neskaito, ką jiems beparašytum.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *