Kad naudoti kad su bendratimi

Kalbainiai yra durniai – tuo jie ir skiriasi nuo kalbininkų. Čia nieko jau ir aiškinti nereikia, nes tai ir taip aišku. Todėl čia aš jums pratęsiu senas temas ir paaiškinsiu vieną iš sisteminių durnumo atvejų. Labai konkretų – kur kalbainiai draudžia vartoti* žodį „kad“ su bendratimi.

Mašina su vežimo ratais

Kalbainiai yra kaip kokie atsilikėliai, kurie nesupranta, kaip padangose oras gali laikytis. Todėl jie mašinai uždėtų vežimo ratus ir uždraustų padangas vartot. Tačiau durniai nepraeis. Ir žmonės, kurie yra buki, kalbos nereguliuos su savo tais kliedesiais.

Čia netgi nėra ką pasakoti: normalūs žmonės, turintys smegenų, puikiai supranta, kad kai parašai „kad nueiti į namus, reikia būti ne namuose„, tai reiškia „kad (galėtum) nueiti į namus, reikia būti ne namuose„. Tą čia ir rodo bendratis: galimybę, potencinę potekstę. Čia nėra jokio imperatyvo, kuris rodytų, jog turi nueiti į namus.

Netgi kokiam nors visiškam liurbiui yra akivaizdu, kad pasakymas „kad nueitum į namus“ skiriasi nuo „kad nueiti į namus„. Pirmasis rodo, kad kažkas jau nori nueiti į namus ir todėl jam jau aiškinama, pvz.: „kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai„. Antrasis pasakymas rodo, kad kalbama apie galimybę: „kad (galėtum) nueiti į namus, pirma turi pasirašyti pasižadėjimą grįžti kalėjiman, o tada jau gal ir galėsi„.

Taigi, kalbam apie paprastą skirtumą: kad su bendratimi tereiškia, kad kalbame apie galėjimą, apie potencialią galimybę, kuri dar nereiškia, kad tu ruošiesi tai daryti. Tačiau kalbainiams tai nesuprantama, nes jie nesuvokia sakinio, jei tik jame yra praleistas kažkoks žodis. Čia, žinote, ir atsiskleidžia ta pati kalbainiškoji problema, kuri ne sykį jau aptardinėta: nėra smegenų – užtat ir norisi kitų kalbėjimą reguliuoti.

Kad naudoti „kad“ su bendratimi, reikia turėti smegenų. Kai jų neturi, tai ir atrodo, kad negali vartoti. Tai akivaizdu tiems, kas turi smegenų.

 

—————-

* Jie pasakoja, kad žodžius reikia vartoti, atseit kaip kokį pieną ar tualetinį popierių – suvartoji ir viskas. Tai irgi daug ką sako apie kalbainius. Bet man šitas reikalas patinka, nes kai sakai, kad žodis vartojamas, tai išsyk tuo pačiu ir parodai, kas tokie galvoja, kad vartojamas išties – nelyg valgomas būtų. Tokios semantikos kelia nuolatines dūzges, glumindamos tuos, kurie to verti. Šitaip ir kalbainiai vartojami. Štai taip po truputį mes juos vartojame ir suvartosime.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

59 thoughts on “Kad naudoti kad su bendratimi

  1. tauskas

    „Netgi kokiam nors visiškam liurbiui yra akivaizdu, kad pasakymas “kad nueitum į namus” skiriasi nuo “kad nueiti į namus“. Pirmasis rodo, kad kažkas jau nori nueiti į namus ir todėl jam jau aiškinama, pvz.: “kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai“. Antrasis pasakymas rodo, kad kalbama apie galimybę: “kad (galėtum) nueiti į namus, pirma turi pasirašyti pasižadėjimą grįžti kalėjiman, o tada jau gal ir galėsi“.“

    the weed is strong with this one.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kadangi parašėt ką papuola, tai aš tamstą užbaninsiu, juoba kad tamstai tai nebus skaudu, kadangi jau žadėjau visuotinį atbaninimą padaryt. Nors gal pirma visus atbaninsiu, o jau tada tamstą užbaninsiu.

      Reply
      1. tauskas

        oh cmon, give me some credit. siaip pun’as neblogas, pripazink. o parasyt „visiskam idijotui isku jog, kad daryti = kad (galetum) daryti“ vis tik ner labai kietai.

        Labai nesmagu(del to ir parasiau), kad tokia gera tema pletoji tokiu keistu rakursu, kuris mazu maziausia yra abejotinas…

        realiai viska, ka Tu cia norejai parasyt(ir nlb gavos), tai pakeist „kad daryti“ i „norint daryti“. taip padarius viskas tampa belentkaip aiskiau, nelieka „praleisto“ galetum, del to nereik derint prie asmens etc.

        kalbainiu nemegsta visi, bet geriausiai tai sekasi Algiui R. linkiu pasimokyti is jo. PEACE

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vo, tamsta dasižaidėt. Tamsta esate durnesnis nei idiotas ir galvojate, kad tamsta nesate idiotas, nors tamstai neaišku.

          O vat už tą „Peace“, tai aš tamstą užbaninsiu dabar ir dar paskui po visuotinio atbaninimo vėl užbaninsiu, nes tamsta jau du kartus užsidirbote baną.

          Reply
          1. Fakju Spielberg

            Tą durnių nx netik užbanint bet ir pakast reikia 🙂 Jobanas pacifistas 😀

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Jis nesupranta, kad žodyje „norint“ jau yra imperatyvas. Ir jis nesupranta, kad taisyklės yra tam, kad produktyvumas būtų, o ne atvirkščiai.

              Panašūs kalbainiai visada aiškina, kad galima susigalvoti kokį nors iškreiptą būdą, kuriuo galima pagal taisykles kažką pasakyti, todėl reikia laikytis iškrypėliškų taisyklių, nors jos sveikam protui ir prieštarauja.

              Ir labai natūralu, kad toksai pusprotis prideda prie savo kliedesių žodį „peace“. Todėl, kai visai tik ką aš visus atbaninau, aš jį užbaninau vėl.

              Reply
  2. Piktuolis

    Tikėdamas gręsiančia visuotine amnestija esu pasiryžęs eiti nachui ir būti vadinamas idiotu, bet vistiek nekenčiu kai vartojama/naudojama* kad su bendratimi ir kai sakoma „kiniečiai“.

    Jau eiti?

    *dar nekenčiu, kai dėvimos mašinos, telefonai ir kiti naudotini daiktai.

    Reply
  3. Julius

    Superinis straipsnis, žiūriu vis pastebi tas pačias kalbainių nesąmones, kaip ir aš.

    Neseniai perskaičiau tą straipsnį apie žodį „irba“ -- nugi puiki, galvoju, ir rekalinga alternatyva mano nuolat vartojamam žodžių junginiui „ir/arba“.

    Didžiausia iki šiol matyta kalbininkiška kvailystė (mokykloje mokė) -- kad negalima sakyti „viščiukus skaičiuoja rudenį“. Tipo, versta iš kažkokios kalbos. „o tai kaip sakyti?“ -klausėm mokytojos. O pasirodo, reik sakyti taip: „rezultatai -- vėliau“.
    Nu ir ką tu tokiem paaiškinsi?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      LoL. Apie tuos viščiukus -- tai jau išvis žostkas. Čia jau negalima posakių sakyti, nes iš kažkokios kalbos.

      Žinote tą istoriją, kaip kalbainiai bandė uždrausti žodį „durnius“? Tai vat spėkite, kodėl.

      Reply
      1. Julius

        Prisimenu ir daugiau debilizmų iš šūlios laikų, tik gal nesiplėsiu.

        Bet šiaip yra dar toks pastebėjimas -- lietuvių kalboj be jokio kalbininkų kišimosi yra nelogiškų konstrukcijų. Pavyzdžiui, „niekur nenuėjo“, „nieko nereikia“ ar kiti dvigubi neiginiai. Angliškai būtų -- „don’t need anything“ arba „need nothing“, bet ne dvigubas „don’t need nothing“, ką angliškai besimokantiems reikia ilgai kalt į galvą.

        Kalbininkų kišami milteliai, kuriuos reikia skalbti, irgi tiesiog tęsia lietuvišką kalbos tradiciją -- miegamasis kambarys, laisvinamieji vaistai, priimamasis. Išeitų, atmiegame kambarį, atlaisvinam vaistus ir priimam kažkokią patalpą? Nugi nelogiška. Bet šiuos žodžius lyg ir ne kalbainiai išrado.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vat čia matyt yra vienas iš tų lietuvių kalbos sintetiškumo navarotų, kurį labai įdomu būtų ir giliau panagrinėti. Aš grubiai spėju, kad čia maždaug taip gali būti: sakinys daugeliui atvejų gali būti gan beformis, žodžių tvarka laisva. Tas žodžių tvarkos laisvumas reiškia, kad semantikas sudėdami, daugeliu atvejų naudojame operatorių IRBA, kai analitinėse kalbose, esant griežtai žodžių tvarkai, naudojame operatorių IR.

          Aišku, čia spėjimas, bet tokia prielaida gan juntamai peršasi, kai pabandai panagrinėti paprastus pavyzdžius:
          * niekur nenuėjo -- abi sąlygos neigiamos, gauname neigiamą
          * niekur nuėjo -- viena iš sąlygų teigiama, gauname teigiamą (nuėjo į niekur)
          * kažkur nenuėjo -- viena iš sąlygų teigiama, gauname komplikuotą atvejį (neigiamas nenuėjo, bet teigiamas kažkur)
          * kažkur nuėjo -- abi sąlygos teigiamos, gauname teigiamą

          Čia visgi reiktų pastebėti, kad „kažkur nenuėjo“ atveju pamatome tam tikrą priklausomybę, kur aplinkybė subordinuojama veiksmui -- ten galime ir taip nagrinėti, kad ne(veiksmas(ne(aplinkybė)).

          Anglų kalba būtų taip:
          * don’t went nowhere -- abi sąlygos neigiamos, gauname teigiamą (nuėjo į kažkur, kur ne nebūtybė)
          * don’t went somewhere -- viena iš sąlygų neigiama, gauname teigiamą (nenuėjo)
          * went nowhere -- viena iš sąlygų neigiama, gauname neigiamą („nowhere“ reiškia kad nenuėjo, skirtumas nuo lietuvių kalbos)
          * went somewhere -- abi sąlygos teigiamos, gauname teigiamą

          Žodžiu, labai čia įdomi tema, nes kabinam galimybes parsint, o su lietuvių kalba tai nėra trivialus reikalas.

          Reply
    2. TiesiaiSviesiai

      Aš ir keičiu žodžių junginį ir/arba junginiu irba. Nors praktiškai kol kas neteko, bet jau „užsiprogramavęs“ 😀
      Dar reiktų ką nors sugalvoti bent internetinėje erdvėje vartojam tokiam derinukui (kaip pvz.):
      Jonas (ne)bus namuose.
      Iš karto rašau dvi tikimybes- bus namuose, arba nebus.
      Čia kaip kokią Šriodingerio katės būseną naudoju. Ir ineternautai supranta 🙂

      Reply
  4. roro

    abejuose pvz. imperatyvai tik tame su bendratim -- pats principas, prieš principo tikslą, o be bendraties -- pats tikslas. ar kartais čia ne panašiai kaip skirstė Kantas? bet gal ir kliedžiu, beje, o jūs oficialiai pateikiate savo pastabas ar konstatuojate ir tiek?

    o dėl tų „pysininkų“, man atrodo, tai jau trolinimas, o ne debeiliškumas. čia jau paterniškumas matos su tuo capslockin’iu „peace“ ir angliškom krūtafrazėm