Kalbainiai yra durniai – tuo jie ir skiriasi nuo kalbininkų. Čia nieko jau ir aiškinti nereikia, nes tai ir taip aišku. Todėl čia aš jums pratęsiu senas temas ir paaiškinsiu vieną iš sisteminių durnumo atvejų. Labai konkretų – kur kalbainiai draudžia vartoti* žodį „kad“ su bendratimi.
Kalbainiai yra kaip kokie atsilikėliai, kurie nesupranta, kaip padangose oras gali laikytis. Todėl jie mašinai uždėtų vežimo ratus ir uždraustų padangas vartot. Tačiau durniai nepraeis. Ir žmonės, kurie yra buki, kalbos nereguliuos su savo tais kliedesiais.
Čia netgi nėra ką pasakoti: normalūs žmonės, turintys smegenų, puikiai supranta, kad kai parašai „kad nueiti į namus, reikia būti ne namuose„, tai reiškia „kad (galėtum) nueiti į namus, reikia būti ne namuose„. Tą čia ir rodo bendratis: galimybę, potencinę potekstę. Čia nėra jokio imperatyvo, kuris rodytų, jog turi nueiti į namus.
Netgi kokiam nors visiškam liurbiui yra akivaizdu, kad pasakymas „kad nueitum į namus“ skiriasi nuo „kad nueiti į namus„. Pirmasis rodo, kad kažkas jau nori nueiti į namus ir todėl jam jau aiškinama, pvz.: „kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai„. Antrasis pasakymas rodo, kad kalbama apie galimybę: „kad (galėtum) nueiti į namus, pirma turi pasirašyti pasižadėjimą grįžti kalėjiman, o tada jau gal ir galėsi„.
Taigi, kalbam apie paprastą skirtumą: kad su bendratimi tereiškia, kad kalbame apie galėjimą, apie potencialią galimybę, kuri dar nereiškia, kad tu ruošiesi tai daryti. Tačiau kalbainiams tai nesuprantama, nes jie nesuvokia sakinio, jei tik jame yra praleistas kažkoks žodis. Čia, žinote, ir atsiskleidžia ta pati kalbainiškoji problema, kuri ne sykį jau aptardinėta: nėra smegenų – užtat ir norisi kitų kalbėjimą reguliuoti.
Kad naudoti „kad“ su bendratimi, reikia turėti smegenų. Kai jų neturi, tai ir atrodo, kad negali vartoti. Tai akivaizdu tiems, kas turi smegenų.
—————-
* Jie pasakoja, kad žodžius reikia vartoti, atseit kaip kokį pieną ar tualetinį popierių – suvartoji ir viskas. Tai irgi daug ką sako apie kalbainius. Bet man šitas reikalas patinka, nes kai sakai, kad žodis vartojamas, tai išsyk tuo pačiu ir parodai, kas tokie galvoja, kad vartojamas išties – nelyg valgomas būtų. Tokios semantikos kelia nuolatines dūzges, glumindamos tuos, kurie to verti. Šitaip ir kalbainiai vartojami. Štai taip po truputį mes juos vartojame ir suvartosime.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
„Netgi kokiam nors visiškam liurbiui yra akivaizdu, kad pasakymas “kad nueitum į namus” skiriasi nuo “kad nueiti į namus“. Pirmasis rodo, kad kažkas jau nori nueiti į namus ir todėl jam jau aiškinama, pvz.: “kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai“. Antrasis pasakymas rodo, kad kalbama apie galimybę: “kad (galėtum) nueiti į namus, pirma turi pasirašyti pasižadėjimą grįžti kalėjiman, o tada jau gal ir galėsi“.“
the weed is strong with this one.
Kadangi parašėt ką papuola, tai aš tamstą užbaninsiu, juoba kad tamstai tai nebus skaudu, kadangi jau žadėjau visuotinį atbaninimą padaryt. Nors gal pirma visus atbaninsiu, o jau tada tamstą užbaninsiu.
oh cmon, give me some credit. siaip pun’as neblogas, pripazink. o parasyt „visiskam idijotui isku jog, kad daryti = kad (galetum) daryti“ vis tik ner labai kietai.
Labai nesmagu(del to ir parasiau), kad tokia gera tema pletoji tokiu keistu rakursu, kuris mazu maziausia yra abejotinas…
realiai viska, ka Tu cia norejai parasyt(ir nlb gavos), tai pakeist „kad daryti“ i „norint daryti“. taip padarius viskas tampa belentkaip aiskiau, nelieka „praleisto“ galetum, del to nereik derint prie asmens etc.
kalbainiu nemegsta visi, bet geriausiai tai sekasi Algiui R. linkiu pasimokyti is jo. PEACE
Vo, tamsta dasižaidėt. Tamsta esate durnesnis nei idiotas ir galvojate, kad tamsta nesate idiotas, nors tamstai neaišku.
O vat už tą „Peace“, tai aš tamstą užbaninsiu dabar ir dar paskui po visuotinio atbaninimo vėl užbaninsiu, nes tamsta jau du kartus užsidirbote baną.
Tą durnių nx netik užbanint bet ir pakast reikia 🙂 Jobanas pacifistas 😀
Jis nesupranta, kad žodyje „norint“ jau yra imperatyvas. Ir jis nesupranta, kad taisyklės yra tam, kad produktyvumas būtų, o ne atvirkščiai.
Panašūs kalbainiai visada aiškina, kad galima susigalvoti kokį nors iškreiptą būdą, kuriuo galima pagal taisykles kažką pasakyti, todėl reikia laikytis iškrypėliškų taisyklių, nors jos sveikam protui ir prieštarauja.
Ir labai natūralu, kad toksai pusprotis prideda prie savo kliedesių žodį „peace“. Todėl, kai visai tik ką aš visus atbaninau, aš jį užbaninau vėl.
http://www.hahgay.com
Tikėdamas gręsiančia visuotine amnestija esu pasiryžęs eiti nachui ir būti vadinamas idiotu, bet vistiek nekenčiu kai vartojama/naudojama* kad su bendratimi ir kai sakoma „kiniečiai“.
Jau eiti?
*dar nekenčiu, kai dėvimos mašinos, telefonai ir kiti naudotini daiktai.
Eikite.
Test.
Nuėjau ar nenuėjau. Zis iz ze kvesčian.
Superinis straipsnis, žiūriu vis pastebi tas pačias kalbainių nesąmones, kaip ir aš.
Neseniai perskaičiau tą straipsnį apie žodį „irba“ -- nugi puiki, galvoju, ir rekalinga alternatyva mano nuolat vartojamam žodžių junginiui „ir/arba“.
Didžiausia iki šiol matyta kalbininkiška kvailystė (mokykloje mokė) -- kad negalima sakyti „viščiukus skaičiuoja rudenį“. Tipo, versta iš kažkokios kalbos. „o tai kaip sakyti?“ -klausėm mokytojos. O pasirodo, reik sakyti taip: „rezultatai -- vėliau“.
Nu ir ką tu tokiem paaiškinsi?
LoL. Apie tuos viščiukus -- tai jau išvis žostkas. Čia jau negalima posakių sakyti, nes iš kažkokios kalbos.
Žinote tą istoriją, kaip kalbainiai bandė uždrausti žodį „durnius“? Tai vat spėkite, kodėl.
Prisimenu ir daugiau debilizmų iš šūlios laikų, tik gal nesiplėsiu.
Bet šiaip yra dar toks pastebėjimas -- lietuvių kalboj be jokio kalbininkų kišimosi yra nelogiškų konstrukcijų. Pavyzdžiui, „niekur nenuėjo“, „nieko nereikia“ ar kiti dvigubi neiginiai. Angliškai būtų -- „don’t need anything“ arba „need nothing“, bet ne dvigubas „don’t need nothing“, ką angliškai besimokantiems reikia ilgai kalt į galvą.
Kalbininkų kišami milteliai, kuriuos reikia skalbti, irgi tiesiog tęsia lietuvišką kalbos tradiciją -- miegamasis kambarys, laisvinamieji vaistai, priimamasis. Išeitų, atmiegame kambarį, atlaisvinam vaistus ir priimam kažkokią patalpą? Nugi nelogiška. Bet šiuos žodžius lyg ir ne kalbainiai išrado.
Vat čia matyt yra vienas iš tų lietuvių kalbos sintetiškumo navarotų, kurį labai įdomu būtų ir giliau panagrinėti. Aš grubiai spėju, kad čia maždaug taip gali būti: sakinys daugeliui atvejų gali būti gan beformis, žodžių tvarka laisva. Tas žodžių tvarkos laisvumas reiškia, kad semantikas sudėdami, daugeliu atvejų naudojame operatorių IRBA, kai analitinėse kalbose, esant griežtai žodžių tvarkai, naudojame operatorių IR.
Aišku, čia spėjimas, bet tokia prielaida gan juntamai peršasi, kai pabandai panagrinėti paprastus pavyzdžius:
* niekur nenuėjo -- abi sąlygos neigiamos, gauname neigiamą
* niekur nuėjo -- viena iš sąlygų teigiama, gauname teigiamą (nuėjo į niekur)
* kažkur nenuėjo -- viena iš sąlygų teigiama, gauname komplikuotą atvejį (neigiamas nenuėjo, bet teigiamas kažkur)
* kažkur nuėjo -- abi sąlygos teigiamos, gauname teigiamą
Čia visgi reiktų pastebėti, kad „kažkur nenuėjo“ atveju pamatome tam tikrą priklausomybę, kur aplinkybė subordinuojama veiksmui -- ten galime ir taip nagrinėti, kad ne(veiksmas(ne(aplinkybė)).
Anglų kalba būtų taip:
* don’t went nowhere -- abi sąlygos neigiamos, gauname teigiamą (nuėjo į kažkur, kur ne nebūtybė)
* don’t went somewhere -- viena iš sąlygų neigiama, gauname teigiamą (nenuėjo)
* went nowhere -- viena iš sąlygų neigiama, gauname neigiamą („nowhere“ reiškia kad nenuėjo, skirtumas nuo lietuvių kalbos)
* went somewhere -- abi sąlygos teigiamos, gauname teigiamą
Žodžiu, labai čia įdomi tema, nes kabinam galimybes parsint, o su lietuvių kalba tai nėra trivialus reikalas.
Aš ir keičiu žodžių junginį ir/arba junginiu irba. Nors praktiškai kol kas neteko, bet jau „užsiprogramavęs“ 😀
Dar reiktų ką nors sugalvoti bent internetinėje erdvėje vartojam tokiam derinukui (kaip pvz.):
Jonas (ne)bus namuose.
Iš karto rašau dvi tikimybes- bus namuose, arba nebus.
Čia kaip kokią Šriodingerio katės būseną naudoju. Ir ineternautai supranta 🙂
abejuose pvz. imperatyvai tik tame su bendratim -- pats principas, prieš principo tikslą, o be bendraties -- pats tikslas. ar kartais čia ne panašiai kaip skirstė Kantas? bet gal ir kliedžiu, beje, o jūs oficialiai pateikiate savo pastabas ar konstatuojate ir tiek?
o dėl tų „pysininkų“, man atrodo, tai jau trolinimas, o ne debeiliškumas. čia jau paterniškumas matos su tuo capslockin’iu „peace“ ir angliškom krūtafrazėm
Tamsta nerišliai kažką čia parašėte, taip ir nesupratau. Parašykite rišliai.
“kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai“
jei eisi kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai, tai būtinai nueisi į namus
“kad (galėtum) nueiti į namus, reikia būti ne namuose“
jei būsi ne namuose, tai nebūtinai nueisi į namus, bet būtinai turėsi tokią galimybę.
taigi pirmuoju atveju užakcentuojamas tikslas t.y būtinai namai, antruoju atveju tikslas nebeakcentuojamas t.y. nebūtinai namai, o akcentuojamas principas t.y. būtinai galimybė. ir vat iš šito dalyko man išplaukia, kad tai panašu į Kanto hipotetinį ir kategorinį imperatyvą, aišku, jis ten apie moralę, kad „gerai“ ne tikslas turi būt, o principas ar pan. bet kaip minėjau, gal aš čia jau kliedžiu
o dėl pastabų: tai ar oficialiai patekiate kalbainiams savo pastabas dėl vieno ar kito kalbinio niuanso, nes šiaip jie turėtų atsižvelgt į kritiką ir bent kontrargumentuot.
Ponas Roro, kalbainių įstaigos yra tos, kurių aš nepripažįstu, todėl reikalo joms pateikinėti kažką aš nematau. Jos nusipelno ignoravimo ir per ignoravimą jos ir bus sutryptos.
Kita vertus, žinau, kad jie mane skaito. Ir kontrargumentų jie neranda, išskyrus pasakojimus iš serijos „galima ir kitaip pasakyti, pvz., vietoje „kad“ su bendratim sakyti „norint““.
Dar kita vertus, negalvokit, kad kalbainiai yra kokia nors viena kontora. Ten viskas taip apleista ir išsikeroję į tokius užkalkėjusius tinklus, kad vienintelis būdas kažką pataisyt -- tai jų nepagailėt.
Dėl imperatyvumo -- čia paprasčiau žiūrėti pakanka: vienu atveju yra noras ir poreikis, kitu atveju nagrinėjama tiesiog galimybė.
Galimybės nagrinėjimui nei noras, nei poreikis nebūtinas -- čia tikrinamos tiesiog būtinos sąlygos, kurioms esant, teiginys teisingas.
Išsiskyrimas vyksta būtent per bendratį: šioji yra neveikiamoji forma, todėl ją panaudodami, gauname sakinį, kur tikrinamos loginės sąlygos: „kad padaryti (rezultatas), reikia ((sąlyga 1) ir (sąlyga 2)) arba (sąlyga 3)“.
Kitu atveju gauname kitos rūšies formą: „kad padarytum (rezultatas), daryk (veiksmas 1) ir (veiksmas 2) arba (veiksmas 3)“.
Kaip dar galim pastebėti, skirtumai yra semantikoje, kur vienu atveju imperatyvas daryti yra, o kitu atveju imperatyvo nėra -- lieka tik atsietas nagrinėjimas.
vat, aš matau abejuose imperatyvus -- sąlygoje ir veksme. tik tų imperatyvų vektoriai skirtingi. ar būtu klaida pasakyt: “kad nueitum į namus, reikia sukt kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai“ ?
Ok, aš suprantu, kad tamstai imperatyvas yra ir mąstymo (veikti neverčiantis) imperatyvas, o ne tik veikti verčiantis. Tada taip -- vienu atveju mes turime imperatyvą vienokį, o kitu atveju -- kitokį.
Juliui:
O man patinka tokios lietuviškos konstrukcijos su dvigubais neiginiais. Kas, kad skiriasi nuo anglų kalbos, bet smagiau 🙂 Nežinau, gal kažkaip per daug… „mašiniškai“ skamba tie tokie tikslumai. 🙂
Bet kokios kalbos konstrukcijos ir/arba žodžiai, kurie išplečia minties išraiškos galimybes -- yra sveikintinas, o ne draustinas dalykas. Apskritai, bet kurioje kalboje yra tik viena svarbi taisyklė -- svarbiausia, kad ta kalba kalbantys susikalbetų ir suprastų vienas kitą, pageidautina -- su visais niuansais.
Kalbininkai automatiškai tampa kalbajobais, kai tik nukrypsta nuo šios taisyklės.
Nu blyn, rokiški, kažkada neseniai ieškojau pagal raktažodį kalbainiai (http://rokiskis.popo.lt/?s=kalbainiai) ir nieko gero neradau. O dabar per šio straipsnio linkus viską radau. Negali tagų sudėlioti normaliai?
Eksteriorizuojate savo problemas, ponas?
Tai aišku. Nes neradau ko ieškojau. Tikiuosi pataisysite ir ras visus straipsnius, o ne 5 kaip dabar?
Man paprasčiau tamstą išbaninti, kad nedisturbintumėt čionais.
Tai kad aš, deja, esu neišbaninamas 🙂
Tuoj pažiūrėsim.
Įdomu labai ar išsibanijo. Niercai, prijom?
Pingback: Visuotinio atbaninimo proga « Rokiškis
Visų laikų kalbajobų feilų feilas buvo, kai galvojo mozzarelą pavadinti itališkų sūriu. Tada ir atsiskleidė kalbininkų mentalitetas – kraštutinai uždaras mąstymas, realybės neigimas ir į genus įaugęs sovietiškumas, kuris nedaleidžia net minties, kad italai gali turi daugiau nei vieną rūšį sūrio.
Gerai kad nesugalvojo visus brandintus sūrius vadinti „olandišku“ (taip vadinome sovietmečiu -- bent jau mūsų šeimoje).
Panašu, kad nieko gero su nauju ministru -- http://www.lrytas.lt/-13553192991353318389-tarp-svarbiausi%C5%B3-kult%C5%ABros-ministerijos-darb%C5%B3-lietuvi%C5%B3-kalbos-gynimas.htm :
Vienas artimiausių Kultūros ministerijos darbų -- suformuoti Kultūros tarybą, o vienas pagrindinių -- pertvarkyti lietuvių kalbos priežiūros sistemą. Tai sako paskirtasis kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis.
Jo teigimu, globalizacija kelia grėsmę mažų tautų, tarp jų ir lietuvių, kalboms. Tiesa, kaip konkrečiai reikia pertvarkyti lietuvių kalbos priežiūros sistemą, paskirtasis ministras prisipažino dar negalįs pasakyti.
„Vienaip ar kitaip lietuvių kalba turime būti labai susirūpinę. Globalizacijos procesuose visada yra grėsmė mažų tautų kalboms tokioms, kaip lietuvių. Turime būti visada budrūs, ypač kas susiję su technologiniais, programiniais dalykais“, -- po komiteto posėdžio sakė politikas.
Anot jo, lietuvių kalba nyksta iš jaunimo žodyno.
Gerb. Rokiški, nesu stiprus šioje srityje, bet kalbininkai lyg ir nedraudžia mums vartoti tariamąją nuosaką tiek sąlygai (,,kad nueitum į namus, eik kairėn, paskui dešinėn, o paskui tiesiai“) tiek ir galimybei (,,kad nueitum į namus, reikia būti ne namuose“) nusakyti. Tai kam tada dar ir bendratį čia traukti?
Virėjai jums nedraudžia ir smėlio vartoti. Tai ar reikia tamstai smėlį valgyt? Tai ar reikia kumpį čia traukti, kai mėsos norisi?
O man patinka šita taisyklė. Puikiai padeda suprasti su kokiu pašnekovu (ar pašnekove) bendrauju -- lietuviu/ne lietuviu, o jei lietuviu, tai išsilavinusiu ar kiek kaimiečiu/homo sovietikus ir pan. (mentaliteto prasme.
O pagal kalbonaciškumą labai lengva atskirti visiškus durnius. O kaip žinia, durnumas nuo išsilavinimo ir tautybės nepriklauso.
Kas čia per užaštrėjimas? Vaikas dvejetą iš mokyklos parvilko? 😛
Skirtumas yra dar paprastesnis. „Kad“ su bendratimi nereiškia, kad kalbame apie (potencialius) galėjimus. O nereiškia todėl, kad nieko nereiškia. Tai tiesiog nesąmonė.
Vat tamstos komentaras tai išties nieko nereiškia. Nereiškia todėl, kad nieko nereiškia. Tai tiesiog nesąmonė.
Bet yra ir skirtumas. Kad mano komentaras nieko nereikštų, reikia apsimesti šlangu (atseit jo nesupranti). O norint „kad“ su bendratimi suvokti kaip nesąmonę, šlangu apsimesti nereikia.
Kad tamstai nereiktų fufelių čia rašinėti, tamsta stebuklingu būdu pakliuvote į naxui. Nes bendraties atveju būtų tik galimybė, o jau dabar -- imperatyvus faktas.
Bendraties naudoti negalima -- bjauriai skamba. Pabandžiau pritaikyti kokiai dainai ar eilėraščiui -- ūūūūū.
Tai atvejis, kai kalbininkai teisūs. Logikos nėra, kalbininkai negali pateikti argumentų, išskyrus, kad tai atėjo iš kitų kalbų, natiurlich, pirštu bado į slavų, lyg tai germanų būtų kitaip, bet -- vis tiek teisūs.
Lygiai kaip slaviškos priesagos Rūtka, Raska, Astutka, Pindutka: gal ir nieko blogo, bet bjauru, neskamba lietuviškai.
Logikos nėra, bet teisūs? Tai aš su tamsta nesiginčysiu, nes su tokia beliberda ginčytis nesigauna.
Ir aš netgi nepasiųsiu tamstos į ten, kur galėčiau, nes tamsta labai gražiai pripažinot, kad be logikos apsieinat. Todėl aš tamstai dabar šitokiu būdu išreiškiu toleranciją.
Gerai, imsimės formuluoti formaliau:
-- semantinės logikos bendraties draudime nėra (arba kalbininkai neprisipažįsta)
-- bet yra „kalbos pajautimo“, kalbos grožio pažeidimas.
Dėl skonio nesiginčijama, bet:
„Kad eiti, turi atsikelti“ -- neskamba. Galūnė „ti“ yra skardi ir „išmuša“ ritmą.
„Kad eitum, turi atsikelti“ -- „um“ yra dusli.
Žiūriu germanų kalbas, katras žinau (kad moku, nesigirsiu), ieškome logikos ten. Bendratis ten yra prielinksnis + daugiskaitos trečias asmuo, pvz, „to“ eina. Tiesioginis vertimas, kad nors kiek būt prasmės: Link eina, turi atsikelti…
Hmm, iš pirmo žvilgsnio, logikos nedaug, kaip ir bendraties. Bet gyvena ir nesijaudina.
Ir paskutinis, apie galimą kalbininkų logiką:
I want you to tell him -- noriu, kad jūs jam pasakytumėte.
Bandome versti bendratimi:
noriu, kad jūs pasakyti jam.
Įtariu, originalus draudimas atėjo iš čia, kas panašu netinka atvejui be konkretaus asmens:
-- kad pasakytum Rokiškiui, reik turėti kiaušus.
-- kad pasakyti Rokiškiui, reik turėti kiaušus.
Bet -- pirmas variantas skamba gražiau, verčia pašnekovą pagalvoti apie savo kiaušus, o bendratis -- ji ir lieka bendratimi -- niekam neskirta, bendra, kaip kolūkis.
Todėl kalbininkus tuo klausimu palaikau -- apvalyti kalbą ir neleisti viską tempti iš eilės yra prasmė. Pvz., tūli islandai uždraudė tempti į kalbą tarptautinius žodžius, ir nieko, išgyvena. Ir lygiai taip pat pergyvena dėl angliškų konstrukcijų vilkimo į kalbą. Taip kad nemanau, kad mūsų kalbininkai yra visai pamišę, kai stabdo svetimų konstrukcijų atsiradimą kalboje. Konstruodami lietuvių kalbą, ne vieną senolį jie kalbino, užrašinėjo jų kalbą, padavimus, dainas, ir, kaime būdamas, negirdėdavau to „kad eiti, reik atsikelti“. Kur jis girdėjosi -- tai oficialioje, miesto ir partinių bonzų kalboje, t.y. aiškiai užneštas dalykas iš šiuo atveju slavų kalbos. Baigiau.
Papildysiu:
nagrinėjant konstrukciją „kad pasakyti, reik turėti kiaušus“, matyti sviestas sviestuotas:
yra ir bendratis, ir žodelytis(jungtukas) „kad“.
Anglai „In order to say that one must have balls“ kiek matyti sako retai, specialiais atvejais. Dažniausiai išsiverčia „To say that one must have balls“.
Lendu į pavojingą teritoriją neprofesionalui, taip negalima elgtis, bet įdomiai skamba islandai: „að segja…“ Jungtukas „Að“ pas juos grubiai atitinka anglų „to“, kadangi vikingai anglų kalbą smarkiai paveikė, tai tikiu. Tarimas būtų švelnus „ad seija“. Skamba beveik kaip „(k)ad saky(tum), reik turėti kiaušus“
Kitaip sakant, „kad“ jungtukas jau yra pakankamas, pagal minimalizmo principą, dar papildomai bendratį naudoti nėra tikslo.
Ponuli, bandymas teigti, kad bendraties naudojimas turi turėti papildomą imperatyvą dėl to, kad jau yra „kad“, yra maždaug tokio tipo pagrindimas, kaip „kambaryje nereikia sofos, nes galima sėdėti ant grindų“.
Apie dvasinguminį „negražiai skamba“ -- išvis kalbėti neverta. Tai panašiai, lyg norėtumėte žodį „bebras“ uždrausti, nes skamba ne taip gražiai, kaip žodis „paduška“.
Gerai, kad kalbininkams mūsų diletantiška nuomonė nerūpi.
Žmonės jie dirbantys ir profesionalūs, jei kartais vadovaujasi intuicija -- tai taip ir reikia, detalius įrodymus galima surinkti reikalui esant.
Kap minėjau, ne viena ekspedicija buvo rengta į Lietuvos kaimus, daug žmonių kalbinta, jei kalbininkai jaučia(būtent jaučia), kad lietuviams bendraties po „kad“ nereikia -- reiškia nereikia. Tokiame netiksliame moksle, kaip kalbotyra, tenka pasitikėti profesionalais ir jų neargumentuota nuomone. Ginčai su neišsilavinusiais (kaip mes) žmonėmis jiems juokingi, kaip ginčas aklo su matančiu.
p.s. Bet dėl „sekantis“ draudimo su kalbininkais nesutinku, va čia tas atvejis, kai jie trukdo būtinam kalbos modernėjimui, kai kalboje nėrą paprasto būdo išsakyti „sekantis“ koncepciją. O bendratis po kad -- yra gražus lietuviškas būdas, nėra ko tempti į kalbą skolinius.
Ponas Meta, dabar jau eikite naxui. Projektyvinėmis manipuliacijomis čia pas mane neužsiimdinėsite. Kitas komentaras iš tamstos čionai su panašiais kliedesiais -- ir eisite netikėtuoju priverstiniu būdu.
Ha. Pasidomėkite kalbotyros principais, diletantams jie prieinami. Labai geras pavyzdys -- islandai. Tautelė kaip Šiauliai, pavojus išnykti kaip kultūrai -- 10x didesnis nei mums. Kodėl tai jų kalbininkai naudoja tuos pačius, ir dar griežtesnius, metodus, kaip mūsiškiai ? Nei vieno naujo internacionalinio žodžio, išskyrus kelis natūralizuotus. Ar ne vienintelė kalba, turinti savo žodį telefonui (gal dar suomiai.) Lygiai taip pat verikia dėl kalbon ateinančių angliškų sakinių konstukcijų. Gal pasaulinis kalbininkų suokalbis? Pripažinkite, kad radote ne tą atvejį, kur mūsų kalbininkai neteisūs, ir tiek.
O dabar galiu eiti nafig, juolab Nauji metai, su kuo ir sveikinu.
Aš tamstai patariau. Tamsta nepaklausėte. Dabar save kaltinkite.
Šūds, atsiimu žodžius:
Donelaitis, Metai:
…
Kad kisielių virt ir skanų šiupinį pleškint
Nieks nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė.
Matyt, vartojo liaudiškoje kalboje.
Už tai, kad visgi kapstėtės, tai išbaninsiu tamstą, kai parašysite, kad perskaitėte šitą mano komentarą. Čia dėl to, kad noriu būti užtikrintas, jog tamsta patirsite ir dvasingai išjausite visą bano nenumaldomumą ir neišvengiamumą.
Ir…. banas jungiamas (tarti kaip bokso varzybose, su emocija, uztempiant balsius) Bo paziuros mus skirtingos, jau per seni esam keisti.
Nesiteisinkite pažiūromis ten, kur yra tiesiog tūpumas. Ai, nors nepaskaitysite šito, nes tamsta dabar atsidūręs ten, kur išties nenorėjote.
Ieškau, ieškau gūglėj kad+bendratis taisyklės, o man vosw ne pirmu numeriu išmeta ne VLKK puslapį, o žiurkėną. Ką tai sako? Turbūt nervinasi visi kalbainiai, žinodami, kad pirmiausia gūglė rodo jų durnumo išaiškinimus, o tik po to pačius durnumus.
Tai sako, kad jau randasi požymiai jog po truputį tampu Visatos Valdovu, nes veikia manęs dėsniai.