Aš kažkada rašiau berods, kad Norfa yra geriausias prekybos tinklas, nes nekruša proto visokiomis nesąmonėmis, o tiesiog pigiai pardavinėja tai, ko žmonėms reikia, kitaip tariant, galvoja apie klientą ir į jį orientuojasi. Bet dabar taip jau nėra, nes jie jau ne geriausias prekybos tinklas, o į jų supermarketus eiti gal ir neverta. Dėl vienos bukos priežasties. Elementariai bukos. Ne dėl to, kad ten prekių nebūtų, o tiesiog dėl to, kad procesas lūžta.
Ne, į Norfą nereikia eiti ne dėl to, kad jie irgi pradėjo idiotiškas akcijas iš serijos „apsipirk už 250 litų per mėnesį ir laimėk melejoną“. Tokios akcijos yra labai blogos, nes visokie klientai supranta, kad juos taip durnina ir jų pinigus atiduoda kokiems nors laimėtojams. Bet tai smulkmena, nes Norfos feilas yra tokioje vietoje, kurios niekas (bent jau iš vadovybės) nesupranta, kol pirštu neparodai. O kai parodai pirštu, tai tada visi sako: „taigi čia savaime aišku, mes ir patys tai žinojome„. Tik kažkodėl tie žinotojai nežino, kol nepasakai.
Aš šiandien užėjau į Norfą, kuri buvo labai jau man pakeliui. Ir aš afygiel. Ir kaip aš supratau, tai jau tęsiasi ne pirmą dieną. Pirmas dalykas, kuris nustebino mane, vos užėjusį – tai neįtikėtinai mažas žmonių kiekis. Buvo kaip tik tas metas, kai visi važiuoja namo iš darbo, parduotuvės tuo metu būna pilnos, bet Norfoje buvo kaip kokioje bažnyčioje – tylu ir tuščia. Anei vieno žmogaus prie kasų, nors anksčiau ten užėjus netgi kokią 9 ryto ir tai daugiau pirkėjų būdavo. Per visą parduotuvę – gal kokie 5-6 norintys apsipirkti žmonės. Tuštuma, kuri tiesiog nesuvokiama. Aš tą tuštumą supratau, priėjęs prie kasos – nebuvo maišelių.
Taip, tokių fokusų parduotuvių vadovybė neretai nepastebi. Kodėl nepastebi? Ogi todėl, kad negalvoja. O kodėl negalvoja? O todėl, kad nesupranta elementarios tiesos: ne pirkėjas turi taikytis prie parduotuvės proceso, o parduotuvė turi taikytis prie pirkėjo proceso. O pirkėjo procesas – labai paprastas. Vat žemiau paveiksliuke jis grubiai pavaizduotas maždaug taip, kaip yra.
Čia vat tas žalias - tai pirkėjas, o žydras - tai supermarketas. O visi raudoni - tai feilai, kurie gali ištikti pirkėją, o tuo pačiu - ir parduotuvę. Nes ne parduotuvė reguliuoja pirkėjo procesą. Pirkėjas tiesiog arba gauna savo procesui tai, ko reikia, arba pasirenka kitą tiekėją.
Kaip matome, jei tik pirkėjo procesas kažkurioje grandyje lūžta, tai pirkėjas baigia tuo, kad arba nenusiperka prekių, arba jei ir nusiperka, tai lieka tokiu klaikiai nepatenkintu ir pasipiktinusiu, kad antrą kartą daugiau neateina, o eina ten, kur tokių bėdų nėra. Ir jei tas pirkėjo procesas lūžta paskutinėje grandyje, tai kažkam gali atrodyti, kad visgi viskas veikia – nusipirko gi pirkėjas prekes. O jau paskui – taigi pirkėjo problemos.
Pasižiūrėję, galim pastebėti, kad visi galimi feilai – labai natūralūs. Jei žmogus neturi, kur pasistatyti mašinos – jis važiuoja kitur. Jei neranda krepšelio prekėms (Rimi, atsimenu, prieš kokius porą metų buvo ta problema) – tai paieško, bet jei visvien neranda, tai eina kitur. Jei neranda kokių nors būtinų prekių (pieno, makaronų ar dar kažko, ko jam būtinai reikia nusipirkti) – tai ir vėl eina kitur. Jei prie kasų susiduria su eile, kurioje gali tekti laukti pusę valandos – tai ir vėl gali nueiti kitur. O ką daryti pirkėjui, kuris jau susimokėjo, jau turi savo nuosavus daiktus, o tų daiktų nėra kaip išsinešti? Vat čia jau pirkėjui nelieka nieko kito, kaip tik prekes kaišiotis į kišenes, o paskui prakeikti parduotuvę. Ir nebegrįžti į ją.
Prekių maišelis kainuoja labai nebrangiai. Supermarketai ir šiaip visokios parduotuvės įsivaizduoja, kad tas maišelis neneša pelno, nes labai jau pigus. Nors yra ir tūpų parduotuvių, kurios galvoja, kad gali fufelišką plastmasinį maišiuką parduoti už litą. Bet tai elementarus pirkėjo proceso nesupratimas: jei pirkėjas negauna maišelio, lūžta pirkėjo procesas. O pirkėjas niekada nenorės turėti reikalų su tiekėjais, kurie jam laužo procesus.
Kai Vakaruose jūs gaunate supermarkete maišelius už dyką*, tai yra ne šiaip sau. Tai yra tik dėl to, kad supermarketai maišelių išvis netraktuoja, kaip prekės. Jiems tas maišelis – tai pirkėjo proceso užtikrinimo priemonė. Eneibleris, kaip sakant. Jei eneiblerio nėra – viskas bus blogai. Būtent todėl eneibleris pirkėjams tiekiamas už dyką – kad neduok tu dieve, kas nors nesugalvotų paoptimizuoti tiekimo pagal tokį principą, kad geriau tegul maišelių atsargos nesikaupia, nes pelno iš to visvien neuždirbsim.
Ponai ir ponios, orientacija į klientą – tai absoliučiai būtina verslo sąlyga. Aš jums tą sakau ir geriau jums manim patikėti.
————-
* Kažkada Vokietijoje tie nemokami maišeliai labai stebindavo lietuvius. Netgi Rytų Vokietijoje, jau nekalbant apie Vakarų Vokietiją. Bet vėliau, kai visokie iš Rytų Europos plūstelėjo ir ėmė krūvomis tuos maišelius nešt, parduotuvės ėmė stabdyt – vienur tiesiog ribotą maišelių kiekį duot, o kitur irgi mokamais padarė (kad barjeras atsirastų). Dabar toks pasiskirstymas gaunasi – kuo toliau į Vakarus, tuo labiau visur nemokami maišeliai. Kita vertus, Gariūnuose nemokami maišeliai seniai tapo įprastais. Matyt Gariūnai visgi yra ta vieta, per kurią į Lietuvą dar ir šiais laikais ateidinėja verslo procesų supratimas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O aš atsimenu dar laikus, kai į parduotuvę ėjome su sietkeliais.
O dar geriau su pintais krepšiukais tokiais. Pastvėrei nuo suolo ir į parduotuvę! Ten duonos ar sviesto..
Aš vat, kadanagi prekių negalėjau palikt, tai nusipirkau kažkokią tašę.
ghghgh 🙂 tai tie ten su jumis tie 5-6 žmonės vaikštinėję dar, matyt, tašės tos dar buvo nenusipirkę 😉
Žiurkėne, taigi apsilažalinai pats ir savo straipsnį aplažalinai nusipirkdamas tą tašę, ir susikraudamas prekes. Taigi turėjai maut iš ten į visas keturias puses, kai maišiukų neradai.
Mano vienas draugas iš Kanados džiaugėsi, kad pas mus maišeliai mokami, anot jo, taip ir gamta daugiau tausojama. Užsienyje gi būna žmonių, kurie netgi padeda kiekvieną kartą prekes į naujus maišelius sukrauti, stovėdami už kasos. Pas mus, t.y. Vilniuje, prieš Kalėdas gal Mindaugo Maximoje ar kur kitur esu mačiusi tokį vaizdą.
pvz. apie Norfa: iki jos 5 min pestute, bet sedu i masina ir vaziuoju 10-15 min i kita marketa (NO Machima!!!). Norfoj ne karta teko matyti pelesine duona… (kasininkiu komentarai i pastebejima verciantys is koto: Tai cia nieko tokio.) svieziu vaisiu ar darzoviu retai rasi (arba pirkeju kontingentas ne tas arba tie vaisiai/darzoves 3 klases…) Bene vienintelis pliusas galima rasti smulkiuju aludariu alaus
Prieš 3 min. · Patinka..
Norfos, turiu pasakyti, ganėtinai varijuoja pagal savo lygį. Man būdavo labai keista, kai apie Norfą kažkas blogai atsiliepdavo, kol neužėjau kartą į vieną, esančią tokioje vietoje, kur niekad nebūnu. Tada supratau. Variacijos, žinote.
Tokias variacijas teko patirti su visom didžiųjų tinklų parduotuvėmis. Pvz., Mindaugo ir Tuskulėnų Maximų net negalima lygint -- kitoks asortimentas (prekių kokybės atžvilgiu), prasta vaisių ir daržovių kokybė, o ką jau bekalbėt apie aptarnavimą.
Norfoj vienintelė prekė ką perkam -- saldainiai -- būna rusiškų visokių įvairesnių -- bet skanūs 🙂 O dėl duonų ir pan -- dažnai vakare tokios prekės ten išvis neegzistuoja 😀
Tiksliai išsakyta mintis apie procesą.
Logiška, tik įdomu, koks procentų pirkėjų ateina su savais maišeliais? Spėju iš tų kelių dešimtųjų procentų dauguma yra moterys, nes kai aš su savąja einame apsiprekinti, ji visada turi pasiėmusi maišiuką prekėms susidėti 🙂 Aš, kad ir kaip stengiuosi atsiminti -- krepšeliu nepasiimu ir perku už kelis centus kas kart naują.
Gal prieš kokius metus maxima teigė, kad maišelių per mėnesį kelis limonus vienetų parduoda.
Vat aš nežinau, kokia dalis. Moterys gal dažniau, nors vat ponas DD čia sakosi žemiau, kad irgi su sava terbele ateina.
Aš tai kadaise kažkaip buvau pabandęs nešiotis vardan gamtosaugos ir stiliaus kažkokį drobinį maišiuką, tai kažkaip paskui supratau, kad nepaisant pabandymo, visvien nesinešioju, nes vargas rūpintis.
Aha, mes irgi bandėme. Nesigavo. Tada nutarėme į tuos maišelius šiukšles dėti. Bet ir tai nepasiteisino, nes nepatogu. Vėl ėmėm pirkti šiukšlių maišus, nes patogu.
Šiek tiek pagooglinus -- http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/prekybos-tinklai-per-menesi-parduoda-daugiau-maiseliu-nei-lietuvoje-gyventoju.d?id=45630867
Kaip ironiška -- Norfa ir Rimi apie maišelių pardavimus duomenų nepateikė…
Tie skaičiai gali būti dar ir sumažinti belenkiek kartų, nes pagal juos galima gana neblogai įvertinti pirkimų skaičių. Tokios info konkurentams vargu ar kas norėtų duoti.
Apie maiselius: maiseliai tikrai ne rodiklis visame procese. Mes stengemes tureti savo daugkartini :).
Kažkokia mažuma gal taip ir daro. Bet tampytis su savim maišus -- tai visgi nėra patogu. Todėl paprastai visi prekybcentriai rūpinasi patys pirkėjams tai pasiūlyt.
Daug kur Londone, buvo pradėję klausti „Ar reikia maišelio?“ dėl viso žaliūjų ekologinio vajaus. Supermarketuose prasidėjo nesamonės prie kasų, laiko gaišimas (aš apskritai nemėgstu su pardavėjais bendrauti ir į klausimus atsakinėti:), tad greit atsirado biodegradable maišeliai. Žaliesiems vėl užkliuvo, kad jie neperdirbami ir gamybos procesas teršia ir t.t. Grįžo prie senų ir dalijimo be jokių klausimų. Kituose centruose maišeliai gali kainuoti -- 1 -- 3 pensus.
Visuose corner shops nori -- nenori, pats pardavėjas dės į maišelį (dažnai kiekvieną prekę į atskirą) -- tokiam verslui kiekvienas klientas svarbus.
Beje, ne tik maišeliai prie kasų turi įtakos mano pirkimui -- neradęs maišelių prie vaisių, jei tarkim tas skyrius sudaro didesnę dalį mano pirkinių sąrašo -- einu velniop iš parduotuvės.:)
Jo, jei padetalizuosim procesą detaliau, tai ir daugiau tų etapų gausis. Ir su maišiukais prie daržovių, ir su galimybėm pasiekti prekę, kuri lentynoje, ir dar toks niuansas, kaip būtinos prekės vs. nebūtinos, kur yra labai įdomumai visokie.
Dar yra pvz., toksai stabdis daug kur pasitaikantis, kaip grąžos neturėjimas. Nėra grąžos, reiškia nėra galimybės paimt pinigus iš kliento.
Atsiprašau. Aš tai tampausi su savim maišelius -- net ne maišelius, o vieną šaltkrepšį ir du didelius krepšius bagažinėje. Nes užsienių supermarketuose maišelių už dyka neduoda dėl ekologinių sumetimų ir aš per trejetą metų jau baigiu patikėti, kad tai yra gerai, o kas belieka.
Bet žinoma, prie kasos jų turi būti, kad ir už rimtesnę kainą.
Ekologiniai bepročiai yra tokie bepročiai, kurie yra ekologiniai. Kai verslas pasiduoda bepročiams, tai arba jis iš jų gyvena, arba bepročiai tą verslą sugadina.
Na, UK tai valdžia draugiškai painformavo supermarketus, kad jei jie patys nesisireguliuos, bus įvestas prievartinis reguliavimas. Rezultatas: Lidl (vargo vakarienė)- kaip buvo mokami, taip ir liko; Tesco ir Sainsburys (vidutinis segmentas)- už kiekvieną savo atsineštą maišelį duoda po tašką į lojalumo kortelę (2 ir 12 lietuviškų centų nuolaida, atitinkamai), Marks and Sparks beigi Waitrose (prabanga) lupa po 20 lietuviškų centų už maišelį, bet tipo ne sau, o labdarai kažkokiai ten:-).
Užsieniai matyt yra įvairūs, bet aš tai ir UK, ir Italijoje gyvendamas susidūriau, kad ten mada juos duoti nemokamai visur ir visada. Mane tai užknisa maišeliai ne dėl to, kad būčiau ekologinis beprotis, bet dėl to, kad jų prisikaupia namie krūvos amžinai. Bet kiek kokiame Tesco prašydavau, kad nereikia man maišelio, tiek nepatikliai žiūrėdavo.
Bet tie patys centrai pardavineja ir daugkartinius maisus (susimazinancius, keiciamus nemokamai jiems suplysus ir t.t.) bet dauguma ima veinkartinius, nors daugkartiniai pigiau… taip, kad visuomene linkus labiau leisti nei taupyti…
Labai, žinote, smagu -- pirkti tuos daugkartinius ir išmetinėti lygiai taip pat, kaip vienkartinius, nes kaupiasi namuose krūvom 😀
Man Norfa kažkaip niekada nepatiko. Kiek kartų buvau, tai visada kokie nors nesklandumai. Tai eilės, tai nerandi ko reik, tai dar kas. Nelaikau savęs kažkokiu daug uždirbančiu ir turtuoliu, bet man Norfa tokia piguva atsiduoda (gal čia tik tose, kur aš lankiausi taip).
O maišelius tai perku visada ir labai labai nepatinka, kai nerandu jų arba nerandu man reikiamo dydžio.
Labiausiai patinka parduotuvė, kuri yra arčiausiai namų (jų ir šūkis kažkoks toks), o po rekonstrukcijos ištaisė anksčiau buvusias problemas (ypač su krepšeliais, dabar jų kalnai ir netrūksta niekada).
Dar vienas dalykas. Kodėl kasose vis dar naudojamos svarstyklės? Ar pirkėjai tokie sukčiai, kad neverta jiems patikėt šito veiksmo (berods Prisma tai taiko)? Nes tos amžinos kodų paieškos tai man kažkoks briedas (ir aišku eilės per tai dažniausiai išauga labai labai), o jeigu dar pirkėjas pareiškia, kad „man per daug, nupilkit biški tų riešutų“, nu tai išvis vambzdiec.
Na, man tai geriau, kai kasoje pasveria, nes tada pačiam sverti nereikia. Taip gyventi paprasčiau.
O man tai laiko gaila. Ir labiausiai tai išvis patinka savitarnos kasos, nes tada apsiperki greitai ir niekam nei ačiū.
Prismoje nelabai fainai būna, kai pamiršti pasisverti pats. Tada arba neperki prekės, arba lauki kol pasvers, o pardavėja tai daro kažkokiu ypatingu lėtuoju būdu (dabar detalių nepamenu, nes mums ta parduotuvė visada nepakeliui).
O reikia su vaikais važiuoti -- jie niekada nepamirš pasverti, nes jiems atrakcija.
prizmoje jau irgi persveria pardavėjos -- matyt visgi sugeba mūsų liaudis kažkaip susukčiauti
Vaikštau su kuprine dažniausiai kasdien, kurioje pakanka vietos ir dienos pirkiniams 🙂 taip kad man neaktualu, bet puikiai suprantu, kad labai labai daug kam aktualu. Bet mane Norfa prarado kaip pirkėją turbūt tada, kai apskritai pradėjau dirbti ir galėti sau leisti išleisti daugiau kaip 10 lt per dieną. Nu tiesiog ko ten eiti, jeigu net nerandi ką nusipirkti per prekių kokybės prastumą? O pvz. Iki mane užkariavo galutinai su savo savitarnos kasomis. Pagaliau po pilnos kontaktų su žmonėmis darbo dienos galiu apsipirkti visiškai su niekuo nebendraudamas. Ir dar tris kartus greičiau negu prie paprastos kasos.
Aš irgi myliu savitarną. Laiko atžvilgiu ir net jei turi didesnį krepšį, vis nestovi bukai eilėje -- spaudinėji, kažką judi.:)
Man asmeniškai košmaras tos savitarnos kasos vien todėl, kad ten eilės juda kokius 3 kartus lėčiau, nes daugelis ten visiškai pasimeta ir laukia kol prieis padės kasininkė, kuri net nespėja pas visus bėgiot. Galbūt taip tik užtaikydavau blogu momentu, bet visad užėjus ta pati situacija (čia Minsko „Iki“ taip pasitaiko).
Ta schema yra tokia paprasta, kad tik tie, kuriems klientas nerūpi, sugeba jos nesuprasti ir ja nesivadovauti.
Dėl krepšelių. Truputį nervina kai po darbų einu į parduotuvę, nerandu krepšelio, einu jo pasiimti prie kasų, ten didelės eilės, reikia grabinėtis ten stovintiems žmonėms aplink žonus. Ypač tai būdinga IKI parduotuvėms.
Apie „Dabar toks pasiskirstymas gaunasi – kuo toliau į Vakarus, tuo labiau visur nemokami maišeliai.“
I Siaure tai tikrai maiseliai visi mokami, popieriniai didesni ir pigesnis uz plastikinius, nes labiau ekologiski. 🙂 Nemokami maiseliai tik tokie persvieciami ar prie duonos gaminiu.
Man labai patinka popieriniai -- juose gera kaupti visokia makalatura -- paskui kartu su visu popieriniu maisu tik svyst i makulaturos konteineri ir jautiesi toks zalias, ekologiskas 🙂
odar geras reikalas kartono dezutes -- jose produktai parkeliauja nesusilamde.
Labai gerai čia kažkas pastebėjo, reikia nešiotis su savimi kokio nors X tinklo krepšelį. Ar jis užima daug vietos? Gėda išsitraukti paglamžytą ir ne to X tinklo krepšelį? Tai paskaičiuojam -- sakykime, į savaitę užeiname į parduotuvę du kartus ir maišelis kainuoja 15 ct, tai per metus gaunasi 0.15x2x52=15.6 lt. Tai ar juos verta leisti, o neradus nervintis? 🙂
Cha, o mūsų Viršulų Norfoj, nors žmonių paprastai būna tiek, kaip Rokiškis parašė 3 pastraipoj, pastoviai nebūna krepšelių. Man vežimėlio nereikia, nes į Norfą einu labai retai ir perku mažai, užtat pastoviai krepšelių turiu eiti ieškoti prie kasų.
Sekantį kartą (na jei toks bus) labai pasiūlyčiau tas prekes grąžinti. Tegul kasoje pardavėje sumuša grąžinimus (o jie nepriimti grąžinamų prekių man regis negali) ir išsidėlioja atgal. Kai per dieną tie 50 bandžiusių nusipirkti grąžins prekes, man regis vadovybė sureaguos daug greičiau nei į straipsnį. 🙂
Kiek suprantu, vadovybė ten jau kelias savaites nesureaguoja ne tik į grąžinimus, bet ir į dingusius pirkėjus :-/
O pardavėjoms tai nei motais.
As, jeigu galima, pridesiu toki pastebejima, galbut kiek offtopini apie maiselius:
1. Maisai siuklems tokie, kurie neplista, kainuoja 3,5-4 lt uz 10vnt.
2. Parduotuveje didelis maisas -- 30ct, mazesnis 15ct.
As tai paminejau prie to, kad elementariai apsimoka pirkejams tie maiseliai, nes i juos patogiau siukles det, jie stipresni ir gaunasi, kad pigiau nei siuksliu.
Nerades norfoje oranzinio siuksliu maiso -- tikrai neapsisukciau, nes dazniausiai su masina bunu, tai galiu pilna bagaznika prikisti tiesiai is vezimo. Bet patenkintas nelikciau, su straipsniu sutinku visiskai
Va va, aš juos vietoj šiukšlių maišų ir naudoju.
Čia dar vienas argumentas, kodėl perku tuos maišelius, nes jie tikrai praktiškai pigiau, nei normalūs šiukšlių maišai (tie pigūs tai suplyšta benešant).
Pradėjau pirkti šiukšlių maišus Thomas Philipps parduotuvėj. Maišelio kaina gaunasi centai, tai naudoti prekybos centrų maišus šiukšlėms pasidarė prabanga 🙂
Eidavom dažnai į norfą, nes ten mažesnės eilės, nei kokioje maximoje. Tačiau dabar pakeitėm savo apsipirkimo įpročius. Viską perkam per emaximą ir nereikia nei vaikščiot po parduotuves, nei stumdytis eilėse. O ir pinigų susitaupo, nes neprisiperki visko ką mato akys, o perki tik tai ko reikia 🙂
Beje kažkada buvo pasklidus žinia, kad ir norfa žada į e-prekybą išeit.
Dėl prekių kokybės Norpoje visiškai pritariu -- šlamštas, dažnai ir kenkiantis sveikatai (supelyję duonos gaminiai, supuvę žalėsiai).
IKIjije amžinai susiduriu su eilėmis (pas mus nėra bitučių), be to aukštesnės kainos nei kitur.
Maxei amžina problema -- nėra reikiamo dydžio maišelių.
Negaliu, b***, patikėti. Rokiškis paaiškino, kodėl Norfa feilino. Jam tačiau atsako, kad kaltas pirkėjas, kad blogai pasirengęs. Tas pats būna, aiškinant apie gražą. Melejonas pasiteisinimų, kodėl grąžos neturi ir nereikia, ir vabšče mokėk kortele, užuot pasiruošus reikiamą kiekį suknistos grąžos, kad ir 2000 Lt į kasą. Tokie vat ir runnina failing įmones.
Tai beviltiška.
bet kai hipsteris priešais eilėj perka javainį (vieną) ir ekologišką bananiuką (vieną), kur bendra suma 4.20 Lt, tai žiauriai pimpaliova palieka, kai jis kortele moka, baikit jau. Dar b***s ir kortelės nuolaidų ima ieškot, tokiam indėniškam maišely
Aš esu nusipirkusi medžiaginį maišelį iš IKI, tuo pačiu paaukojau 1 lt kukučio saugojimui (LOD akcija). Ir dabar nešiojuosi su savimi, sutaupau melejoną nepirkdama maišelių, celofaninius maišelius nešuosi iš namų, nes planuoju pirkinius ir saugau gamtą nuo per daug išmetamo celofano.
Kas tas yra kukutis ar kukučiai?
Kukutis, arba lotyniškai Upupa epops, yra toks paukštis. Daugiau rasite čia:http://senas.birdlife.lt/index.php/gamtos-klase/litetuvos-pauksciai/buriai/zalvarniniai/kukutis/
Nuo šių metų esu LOD narė. Dabar patiriu nemažai išlaidų, nes sukonstravus lesyklėlę zylių mafija lankosi tuntais ir reguliariai. O žiema užsitęsė….
Vat prašom. Žmogus net nežino taisyklingo pavadinimo („celofanas“), bet gamtą saugo. Tipo, ar kažką.
OI perspirašau ne celofaninius o polietileninius. Dar kalbainiai nutarkuos, neduokdie. Ir saugau ne kažką, o kukučius. Truputį google ir bus aišku.
Tikras tradicinis celofanas yra toksai daiktas, kurio dauguma jaunų žmonių netgi matę nėra.
Jo nenaudojęs žmogus netgi neįsivaiduoja, kas tai per klaikiai nesuvokiamas fufelis, traškantis, absoliučiai netikėtais būdais plyštantis ir lūžtantis, išbrinkstantis nuo vandens ir tada belenkaip prie belenko prilimpantis ir taip toliau.
O tai čia celofane krabai įsipainioję dūsta mirtinai?
tai kad aš visai nesureikšminu tų maišelių, nes visada turiu savo „sietka“, o apsikrauti tais „celofaniniais“ maišeliais -- tai kažkaip nesinori. O į Norfą einu todėl, kad ten tikrai galima daug ko gauti ko nėra kitose parduotuvėse, o ir mėsą iš ten perku ir niekada, pakol kas, nenusivyliau. Kažkaip dėl to visai nesinervinu. Nesu priekabi klientė:P
Perku RIMI.Ten maišelių visada yra pačių įvairiausių.Perkant daugiau, jie kainuoja po 1cnt.
Taip,vėliau į juos patogu dėti šiukšles -- tvirti ir nepermatomi 🙂
Kodėl netausoju gamtos ar kažkas tokio? Todėl, kad dažnai apsiperku savaitei ir į mano varganą drobinį maišelį ar net ir į du tos visos prekės nesutelpa.
Pradėsime banaliai -- Praktiški žmonės renkasi už Norfos.
Turiu patirties su 2 Norfom.
Viena Ateities g. Didelė. Visada eilės, nes dirba 2 kasos.
Kita -- Molėtų pl. visada smirda. Sprendimas, kad nesmirdėtų yra paprastas -- kažkur išdžiūsta sifonai ir dvokas sklibnda iš jų vietinių valymo įrenginių. Reik užtikrinti, kad neišdžiūtų. Kitas dalykas -- amžinai out of stock. Sekmadienį duonos arba pieno gali nesitikėt. o ką daugiau Norfoj pirkti, jei ne duoną, pieną, cukrų ir druską?
Norfa jau senai tampa panaši į „Soviet supermarket“.
Kuo toliau, tuo labiau -- joje purvina, prekės neaiškios kokybės (a-la lenkiški vafliai su žiurkių nuodais), žmonės pikti ir ratais vis ieško to, ko ten šiandien nėra ir rytoj nebus.
Mano mėgiamos prekės visuose tinkluose kainuoja vienodai (turiu įtarimą dėl kartelinio susitarimo :), tai renkuosi švaresnės vietas apsipirkti.
Šiaip pirkinius maišeliuose rankom tysti produktus nuo parduotuvės yra grynai „sovetskaja ženščina“ stilius (ana gavo progą nusipirkti pilnus krepšius deficito!!!).
Juk daug patogiau viską kuprinėje parsinešti, tiesiai namo, ar iki mašinos. Išsivysčiusi tauta Šveicarai net šieną karvėm parsineša kuprinėse. Gyvai neteko matyt, bet paveiksliukai padarė įspudį. 🙂
Pačioje prekybu centrų įsisteigimo pradžioje ir Lietuvoj maišeliai buvo nemokami. Pamenu kaip runkeliai reikia nereikia prisiima maišų, matyt dėl to ir apmokestino plius nebloga bizniuką centrai sugalvojo nes maišiukas centą kainuoja o parduoda už 30.
Estijoje prieš keletą metų maišeliai buvo nemokami kažkuriame centre
Aš manau, Norfa tiesiog nori išparduoti tas tašes už tris litus, kurios 5 metus guli 🙂
Aš irgi iš tų, kurie niekad maišelių neperka. Praktiškai visada su kuprine esu. O ir šiaip beveik kasdien į parduotuvę einu, daug neperku, iš bėdos galiu ir rankose parsinešt.
O kad Norfa grybą pjauna, tai man tik geriau. Nueinu apsipirkt apie 21:30, niekas po kojom nesimaišo, viena kasa dirba, eilėj ne daugiau nei vienas žmogus. Aišku, nervina dažnai, kad vaisiai ir daržovės apverktinos kokybės būna, nes jų man nemažai reikia. O dėl viso kito esu patenkintas. Man rodos, kad ir lietuviškos produkcijos Norfa daugiau užveža negu kitos krautuvės (muilai, šampūnai, skalbimo priemonės, dantų pastos ir pan.)
Lenkijoje kartais apsiperku, tai viename prekybcentryje buvo geras siurprizas- ne tik maišeliai nemokami, bet pardavėjos sudeda į nedidelius maišelius prekes. Ir dar surūšiuoja- maistas į vienus, buitinės prekės (skalbimo milt., ir pan.) į kitus. Įspūdis toks,kad eilės juda greičiau, kai tai daro pardavėjos. Ir savotiškas poilsis po vaikščiojimo prekybcentryje- maišeliai nedideli, be streso ir be didelių kėlimų pastangų susikrauni į vežimą, ne taip, kaip didmaišiai mūsuose 😀 Tiesiog relax ir didžiulis pasitenkimas. O ir tvarkingiau viskas sugula, nei 3 didmaišiuose. Moterim iš vis gerai- didmaišis rimtas iššūkis, jei daro grand apsipirkimus.
Jei būtų čia 2 prekybcentriai, viename iš jų būtų toks aptarnavimas- spėkit į kurį eičiau apsipirkti? 😉
AŠ tai einu i prekybos centrus apsipirkti su savo šaltkrepšiu, todėl man jų maišeliai nereikalingi.
Vienose kursuose pasakojo, kad prekybos centrai maišeliams užsideda didžiausią antkainį nei bet kokiai prekei ty 15000 proc.
Antkainio procentai nieko nereiškia, nes reiškia tiktai absoliutinė galutinė pelno suma, kuri uždirbama.
Jei tikėsim Maksima, kuri sako, kad parduoda maišelių 3 milijonus per mėnesį ir tarsim, kad maišeliai parduodami po 30 centų, o perkami praktiškai už nulį, tai gausime vos 900 tūkstančių litų visam didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui per mėnesį. Atėmus iš to PVM, visgi nenulinę kainą ir pan., gaunasi dar mažiau.
Taigi, jei jums tuose kursuose pasakojo, kaip čia gudriai prekeiviai suprekiauja ir baisiai pelningus procentus užsidirba, tai galimai tas pasakotojas turi problemų.
Aš laukiu-nesulaukiu RFID technologijos atpigimo ir masinio paplitimo. Dabar ji taikoma nebent darbužiams, elektronikai ir buitinei technikai. Žiūrint į dabartines tendencijas, po kokio dešimtmečio bus rojus apsipirkinėt, nes produktai bus visi sutaginti, jų judėjimas parduotuvėj bus stebimas, įdėjus kažką į krepšį ar vežimą kaina sumuosis ir pakaks tik prieiti prie checkouto, susimokėti ir gali būt laisvas. Jokių eilių ir jokių surauktasnukių Svetlanų, kurios pamačiusios 200 Lt kupiūrą už 15 Lt pirkinį neklausinės: „a centūkų nitūrėsit?“.
Beje, apie Rytų Europos poveikį Vokietijos paslaugų sektoriui. Laukiniai postsovietiniai ubagai ne tik sumaišė visas nuostatas su maišeliais, bet ir paveikė atsiskaitymą už tualetus. Kadaise už juos buvo atsiskaitoma tiesiog metant kapeikas į niekieno neprižiūrimą lėkštutė. Po mūsiškių apsilankymų, pinigų taroje nepasipildydavo, o kartais – sumažėdavo. Todėl Vokietijoje pasidarė įprast – kai tik išgirsta kažką slaviškai kalbant, išsyk prie lėkštutės atsiranda kokia valytoja.
yra pvz. Belgijoje tokie discounteriai, kur pirkėjas gauna skaneriuką, kraudamasis prekes į vežimėlį, jas praskanuoja, o check-oute nuskaito tik sumą iš skanerio ir sumoka. Bet čia stiprus pasitikėjimas pirkėju turi būt irba efektyviai dirbanti apsauga 🙂
Galima turėti daukartinio naudojimo tašę, taip ir gamtą mažiau teršite. O nuo šiandien perku Norfoje -- nu juk tai eilių nėra.
Šiaip tai čia kai kuriais (retais) atvejais Norfos privalumas — per kalėdinius/naujametinius apsipirkimus kai kažko reikėjo, tai specialiai ėjau į Norfą, nors ta 5 min. toliau už Maximą po langais.
Norfa galėtų taip ir reklamuotis — „pas mus nėra eilių“ 😀
P.S. Gerb. žiurkėne, kartais ne Pašilaičiuose jūsų Norfa? 🙂
Bandau prisiminti, kur ir kada man maišelį už dyką būtų pasiūlę. Nei Liuksemburge, nei aplinkiniuose Belgijos ar Prancūzijos supermarketuose maišelių už dyką nerasta. Bet pilna vienkartinių maišų už 10 lietuviškų centų arba patvaresnių „draugiškų“ už brangiau, 2 Lt ir pan. Drabužių ar batų parduotuvėje gausi jį visada.
Praktiskai visi uk prekybcentriai tonom maiselius dalina. O jei dar koks tesco mazesniam miestely, tai ir vezimeliai nerakinami
Maišeliai yra geras dalykas -- labai gerai panaudojami kaip šiukšlių maišeliai ir yra patogesni, stipresni, pigesni už daugelį šiukšlių maišelių modelių (~“30 litrų“ šiukšlių maišelio ekvivalentas -- kaži ar kas nors iš gamintojų kada bandė įkišti 10 litrų kibirą į ala 30litru šiukšlių maišelį -- aš bandžiau -- telpa vos vos, bet jau nebeužsiriša tada).
Viena bėda, kad prieš kelis metus kažkam užėjo keista mintis gaminti „ekologiškesnius“ maišelius -- pastarieji neretai plyšta dar bekraunant prekes. Rezultate tenka naudoti daugiau maišelių -- tokia ir ekologija.
O labiausiai užknisantis dalykas prekybcentriuose, tai antrarūšėmis prekėmis užgriozdinti praėjimai. Kartais užgriozdina taip, kad vežimėlis nepratelpa. Ne kartą esu iš piktumo palikęs taip įstrigusį vežimėlį su visomis prekėmis.
IKI parduotuvėse dar užknisa, kad pardavėjos demonstratyviai vengia sėdėti kasose. Nesvarbu kokią valandą beateisi, jeigu tik eilėje mažiau nei pora žmonių -- rizikuoji kad vos tau priėjus prie kasos -- pardavėja prieš nosį uždės lentelę „Kasa nedirba, pereikite prie kitos“. Aš suprantu, kad pardavėjoms ir pavalgyt reikia ir į wc subėgiot. Bet gi nevalgo jos kas pusvalandį, ir pūslės uždegimu turbūt neserga visos iš karto, juo labiau kad jaunos dar. Bet vos tik pirkėjų sumažėja -- tuoj kuri nors kasininkė ir bėga tekina į tarnybines patalpas.
Vat tas šiukšliamaišių talpingumas mane stebina nuo seno. Iš kur jie gauna tuos litrus -- aš nesuvokiu iš principo. Čia būtų labai gerai, jei kokia metrologijos inspekcija tais šiukšliamaišiais susidomėtų.
Kai pažiūri į kokį esą 100 metrų talpos maišą, o tas, paklotas ant žemės, yra grubiai koks metras ant pusmetrio, tai WFT? Kažkokie kitokie geometrijos dėsniai.
Na, kiekvieno pasirinkimas ar tūsytis su senais maišeliais ar naudoti bagažines, kuprines ir t.t., bet faktas, kad parduotuvė privalo suteikti lengvą prieigą prie įmanomų nusipirkto turto pergabenimo būdų. Jei ne -- tokia parduotuvė privalo dvėsti bankroto agonijose. Ekodebilizmas čia irgi ne prie ko. Kažkoks fetišas buvo sukurtas, kad maišeliai banginius dusina ir jų reikia naudoti mažiau, bet nemanau, kad verta dėl jo nervintis smarkiai.
Aš asmeniškai turiu talpią kuprinę ir visada turiu įsidėjęs maišelį…na jei prireiks kažką parsitempti. Tiesiog tingisi kaskart ten pagal priekyje stovinčio senio klyną lankstytis lupt tuos maišelius. Be to parduotuvėje kartais iškart dedu prekes į atsineštą maišelį. Ypač jei jos vienodos. Prie kasos pasakai kiekį ir net iškraut nereikia.
Šios proceso dalies lyderė mano manymu yra Ikea, kuri net siūlo spec. krovininius dviratukus imti arba priekabas jei tik nori parsitempti nusipirktą gėrį (arba blogį).
Bijau, kad LT verslui iki to kaip „rakom da Kitaja“.
Beje, gerb. Rokiški, pamiršote svarbią proceso dalį, kurią ignoruoja varguoliai, bet kuri svarbi likusiai daliai personų -- produktų kokybė. O Norfa mano patirtimi čia tikrai paskutinė. Kai nupirktame mandarine dingsta vaiko pirštai besistengiant jį nulupti -- kažkas negerai ir į tą parduotuvę nebetraukia. Sakote reikia rinktis? O jei jau aš nusiteikęs mokėti netgi daugiau už kokybišką produktą, tai kodėl dar turiu rinktis? Imk daugiau pinigų tik duok kokybę. Pabandykit paruošt įmantresnį patiekalą svečiams, kur reikia geros kokybės retesnių produktų. Lietuvoje tai sunkiai įgyvendinama.
Ta produktų kokybės dalis nepamiršta, o būtent ta, kur pirkėjas ieško sau reikalingų prekių.
Kadangi ta prekių pasirinkimo dalis pati savaime kompleksinė (ten ojojoj, kiek daug visko), tai daugelis supermarketų fokusuojasi tik į ją ir pamiršta visą kitą.
O kai kurie net ir ją nesifokusuoja.
Kai gyvenau Lietuvoje nesinaudojau tais maišeliais, nes visur ir visada su kuprine būdavau. Dabar gyvenu ne Europoje tai tie maišeliai nemokami mane užknisa. Visur juos kiša reikia nereikia. Paskui jie mėtosi visur kur tik įmanoma. Lietuvoje neidavau niekada į Maksimas, nes ten visada pilna žmonių ir eilės prie kasų, Rimi kažkaip labai tvarkingai suvaldę ir išsprendę eilių prie kasų problemą. Iki irgi kažkaip savo vietoje, o tos savitarnos kasos išvis gėris. Norfa man kažkoks nesusipratimas. Ten gali pirkti nebent mineralinio vandens arba alaus.
Vokietijoje maiseliu nedalina -- visur pirkti reikia. As dazniausiai stengiuosi savo koki drobini tureti, nes nervinai kai prisikaupia tu visokiu plastikiniu/popieriniu kalnai. Vokietijoje apskritai daug kas savo krepsius nesiojasi -- nes prekiu nesuspaudi ir pakuoti viska daug patogiau. Daug kas tiesiog masinoj veziojasi ir po darbo eina sopintis 🙂
Maiseliu pirkimui isimti darau tik vienam supermarkete arba jei savo maiso neturiu -- tai va tas vienas supermarketas idarbino bagerius. Kol prekes tetute kasininke skanuoja, jaunims tiks sast sast ir supakuoja viska. Nera jokios panikos, kad kazkas nervingai uz nugaros trypcioja, belaukdami, kol susikrausi manta.
Apie supermarketus iš mano kaip pirkėjo pusės:
maxima -- pakenčiama
Neretai parkavimo problemos ir eilės, tad vienintelė kurioje lankausi -- bazė prie gariūnų. Tačiau ir ten savi niuansai.
Jei mašiną statai alkoholio skyriaus pusėje -- visos kasos atvirkščios (didmenininkams). Tad turi arba eiti ratais, arba žiopsot kasininkei į pakaušį, kas mane asmeniškai trikdo, lyg ją žeminčiau.
Kasininkių/žmonių santykis kitose maximose būdavo tragiškas, bazėj ramiau.
norfa -- kartias užknisa.
Bazėj lankausi, žmonių nedaug kas man pliusas, su maišeliais ar dar kuo problemų nepastebėta.
Minusai -- nėra savitarnos ar „iki n prekių“ kasos.
Taipogi dažnai reikiamos prekės nerandu, arba jei būna vienintelei valgomai šlapiankei akcija -- skonis būna ryškiai suprastėjęs, sakyčiau ne tas produktas visai. Ko pasekoje neretai apsipirkęs norfoj stabteliu ir maximoj.
iki -- arčiausiai namų, tačiau dėjau baną.
Esu įpratęs parkinge atbulas riedėti tol, kol galiniai ratai įsiremia į bardiurą arba tokius guminius/plastmasinius trikampius, kad neužvažiuotum ant šaligatvio. Fabų „iki“ vietoj jų yra sumontavę vertikalius akmeninius stulpelius, kurie tokio aukščio, kad nesimato per galinio vaizdo veidrodį. Aišku bamperio perdažymas nėra dideli pinigai, bet sunervino kaip reikiant.
Daugiau priekaištų neturiu, nes per porą metų vienintelė esu buvęs cento/ikiuke, esančiame po langais. Bet fauna ne prie širdies, o prekių asortimentas -- po vieną brandą iš kiekvieno skyriaus.
rimi -- nuoširdžiai nekenčiu.
Maišeliai mažesni nei norfos/maximos, šiukšlių viedran per maži. O jei apsipirkinėju savaitei -- tai maximinius tempiu namo 2-3, rimiake -- be 5 nė pro kur. Tokį kiekį nešti vienu kartu žymiai nepatogiau, nors masė ta pati.
Rimiake lankausi tik dėl nesvietiškai skanių kiaulių skūrų prie alaus, bet praeitą sav. užlipau ant kito grėblio: su pora prekių atsistojau į „iki n prekių/tėvų su vaikais“ combined eilę. Priartėjus prie kasos atidardėjo jauna šeimynėlė klecku nešina su tokiu kiekiu prekių, kad 10min teko laukt. Nėščios ir su kleckais toje eilėje turi priority prieš nedaug perkančius, ir įtariu kad nepilnų metų vaiką pasiima specialiai. It vyras būtų paliegęs ir vienas negalėtų eit apsipirkt, todėl pagalbon reiktų pasikviesti be abejo daug padėsiančią nėščią ar kūdikiu nešiną žmoną.
Dar apie rimiaką užmiršau -- daugiau niekur nemačiau tiek flegmatiškų pardavėjų kaip lukšio g. rimi. Kas antra kai minimum (ir ne mokinės pagal tą lapelį ant bliuskos) nu tookių lėtų apsukų, kad norisi padėt nuskanuot ar nurašyt barkodą nuo pakelio.
Taip pat tas rimi lenkia visas kitas gyvenime matytas krautuves „jelena lest dveste lit paminiat?“ kiekiu, ir šios procedūros trukme.
Saugau gamtą. Bet maišelius imu -- tuos elementarius polietileninius iš rulonų. Tada, po kasos operacijų, viską į kuprinę. Namuose visą polietileną sukišu į vieną didesnį ir išmetu į geltoną konteinerį plastikui. ir man dzin, kad kas kruš protą, nes neva paskui viskas keliauja į bendrą savartyną. bent jau aš padarau iš savo pusės viską ką galiu.
p.s. spaudžiu leteną kukučių sugotojai 😉
Kiek žinau, visgi ne į bendrą savartyną keliauja tos rūšiuotos plastmasės.
Tik tiek, kad jas paskui man rodos dar kartą rūšiuoja, nes atsiranda vis žmonių, kurie kokią nors aliejaus bonkę ar majonezu suteptą indelį įmeta, o viena tuščia bonkė nuo aliejaus sugadina kažkokį nesvietišką plastmasės kiekį.
Tuo tarpu stiklas užteršimui atsparus, kadangi aukštose temperatūrose perdirbamas, tai ten belenką tiesiog sudegina -- ir etiketes, ir purvą.
Čia aš tiesiog šiaip tamstai, JFYI.
Norfoj būna lietuviško alaus iš mažesnių daryklų, kituose prekybcentriuose -- tik iš didžiųjų skandinaviškų, o aš vis dar bandau remti vietinius. 🙂
Nenorėčiau sutikti, kad problema maišeliuose -- užsuku į šiaurės miestelio norfą ar norfos bazę ir niekad nepastebėjau, kad jų nebūtų. Ir su tvarka ten daugmaž normaliai, o vat žmonių tikrai mažiau. Statyčiau už tai, kad galėjo suveikt atšaukta pliusuojamų nuolaidų ir pigiųjų valandų sistema. Dabar beje mačiau grąžinta, galima bus palyginti rezultatus.
Kitos beje parduotuvės irgi turi savų trūkumų -- Maximoj suoptimizuota viskas taip, kad net 8 ryto eilės ir šiaip sukrauta kaip sandėly, Rimi -- lėčiausios pardavėjos ir krepšelių trūkumas, Iki -- ribotas pasirinkimas, Prisma -- geriausia, bet brangiausia etc.
Ne ką prasčiau su maišeliais feilina ir IKI. Iš 5 kartų 3 kartus suplyšo. Vieną kartą bekraunant prekes. Po to dar nespėjus išeiti iš prekybcentrio. Ir trečią kartą laiptinėje išvirto ir dar patamsyje.
Nes jų maišeliai iš perdirbto plastiko. Ekoshit ir kiti šūdai. O kad jie plyšta, tai jiems nedašunta. Paskutinį kartą susinervinęs, kad nepasiėmiau savo, pirkau kažkokį su pelėda. Kažką ten atseit parėmiau.
Nebūtų arčiausiai, tai net nesirodyčiau.
Maišelių pardavimas -- vienas pelningesnių prekybos tinklų biznių. Pvz. Norfa, IKI, RIMI už mažąji maišelį gamintojams moka iki 6 cnt., o parduoda už 15 cnt., didelį perka už 12-13 cnt., o parduoda už 30 cnt. Taigi pelnas apie 150 procentų. Kas turite biznius su tokių pelnu????? Ko gero tik vienas kitas.
aha, nes iš procentų duona valgoma 🙂 Rokiškis gerai pastebėjo aukščiau dėl pelnų.
norfa sudiniausias tinklas is visu nes taupo ant visko, ant reklamos, ant darbuotoju algu, ant prekiu(neismetineja ilgiausiai, net jeigu ir galiojimas baigesi), uzpirkineja kazin kokius vaisius neaiskius(apelsinai citrinu skonio, mandarinai sviesto minkstumo, arba kieti it medis, kivi it medis, avokadas-medis) atseit tegu noksta, o pirkejai po truputi ispirks.
norfa sumaise praktiskuma su taupumu.praktiskas tas kuriam nereikia daznai nervuotis del prastos kokybes ar prekiu trukumo. O ne tas kuris moka pigiausiai ir poto keikiasi.
pati baisiausia vilniuje tai l.giros norfa. sviezios mesos nebuna.o jei buna, tai lasiniu prideta.darbuotojos mena sovietini stiliuka. o klientura tai raudonnosiai pagrinde.
pliusai: pigiausi kiausiniai ir tunas vilniuje.(nors kiausai buna uzsaldyti, kad ilgiau prastovetu-nepagalvokit kad sugede)ir lenkiska mesa palyginus papigiai. Lietuviska kiauliena. Reti lietuvos alaus ir kitu smulkiu kepykleliu gaminiai.
Prekybos centrams sunku issikirti apsikritai, identifikuotis kazkaip. Nes didziausias argumentas , tai atstumas nuo namu ir asortimentas. Aisku dar dauguma vis uzkimba ant akcijos kabliuko(8cnt pigiau)
tad maiseliu trukumas, auksti stulpai, surugusi pardaveja, ismusti po kelis kartus produktai, pasenusios prekes -- visa tai pirkejes yra linkes atleisti ir nesureiksminti. svarbu juk kad butu greit ir netoli, bei rasti ko ieskai ir kad butu sviezia.
o maiseliu problema is tiesu egzistuoja. kaip kazkoks asilas krapstai puse valandos ta vienkartini kol atidarai ir kai viska sudedi jis plysta:) (dabar visi tinklai uzsakineja plonesnius, nes pigiau.)
O kasose maiselius tau primygtinai kisa, net jeigu perki tik bonke alaus. (tai juk reklama uz kurios platinima mes patys dar primokame is savo kisenes ir sioks toks biznis su gera marza, panasus pelnas kaip uz duona ar piena)
patiko kai duodavo uz dyka, kai perki virs 30/40lt