Mutavę gandai iš sovietmečio

Kadangi jums visai įdomu būna, tai aš jums prie visokių Lietuvoje buvusių katastrofų dar pridėsiu ir gandų-gandelių iš sovietmečio bei ankstyvo postsovietinio periodo, kai ėmė truputį labiau informacijas sklaidytis, bet vis dar nebuvo užmiršta tiek, kaip kad dabar, kai jau niekas neprisimena.

Čia visokios jums keistos keistenybės, taip kad prašom čia jas papildyti kitais dalykais.

Čia visokios jums keistos keistenybės, taip kad prašom čia jas papildyti kitais dalykais.

Kadangi tai gandai, t.y., visiškai nepagrindžiami ir neaiškūs, tai tiesiogiai pasitikėti jais nepatariu, nors kita vertus, kai kuriuose yra tiesos ir netgi labai daug. Aš tą jums garantuoju. Tik vat kuriuose ir kiek – tai jau patys atsirinkite, o jei ką prisimenate, tai patys ir papildykite. Nes kai kurių niuansų LTSR buvo. Tokių, kuriuos patikrinti gan sudėtinga, bet kažkas kažką gal ir gali žinoti.

Pasikartosiu: nors daugelis šitų gandų gali turėti labai realaus pagrindo, skirtingai nuo kitų kartų, jie yra sunkiai patikrinami, kažkada pasirodžiusi info iš internetų jau seniai prapuolė arba pasiliko senuose laikraščiuose, o gal  ir išvis tebuvo nugirsta kur nors, tad juos taip ir priimkit. Ir patys, jei ką nors dar įdomaus prisimenate, tai čia man parašykit.

Alytuje buvusi cheminio ginklo bazė

Informacija apie ją man pasitaikius buvo prieš kokį dešimtmetį, berods fas.org, tačiau vėliau visos užuominos kažkur dingo – dabar tepavyksta atrasti Alytaus paminėjimą kai kuriuos sąrašuose, kurie kursuoja po rusiškus internetus, tačiau visiškai be jokių detalių. Tarp kitko, dar įdomu ir tas, kad užuominų apie cheminį ginklą Alytuje galima rasti dar iš Tarpukario – išsyk po sovietinės okupacijos ten buvo įrengti sandėliai, paskui evakuoti, o po karo bazė atkurta vėl.

Kiek atsimenu iš tos kadaise užstrigusios info, Alytuje buvusi cheminio ginklo bazė likviduota tuo metu, kai SSRS vykdė cheminio ginklo perdislokavimą, besiruošdama deryboms dėl pirmų cheminio ginklo uždraudimo sutarčių, grubiai apie kokius 1980 metus. Dėl to, kad derybų metu jau buvo uždaryta ir pilnai likviduota, tai ir į pagal sutartis uždaromų bazių sąrašus nepakliuvo. Cheminiai ginklai, kurie ten saugoti – atrodo turėtų būti ipritas ir liuizitas, o vat kiekiai – neaiškūs, kaip neaiškios ir sąsajos su oro desanto divizija.

BTW, seni alytiškiai turėtų atsiminti du kvapus, kurie paprastai sklisdavo aplink visas sovietines cheminio ginklo bazes: vienas – primenantis bomžpaketinius makaronus, t.y., kažkas panašaus į česnakus, garstyčias ar papuvusius svogūnus, o kitas – primenantis pelargonijas.

Alytuje buvusi cheminio ginklo bazė-2

Visai nepatikrinamas gandas sako, kad Dainavos apygardoje sovietai itin smarkiai susidurdami su partizanų pasipriešinimu, sunkiais atvejais yra naudoję chlorpikriną tam, kad išrūkytų partizanus iš slėptuvių. Cheminio ginklo naudojimas visgi buvo ribotas, nes pagal rusišką supratimą, Dzūkija yra labai tankiai apgyvendinta.

Labai seniai girdėtos kalbos buvo, kad nors chlorpikrinas ir padėdavęs, kovojant su partizanais miškuose, bet naudos visgi buvo saikingai – daugeliu atvejų partizanai visgi sugebėdavę pabėgti iš užterštos zonos, o greitai išmokę ir marliniais raiščiais apsidangstyti.

Šiaip jau pagal sutartimis dėl cheminio ginklo ribojimo, chlorpikrinas nepriskiriamas cheminiam ginklui, o priskiriamas ašarinėms dujoms, tad formaliai žiūrint, čia jokių chemijos ribojimo sutarčių pažeidimo nebūtų. Kita vertus, nuodingumas pas jį labai nemenkas, o ir odos pažeidimai kaip reikiant kyla, su visomis būdingomis pūslėmis, savaites trunkančiais pūliniais ir taip toliau. Plaučius didesnės dozės išdegina irgi mirtinai.

Žodžiu, šitą pakapstyti būtų labai įdomu, tik vat kiek kadaise man pavyko rasti ne žodiniu, o dokumentiniu pavidalu – tai buvo tik kažkokios nelabai aiškios užuominos apie tai, kad chemikų daliniai iš Alytaus dalyvavę kovojant su partizanais ir parodę kažkokią ten narsą ir sėkmingai padėję likviduoti. Žinot, kaip ten pas sovietus, absoliučiai tarp eilučių viskas – ne tai kad neaišku, ar chemija buvo, bet net nesuprasi, ar minėtas padalinys buvo cheminis, ar kokio nors įprasto padalinio cheminė kuopa. Kita vertus, chlorpikrino panaudojimas galėjo būti ir vienu, ir kitu atveju.

Cheminio ginklo gamyba Kaune

Nelabai aišku, kokia gamykla užsiėmė specifinių cheminio ginklo rūšių gamyba. Kita vertus, faktas kaip blynas, kad apie 1990 buvo pasirodę „Čeriomucha“ balionėliai, gaminti Lietuvoje. Kaip skųsdavosi policininkai, šitie buvo prastesni už originalius rusiškus, nes labai greitai užsikimšdavo ir nustodavo veikti.

Tai čia pradžioje buvo įprastos CN dujos (Čeriomucha tas ir yra), bet paskui sako buvę bandymų ir CS gamint, bet jau visai menkų.

Kitas gandas – kad ten pat Lietuvoje buvo gaminamos ir kažkokios migdomosios dujos – galimai tas pats per „Nord-Ost“ tragediją pagarsėjęs  „Kolokol“, kur su fentaniliu. Aha, galimai, kad tas pats fabrikas, apie kurį ir jūs pagalvojote.

Sako, tasai fabrikas fentanilo grupės opioidus ėmė pramoniniu būdu gaminti pirmas pasaulyje – dar aštunto dešimtmečio pabaigoje, kai Leonidas Brežnevas visai gyvas buvo. Tik vat posovietiniais laikais ten sintezė ilgainiui baigėsi, nes gaudavosi pigiau iš Vakarų nusipirkt, nei patiems sintetint.

Branduolinis ginklas Lietuvoje

SSRS prieš nusiginklavimą turėjo apie pusę šimto tūkstančių branduolinių bombų. Skaičius visiškai nerealus. Lietuvoje, pagal šen bei ten minimus 1989 metų neaiškaus mėnesio duomenis, turėjo būti 325 branduoliniai užtaisai, tiesa, didelis klausimas – ar tas skaičius yra minimas apie tuos, kur paruošti naudojimui, ar ir įskaitant nesurinktus.

Vienas iš įdomių girdėtų gandų yra toksai, kad skubos tvarka iš Lietuvos šalinti branduolinį ginklą SSRS pradėjo dar apie 1988, nes pas sovietinę vadovybę pakilo paranoja, kad lietuviai sukils ir užgrobs kokią nors branduolinę bazę. Turint omeny, kokius mastus Sąjūdis pasiekė jau 1989, tai galima numanyti, kad ta sovietinė paranoja galėjo būti tiesiog neįtikėtinai stipri (ir visai nesvarbu, kiek adekvati), o pačiais 1989 tas branduolinių užtaisų skaičius turėjo labai sparčiai pasikeisti, sumažėdamas.

Kiek išvis tų branduolinių užtaisų Lietuvoje buvo ir kur buvo pagrindinės jų saugojimo bazės – neaišku iki šiol. Bent jau aš tų duomenų nemačiau. Grubiai aproksimuojant, galima spėti, kad vėlyvojo brežnevizmo periodu, kai SSRS pasiekė savo ginklavimosi piką, Lietuvoje branduolinių bombų turėjo būti daugiau, kaip 1000. Tik vat kurioje vietoje?

Šen bei ten pakapsčius, galima atrasti, kad Karmėlavoje buvęs vienas iš SSRS karo aviacijos arsenalų – ne tas, kuris raketomis (netoli Karmėlavos buvo ir raketų bazė), o tas, kuris būtent aviacinėmis bombomis. Kadangi tų branduolinių arsenalų SSRS nebuvo labai daug, branduolinių užtaisų kiekis ten galėjo būti maždaug nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio. Kita vertus, klausimas lieka atviru, nes neaišku, kokia dalis buvo pačioje Karmėlavoje, o kokia – padalinta per kitas bazes.

Dar pabirų visokių

Kažkur Lietuvoje buvo atsarginis kosmodromas, kur numatytas Buran nusileidimas – tiesiog vienas, tačiau labai platus ir ilgas takas, gerokai ilgesnis nei tas, kur yra Zokniuose. Sako, išėjus sovietams, visą tą kosmodromą vietiniai išardė per porą metų ir gelžbetonio plokštes kažkur sunaudojo, tad kosmodromo ir neliko. Kita vertus, įrengtas tas kosmodromas buvo taip, kad daugiau naudos iš jo ir nebūtų buvę.

Dar sako, kad kažkur Kaune buvęs kažkoks nedidelis ir labai uždaras tekstilės kombinatas, kuris gamino neperšaunamas liemenes ir paltus (kaip manote, kodėl jie pas SSRS vadus tokie dideli ir plačiapečiai būdavo?) visai SSRS vadovybei. Kaip gandas sako, liemenės buvo iš importinio kevlaro, bet specialiai megztos kažkokiu labai gudriu būdu, dėl ko buvo keliasdešimčia procentų stipresnės, nei įprastos austinės. Negana to, į jas dar įdėdavo nestoras keramikines plokšteles. Kaip sako, ir Michailas Gorbačiovas, ir Leonidas Brežnevas nešiojo Lietuvoje siūtus paltus, su vidun įsiūtais šarvais.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook68Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

80 thoughts on “Mutavę gandai iš sovietmečio

  1. Klapucijus

    Tas atsarginis oro uostas Buranui ir buvo Zokniai. 2 km sustoti jam buvo per akis (Zoknių takas 3.5 km). Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos ne visi takai galėjo užtikrinti -- dangos kokybė (lygumas) ir tako plotis. Taip yra dėl didesnio, nei įprastų lėktuvų tūpimo greičio (didesnės apkrovos važiuoklei).

    Reply
  2. Algirdas

    Visai faina, kada nors parasyk apie KGB telefono apratus kur i rozete jungdavosi, pats esu toki mates ir net numeri draugas susuko (jo tevas KGB karininkas). Tai va tiek.
    O rasinys apie pletkus patiko, Alytuj chemijos gamyklos stiprios, ten mano mama tokia drauge turejo katra ten dirbus tai jai kazkoks issigimes vaikas gime, cia aisku seniai tai buvo, ale ka jie taen gamindavo irgi gal ne iki galo aisku, kokius komponentus

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl telefonų per elektrą -- esu tiek ribotai girdėjęs, kad nieko rimto negaliu pasakyti. Kita vertus, yra kadaise tekę matyti vienoje elektros transformatorinėje telefono aparatą, pajungtą kažkur prie elektros tinklo. Žodžiu visai galėjo tie KGB naudoti.

      Iš principo, jei telefone nufiltruojami dažniai, žemesni nei koks 100-200 Hz, o transformatorinėse irgi yra atitinkama įranga, tai perdavimas laidais ir sujungimas per kokią nors pastotę su miesto telefono tinklais visai galimas.

      Dar įdomesnis dalykas, jei jau apie telefonus -- pasitaikydavo ant kai kurių numerių konferencinės linijos -- prisiskambini į tam tikrą numerį ir gali kalbėti su visais kitais, kas prisiskambina į tą patį numerį, o prisiskambinusių gali būti neribotai, o ne tik pavienis abonentas.

      Reply
    2. entdx

      Šiais laikais internetą eina persiųsti per elektros tinklą name ir su civilių reikmenimis. Telefonas anuomet visai realu

      Reply
  3. Oro uostas

    Tas garsusis su geru pakilimo nusileidimo taku tinkančiu Buranui buvo Paliepiuose Raseinių rajone. Paprastai ten naikintuvai skraidydavo.

    Reply
    1. Alvidon

      Raseinių raj. kažkur bazavosi KOP naikintuvai, tipo pakrančių apsauga -- gandai iš Raseinių vidaus reikalų skyriaus žmonių Brežnevo laikų; gal tai apie tą patį.

      Reply
  4. aesde

    šiaip gal ne visai lietuviškas gandas alia iš vaikystės pasienyje su Latvija, kad ten Augskalnės (5 km nuo LT sienos) miškuose yra požeminis aerodromas naikintuvams. Labai jau daug ir gan dažnai naikintuvų skraidė. ir garsiniai pokšėjimai girdėdavosi, o aerodromo niekur nesimatė, be to į miškus Latvijos pusėje neleisdavo eiti. Tai matyt dėl to ir pasklido tas gandas.

    prieš porą metų yra vietiniai buvo nuvedę į tuos miškus. Nors vaizdelių pamačiau pakankamai įspūdingų, tačiau panašu, kad ten visgi buvo raketų bazė. Ko nors į pakilimo taką nemačiau (jei neskaičiuosim betoninių miško takelių). Nelandžiojom visiškai į požemius, nes dauguma praėjimų užvirinti, ir galima rasti tik skyles laukuose. Tačiau į jas lįsti pabijojom dėl per didelės rizikos būti užverstam. Visgi lėktuvai iš kažkur atlėkdavo ir kirsdavo garso barjerą. Formaliai jie galėjo būti iš Zoknių ar Tukums’o (Augskalnė kaip tik per vidurį šių miestų gautusi)

    Reply
  5. prowler

    Su sventem Rokiski ir visi kiti skaitytojai.
    Dabar prie esmes:
    1.Raseiniu raj. prie Paliepiu kaimo buvo strategines aviacijos atsarginis aerodromas(k/d 45317)Dabar visiskai apleistas ir isplestas.Net PTT plokstes isluptos.
    2.Vienintele LT strat. raketu divizija buvo isformuota pagal START sutarti su JAV,o ne isvesta issigandus Sajudzio,plius jos raketos jau buvo visai pasenusios(R-12).Divizija buvo isformuota 1989-90m.Tai gal ir gime tokie gandai.
    3.Kad LT buvo saugojami taktiniai branduoliniai uztaisai visiskai realu-Kedainiuose buvo dislokuota 477-ji mob.raketines technikos remonto baze.Sako ka nors toks pavadinimas?Taigi,plius zemelapyje primeskint kiek Kedainiai nuo to meto aviabaziu nutole.
    3.Teko skaityti,kad Zokniu aviabazej buvo branduoliniu galvuciu saugykla su spec.rezimu.O Sateikiuose kuri laika irgi saugojo branduolinius uztaisus,tiesa ta fakta reiktu detaliau patikrint.
    4.Del Kauno dvigubos paskirties imoniu jau cia buvom diskutave,nebesikartosiu,bet buvom prieje isvados,kad biologini ginkla vyste,o cheminis??
    5.Kaune buvo tekstiles tyrimo institutas,tai teisybe.As tiksliai zinau jog ten buvo kuriamos termoizoliacines medziagos “Buran“ programai.Tyrimo grupe buvo ir ordinais apdovanota,bet ejo 1990 metai,tai tai ir paliko viskas seselyje.
    5.Dabar gandai kuriuos man teko girdet-Zokniuose ir Kazlu Rudoje prie aeroustu buvo pozeminiai tuneliai kur net tranportiniai lektuvai tilpdavo.Aisku tai visiska pasaka.I tolimosios aviacijos igulas stengdavosi surinkti lakunus is vaiku namu,naslaicius ir t.t.esa atejus dienai X jie nesudreifintu del emociniu priezasciu pries lemiama skrydi.
    Per sajudi ir kiek po jo GRU infiltravo i nusikalteliu gaujas specialiai paruostu smogiku,kad prasidejus suirutei LT turetu rimta ir patima,organizuota jega vykdyti akcijoms sumaisties metu.Tie smogikai buvo etniniai lietuviai,parengti Kauno VDV divizijoj.

    Reply
    1. Jonavoje buvo

      ruosiami civiliai is ivairiu miestu, vaikai 16-17 metu mokomi partizaninio karo, Tai 7 vdv divizija 44 mokomasis pulkas.. Bazeje uz kedainiu buvau, ispudingi poziamiai, begiai, apsaugos perimetras. Dabar viskas isgriauta ir prichvatizuota..

      Reply
  6. Pro Fundus

    O tiesa, kad betonkė važiuojant iš Vilniaus į Molėtus irgi buvo skirta lėktuvams leistis? Aišku, karo atveju.

    Reply
    1. Alvidon

      Matomai kad tiesa. Tai teigė inžinieriai kelininkai, kariškiai. Patvirtinančių dokumentų tai musie tik kokiam centriniam Maskvos archyve gali būt, ba gi tik reikalvavimai keliui: tvirtumas, lygumas, be medžių arti ruožai -- kitko gi ir nereik. Praktiškai nesunaikinamas PTT, atvažiuoja kuro cisternos, tiekimas, pasistato palapines -- ir bazė.

      Reply
    2. As

      Tiesą sakant, man teko girdėti ir apie daugiau tokių kelių, vadinamų „atsarginiais oro uostais“. Dažniausiai tai yra bent 2-3 kilometrų lygio visiškai tiesios ir su likusiu keliu palayginus smarkiai platsnės kelio atkarpos. Dar berods, ten dažnai yra lygiagretūs keliukai, kurie būtų naudojami aptarnaujančiam transportui.

      Va čia toks man žinomas kelio ruožas. Kelias lygus, platus, su nežinia kodėl plačiausiais asfaltuotais kelkraščiais, o medžiai pakankamai jauni, kad tais laikais jų galėjo ir nebūti. 🙂 https://maps.google.com/maps?q=Bir%C5%BEai&hl=lt&ie=UTF8&ll=56.118082,24.963512&spn=0.007656,0.01929&sll=37.0625,-95.677068&sspn=44.069599,79.013672&t=h&hnear=Bir%C5%BEai,+Bir%C5%BE%C5%B3+rajono+savivaldyb%C4%97,+Paneve%C5%BEio+Apskritis,+Lietuvos+Respublika&z=16&layer=c&cbll=56.118006,24.964433&panoid=QLk_jzvZ8gSBf5LJ2N5_kg&cbp=12,106.52,,0,-4.91

      Reply
      1. Arūnas

        Miškuose netoli Mastaičių/Kačerginės nuo seno buvo keli km gero, plataus asfalto. Žvyras žvyras, žvyras, tada iš niekur -- asfaltas, ir toliau -- vėl žvyras. Visad buvo smalsu, kam to reikėjo. Lėktuvams miškuose leistis lyg ir nelabai tinkama turėjo būti?

        Ten nuotraukoje matosi, kad vėliau, jau nepriklausomais laikais paklotas asfalatas yra gerokai siauresnis. https://www.google.com/maps/preview#!data=!1m8!1m3!1d3!2d23.695175!3d54.880884!2m2!1f261.51!2f79.25!4f75!2m9!1e1!2m4!1sgHXOl5-QgfSVEFKS5QwiDg!2e0!9m1!6s%C2%A9+2014+Google!5m2!1sgHXOl5-QgfSVEFKS5QwiDg!2e0&fid=5

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Miškai neturėtų trukdyti leistis, jei stipresnio skersinio vėjo nėra. Atkreipkit dėmesį -- atkarpa yra maždaug 2km ilgio, visa tiesi. Gal kaip nuolatinis pakilimo-nusileidimo takas ir netiktų, bet jei nusileidimų-pakilimų skaičius ribotas, tai kodėl gi ne?

          Reply
  7. Tomas Bikelis

    Apie branduolinio ginklo saugyklas: „Atominio ginklo saugykla Kairiuose.
    Vienintelis Lietuvoje specializuotas tokio tipo karinis dalinys, užėmęs 113 ha plotą, buvo Kairiuose, šalia Šiaulių.
    Tačiau pagal jo būklę išėjus sovietinei armijai sunku spręsti, kada ši saugykla veikė ir kokio tipo branduoliniai ginklai joje buvo saugojami. Tikėtina, kad jau ir tarybiniais laikais ji kurį laiką buvo nenaudojama. Saugykla buvo visiškai šalia didžiausio Lietuvoje Zoknių karinio oro uosto, todėl labai tikėtina, kad ji arba aptarnavo karines oro pajėgas, arba buvo naudojama kaip laikina saugykla, transportuojant branduolinį ginklą.“ http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/leidiniai/Lietuvos_branduoline_praeitis.pdf
    Nuotraukos iš šios bazės: http://pamirsta.lt/2013/11/05/branduoliniu-galvuciu-saugykla/

    Reply
    1. As

      Kiek girdėjau, bent jau vienu metu Zokniuose buvo dislokuoti strateginiai bombonešiai. Tai atominio ginklo saugykla į tai labai įsipaišytų.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Kiek teko kada tai nugirsti, tai Zokniuose kadaise buvo bazuojami berods Miasiščev M-4, o paskui dar ir Tupolev Tu-95 bei Tupolev T-22M, bet paskui lyg ir išvesti. O patys Zokniai paversti pagrindiniu centriuku sovietiniams AWACS -- Tupolev Tu-126, o vėliau -- Beriev A-50.

        Reply
        1. Geografas

          A-50 -- tai faktiškai Il-76 atmaina, sukurta Berievo konstruktorių biure. Liežuvis tiesiog neapsiverčia pavadinti „Beriev“. Tuo tarpu Tu-126 -- ko gero laikytina Tu-114 atmaina, nors pastarasis išsivystė iš Tu-95…

          Reply
          1. prowler

            Kodel ne Berijev?Berijevo konstravimo biurui buvo duota uzdotis sukurti pamaina TU-126,tai jie kai sukure visa kompleksa,geriausia tiko IL-76M,nes platus fiuzeliazas ir turboreaktyvinis.Iljusino KB neturejo su juo nieko bendro.
            TSRS iki 1970 visa aviacija buvo be isimties karine,civiliniai lektuvai buvo tik perdaryti bombonesiai ar transporteriai.Pvz.TU-16--TU-124,AN-12--AN-10,TU-95--TU-114,pirmasis rusu civilinis reaktyvinis TU-104 irgi is bombonesio gime berods.Tik veliau TSRS biski prasygyvenus ir didejant oro srautams buvo pradeti konstruoti grynai civiliniai laineriai,bet irgi nusiziurinejant modelius nuo Vakaru.

            Reply
            1. Geografas

              Tai ir sakau, kad grynai emociškai „ne Berijev“. Visiška tiesa, kad sovietų keleiviniai buvo kuriami bomobonešių pagrindu: loginė seka buvo maždaug tokia -- Tu-16 ->Tu-104->Tu124->Tu-134. Be to, pastarasis įtartinai panašus į Sud Aviation Caravelle. Kita šeima -- Il-18-Il20-Il38, irgi turi vakarietišką analogą -- Lockheed P-3 Orion. Il-62 analogas Vickers VC-10; Li-2 -- tai apskritai licencinis DC-3… Tu-144 ir Concorde -- manau, kad jie idėjas vogė vienas iš kito, bet Concordui labiau pasisekė, nes avialinijoms nereikėjo mokėti už lėktuvo sukūrimo kaštus, o vakarų rinkoje buvo tam tikras kiekis keleivių, galinčių mokėti po 10 tūkst. dolerių už skrydį per Atlantą. Tuo tarpu Tu-144 po kataastrofos Paryžiuje buvo praktiškai pasmerktas.

              Reply
  8. Egidijus Černiauskas

    Su šventėmis visus,

    Dar vienas gandas buvo susijęs su betoniniu keliu Vilnius -- Utena. Atseit šis kelias buvo suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į tai, kad jis bus naudojamas kaip mobilių raketų paleidimo vieta per visą savo ilgį.

    Reply
  9. Vilius D

    Šalia Gaižiūnų poligono buvusioje raketų bazėje visokio velnio gausu buvo. Mano bobutės namas yra šalia kelio tarp bazės ir Gaižiūnų geležinkelio stoties, tai vaikystėje kažkurią vasarą teko stebėti įrangos išgabenimą. Turbūt 1990 ar 1991 vasarą. Kelias savaites naktimis varė visokią įdomią techniką, krovė ant traukinių ir gal dar tą pačią naktį spėdavo išvežti, mat dienomis stotyje būdavo tik ešalonai su visokia įprasta technika, kurios su kaimo vaikais apie poligoną kasdien prisižiūrėdavome -- daugiausiai BMD, BTRD, pussunkiai tankai ir kažkokos į katiušas panašios ustanovkės. O iš tų naktimis vežamų didžiausią įspūdį darė vilkikai su raketomis -- tokios gal apie dvidešimties metrų ilgio, turbūt tarpžemyninės balistinės, panašios į dabartinius Topol.

    Paskui po tuščius tų raketų angarus po dirbtinėmis kalvomis ir komandinius bunkerius landžiodavom, bet jie kažkaip gana greitai buvo išplėšti, daug kas sudeginta, kitkas išardyta. Ten esą buvusi ir viena iš vadaviečių, lyg atsarginė, iš kurios buvo galima iš dalies valdyti nuo Kaliningrado iki Estijos dislokuotas raketas, bet čia jau nesu tikras, kiek gandas, kiek ne. Teko landžioti ir po labai gerai įrengtus didžiulius autonomiškus bunkerius, tad bent jau infrastruktūra tokiai vadavietei galėjo būti.

    Reply
  10. randomBoy

    Girdejau, kad fentanilis buvo itin paplites Kaune tarp pasiturinciu 8 desimtmecio Kauno gyventoju. Zmones antikvariata, butus parduodavo, kad jo isigytu. Pardavinejo kazkokia moteris, kuri apie 2000 metus, nors galiu stipriai meluot, visiskai nuskurdus gyveno Jonavos g. bendrabutyje.

    Reply
  11. Siaubas

    Dar po šiai dienai yra mėgstama pasakoti, kad kelias tarp Vilniaus ir Utenos yra buvęs numatytas kaip nusileidimo takas karo aviacijai, todėl betono plokštėmis grįstas.
    Man tas kelia labai gilių abejonių. Nors nesu aviacijos specas, bet tiesiog nematau būdo kaip ten galėtų tūpti ir kilti lėktuvai, didesni už kukuruznikus. Ypač, kai aplink nėra jokių aviacijos bazių ar karo aviacijai būtinos infrastruktūros. Įtariu, kad legenda atsirado LTSR nomenklatūrai pramušinėjant plentą Maskavai. Galimai lengviau gautinas sutikimas kai projektas pristatomas kaip strateginis, todėl buvo sukurtos negudrios pasakaitės negudriam politbiurui, kurios prasisunkė iki negudrios liaudies.
    Dar apie kelius yra velniškai daug mitų, apie tai, kaip koks nors baisus sisteminis šulas nubrėždavo kelio liniją su liniuote ir netyčia apibrėždavo pirštą, o kelininkai jo bijodami ir planuose nieko netaisydavę nutiesdavo kreivą kelio atkarpą. Dar ši pasaka turėjo variaciją, kad kažkoks garbus kelininkas brėždavo kreivą liniją ir už kelių sekundžių mirdavo, o brigada jo garbei nutiesdavo kreivą kelią. Šitas mitas nuo caro laikų sklando ir tiesos jame gali būti tik visiškas minimumas.
    Dar esu girdėjęs tokį mitą, kad politbiuras, neapsikentęs, jog niekas neperka tų šlykščių sovietinių žuvies konservų, buvo paleidęs melagingos informacijos apie tai, kad kažkokia gauja kontrabandininkų transportuodavo brangenybes žuvies konservuose ir atseit dar daug jų buvo likę neapskaitytų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Daugelis tų mitų yra tiesiog labai transformavęsi tikros istorijos.

      Pvz., tamstos papasakotas atvejis apie brangenybes konservuose -- anas kilęs iš vienos senos nešvarios istorijos, kur į silkės skarbonkes kažkokioje Rusijos konservų gamykloje buvo kišami juodieji ikrai, o paskui išvežami kaip esą silkė, tada perimami ir perparduodami.

      Byla buvo didelė, įsivėlę į tą buvo labai aukštų veikėjų, o info nutekėjo dėl to, kad kiek susipainioje tame vogime, kažkiek skardinių su ikrais sugebėjo paleist į prekybą.

      O jau paskui matyt gandai apauginėjo kitais gandais apie ikrus, kol gavosi neaišku kas -- brangenybės žuvies konservuose.

      Reply
  12. Geografas

    Tinklalapis buran.ru informuoja, kad buvo numatyti du atsarginiai aerodromai „Buranui“ -- Vienas Tolimuosiuose Rytuose prie Chankos ežero -- Chorolio gyvenvietėje. Kitas -- Kryme, Simferopolyje.

    Dėl „Burano“ Zokniuose -- tai čia, manyčiau, daugiau šiauliečių „wishful thinking“. Išties, pakilimo nusileidimo takas pakankamai ilgas, kad Buranas būtų galėjęs jame nusileisti, tačiau vien ilgio nepakanka.

    Pirmiausia, reikia atsiminti, kad Buranas paprastai turėjo skraidyti orbita, kurios inklinacija 50,7 laipsnio, t.y. tai yra aukščiausia platuma, iki kurios pakyla kosminio laivo orbita ir, jei pažiūrėtume žemėlapyje, ši platuma atitinka maždaug Baltarusijos-Ukrainos sieną. Tuo tarpu Zoknių oro uosto platuma yra maždaug 56 laipsniai. Aš ne dangaus mechanikos specialistas ir kategoriškų teiginių negaliu daryti, bet visgi daryčiau prielaidą, kad esant tokioms sąlygoms, Zoknių geografinė padėtis buvo nelabai tinkama „Burano“ atsarginio aerodromo vaidmeniui. Kita vertus, gal būt, įmanoma kažkoks variantas, kad esant ypatingoms sąlygoms, būtų įmanomas manevras, įgalinantis nusileisti Zokniuose. TAČIAU: tam, kad „Buranas“ būtų galėjęs nusileisti, aerodrome ir jo apylinkėse turėjo būti sumontuota „Vimpel“ navigacinė sistema, kurios, esu beveik tikras, Zokniuose nebuvo. Ji iki galo nebuvo įrengta nei Chorolyje (jo platuma maždaug 44 laipsniai) , nei Simferopolyje (jo platuma -- apie 45 laipsnius, panašiai kaip ir Baikonūro, iš kur „Buranai“ turėjo kilti į kosmosą). Tokiame kontekste kalbėti apie Paliepių aerodromo paskirtį kaip atsarginį „Buranui“ -- tiesiog beprasmiška.

    Tiesa, lyg ir buvo vienas variantas, kad „Buranai“ kiltų į priešingą pusę, t.y. ne į rytus, o į vakarus -- 97 laipsnių orbitą. Tokiu atveju Zoknių vaidmuo būtų labiau tikėtimas.

    Kad Zokniuose buvo lakomas branduolinis ginklas -- beveik ir neabejoju. Atsimenu, buvęs Šiaulių meras Lankauskas mielai tuos sandėlius demonstruodavo kiek aukštesniems miesto svečiams (kartu su naftos produktų „kasyklomis“, kuriose vietiniai gyventojai į kibirėlius rinko gausiai iš žemės besisunkiantį aviacinį kurą).

    Lygiai taip pat branduolinės galvutės turėjo būti netoli vidutinio nuotolio raketų dislokacijos vietų -- Karmėlavoje, Ukmergėje, Tauragėje. Be to, daug vidutinio nuotolio raketų paleidimo įrenginių buvo ir aplink Lietuvą -- Latvijoje, Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje. Viską galima pamatyti čia: http://www.lawrussia.ru/texts/legal_383/doc383a284x894.htm

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl Burano -- ne Zokniai, bet atskiras takas. Reikia beje neužmiršti, kad Buran yra visgi ir lėktuvas tuo pačiu, tad pagal orbitą suskaičiuoti nusileidimo zonas mažiau prasminga, nes jis nukrypsta toli.

      Dėl branduolinio ginklo -- čia įdomi yra Karmėlava, nes esu girdėjęs ne kartą, kad ten buvęs būtent arsenalas, t.y., taškas, kuriame saugomos didelės atsargos ir iš kurio paskirstoma į kitus, smulkesnius taškus. Ir čia ne raketinė, o aviacijos bazė.

      Reply
      1. Geografas

        Tiksliau būtų sakyti, kad „Buranas“ (visai kaip ir amerikičių Shuttle) -- sklandytuvas, nes atmosferiniam skrydžiui variklių neturi. Vaizdžiai šnekant -- toks skraidantis lygintuvas.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jo, skraidantis lygintuvas, bet prie tų greičių gali labai nemenkus atstumus nusklęst, nes energijos pakankamai daug.

          Reply
          1. bubata

            Esu buvojes pries kazi kiek metu su teciu Zemaitijoje (nepamenu kurioje vietoje, bet virs autostrados) buvusiam Baltijos laivyno arsenale. Greitas search’as neparode kur tiksliai jis buvo, taciau, manau, jog protingesni(ir vyresni) uz mane galetu uzpildyt spragas. Gal ten galejo buti toks dalykas laikomas?

            Reply
  13. Geografas

    Ir dar dėl Paliepių -- iš pokalbių su lakūnais teko girdėti, kad šis aerodromas buvęs pastatytas kaip atsarginis ne strateginei aviacijai, o lėktuvams-amfibijoms -- Be-12. Tik, esą, nė vienas lėktuvas ten niekada ir nenusileidęs. Bet visa tai -- kalbų lygyje.

    Reply
  14. tomas

    Marijampoliečiam o kažkada ir kaspukiečiam visada buvo paslaptis kam reikalingas beveik trijų kilometrų ilgio 6 juostų(nors ten taip platu kad ir 8 gal supiešt galėtai) kelias miesto gale- irgi buvo gandai kad lėktuvai galėtų leistis.
    taip pat kad naujoji ligoninė(baigta prieš kokia 20 -25metus bent) buvo kurta kaip karo ir jos stogai atsparūs bombardavimui.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dar paieškojus, išlįs ir Buranas, kaip spėju, nes kalbos pakankamai konkrečios buvo anais laikais.

      Ir beje, čia klausimas ne apie tai, kas teisus, o apie kai kuriuos įdomumus, kurie seniai užmiršti.

      Reply
    2. prowler

      Cia buvo ne pastoviam bazavimui ar perdislokavimams,bet grynai 3 p.k.,kad like sveiki bombonesiai po pirmo smugio turetu kur nusileisti ir jei dar galima pasimti antra bombu krovini.Zodziu,is esmes vienkartinis aerodromas ir ne tiek svarbu jo PTT kokybe buvo. Tai cia mazdaug iki 1970 ju pabaigos taip buvo.Veliau buvo pastatytas betoninis takas,kad galetu tupti ir siuolaikiniai bombonesiai.

      Reply
  15. niuzas

    Na čia jau užsiciklinimas ant Burano ir Ariogalos. Šiaip be paminėtų 2 rezervinių, buvo suplanuota dar 14 atsarginių nusileidimo vietų, tame tarpe net ir Kuboje- be visų specialių navigacinių sistemų. Bet tai nepamirškit kad neskaitant Burano, kuris pakankamai sunkus, aerodromas turėjo sugebėti priimti An-225 Burano pargabenimui, taip kad Ariogala ar kiti slapti asfaltuoti nusileidimo takai Lietuvoje atrodo visiški kliedesiai, net gando statuso neverti, ne tas plotis, ne tokiom masėm pritaikyti.

    Reply
      1. Geografas

        Ariogaloje betonines plokštes pradėjo kloti apie 1985 metus ir mums pasiekus nepriklausomybę, darbai buvo gerokai pažengę. Kai dar lėktuvai skraidė iš Vilniaus į Palangą šį aerodromą teko matyti iš aukštai. Dabar jo kontūrai gana gerai matomi Google Earth, o dar geriau -- maps.lt. Paėmus liniuotę nesunku nustatyti apytikrį pakilimo tako ilgį ir plotį. Vargu ar tenka kalbėti apie dar vieną „slaptą“ pakilimo taką greta Paliepių.

        Reply
        1. Geografas

          Ariogaloje betonines plokštes pradėjo kloti apie 1985 metus ir mums pasiekus nepriklausomybę, darbai buvo gerokai pažengę. Kai dar lėktuvai skraidė iš Vilniaus į Palangą šį aerodromą teko matyti iš aukštai. Dabar jo kontūrai gana gerai matomi Google Earth, o dar geriau -- maps.lt. Paėmus liniuotę nesunku nustatyti apytikrį pakilimo tako ilgį ir plotį. Vargu ar tenka kalbėti apie dar vieną „slaptą“ pakilimo taką greta Paliepių.

          Reply
  16. Dainius

    Dėl kilimo-tūpimo ruožų keliuose: prie Kartenos aeorodromo buvo toks kelio ruožas -- platus, išklotas betoninėm plokštėm. Rekonstravo į normalaus pločio asfaltą gal prieš pora-trejetą metų.

    Reply
    1. Geografas

      Taip, atsimenu. Buvo ten padarytas toks pusapskritimis, kad lėktuvai galėtų apsisukti ir po to vėl pakilti.

      Reply
  17. Rasa

    Du pletkai apie pieno produktus (močiutė namo parnešė). Šeimos draugų giminaitė dirbo kažką su pieno produktais. Tai atseit ji nugraibydavo pieną, o, kad pakeltų nugriebto pieno riebumą, pildavo į jį skalbimo miltelių.
    Kitas gandas, kad Vilniaus pieno kombinato darbininkės grožio tikslais maudydavosi piene (o paskui jį supilstydavo į butelius). Vėliau jas pagavo ir išmetė.
    Bet tai gali būt ir visiškas briedas 🙂

    Reply
    1. Geografas

      Labiau tikėtina būtų, kad pieno kombinate šalia pagrindinės produkcijos gamino bakteriologinį ginklą, arba, kad tokia galimybė buvo numatyta to kombinato mobilizaciniame plane karo atveju.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Šalia pagrindinės produkcijos greičiausiai negalėjo bakterijų gamint -- tam mielių fabrikai buvo. O dėl mobilizacijos -- taip, galimybės galėjo būti, tik su kai kuriomis specifinėmis papildomomis sąlygomis, kuriomis aš abejoju.

        Reply
    2. Rokiškis Post author

      Dėl Vilniaus Pieno kombinato ir besimaudžiusių darbuotojų -- gali būti, kad tas gandas susijęs su aštunto dešimtmečio pabaigoje kelis kartus vykusiomis dizenterijos epidemijomis, išplitusiomis po visą Vilnių per to kombinato produkciją.

      Dėl skalbimo miltelių -- šiaip anie turėtų padidinti homogenizaciją, tik vat kažko nepagaunu tokiame procese, per kur riebumas. Ar gal čia su kokiais gamykliniais sudėties nustatymo įrengimais gudravimai tokie?

      Reply
      1. Vytax

        Karštomis vasaromis surenkamas pienas tikrinamas nuo surūgimo. O tai daroma paprasčiausiu lakmuso popierėliu. Tad pieno rūgštingumo „sureguliavimas“ skalbimo milteliais visai įmanomas variantas. Juolab kad anais laikais nebuvo inhibitorių kontrolės.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jo, čia geras variantas. Apie šitai kažkaip nei nepagalvojau. O pienas tai tikrai neretai pasitaikydavo gerokai labiau putojantis, nei dabar. Žodžiu, galai susieina.

          Reply
  18. Mindaugas

    Dėl gandų apie tekstilę Kaune -- aš juos irgi galiu patvirtinti. T. y. kad tokie gandai tikrai gana rimti sklandė. Mano mama ~ 1996 -- 2004 dirbo nuomojamose Tekstilės instituto patalpose(Vilijampolėje, prie Neries), tai iš „vietinių“ tikrai ne kartą girdėjo tiek apie neperšaunamus audinius, tiek apie tekstilę kosminėms programoms.

    Reply
  19. Paulius Žuvyčius

    Gal ten naudojo kokį ūkinį muilą, kas iš esmės yra perdirbti riebalai. Bet šiaip abejoju, kad ten kažkas dėjo tuos skalbimo miltelius ar dar kažką kitą. Paprasčiau buvo klastoti analizės rezultatus, o ne dirbtinai sukelti riebumą, kad analizes atliekantys specialistai to nepastebėtų.

    Reply
  20. nerijus.t

    Prie Platelių -- Plokštinėje buvo raketinė bazė. Seneliai ir senesni gyventojai yra pasakoję, kad naktimis per Salantus į Plungės ir Platelių pusę kažkuriais metais vyko labai intensyvus eismas, kariškiai miesteliuose vos ne kas kelis metrus stovėdavę ir sekdavę, kad visų namų užuolaidos būtų užtrauktos. Dbar ten ekskursijos vyksta. Daugiau:
    http://www.freecamp.lt/plateliu-ezeras-kempingas/plateliu-raketine-baze-militarizmo-muziejus.html
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Plok%C5%A1tin%C4%97s_raket%C5%B3_baz%C4%97
    http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/S-20808/straipsnis/Karybos-specialistai:-visa-tiesa-apie-tuneli-Plokstines-raketu-bazeje?l=2&p=1

    Prie Plungės Šateikiuose buvo raketinė bazė lygtai. Teko ten lankytis įdomiomis aplinkybėmis dar kariškiams ssrs esant. Tiesa paskui ilgai ir didelėmis iš baimės akimis „muilą“ nešėmem, per kelias tviras spygliuotas gal per kelias sekundes neaišku kaip peršokome. Prasidėjus Nepriklausomybei kariškiai biznį darė- pardavinėjo šaudmenis, ne šaunamųjų ginklų, o rimtesnius. Verslinykai pirkdavo, ardydavo, varį ir žalvarį pardavimui, paraką, kovines galvutes į mišką. Pilni miškai būdavo priversti tokių gėrybių.

    Reply
  21. Rasa

    Dar prisiminiau iš močiutės istorijų. 88-89 metais močiutė vis šnibždėdavosi su nuomininke (bet vaikų ausys kaip lokatoriai 🙂 ). Lyg ir Vilniuj siautėjo maniakas. Išsirinkęs auką moterį eidavo jai ilgokai iš paskos, kol ji nusukdavo nuošaliau, o tada subadydavo peiliu. Detalių man aišku niekas ir nepasakojo, bet tikiu, kad kažkokie užpuolimai galėjo būti.

    Reply
    1. Geografas

      Buvo, tik keliais metais anksčiau. Lingė buvo jo pavardė. Ar jis išties buvo žudijas -- taip ir liko neaišku. Aišku tik tiek, kad jis nebuvo susijęs su tarybiniais kariškiais. 🙂

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Tiesą sakant, tai ne vienas panašus buvo. Kažkur tarp ankstesnių straipsnių buvo aptarimuose kažkas apie kai kuriuos. Nors Lingė, žinoma, tapo legenda, kurią ilgai žmonės prisimindavo.

        Reply
  22. prowler

    Dar vienas tiketinas dalinys kur galejo but atominiu uztaisu-384-ji didelio galingumo art.brigada(k/d83288)Plunge.Turejo 48vnt. haubicu 2C7“Pion“.Jiem buvo sukurtas atominis sviedinis,keliu kilotonu galingumo.Tik klausimas,ar tokie sviediniai buvo saugomi paciam dalinyje,ar juos pristatydavo pries pat karinius veiksmus?Gal kas is skaitanciu tarnavo artilerijoj,zino koks buvo reglamentas?

    Reply
    1. Geografas

      Cha! Aš tarnavau dalinyje 83283 ir tai buvo sovietinės geležinkelio kariuomenės dalinys. Kadangi komentatoriaus „Prowler“ pateiktas dalinio numeris labai panašus -- pagooglinau ir radau, kad tai… Бронепоезд, г.Биробиджан, Хабаровский край.

      Reply
  23. Raimis

    Tarnavau 98m jau Lietuviskoi kariuomenei Radvilisky ten arsenas lt kariuomenes, bet teritorija nuo rus kariuomenes buvo likus didele. Pozemiai ten ydomus plius buvo trys angarai kuriu dydis tiesiog siurpindavo. Nezinau ka ten laike bet ir dabar per mapsa matosi ju dydis o kiek po zeme as nezinau. Like foto mano tose pozemiuose ir angaruose.

    Reply
  24. Karolis.S

    Dabar kai permąstau, tai atrodo gimtas miestas Šiauliai, vos ne visas kaip sovietinis gandas. Iš tokių mažesnių gandų tai gyvenamūjų namų rajone (Medelyne) nukritęs lėktuvas. Šitą man yra pasakoję, kone tiesiogiai tai matę žmonės, yra daug papildančių pasakojimų apie juodas mašinas ir saugumiečius greitai sulėkusius į vietą. Išmušta buvo didelė duobė, atkasė juodą dėžę ar dar ką ištraukė ir viską užvertė. Šiaip teigiama, kad tas lėktuvas ten tebėra, patikrinti būtų nesunku, tą kiemą kaip ir esu matęs 😀

    Nuklonas. Teigiama viena sofistikuočiausių gamyklų anuometinėje plačiojoje tėvynėje. Mikroschemos karinei pramonei, lėktuvams ir t.t. Daug saugumo lygių, darbuotojai nežinodavo, ką gretimas skyrius veikia (kita vertus tai nėra labai keista). Pastatų kompleksas tų laikų sampratom atrodo(-ė) galingai, statėsi savo kultūros namus (dabar ten Akropolis, prieštai neva bažnyčia su automobilių saugojimo aikštele 🙂 )

    Zokniai. Asmeniškai, visas šitas kompleksas (ten be problemų susisiekė su Kairiais ir Radviliškiu atskirais gelžbetoniniais keliais) yra viena didesnių paslapčių. Didžiulė teritoriją, į kurią faktiškai buvo sudėtinga patekti. Daug angarų ir slėptuvių, ilgiausi takai, buvo geležinkelio atšaka. Apie zoknius yra bandęs aiškintis berods Rimas Bružas. Pasakojimai yra apie velniai žino kam kursavusį vieną sunkvežimį tarp Kairių-Zoknių ar Radviliškio, vežiodavo padangas arba nieką. Ar buvo atominis ginklas -- statyčiau kad buvo.

    Apkskritai mažai, kas Šiauliuose buvo nesusiję su karine pramone, taip pagalvojus.

    Iš Lietuvos įdomybių mane dar labai neramina Linskmakalnis. Teng gi KGB būstinė kokia tai buvo, ryšiams, žvalgyvai ar dar kam. Ten kabelių kilometrai, be pradžios ir pabaigos.

    Galų gale tokias vietas, nežinau, reiktų arba sulyginti su žeme, kad jų neliktų ir nebeuždavinėtų čia visokių klausimų ir smalsumo neskatintų, nes išlaikyti kažką buvo neįmanoma fiziškai nepriklausomybės pradžioje, o dabar griūvėsiai ir tuščios šachtos, bei privatizacijos mazguose susipynusi priklausomybė.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl Linksmakalnio -- info faktiškai vien kvadratinėmis raidėmis, kapstyt daug, rasti kažką prasmingo ir išsamaus sunku. Panašu, kad tiesiog didelis didelis pasiklausymo centriukas, dirbęs GRU su KGB šefavimu.

      Konkrečiai:
      6-й ОРУСС (Линксмакальнис, Каунасский район, Литовская ССР)
      в/ч 71272 (Люстберг (Лустберг), Каунасский район, Литовская ССР)

      Reply
    2. Saulius

      Taip, Nuklonas gamino karinei technikai skirtas mikroschemas -- 100, 114, 223 serijos(greitaeigėm skaičiavimo mašinom, beje, 223 serijos korpusas turi lietuvišką pavadinimą -- „Vaga-1b“), 216 serija ( Vilniaus Ventos konstuktorių kūrinys, bet gamintas Nuklone) -- kompiuteriui „Argon-30“ (ir jo modifikacijai -„Argon-30a“) -- radiolokaciniose komleksuose „Šmelj“, „Splav“ ir ankstyvojo įspėjimo apie raketinę ataką sistemose. Dar gamino 140 serijos operacinius stiprintuvus, 193 seriją, 159 seriją, 132, 1628 serijos atminčių mikroschemas.
      Ir dar panašu, kad gamino tas pačias mikroschemas, kurias gamino ir Venta.

      Reply
    3. Rimantas

      21 декабря 1977 года на учениях НПМУ в районе Шауляй -- Печоры столкнулся с истребителем самолет Ан 12ППС / постановщик помех/. Самолет упал, экипаж погиб.

      26 мая 1972 года в районе аэродрома Паневежис на маршруте в боевом порядке НСМУ, снижаясь на ПМВ и увлекшись поиском ведущего, самолет Ан 12 столкнулся с землей. Самолет пропахал поле и остановился. Чудом выжил только бортехник самолета.

      5 декабря 1979 года НПМУ в районе аэродрома Кабул экипаж самолета Ил 76 уклонился от схемы захода на посадку. Самолет врезался в гору. Экипаж / из Паневежиса/ и пассажиры погибли.

      1 февраля 1990 года в районе аэродрома Паневежис разбился самолет Ил-76МД. Погибли 9 членов экипажа.

      http://forum.mr-spb.ru/showthread.php?t=14622

      Reply
  25. Almiasas

    Dėl cheminio ginklo Alytuje.

    Mano mama į Alytų atsikraustė 196x laikais, bet tokio gando apie cheminį ginklą kažkodėl negirdėjo.

    Dėl keistų kvapų Alytuje.

    Netoli tuometinio sovietų karinio dalinio (ten dabar Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB) veikė mašinų gamykla (dabar AB mašinų gamykla ASTRA). Ji skleidė tokius teršalus:
    1. Galvaninių dangų cecho atliekas pylė į Dailidės ežerėlį.
    2. Dažymo cecho smarvę -- į orą.
    3. Dūmus iš ketaus/plieno liejyklos -- į orą.

    Tai, Rokiški, čia manau gali būti ir sutapimų dėl kvapų. Nors galėtų ir Skirmantas Tumelis dar šia tema pasisakyti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl pačių gandų apie chemiją -- kad kažkas gando negirdėjo, tai nereiškia, kad negirdėjo kažkas kitas, o juo labiau tasai negirdėjimas nesisieja su karinio dalinio išvedimu apie kokius 1980.

      O smarvės ten ne to pobūdžio, kaip liejyklų, dažyklų ir galvanikos skleidžiamos.

      Reply
      1. Almiasas

        Dėl gandų girdėjimo sutinku. O dabar trumpai papasakosiu realią istoriją, kuri sovietmečiu nutiko Alytuje.

        Mašinų gamykloje, vadovaujant amžiną atilsį Genadijui Konopliovui, buvo atlikta „racionalizacija“ ir patobulintos skalbimo mašinos. Jos imtos gaminti, Konopliovas ir dar kiti gavo premijas. Deja, kai skalbimo mašinos imtos išsiuntinėti užsakovamas paaiškėjo, kad niekas neveikia. Nu ir ką -- jos buvo gražintos ir nurašytos, skandalas oficialiai kaip ir didelis nekilo, bet per gandus žmonės šitą puikiai žinojo.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          O, su skalbimo mašinomis -- visas normalus sovietinis mechanizmas, kai vykdomas planas, o ar rezultatas gavosi -- niekam neįdomu.

          Tamstos šita istorija -- tai tiesiog dar pavienis atvejis, bet būdavo daug gamyklų, kurios išvis tiktai taip ir tedirbdavo, praktiškai 100% produkcijos realiai būdavo nedarbingas brokas, ir taip metų metais -- bile planą vykdyt.

          Inkaro batai buvo atvejis, kuris pakliuvo net į anekdotus: „Kaip nusipirkti batus, kurie amžinai būtų nauji? Pirk Inkaro batus ir keisk kas savatę.“ -- ko gero, mažiau nei pusė tų batų vizualiai būdavo nebrokuoti, o kita pusė būdavo su broku, kuris išlįsdavo per tą laiką, per kurį gali pakeisti į kitus.

          Aišku, su iš principo paracionalizuotomis skalbiankėmis -- atvejis ryškesnis, bet iš esmės, atitinkantis tuometę gamybos praktiką.

          Reply
    2. skirmantas tumelis

      Neatsimenu aš tų kvapų. Atsimenu tik Alytaus mėsos kombinato kvapą. Ten kelių kilometrų atstumu (priklausomai nuo vėjo) klaikiai smirdėjo sušvinkusia mėsa.

      Reply
  26. Zaibys

    Girdejau kazkadaise, kad Zokniu takas sudeliotas is 2 metru storio betono ploksciu. Taigi ten gali leistis ne tik buranai bet ir is esmes bele kokie skraidantys aparatai.

    Is sovietiniu legendu menu tik viena: kad viename ezerelyje mazdaug 17km nuo Moletu link Ignalinos guli paskendes tankas.
    Pagooglinau, tai ezeriukas vadinasi Giedrelis. Deja, nors laisvalaikiu panardau, ten ilisti neteko, tai mito tikrumo negaliu patvirtinti nei paneigti 🙂

    Reply
    1. As

      Šitų ežeruose (ar pelkėse, legendos varijuoja :)) nuskendusių tankų (arba lėktuvų) Lietuvoje „turi“ beveik kiekvienas miestelis. 😀

      Reply
      1. Karolis.S

        Taip. Labai gajus pasakojimas apie Žaslių vieną iš ežerų, tik ten vokiečių tankas. Daug žmonių dievagojosi, kad matė kaip nuskendo konkrečioj vietoj tas tankas ar kas, priedo šalia esančiuose miškuose yra rasta absčiai visokių radinių, kaip kulkos, diržų sagtys monetos ir t.t. Narai ne kartą nėrę yra, bet to tanko nerado. Beje tuose pačiuose Kaišiadoryse (jų rajone Žasliai) yra ir ne vienas asmuo besidomintis tokia archeologija.

        Beje apie ežerus. Pasakojama, kad WWII pabaigoje sovietams įsisavinant Klaipėdos kraštą, Kuršių nerijos gyventojai Stalino buvo laikyti labai nepatikimi ir juos reikėjo iškeldinti ar kitaip susitvarkyti. Teigiama, kad nepasitraukę, buvo suvaryti ant užšalusių marių, o paskui ledas susprogdintas.

        Reply
  27. Pingback: Bakteriologinis ginklas Lietuvoje « Rokiškis

  28. Mechadrake

    Apie neaiškius pakilimo takus keliuose:
    Vilkaviškio rajonas, keliskart buvau, neradau kas žino kam skirtas, tik kad lėktuvam, bet trumpas takas nuosalesniam kely staiga atsiranda.
    https://www.google.lt/maps/@54.652146,22.935587,3a,75y,188.42h,71.16t/data=!3m4!1e1!3m2!1sKUT0ZLAsv3ERstVyYaHWyQ!2e0
    Panašus, bet labai apaugęs ir susikraipiusiom gelžbetoninėm plokštėm darinys,smarkiai apaugęs. Kazkineo privati valda(kaip visur apie Išlaužą), uždėtas atitvaras:
    https://www.google.lt/maps/@54.7525529,23.8989862,317m/data=!3m1!1e3

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *