Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?
Dar bevykstant rinkimams, galvojau, kad gal reiktų parašyti apie rinkimų į EP ir LR Prezidento postą baigtį. Bet rašyti tenai kaip ir beveik nėra apie ką, nebent tik paakcentuoti kelis ir taip akivaizdžius dalykus – gal dėl to taip ir uždelsiau ir nerašiau ilgai. O gal jūs nesekėte rinkimų ir nematėte skaičių? Skaičiai guli VRK svetainėje, nepatingėkit pasiieškoti.
Taip ar anaip, kad ir užvėlintai, norisi kažką papezėti. Bent jau truputį. Ir šiaip visokių jūsų nuomonių ir spėlionių išgirsti. Kad kažkaip akiratis prasiplėstų.
Trumpai tariant, kad nesigautų didelis postas, keli užsifiksavę momentai, kurie buvo pakankamai įdomūs, kad neiškristų iš galvos kiek ilgiau. Pradžioje – apie kandidatus į prezidentus:
- Daliai Grybauskaitei prireikė II turo, bet šį ji praėjo gražų gražiausiai. Aš pats spėjau, kad praeis dar I ture, bet visgi matyt rinkiminė švytuoklė suveikia – būk tu kad ir kiek kietas, visvien populiarumas po kiek laiko ima smukti.
- Zigmantas Balčytis aiškiai surinko balsus, kurie ėjo Artūrui Paulauskui ir Valdemarui Tomaševskiui. Sumoje tai matyt gerokai padidino jo rezultatą, bet to nepakako. Žinote, ką tai reiškia? Ogi tai, kad Seimo dauguma dabar realiai prieš Dalią Grybauskaitę, bet kartu Dalia Grybauskaitė turi rinkėjų galios daugiau, nei visa ta dauguma kartu paėmus.
- Labai įdomus reikalas buvo su balsų pasiskirstymo žemėlapiu: prieš Dalią Grybauskaitę balsavo Regionų Partijos rinkėjai, esantys Pietryčių Ukrainoje, t.y., norėjau pasakyti Pietryčių Lietuvoje.
O dabar – apie partijas:
- TS-LKD surinko pirmą vietą Europos Parlamento rinkimuose. Tegul ir tik vos vos, bet pirmą – tai yra šakės. Tai reiškia, kad rinkimų švytuoklė jau pereina į pliusą konservatoriams – aiškiai ji kilo dar per 2012 rinkimus į Seimą, bet tada ji visgi buvo dar dugne. O dabar – jau pakilimas. Galim spėti, kad 2016 rinkimuose į Seimą kairiuosius gali ištikti sunkus šokas.
- Liberalų Sąjūdis tapo mainstrymine partija. Trečia vieta, tegul ir nesmarkiai prašokus kitus – tai visgi yra šakės. Turint omeny, kad jie irgi dešinieji – tai leidžia spėti, kad 2016 turėsime tokį dešinį ir liberalų Seimą, kokio dar nebuvo nuo pat Nepriklausomybės pasklebimo. Na, čia aišku, jei tendencijos laikysis. Bet jos ilgai laikosi – šita partija kaip koks fenomenas: per 2008 Seimo rinkimus kilo, per 2012 Seimo rinkimus kilo ir dabar vis dar kyla. Toks vaizdas, kad švytuoklė jiems neveikia.
- Darbo Partija smuko žemiau Tvarkos ir Teisingumo. Prisiminus, kad dar ne taip seniai darbiečiai jautėsi pakankamai kietais, jog atrodė, kad tiesiog suvalgys paksuolius, dabar jau kyla klausimas, ar kartais tie patys paksuoliai darbiečių nesuvalgys. O bendrai, jei tendencijos bus tos pačios – Darbo Partija gali nesulaukti kitų Seimo rinkimų.
- Artūro Zuoko kažkas tenai, net nesupratau kas – nuėjo visai jau į dugną kažkur. Berods netgi paprasčiausi niekam nesuprantami žalieji smarkiai aplenkė. Matyt, kai kurie politikai ir partijos eina jau užmarštin, nepaisant dar neseniai demonstruotos menamos jaunatvės ir nerišlaus energingumo. Žodžiu, nėra ką ten kalbėt.
- Paskutinis momentas – vietų pasiskirstymo kreivė, kuri gavosi labai jau paplokščia – komplektėlis partijų gavo po du mandatus, komplektėlis po vieną, nei vienos partijos, kuri būtų gavusi po tris. Praėjusių ir gavusių vietas – visa krūva, įskaitant ir tokius, kurie išvis neaišku kas tokie.
Gerai, o dabar dar paspėliokim: artimiausi rinkimai – į savivaldą. Vilniuje – realiai tėra du kandidatai, kurie atrodo kaip rimtesnės ir politinę patirtį turinčios figūros, o ne kažkokios tai pritemptos ir nesuprantamos – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas.
O kas dar galėtų taikyti į merus Vilniuje? O kas galėtų taikyti kituose miestuose, ypač Klaipėdoje ir Kaune?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
o seimo rinkimai ne 2016?
Jo, ant greitų kai rašiau, tai susimakalavo. Pataisiau jau.
ir sekančioje pastraipoje 2014. Liberalai, bent jau Masiulio, vieninteliai iš dšiniųjų kurie gali mesti iššūkį konservatoriams ilguoju laikotarpiu. Konservatoriai turi neužsiciklinti ties socialistinėm nesąmonėm. LSDP turi ieškoti sutarimų su pirmosiomis dvejomis partijomis. Žalieji irgi reikalingi, kad likusius prilaikyti ant pavadžio, bet turi išsigryninti veiklą. Visi kiti nereikalingi, nepaisant gana neblogo Mazuronio darbo. Aišku tai gana lengva kai niekas nebuvo daroma labai ilgą laiką, bet už dalį darbų galiu tarti ačiū.
Pataisiau ir aną.
Na, iš esmės turėto tamstai dar užsifiksuoti naujų veidų sėkmė -- Lansdbergio ir Guogos. Čia buvo labai didelis ir plačiai pasklidęs rinkimų rezultatas.
Dėl Grybauskaitės smukusio populiarumo -- taip, būdamas tokiame poste žmogus įvairių dalykų ir pasisakymų prikaupia per kelerius metus. Kai kurie iš jų yra tokie, kad tikrai atbaido rinkėjus. Bičiulystė su Lukašenka, keisti pasisakymai apie violetinę istoriją, blogo blogo Kubiliaus ir jo vyriausybės palaikymas per krizę. Galėjo būti ir blogiau, tiesą sakant, jei ne ta tarptautinė krizė ir pavyzdingas dalyvavimas joje bei retorika.
Darbo Partija ir tvarkiečiai. Abi partijos va sėkmingai 10 metų nenumiršta ir kažin ar visgi numirs. Panašiau, kad jos tiesiog konkuruoja dėl vieno visai nemažo mažiausiai išsilavinusių ir uždirbančių piliečių segmento. Priklausomai nuo to meto skandalų, retorikos ir pataikymo į skaudulius geriau pasirodo tai vieni, tai kiti.
Dėl konservatorių. Dabartinė koalicija išjojo rinkimuose ant ekonominės krizės arklio. Tam tikrų argumentų (ne visada logiškų) jie turėjo, juos sėkmingai panaudojo. Tačiau dabar viskas, visi pamiršo, kad kažkokia ekonominė krizė apskritai buvo. Dabar kita, geopolitinė krizė, o čia koalicija išvis neturi ką pasakyti, išskyrus Linkevičių.
Kalbant apie Zuoką -- jisai irgi yra švytuoklinis bičas, tik kad pas jį kažkaip tos švytuoklės veikia labai agresyviai, tai jis pirmas, tai paskutinis Vilniuje. Nacionalinio lygio politiku jis matyt taip niekada ir netaps, bet dar po 10 metų gali ir vėl netikėtai išlįsti savivaldybėje. Kažkas 2023 m. prisimins, kad o bet taigi jis dviračius, lėktuvus ir G autobusus sukūrė, ir balsuos. Taip jau buvo.
Taip, jei reiktų ryškiausius debiutus įvardinti -- tai Gabrielius Landsbergis ir Antanas Guoga, kokie bebūtų skirtingi, yra dvi ryškiausios žvaigždės.
Dėl TT ir DP -- abi eina apačion. Klausimas, kuri pirma užsilenks ir kada tai įvyks.
Dėl Zuoko -- politikams rinkėjai paprastai duoda du šansus. Abu savo šansus Zuokas jau išnaudojo. Žodžiu, Kazimira Prunskienė irgi buvo tokia dar. Ir ką?
O dėl visokių prisikėlusių po dešimtmečio ar dar vėliau, kai visi jau viską užmiršo -- tai buvo toksai Rolandas Paulauskas, į jo sėkmes pasižiūrėkite ir palyginkite. Ir beje, atkreipkite dėmesį, kad ir pastarojo atveju visgi prisiminė žmonės ano politinę veiklą. Ir retrospektyviniai vertinimai, beje, būna gerokai blaivesni, tad ant populizmų sužaisti būna daug sunkiau. O internetai atminties laiką gerokai prailgina.
Vilniuje gi Darguzaite kandidatuos. Gal.
Adomėnas? Ačiū.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/milda-darguzaite-persigalvojo-nebenori-buti-vilniaus-mere-56-431911?cf=df
Mano supratimu, politinių švytuoklių Lietuvoje nelabai yra jau nuo kokių 2004 m. Balsai persiskirsto kelių didelių blokų viduje („Kairės“, „Dešinės/centro“, „Populizmo/protesto“, „Tautinių mažumų“), smarkiai migruoja blokų viduje -- iš vienų liberalų pas kitus arba iš TT pas DP (ir atgal) -- bet pačių blokų populiarumas visuose rinkimuose labai panašus, įtakojamas nebent kažkiek aktyvumo (pvz. populizmas/protestas silpnėja, kai aktyvumas mažesnis). Galiausiai galutinius rezultatus labai nulemia kiek balsų „nusineša“ barjerų neįveikusios partijos bei su kuo koaliciją sudaro tuometinės populizmo/protesto jėgos.
Konkrečią analizę šia tema čia atlikau po 2012 m. Seimo rinkimų (analizavau visus Seimo rinkimus nuo 2000 m.):
http://augustinas.net/politines-svytuokles-lietuvoje-per-2012-m-rinkimus-nebuvo-23
Per šią prizmę analizavau ir 2014 m. Europarlamento rinkimus:
http://augustinas.net/europos-parlamento-rinkimu-analize-2258
Ponas, jūs darote labai didelę klaidą, neteisingai išrūšiuodamas į kairiuosius, dešiniuosius ir populistus. Ir sugebate sumakaluoti viską taip, kad paskui pats ir pametate.
Imkite paprastai: Liberalų Sąjūdis ir TS-LKD -- dešinieji, LSDP -- kairieji. Ir jau švytuoklė pasimato. Kas dar švytuoja apie kairiąsias retorikas? Ogi Tvarka ir Teisingumas bei Darbo Partija. Ir čia švytuoklė pasimato. Tai, beje, labai dažna klaida, susijusi su daugelio lietuviškų partijų nuolatiniais bandymais mimikruoti, vaizduojant visai ne tai, kas jos yra.
Dar viena klaida, ką jūs darote -- tai neteisingai identifikuojate centristus -- būtent tai yra tie, per kurie turi nuolatinį daugmaž nulinį sumos pokytį. Čia reikia suprasti, kad švytuoklė važinėja ne tiesioginiais balsais tarp kairės ir dešinės, o tarp kairės ir centro, ir tarp centro ir dešinės. Tarpinė grandis.
Žodžiu, paprasčiau žiūrėkite ir išvengsite tų nesupratimų.
Dešinieji nėra tik TS, o kairieji nėra tik LSDP – yra daugiau partijų, ir balsų sumos abiejų stovyklų gana panašios.
Šiaip kas yra „kairė“ ir „dešinė“ verta atskiros temos, tad nesiplėtosiu, galiausiai, nėra ir vieningo sutarimo, vienaip vertinama ekonomine prasme, kitaip (Vakarų Europoje) įvairių socialinių/moralinių požiūrių prasme.
Bet kalbėkime apie Lietuvą – šiuos 4 rinkėjų blokus, kuriuos įvardijau galima pavadinti ir bet kuriais kitais pavadinimais, jei, pavyzdžiui, netinka „dešinė/centras“ – pavadinimai sąlyginiai.
Populizmą/protestą tikslinga išskirti kaip atskirą bloką dėl kelių priežasčių.
*Pirma, tos partijos neturi vieningo ideologinio pagrindo: negalima jų vertinti kaip kairiųjų, nes ten yra labai įvairūs politikai. To paties V. Uspaskich pasisakymai ekonominėmis temomis neretai būdavo ganėtinai dešinieji, TT buvo ir P. Gražulis, ir A. M. Povilionienė ir t.t. (skirtingu metu, tačiau pati partijos esmė per tą laiką nepasikeitė – buvo ir liko be oficialios ideologijos, kuri gali priimti visus norinčius ir (ypač) turinčius populiarumo, vienijama labiausiai R. Pakso asmens – neliktų Pakso populiarumo, greičiausiai neliktų ir TT).
*Antra, ir daugybei jų rinkėjų beveik nerūpi tas ideologinis pagrindas. Jie – labiau nei „tradicinių“ kairiųjų ar dešiniųjų rinkėjai – balsuoja už asmenybes, partijų lyderius, iš kurių tikisi „gero sprendimo“ (koks jis ne taip ir aišku, į pasitikima, kad sugalvos patys „puikūs lyderiai“). Tam tikroje visuomenės dalyje yra tikėjimas savotišku SD-TS „valdžios lovio“ pasidalinimu, dėl kurio jie esą ir stengiasi teisiškai ar apkaltomis neprileisti prie valdžios kitų, persekioti Paksą, Uspaskichą, Venckienę ir pan. – tokie už TS ar SD nebalsuos, kaip ir už kitas „tradicines“ partijas, ir todėl sudaro trečią rinkėjų bloką. Čia jau sąmokslo teorija, bet net ir tie, kurie tiesiogiai jos nepalaiko, neretai jaučia tam tikrą „alergiją“ tiek TS, tiek SD, tiek liberalams, šios partijos jiems atrodo „beveidės korupcijos mašinos“.
Tai, kad TPP jungėsi prie TS ir liberalų manau tikrai nebuvo tas, dėl ko rinkėjai už TPP balsavo. Dauguma balsavo iš protesto, negalvodami, ką tiksliai darys TPP išrinkta, partija nė programos neturėjo. O paskui realiai būtent TPP pasirinkimas eiti į koaliciją nulėmė, kad sakome, jog 2008 m. rinkimus laimėjo dešinieji.
Tas pats pasakytina apie Drąsos kelią – rinkėjai negalėjo numatyti, ką tiksliai jis veiks išrinktas, balsavo ne dėl to. Šioje partijoje buvo ir kunigas Varkala, ir smarkiai kairysis P. Gylys, ir tautiškų pažiūrų nepriklausomybės akto signataras.
Dėl šių priežasčių populizmo/protesto elektorato suma lieka panaši, nors partijų viduje ir persiskirsto (pvz. juda iš TT į DP ir atgal), kaip ir kitų įvardytų elektoratų.
Be abejo, kažkoks nedidelis basų judėjimas tarp blokų vyksta, bet iki švytuoklės jam, kaip rodo skirtingų rinkimų rezultatų palyginimas – toli.
Be abejo, kad rimtai patvirtinti ar paneigti šią hipotezę, būtų reikalingas toks tyrimas, kur žmonių klausiama, už kokias partijas jie yra iš viso balsavę po 2004 m. ir kiek kartų – tada pamatytume, kokio mąsto ir tarp ko yra migracija, ar dar geriau (nors sudėtingiau) ilgalaikis tyrimas tiriantis tų pačių žmonių elgseną (nes po daugelio metų apklausoje gali nebenorėti prisipažinti, kad balsavo už tam tikrą partiją). Jei kas žino, kad panašus tyrimas Lietuvoje buvo darytas – parašykite.
Kitoks netikėtumas -- liberalai ir, fig tau, Pauliau, nė velnio ne Masiulis, ne Steponavičius ar Šimašius, o Guoga. Apvažiavo pusę (visą?) Lietuvą ir atėmė balsus iš ruskių ir komunistų. Nu, ne į prezidentus, tai į EP. Siūlau kitame, Rokiški, rengiamame balsavime palikti pirmam turui ne kelias dienas, o mėnesį ar du. Tikslumo dėlei. Nes čia
http://rokiskis.popo.lt/2013/11/02/balsavimas-ka-noretumete-matyti-prezidento-poste/
pasiūliau Guogą. Įtraukei, bet rezultatai gavosi kaip triukšmas, per mažai laiko (pasirodo, ekstrapoliuot galima ir iš 2 įvykių :)))).
Specialiai Mazuroniui: arba jis supermegaPopulistas, arba kažkas jį Taip stipriai už kiaušų laiko, kad į EP išgrūdo. Bet kokiu atveju politiškai mirė, bent jau mano akyse.
Guoga arė kaip reikalas. Ir sakyčiau, kad gerai. Ir vat dėl to rezultatai pasimatė. O dėl tos balsavimo trukmės -- nebūtų pernelyg pasikeitę kažkas. Max kas būtų gavęsi -- tai būtų iškritęs antrame ture, t.y., visvien pirmuose etapuose.
Kažkas čia nuvertiną DP ir TT potencialą.
Nustebsit kiek jaunimo už juos balsuoja…
Pats labai džiaugiuosi šiais rinkimais.
Grybauskaitė laimėjo.
TS-LKD -- pirmi, aplenkė socdemus 🙂
LS -- Aplenkė visas šūdpartes. 🙂
Kažkuo ir jūs Račui užkliuvot… Kad jis Užkalnio ir Ramanausko atžvilgiu seniai nebesivaldo, tai jau įpratom, ale nesuprantu, kuo Rokiškis jam užkliuvo, kad įžeidinėjimais taškytis pradėjo (šio straipsnio atžvilgiu)
Tai tu, Pjovėjas, nieko nepjauni! Kaip nusususi IGUANA gali pakęsti ŽIURKĖNĄ!!! Ratuotas juk ir minta tokiais graužikais. Aišku, subintuotais! Taigi, anis Ratuotas be jokio darbelio, be pajamėlių, tik KOLORADAS jam numeta kokią SASISKĄ. Tai eksBNSdiras ir bando „prognozuoti“, „protinti“ ir „dundukinti“!
Būtų labai įdomu, jei žiurkėnas pakomentuotų ne Lietuvos, bet Europos rezultatus, o tiksliau tai, kad į EP Pateko iki šiol neregėtas kiekis nacionalistų. Visokie ten Lepenai, UKIP ir Dansk Folkeparti. Jeigu šita tendencija tęsis, tai po kitų rinkimų jų bus dar daugiau. Gal.
Europiečiams įgriso imigrantai (ne vien juodi, bet ir visokie lenkai ir lietuviai)?
Vienas dalykas -- pateko daugiau, bet tikrai ne taip daug, kad darytų ženklią įtaką.
Kitas, kad to priežastis yra elementarios pagirios po ekonomikos krizės, kai nemažos dalies valstybių ekonomikos dar buksuoja, o jų gyventojai su tuo nesusitaiko. Tada tenka rasti kokį išorės priešą.
Ypač tas pasireiškia Prancūzijoje, kuri vis dar svajoja apie dominavimą bent jau ES, bet jos ekonomika dėl socialistinių nesąmonių neveikia kaip turėtų dėl ko nuo ES valdymo reikalų ji Vokietijos nustumta ir politiškai.
Manau,kad Vilniaus meru turėtų tapti žmogus,suvokiantis,kad Vilnius yra visos Lietuvos sostinė,o ne miestas-valstybė.Man susidarė įspūdis,kad buvę ir esami Vilniaus merai valdė ir valdo Vilnių pagal savo gimto kaimo papročius:“už mūsų kaimo-nors ir tvanas“.Adomėnas-meras? Ne. Šimašius? Geriau.