Škvalas, pasyvai ir aktyvai

Kai vasarą rašiau apie tai, kokius nusiaubė miškus škvalas Lietuvoje, kai kuriuose sluoksniuose gerai žinomas Xerksas Tszar of Persia pareiškė, kad 10 milijonų miškininkų įvardinti nuostoliai tėra jų pačių išsigalvojimas, norint pinigų nusigriebt. Žinoma, daugelis pastebėjo, kad miškininkystės valdininkai tiesiog rankas trina iš pasitenkinimo, bet taip ir nepagavo, kodėl. Įdomus fenomenas gaunasi – visi supranta, kad pinigus kažkas kažkaip vagia, bet nesupranta, per kur.

Škvalas ir jo padarinių vertinimas

Lietuvą nusiaubęs škvalas išties buvo siaubingas. Ir net sunku pasakyti, ar per paskutinius kelis šimtmečius yra buvę didesnių audrų. Jei ir yra buvę, tai negirdėjau – jei kas nors žinote daugiau, apšvieskite. Išlaužyto miško apimtys, manyčiau, nepilnai dar įvertintos ir dabar. Nors daugelyje vietų tas miškas jau ir aptvarkytas, kai kurie miško keliukai iki šiol užversti medžiais, ypač toliau nuo pagrindinių plentų, o Varėnos rajone, vaikščiodamas miškais, vis pastebi įvairaus didumo nuniokotus plotus.

Kaip matome, pati svarbiausia nuostolių vertinimo problema yra susijusi su labai didele nuostolių fragmentacija: išverstas ne vienas plotas, ne du, ne dešimt ir netgi ne šimtas. Įvairaus dydžio plotų ir plotelių, kur išversti ar sulaužyti medžiai – tūkstančiai. Vienur išversta ar nulaužta dešimt medžių, kitur – šimtas, trečiur – dar daugiau. Tačiau pagrindinė išlaužyta masė akivaizdžiai tenka ne keliems didžiausiems plotams, o milžiniškiems kiekiams mažesnių plotelių, kurių tiek daug, kad visų iki galo suskaičiuoti neįmanoma – galima tik apytiksliai įvertinti kiekius, o ir tai, tik apžiūrėjus mišką skersai-išilgai. Natūralu, kad pirmas kelias dienas miškininkai galėjo tiktai spėlioti apie nuostolių apimtis.

Gamtinė katastrofa pasyvus paverčia aktyvais

Yra vienas paprastas ekonominis reiškinys, kuris čia vyksta: pasyvai virsta aktyvais. Pasyvai – tai turtas, kuris yra užšaldytas, neduodantis pelno dabar, nors gal ir duosiantis kažkada ateityje. Aktyvai – tai pinigai čia ir dabar atsirandantys iš kažkokios veiklos. Esminis skirtumas tarp pasyvų ir aktyvų – pasyvai eikvoja pinigus, o aktyvai – duoda pinigus. Kol miškas auga – jis yra pasyvus, o kai parduodamas – aktyvus. Paradoksas su valdiškais miškais yra tas, kad valdžiažmogiams nusispjaut į realų pelningumą. Jiems svarbu, kad pinigų tiesiog būtų. Todėl bet koks pasyvų virsmas aktyvais jiems kelia pasitenkinimą. Atsiranda pinigai – galima ir pasišildyti.

Korupcinės vagystės psichologija paprasta: eilinis korupcionierius nei už ką neklastos finansinių duomenų, kuriuos lengvai galima patikrinti ir kuriais galima suabejoti, o suinventorizavus patirtus nuostolius, patikrinti viską ypatingai lengva. Ypač korupcionierius bus atsargus, kai pinigus skirianti valdžia nusiteikusi priešiškai ir viskuo įtarinėja. Korupcionieriaus reakcija suprantama – jei galima patikrinti, o akivaizdu, kad tikrins – reiškia, kad klastojimus suras, todėl reikia daryti tvarkingai.

Kita vertus, argi tuos nuostolių pinigus nuostolius vertinęs valdininkėlis gali tiesiog imti ir įsidėti sau į kišenę? Žinoma, kad ne. Išvada peršasi akivaizdi, nyki ir tiesiog buka: miškininkai džiaugiasi tiesiog tuo, kad pasyvai virsta aktyvais, o jau iš tų aktyvų įsisavinimo – galima bus gerai nusigriebti. Ir kuo tų aktyvų gausis daugiau, tuo smagiau. Kitaip tariant, nuostoliai dėl škvalo – tai tiesiog puiku, o jei tie nuostoliai tikrai didžiuliai, milžiniški – tai prirašinėti nieko nereikia, aktyvų srautas kaip dangiška mana užpils miškų ūkį. Štai tokia paprasta korupcinė logika – kuo blogiau, tuo geriau.

Tyras korupcionierių džiaugsmas

Taip ir gaunasi, kad miškininkai džiaugiasi škvalo sukeltais nuostoliais, bet jiems nereikia tų nuostolių pateikinėti, kaip esą didesnių, nei išties yra. Nereikia tam džiaugsmui jokių ten klastojimų ir prirašinėjimų, nes nuostoliai pakankamai dideli, kad gautų aktyvų pakaktų ir taip. Tai išties nekaltas, sąžiningas, nuoširdus ir vaikiškai tyras korupcionierių džiaugsmas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

14 thoughts on “Škvalas, pasyvai ir aktyvai

  1. kitiakat

    kiek teko girdet, is valstybes kol kas pinigu negavo niekas, nuostolius kompensavo tik tiems, kurie patys asmeniskai draude turta privaciose draudimo bendrovese, tai pasipelnymo tikimybe ganetinai salygine…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Yra dvi rūšys miškų -- privatūs ir valstybiniai. Trynė rankas valstybiniai miškininkai, tuo tarpu privatūs -- tai jau kita istorija.

      Reply
  2. Pingback: Tweets that mention Škvalas, pasyvai ir aktyvai « Rokiškis -- Topsy.com

    1. skirtumas

      Man būtų be galo ir su galu įdomu, jei specialistas paaiškintų daugiau…

      Reply
      1. neatrodo

        Visas teiginys neteisingas:

        Korupcinės vagystės psichologija paprasta: eilinis korupcionierius nei už ką neklastos finansinių duomenų, kuriuos lengvai galima patikrinti ir kuriais galima suabejoti, o suinventorizavus patirtus nuostolius, patikrinti viską ypatingai lengva.

        Klastoja ir klastos, kadangi patikrinti nelengva.

        Reply
            1. rokiskis Post author

              Nu tai jei sako, tai kame problema? Kuriem galam fantazuoti? Ar jau savo paties dirbtu darbu netikit, mielasis, jei galvojat, kad auditas nesurastų galų?

              Reply
              1. neatrodo

                Ne tai, kad auditas negalėtų surasti galų, o tai, kad neformalus kontrolinis auditas yra absoliučiai retas įvykis, žmonės gyvenimus (prie finansinių klastojimų lovio) nugyvena, taip nei karto rimtai ir nepatikrinti.

                O kai žmogai supranta, kad jų skaičiukų niekas netikrina, pradeda makliavoti. Tai natūralu, žmogiška.

                Beje, ką ginčytis apie korupcinius „už ką -- nei už ką“, verčiau perversti kokį sykelį Report to the Nations.

                Beje #2 -- neginčiju čia, kad miškininkams smagu „pasyvus paversti aktyvais“.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Matai, kai valdžia varo, kad nuostolių nebuvo ir kad čia negali taip būti, o išversti galimai tiktai keli medžiai, kurie ir taip jau buvo supuvę ir išversti -- galima net neabejoti, kad patikrinimai bus. Būtent apie tai ir kalba.

                  O pagal galutinius rezultatus patikrinimą atlikti galima labai lengvai. O kai nuostoliai tokio dydžio, tai ir klastot nėra reikalo, pinigai ateina, o jau paskui, kaip jie bus išeikvoti -- tai jau visai kitas reikalas 🙂

                  BTW, dėl fraud ir abuse -- pagal neoficialius duomenis kai kuriose komercinėse kontorose nuostoliai dėl to siekia keliasdešimt procentų pajamų. Čia Lietuvoje, komercinėse kontorose. Kiek gali siekti kai kuriose valstybinėse -- galim tik spėlioti, nes kai kurios iš jų išvis egzistuoja nekurdamos produkto, o tiktai įvairiausiais būdais parazituodamos ant ko papuola („Valstybės Žinios“ -- bene ryškiausias pavyzdys). Bet tai jau visai kitos istorijos.

                  Reply
  3. Vilius

    visi verke mishkininkai kad dabar tie nulauzhti medzhiai netinka statybinei medienai nes tipo pazheisti o tik malkom… bnet turiu itarima kad ish lentpjuves pirkau butent ish tokiu medzhiui supjautas gegnes…. jie vezhasi iš valkininku uredijos tai aišku kad sveiku medžiu ten nieks nepjauna….

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tada bus labai prastai su gegnėmis. Nes išlankstyti tie medžiai žiauriai, tokioje medienoje bus krūvos įtrūkimų.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *