Tag Archives: Mantas Adomėnas

Kas bus Prezidentas? Apklausos rezultatai.

Aš darau apklausas, kuriose neklausiu, už ką balsuotumėte. Aš klausiu, už ką, jūsų manymu, balsuotų dauguma. Tai reiškia, kad jūs girdite kalbas, turite įsipūdžius apie įvairius žmones, o tuo remdamiesi, ir pasakote, kokie kandidatai gali tapti laimėtojais. Kadangi taip vertinančių žmonių yra labai daug, gaunasi taip, lyg susidėtų tūkstančių mažų apklausėlių rezultatai. Ir tokie rezultatai būna labai verti dėmesio.

Ta gelsva punktyrinė kreivė rodo maždaug statistiškai tikėtiną balsų lygį kandidatams, esantiems atitinkamoje vietoje. Jei balsų gerokai per daug ar gerokai per mažai – tai reiškia, kad kažkur gali būti kandidato pervertinimas arba nuvertinimas. Ingrida Šimonytė čia gali būti bene labiausiai pervertinta, bet kartu tai rodo jos didžiulį potencialą augti. Aušra Maldeikienė atrodo bene labiausiai nuvertinta, bet tai rodo, kad jos populiarumas matyt kike ne toje sferoje, kuri matėsi balsuojantiems. O šiaip, rimtai į šitą grafiką žiūrėti neverta – tai tik šiaip pasiskirstymas. Paprasčiausiai gražu.

Taigi, čia ir apžvelgsim paskutinę apklausą – apie rinkimus į Prezidentus. Sakykim taip: anksčiau aš labiau skirstydavau pagal kokius nors sąlyginius balsų kiekius, bet dabar skirstydami pasiremkim grynai visokiais internetų personažais. Jie gana žinomi, tad pagal jų įtakas galime nustatyti ir kažkuriuos korekcinius kriterijus. Viso buvo virš 3000 balsavusių žmonių, tad apklausa pakankamai plati.

Apklausoje rodyti procentai rodo, kokią dalį no visų balsų gavo kandidatas. Tačiau apklausą atsakinėję žmonės galėjo žymėti po tris kandidatus, t.y., kai kuriems kandidatams tas procentas yra realiai tris kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie galėjo žymėti ir vos po vieną kandidatą.

Kokia dalis balsuojančių už kurį kandidatą atidavė balsus – tiesiogiai paskaičiuoti nesigauna, tačiau praktiniai skaičiai yra tokie: 7958 balsai iš viso, ir 3317 balsavusių, taigi – grubiai, 2,4 balso per statistinį kandidatą. Taigi, visur, kur rašysiu kad tiek ir tiek balsavusių ją mato kaip prezidentę, tai bus tiesiog padidinta iš to daugiklio. Turėkit omeny, kad jis truputį statistinis, ar kaip čia pasakius.

Dalis balsavimų buvo ištrinta – pvz., tokie, kur balsuota už Adolfą Hitlerį ar Vladimirą Putiną, o taip pat – pakartotinai įvesti kandidatai, kurie jau buvo sąraše. Kai kurie balsuotojai galvojo, kad jei pabalsuos už Zigmą Vaišvilą kelis kartus, tai Zigmas Vaišvila surinks daugiau balsų. BTW, ne šiaip sau Zigmą Vaišvilą čia miniu – jo pakartotinius įvedimus daugiausiai kartų trinti teko. Panašu, kad kai kurių veikėjų fanai labai keistai tokias apklausas supranta – gal nepaskaito tiesiog.

Continue reading

Metų pradžia. Politika. Seimas.

Ponai ir ponios, aš senokai nerašiau, bet visgi dar rašysiu. Praeitų metų pabaigą sutikau labai, katastrofiškai nusivylęs politika ir kažkiek praradęs tikėjimą tuo, kad galima kažką pakeisti į gerą. Aš turiu omeny tą liūdnai nuskambėjusį įstatymų pakeitimą, pagal kurį Seimo nariai galėtų užbylinėti visus, kas tik ką nors apie juos pasakys kažką, kas jiems nepatiks. Nepriklausomai nuo to, kiek ten kažkas atitinka tikrovę ar neatitinka – Civilinis kodeksas leidžia tempti į teismą bet ką, o įrodinėti nekaltumą turi tas, kas yra kaltinamas (čia nekaltumo prezumpcija neveikia).

Kiaulė yra šiaip gyvulys. Gana protingas. Nors kai kurie kiaulių mylėtojai pasakoja, esą jos baisiai ten švarios, jos išties mėgsta purvą, nes jis apsaugo nuo visokių vabzdžių, o ir šiaip gal joms patinka. Ne, kiaulė nėra panaši į politikus. Aš neturiu priežasčių, dėl kurių šlykštėčiausi kiaulėmis.

Kiaulė yra šiaip gyvulys. Gana protingas. Nors kai kurie kiaulių mylėtojai pasakoja, esą jos baisiai ten švarios, jos išties mėgsta purvą, nes jis apsaugo nuo visokių vabzdžių, o ir šiaip gal joms patinka. Ne, kiaulė nėra panaši į politikus. Aš neturiu priežasčių, dėl kurių šlykštėčiausi kiaulėmis.

Taigi, pasižiūri į tokį balsavimą, kur vienbalsiai subalsuota už tokį pakeitimą, kur visos partijos pabalsuoja taip vieningai, kaip niekad – ir pasidaro šlykštu. Paskui prasideda politikų teisinimaisi – „nemačiau, balsavau nežiūrėdamas“ arba „o manęs ten nebuvo, aš čia niekuo dėtas“. Ir didelė dalis taip besiteisinusių politikų paskui vengia netgi pasirašyti kreipimąsi į Prezientę, kad šis įstatymo pakeitimas būtų vetuotas. „Aš niekuo dėtas, manęs nebuvo, bet nepasirašysiu“.

Continue reading

Antras turas. Už ką balsuoti?

Ponai ir ponios, kaip ir prieš pirmą turą, taip ir prieš antrą, aš skelbiu savo preferencijų sąrašėlį. Stengsiuosi, kad jis nebūtų labai ilgas – tiesiog ilgius sąrašus skaityti užknisa. O ir rašyti – irgi užknisa. Bet juk yra, kur reikia rinktis. Pasižiūrėkim į viską ir iš smagesnės pusės – kai kurie variantai yra tiesiog juokingi tiek, kad nesigauna kalbėti rimtai. Aišku, paskui gali gautis taip, kad teks rimtai verkti. Jei nenueisite į rinkimus, o galvosite, kad kas nors savaime išsirinks.

Ką aš renkuosi iš partijų? Praktikoje tiesiog TS-LKD ir Liberalų Sąjūdį. Ir vieni, ir kiti turi problemų – aš apie tai jau rašiau prieš pirmą turą. Bet ir vieni ir kiti yra iš tų partijų, kurios atsiduria tarp geriausių, nes kitos – žymiai žymiai blogesnės. Tiesiog vat jei surūšiuotume partijas pagal gerumą/blogumą, tai paaiškėtų, kad yra blogos, labai blogos, dar blogesės ir išvis nesuvokiamai klaikios. Tai vat TS-LKD ir LS – gal blogos, bet ne iš tų nesuvokiamai klaikių.

Kai kurie švieži politikai yra radę beždžionių skiepuose. O jeigu neisite balsuoti ir nepasirūpinsite, tai patys rasite beždžionių jau Seime, įstatymuose ir išvis visur kur nei nesitikėjote. Daug beždžionių.

Kai kurie švieži politikai yra radę beždžionių skiepuose. O jeigu neisite balsuoti ir nepasirūpinsite, tai patys rasite beždžionių jau Seime, įstatymuose ir išvis visur kur nei nesitikėjote. Daug beždžionių.

Pačios klaikiausios iš visų partijų – tai visokie gelbėtojai, kurie žada išgelbėti visus. Kalbant rimtai, tai atskira ilga tema būtų apie politines neurozes, bet šiaip čia tipiškas Karpmano Dramos trikampis: gelbėtojai savo aukas (rinkėjus) verčia bejėgiais ir žada padaryti viską, ir įkala į galvas, kad kitur tik priešai, o be gelbėtojų nieko nebus. Rinkėjai ir pasirenka tuos gelbėtojus. Ir taip rinkėjai tampa gelbėtojų aukomis. Na, bet čia nuokrypis.

Continue reading

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading

Apie naujai kylančius politikus

Šiandien pristatysiu jums nemažai įvairių politikų, kurie turėtų sparčiausiai kilti viršun artimiausiais metais. Juk visiems įdomu, tiesa? Štai ir man buvo įdomu, ir todėl neseniai dariau – apklausą apie tai. Apklausa, aišku, buvo paprasta – galima buvo nurodyti ir savus kandidatus, ir šiaip pabalsuoti už daugybę, esančių sąraše.

Štai taip atrodo neapdirbtas politinių sąsajų chaosas. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Štai taip atrodo neapdirbtas ir nefiltruotas politinių sąsajų chaosas – nerišlus, painus, pilnas kažkokio triukšmo. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Reitingavimo mintis buvo labai paprasta: visi renkasi tuos, apie ką kažką jau yra girdėję, ką vertina kaip perspektyvius, kad ir oponuojančius, o todėl galime ir įsivertinti, kas realiai kils. Nebūtinai tai tie politikai, kurie patinka. Svarbu tai, kad pagal tokius duomenis galime orientuotis.

Itin įdomiu balsavimo fenomenu tapo šlykštus Facebook personažas – Jonas Jonka, kuris gal ir būtų tinkamas šaipymuisi iš visokių sovietinių atliekų, bet šiaip yra tiesiog pernelyg šlykštus. Turėdamas kelioliką tūkstančių sekėjų Facebook paskyroje, jis tampa gana ryškiu indikatoriumi – kiek gali pasiekti trolinimui skirti personažai. Galima sakyti, kad tas personažas – tai kaip tam tikra riba: politikai, kurie surinko balsų mažiau, nei Jonas Jonka, gali būti nudaužti tiesiog intensyviu trolingu. Politikai, kurie surinko daugiau balsų – turi didesnę galią internetuose ir taip paprastai jų numušti jau nepavyktų.

Mažiausiai balsų apklausoje surinko Daniel Lupshitz, apie kurį galima drąsiai pasakyti, kad jis yra vienas iš tų, kas balsų surinkti galėjo tikrai nemažai – gal kelias dešimtis, o gal ir virš šimto. Fenomenas? Išties Daniel Lupshitz tiesiog pakliuvo į apklausą pats paskutinis – kažkas įrašė du žmones į balsavimą, aš padalinau tuos du žmones per du langelius, antras (su nuliu balsų) atiteko ponui Lupshitz, o tada balsavimas ir pasibaigė. Žodžiu, taip ir gavosi nulis.

Taigi, jeigu jaučiatės kieti politikoje ir internetuose, palyginkite savo balsų skaičių ir tą skaičių, kurį surinko Daniel Lupshitz. Ir čia suvoksite tą visą balsavimo sąlyginumą.

Kita vertus visvien dabar jau galime orientuotis kai kuriose tendencijose. Beje, surinktų balsų skaičiaus šiame straipsnyje tyčia nerašiau (galima pažiūrėti pačios apklausos puslapyje). Esmė yra daugiau pasiskirstymai ir sąsajos, negu pats balsų skaičius.

Continue reading