Pagalvojau, kad gal ir žinote, bet visvien bus smagu apie buhalterinę apskaitą uždavinukas. Kadaise jau esu davęs uždavinį apie balansų skaičiavimą, o čia vat – irgi apie balansus, bet klausimas, ar bent jau klasifikuoti ir atskirti mokate, kur išlaidos, o kur pajamos? 🙂
Tai mažas manęs garbinimo altorėlis, ant kurio kukliais pokeliais man visi neša ir aukoja savo nykias santaupas.
Taigi, tarkim labai hipotetiškai (nes išties aš niekam nieko neskolinu), pasiskolinate jūs iš manęs 10 eurų, nutariate nueitį į parduotuvę, saldainių nusipirkti. Pasiimate porą dėžučių saldainių po 1 eurą, atsistojate į eilę prie kasos – žiū, ogi pinigų neturit. Ale tokia laimė, kad prie kasos kitas pažįstamas, kuris ima ir paskolina jums dar 5 eurus.
Po viso šito jūs susitinkate mane ir grąžinate man 3 jums likusius eurus, taigi, liekate skoloje man dar 7 eurus. Ir dar tam savo pažįstamam liekate skoloje 5 eurus. Taigi, turite 12 eurų skolos. Ir dvi dėžutes saldainių po 1 eurą. Iš viso gaunasi 14 eurų. O skolinotės iš viso 15 eurų, ar ne?
Taigi, dabar išanalizuokite man čia šitą prisiskolinančių veikėjų logiką, kodėl jie neteisingai skaičiuoja ir kur čia šuva pakastas. Balansų skaičiavimą pritaikykit 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O jeigu paimam 4 dėžes, tai išvis mind-blowing 🙂
skola -12e, saldaines vertos 2e. -12+2=-10
12=10+2, nors tas buhalterijos variantas su turto pliusavimu su įsipareigojimais yra visai neblogai ginerojantis ikanomiką.
Kadangi diena šiandien šventa ir laisva, ta proga pamaniau išguldyt siūlomą sprendimą.
Kaip sakydavo mūsų dėstytojas – „jūs, kolega, darot vieną metodologinę klaidą“. 🙂
Imam viską pagal Pačiolį (ne tą UAB, o tą gerąjį italą) ir užsirašom. Tam naudosim dvejybinį įrašą – visi ir bet kokie veiksmai bus rašomi pageidautu balanso principu DVIEJOSE vietose – debete (mums nuo to gerai) ir kredite (mum nuo to nelabai gerai). Ir vaizduojam visą naratyvą žingsniais taip, kad po vienodai keičiasi ir debetas, ir kreditas. Įsivardinam – saldainiai yra turtas, ir pinigai yra turtas (debete atsivaizduoja). IR JŲ NEPAINIOJAM. Skola yra įsipareigojimas – atsivaizduos kredite.
Taigi, pradinis balansas:
Pinigai (D)10 ir Skola (K) 10.
Sutinkam draugą ir pasiskolinam dar 5EUR. Balansas tampa
Pinigai (D)15 ir Skola (K) 15.
Nusiperkam saldainių. Sąlygoj nėra, kad puolam juos valgyt, o ir paprastumo dėlei, sąnaudom nelaikau, užsandėliuoju.
Atitinkamai, vienos rūšies turto pas mus sumažėja (pinigų), kito -- padaugėja (saldainių). Skolos kaip buvo taip liko 10 (K) Rokiškiui ir 5 (K) draugui (viso 15). Balansas tampa:
Saldainiai (D) 2 + Pinigai (D)13 ir Skola (K) 15
Nu grąžinam Rokiškiui 3EUR (aišku reiktų visus turimus, beigi skolą nurašyt, ir dar saldainių duot, bet čia buhalterija, tai nedarom balagano). Grąžinant skolą, mažėja turto – nes juk pinigus atiduodam. Bet saldainiai vis dar mūsų, saugūs, tsakant. Balansas tampa:
Saldainiai (D) 2 + Pinigai (D) 10 ir Skola (K) 12.
Ir va čia pasimato, kad gerbiamasis Rokiškis šviečiamais tikslais biški balamutina ką mes turim ir ko neturi – turim mes 10EUR pinigų ir saldainių už 2EUR, ir kartu „neturim“ 12 EUR (t.y. esam skolingi: 7EUR tam pačiam Rokiškiui ir 5EUR draugui). Taip kad turimus (D) 2 EUR vertės saldainius bandant pliusuot su „neturimais“ (K) 12 EUR gaunasi Gariūnai, kame ir pasireiškia metodologinė klaida, kurią daro 98,5763 proc. LT vadovų, nes nei velnio nesidomi savo (D) ir (K). Predikatų terminais kalbant, iš neteisingų antecedentų (duotu atveju -- žinių apie apskaitą nebuvimo) seka bilekokie konsekventai ir susumavus 2EUR turto su 12EUR skolos, gaunasi, kad skola vis tik yra 14EUR, kas yra šyvos kumelės briedas tamstą cituojant.
Geros dienos ir palinkėjimas domėtis skaičiais. 🙂
Tik dabar perskaičiau uždavinuką apie kepures. 🙂
Šiaip jau blogis ant Marijos žemės (o ir ne tik) ir yra tas, kad įmonės veikla yra sau, o buhalterija -- sau (kažkur buhalterės Janytės kompjūteryje, arba, dar gražiau -- papkėse). Ir susitinka buhalterija su veikla tik metų pabaigoj, kai reikia suvest galus -- ar uždirbta ar pradirbta. Ir prasideda stebėjimaisi, kodėl tiek daug mokesčių. Ai, dar būna kad su buhalterija susiduriama, kai įmonės vadovams pradeda skambinėt pikti tiekėjai, arba darbuotojai ir klausinėt kada bus atsiskaityta, o atsiskaityt nėr kaip, nes banke pinigų nėra ir reikia surast galus kur vis tik tie pinigai pasidėjo.
Taigi įmonių buhalterija reikalinga tik valstybei 🙂 Ir kartą metuose.
Jo, aš matau, kad pas mane visgi per krūvą metų atsirinko publika ir eina žmonės, kruie gaudosi finansuose 🙂 Tai yra gerai.
Bet šiaip visa klaida yra dar paprastesnė. Kardinaliai paprastesnė.
nupirkus 2 dėžutes saldainių, lieka 8 Eur. Pasiskolinus 5 , turiu 13. 3 gražinu, man lieka 10+ 2 dėžutės po 1 eur.= 12. Skoloje- 12. 12=12 net ir Afrikoje. Tą supranta net ežiai. Kur problema, žiurkėne? 🙂
Daugumai yra problema atskirti 12 EUR skolą nuo 2EUR vertės saldainių… 🙂
Iš kur saldainiai atsirado? 🙂
12 eurų skola -- įsipareigojimas
2 dėžutės saldainių -- turtas
kokiu pagrindu, gerbiamasis įsipareigojimus ir turtą sumuojate? 😉
Tvermės dėsnis -- turtas irgi atsiranda ne iš oro, balanse turi likti nulis.
o tai tamstos turtas, kurį paskolinai, ir kuris buvo pamirštas namie?
Ponas Ulevičiau, komentarus skaitykite.
1 euras niekur nedingo. Kai praradai 10 eurų, tu turėjai -10 eurų, nes tiek buvai skolingas. Kai pasiskolinai dar 5 eurus, tu vis tiek turėjai -10 eurų, nes tiek būtum skolingas jei tais 5 eurais padengtum dalį skolos (5-15=-10). Kai nusipirkai 2 dėžutes saldainių vis dar turėjai -10 eurų (3+2-15=-10), o kai grąžinai dalį skolos (3 eurus) tai vis tiek turėjai -10 eurų (2-12=-10). jei dar suvalgytum saldainius turėtum iš viso -12 eurų (0-12=-12). 🙂
Iš kur atsirado saldainiai?
Pasiskolinus 5 eurus iš kito draugo turi 5 eurus grynais turto ir 15 eurų įsipareigojimų. Tuomet nusipirkus 2 dėžutes saldainių už 2 eurus (iš tų 5 eurų), turtas yra 3 eurai grynais ir 2 dežutės saldainių po 1 eurą. Turtas vis dar lygus 5 eurams kaip prieš tai, o įsipareigojimai 15 eurų.
Taip, taip, čia jau paprastai ir aiškiai, teisingi stulpeliai. Bet kas vyksta su saldainiais ir iš kur atsiranda esminė klaida uždavinyje? 🙂
Aš kažkaip ne saldainiuose pagrindinę klaidą matau, o tame kad kažkodėl turtas su įsipareigojimais sudedamas, kai įsipareigojimai turėtų būti atimami iš turto. 🙂
Nes iki skolinimosi turėjai 0 eurų (0 EUR turto ir 0 EUR įsipareigojimų), kai pasiskolinai 10 eurų vėl turėjai 0 (10 EUR turto, 10 EUR įsipareigojimų). Kai pameti, turi -10 EUR (0 EUR turto, 10 EUR įsipareigojimų). Kai pasiskolini dar 5 EUR vis tiek turi -10 EUR (5 EUR turto ir 15 EUR įsipareigojimų). Kai nusiperki saldainių t.y. už 2 eurus iš tų 5 eurų, tai vis tiek turi -10 eurų (5 EUR turto, 15 EUR įsipareigojimų). Kai grąžini 3 eurus skolos vis tiek turi -10 eurų (2 EUR turto ir 12 EUR įsipareigojimų).
Bet dabar gal pasėdėsiu ir palauksiu atsakymo kas ten negerai su tais saldainiais. 😀
Turtas negali atsirasti iš niekur. Jei kažkur atsirado pliusas, kažkur turi atsirasti toks pat minusas, o jei jau vyksta operacijos, jos turi būti apskaitytos pilnai. Klausimas, kaip tą apskaitymą padarome.
Taip turtas iš niekur neatsirado. Nežiūrint į tuos 10 eurų (0 turto, -10 nuosavybės, 10 įsipareigojimų) saldainiai atsiranda pakeitus turto rūšį iš 5 eurų grynais į 3 eurus grynais ir 2 dėžutes saldainių. Ir balansas lieka lygus (nes buvo 5 eur turto grynais ir 5 eur įsipareigojimų, o po saldainių nusipirkimo liko 3 eur grynai ir 2 eur saldainiais turto = 5 eur turto ir 5 eur įsipareigojimų).
O po to tiesiog dalimi turto 3 eur dengiami dalis įsipareigojimų 3 eur. Vėlgi, balansas išsilygina.
O, tiesa, nepasakyta ar saldainius suvalgai ar ne. 🙂
Balanse prie nuosavo kapitalo tie praganyti 10 eurū t.y. -10 būtų sukauptas nuostolis. 🙂
Nelabai suprantu, kur problema.
Pasiskolinome 10+5 eurus (viso 15)
Išleidome 10(pr@p1$0m)+2(saldainiai)+3(grąžinom) (viso 15)
Jei pradėsim sumuot pajamas ir kai kurias išlaidas ir lygint tik su pajamom, tai aišku, kad gausim pievas. Jei dar kažkur sumuosim ir likučius, tai šyvos kumelės haliucinacijos beliks 🙂
Problema yra skaičiavimų metodikoje.
„skolininko isipareigijimai“
10 eur skolos asmeniui x
5 eur asmeniui y
2 eurai kasininkui z uz saldainius
bendra skola: 17 eur.
Grazinta skolos: 3 eurai asmeniui x + 2 eurai pardavejui z. Lieka skolos 12 euru.
nezinau kodel zmones galvoje nori nurasyt tuos saldainius kaip nemokamus. jie tokia pat preke kaip ir pinigai, tik maziau likvidus.
Bingo, būtent taip 🙂
Taip, saldainiai tam tikru momentu irgi pakliūna į įsipareigojimus, kurie padengiami tais pačiais saldainiais. Ir vat tada kai juos sumuoji su tais 10+5, ir gauni skolą 17, tada ir susieina visi galai (17-3=14), ir balansuose pasilieka visi nuliai ten, kur turi pasilikti, ir be jokių sudėtingų skaičiavimų.
Kartu reikia pastebėti, kad saldainių atmetimas, kaip kai kurie intuityviai visgi padarė skaičiuodami, išties nėra teisingas, nes tada jie gaunasi atsiradę iš niekur, o taip būti negali.
Reikia pasakyti, kad pakankamai intuityviai jau kai kurie žmonės pastebėjo, kad tie saldainiai ne ten turi būti, kaip kad pasirodo iš pradžių 🙂
Papraščiau nei aš masčiau :D.
Vat ką daro modernios technologijos… 🙁 Jei pieštuku viską nuolat vest, pasimatytų ir prisimintum, dabar gi, tuo pačiu veiksmu įpratus traukt dvi skirtingas buhalterines operacijas į vieną buketą paprastumo ir atrenkamumo dėlei, „paskęsta“ įsipareigojimas Maksimai ar kam ten ir tepasikeičia turtas… 🙂
Pradžioje skola -€10.
Pabaigoje skola -€12. Originali skola -€10 ir -€2 išlaidos saldainiams.
Antra skola buvo tiesiog išlaidos saldainiams, o likusi dalis panaudota refinansuoti ankstesniai skolai. T.y. bendra skolos našta padidėjo saldainių kaina.
€14 skolos skaičius tiesiog su įsipareigojimais sudėtas: t.y. -€12 ir €2 kurie yra saldainiai. Jei negražinsi skolos, tai antras skolintojas atims iš tavęs saldainius (bendrą skolos skaičių sumažins iki -€10: €7 pirmam ir €3 antram, pradinė skola perkelta €3 kitam žmogui).
Kitų komentarų tyčia neskaičiau, jei kas taip manė ir išaiškinote, kad jo(iš to išplaukia ir mano) logika bloga, sorry, tiesiog norėjau neskaitęs pabandyti pats išspręsti…
Savo esme teisinga logika, nes saldainiai pakliūna prie skolos, tegul ir padengtos jais pačiais 🙂
Pasiskolino 15, tada 3 grazino. Turi 12 skolos.
Ir turi 12 pas save (10 pinigu ir 2 saldainiu pavidalu).
Viskas čia suplakta. Skola tik bankui yra turtas. Realiai po visų machinacijų yra 12 skolos = 2 saldainiai ir 10 grynais. Atidavus grynus liktų 2skolos = 2saldainiai. Daug sunkesnis klausimas, kaip prakalt tuos saldainius už 3 eurus ir po mokesčių dar likt pelningam? 😀
Kad ir kaip viliojanciai pateikta- visgi atidaves 3 eurus lieki 12 skolingas, tad is viso- €15. Ir visai nesvarbu tu saldainiu kaina 😉
Pats faktas, kad tokie uždaviniai siūlomi ne penktokams, o suaugusiems žmonėms, yra ganėtinai liūdnas. Atrodytų, „ar esi gudresnis už penktoką“ turėtų būti šmaikščiu juokeliu, o visgi didelei daliai žmonių tai tikras iššūkis. Nemaža dalis iki penktoko lygio pamažu ir nusileidžia.
Na klausimas pasitikslinimui: 14€ ko?
Ir patarimas kad „to“ daugiau būtų. Pasiskolintus 5€ reikejo visus saldainiams isleist. Tai būtų is viso 20€, o ne 14€ 😉