Gal jau laikas pagalvoti "Diena Media" grupei apie savo logotipų keitimą? Šitas logotipas ne tik puikiai atitinka turinį, bet ir kelia nostalgiją akcininkams. Pakeitę logotipą, ne tik geriau orientuotumėtės į savo auditoriją, bet ir galimai premijų gautumėt už teisingą požiūrį.
Kadaise buvo toksai kompartijos laikraštis – „Tiesa“. Pavadinimą jis gavo, tiesiog išvertus rusišką „Pravda“ („Правда“). Ta pravdinė „tiesa“ būdavo tokia, kad ilgainiui žodis „pravda“ tapo melo sinonimu. Vėliau, į sovietmečio pabaigą, kai visiems viskas pasidarė aišku, žodžio „tiesa“ prasmė irgi jau ėmė verstis – žmonės taip priprato, kad kur „tiesa“ pagal komunistus, ten ne tiek tiesa, kiek melas. Būdavo net nepatogu kažkaip sakyti tą žodį, nes galėjai būti ne taip suprastas. Žodį „tiesa“ iš buitinės vartosenos po truputį net ėmė išstumdinėti pakaitalai, pavyzdžiui, „teisybė“, „faktas“, „tikrovė“ ir pan..
Žodį „tiesa“ komunistai sugadino panašiai, kaip ir žodį „draugas“, kuris buvo suniveliuotas iki žodžio „tovarišč“ prasmingumo – jau sakydavom ne „draugas“, o „draugelis“, „korešas“, „bičiulis“, „pažįstamas“ ir pan., kad tiktai to „draugo“ nevartot. Pasibaigus sovietmečiui, prireikė kokių 10 metų, kad vėl išdrįstume tokius komunistų sunešiotus žodžius laisvai vartot, nejausdami gėdingų asociacijų su komunistinėmis prasmėmis. Ir dar 10 metų prireikė tam, kad visai užmirštume tą iškreiptą, komunistinę naujakalbišką prasmę, kadaise tiems žodžiams suteiktą.
Bet aš čia nukrypau nuo temos. Tiesiog nedaugelis žino, kad po Nepriklausomybės paskelbimo laikraštis „Tiesa“ dar kurį laiką gyvavo, spausdindamas visokius kliedesius, o 1994 pakeitė pavadinimą į „Diena“. O paskui, jau 1996 ta „Diena“ galutinai subankrutavo. Tačiau laikraštis „Tiesa“ nedingo – jį vėliau nelegaliai leido Lietuvoje vis dar veikianti LKP (Lietuvos Komunistų Partija). Taip, tokia buvo ir liko, bent jau prieš porą metų ji vis dar veikė, šlovindama tą patį savo mylimą Mykolą Burokevičių ir rašydama visokius kliedesius apie visokius SSRS laikų pasiekimus, tuometinę darbo liaudies gerovę ir t.t.. Gal ir dabar dar ta „Tiesa“ spausdinama, kokių 500 egzempliorių tiražu.
O dar paskui, 2007 metais, atsirado tokia „Diena Media“, kurios kontrolinį paketą nuo 2010 valdo anokia „Ūkio Banko Investicinė Grupė“, kurios pagrindinis akcininkas, savo ruožtu, yra toksai Vladimiras Romanovas, turintis dar ir krepšinio komandą „Žalgiris“.
Čia, žinoma, galėtume prisiminti, kad Gedvydas Vainauskas irgi turi krepšinio komandą, pavadintą „Lietuvos Rytu“, o pats laikraštis „Lietuvos Rytas“ kadaise vadinosi „Komjaunimo Tiesa“, o dabar didesne dalimi priklauso Snoro Bankui. Tačiau tokių kvankštelėjusių straipsnių, kaip laikraštyje „Diena“, tenai nebūna nei pėdsako. Dar daugiau: kai kas net sako, esą visas tas Vladimiro Romanovo susigalvotas pirkinys „Diena Media“ – tiktai tam, kad būtų galima pakonkuruoti su jo nemėgstamu „Lietuvos Rytu“. Pakonkuruoti spaudoje.
Išties aš apie štai, ką: dabar tasai Vladimiras Romanovas nutarė išbandyti savo plunksną savo laikraštyje, imdamas rašinėti visokius kliedesius apie tai, kokia gera ir galinga buvo SSRS, kaip gerai Stalinas ir kompartija paskui tvarkėsi, ir kaip Michailas Gorbačiovas Sovietų Sąjungą sugriovė, o jei nebūtų sugriovęs, tai dar keli metai ir būtų buvęs komunistinis rojus. Paskaitykite tuos kliedesius, labai rekomenduoju. Arba, pavyzdžiui, ima kliedėti apie tai, kaip Korėjos karo laikais sovietinė ginkluotė aplenkė moderniausius šiuolaikinius amerikoniškus ginklus, o tai reiškia, kad kapitalizme vieni vagys. Trumpai tariant, kliedesių kratinys, primenantis kažkokį keistą 1980-ųjų pradinukiškų baikių mišinį su labiausiai nukvakusių komuniagų sąpalionėmis. Irgi vertas paskaitymo, nes tiesiog ženkliškas – su povandeniniais greideriais (gaila, kad ne ekskavatoriais), iš marsiečių gautomis statistikomis, ir iš tramvajų štampuojamais miražais.
Labai panašus briedas prieš keliasdešimt metų būdavo spausdinamas LKP CK laikraštyje „Tiesa“. Labai panašus briedas prieš kelis metus būdavo spausdinamas ir pogrindinėje „Tiesoje“ (o gal ir dabar tebespausdinamas, jei ji vis dar leidžiama). Trumpai tariant, telieka tik sulaukti, kada laikraštis „Diena“ bus oficialiai pervadintas į laikraštį „Tiesa“ – tai labai atitiktų Romanovo straipsnių turinį ir laikraščio savininkų poziciją. Ir žinoma, sukurtų tą patį tęstinumą kadais buvusiai „Dienai“, kuri buvo tiesiog pervadinta iš laikraščio „Tiesa“.
Dar kas nors nepasidarė išvadų? Aš tai galvoju paprastai: jei jau turi visą laikraštį, tai net ir botų nereikia.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Drauge Rokiški,
Aš toks kaip ir pradedantis ir, palyginus, apskritai dar jaunas pilietis, šiuo atveju bandantis visaip kaip švarintis nuo to dar gyvo, iš visų pusių pažintinius receptorius teršiančio raudono purvo. Tai vat iškilo noras paieškoti patarimo tokioj autoritatingoje personoje, kaip tamsta -- iš kur semtis tiek jėgų įveikti visus tokius, kaip kad minit, kliedesius, tos sistemos negrūdintam protui?
Mane žavi „Dienos“ stilius -- toks paprastas ir aiškus, kaip kad būdavo a.a.“Tiesos“. Idant tiktų Entelekto nesugadintiems skaitytojams, kurie pasitiesdavo pasiskaitymui „Tiesą“ po puslitriu ir „Kilke tomatuose“, bo taip pokalbis tipo „Ty mienai uvažaješ?“ lengviau rišdavosi
Aš pernelyg neseku spaudos, tad man išties sunkoka vertinti. Bet kai imami skelbti tokio lygio straipsniai, kaip tie, kuriuos Vladimiras Romanovas rašo -- tai jau ką daugiau galvot?
Tai aš irgi neseku, tiesiog „ant greičio“ pavariau ir buavu ištiktas susižavėjimo, kokiu gali būti simplified rašekliu
reikės Romanovui pavadinimą „Tiesa“ iš emigrantų išsipirkti (http://www.tiesa.com/). bet gi turi pinigo, išsipirks.
O domenas Tiesa.lt priklauso anokiai BVVA (Baltijos Verslo Vystymo Agentūrai), kuri išvis neaišku, kas per paukščiai, nors savo puslapyja rašo štai, ką:
Agentūra „Media Baltijos verslas“, priklauso bendrovei UAB “Baltijos verslo vystymo agentūra”, kuri turi strateginį partnerį (lietuviško kapitalo įmonę) Rusijoje (Maskvoje). Tai suteikia galimybę naudotis tarptautiniais ryšiais, asociuotų tinklų galimybėmis ir jų patirtimi.
Trumpai tariant, visokių čia paternų pilna.
Yra toks fainas http://www.cr.lt, tai ten va ką radau:
Vadovas: ALGIRDAS AUŠRA, Generalinis direktorius
Registracinis Adresas: LAISVĖS PR. 125, VILNIAUS M., VILNIAUS M. SAV.
Turi vieną vėlavimą ir vieną ieškinį, kurį iškėlęs kažkoks M.ORANTAS
Prekiniai ženklai: Tiesa
Apyvarta už 2008-01-01 -- 2008-12-31: 900 001 -- 1 000 000
Darbuotojų skaičius šiai dienai: 11
Turi 2 transporto priemones iš kurių nuosavos irgi 2 🙂
Išvestinė apyvarta 2011-01-01: 500001 -- 700000
Iš Romanovo ezoterinių rašinių:
[…]Aš įsitikinęs, kad per šiuos keturis penkmečius (o jau prasidėjęs ir penktasis) […]
Čia labai ryškus ženklas -- skaičiuoti penkmečiais.
sako, kur 2 pešas, ten trečias laimi, tik kas tas trečias galėtų būt?
Nejau Bernardinai.lt? 😀
Pamenu savo jauną jaunystę vienos darbovietės užkaboriuose, spintoje ar tai požeminiame vandentiekio vamzdžių duobėj…radau Tiesą. Skaičiau pasigardžiuodamas. Tiek visko daug prirašyta buvo ir tiek visko įdomiai. Gagarino metinės, mokslo pasiekimai, penkemčio planų įgyvendinimas per 3 metus, naujų rajonų kūrimas, medalininkai ir kiti tautos didvyriai. Tiesa bent skelbė, kad pramonė kyla, kad yra tautos didvyrių, o dabartiniais laikais, sūnaitėliai ir dukterys mano, didvyriai tik keliuose, Seime ir žodžiuose.
O čia yra tiesos, yra. Spauda dabar yra persimetusi į labai keistą režimą, nelabai būdingą Vakarų šalims: kaip sovietmečiu buvo ribojamos galimybės rašyti ką nors neigiamai, taip visi persimetė į priešingą kraštutinumą ir nenori nieko rašyti teigiamai.
Tiesiog kažkodėl leidiniai supranta viską taip, lyg teigiamai -- tai jau reklama, o jei reklama, tai tegul aprašomasis moka pinigus, jei nori, kad būtų gerai.
Nuklydimas
Šiaip tarp kitko pastebėjimas -- aš studijuoju mass media užsienyje ir viena iš didžiausių trendų paskutinių metų -- tiek telike, tiek spaudoje -- yra siaubingas negatyvizmas (daug visokių studijų yra tai statistiškai įrodę). Atsivertus bet kurį laikraštį „vakaruose“ rasit bent jau svarbiausiose skiltyse labai daug straipsnių „kaip viskas blogai“.
Gal tik vienas skirtumas su lietuviška spauda, kad jeigu lietuviai varo, tai jau varo -- sustot nemoka. O vakaruose žurnalistai dažniausiai abi puses parodo (aišku, priklauso nuo to, kokio lygio laikraštis).
Čia labai įdomu. Ar yra kokių nors spėjimų, kodėl negatyvizmo dalis ėmė augti, su kokiais įvykiais tai siejama, nuo kada prasidėjo augimas, ar buvo kokių nors kritimų atgal?
Velnias, neberandu skaidrių iš to semestro, dėl to bandysiu papasakot, ką dar atsimenu.
Kodėl negatyvizmo dalis ėmė augti, neaišku, bet šiaip galima spėti, kad kai atsiradinėja vis daugiau mediju (laikraštis, tada radijas, tada telikas, tada internetas ir t.t.), toms medijoms tenka kovot tarp savęs dėl žmonių dėmesio. O žmonėms visada įdomiau blogos naujienos -- yra net teorijų, kad tai žmogiškas instinktas visada žinoti potencialias grėsmes. Dėl to žmones taip blogos naujienos domina, dėl to medijos apie tai praneša. Be to, tai yra ir jų pareiga.
Nuo kada augimas prasidėjo, deja nebeatsimenu… Šiaip pirmosios studijos ta tema dygo jau 70-aisiai, bet viskas dar labiau paaštrėjo nuo 90-ųjų. Ir jokių kritimų atgal nebuvo.
Šiaip reikia nepamiršt, kad ypatingai bulvariniai laikraščiai labai negatyviai rašo, geresnieji arklius šiek tiek prilaiko. Tas pats ir dėl TV kanalų.
Oi kiek daug prirašiau. Beje atsiprašau už klaidas, taip seniai nerašiau lietuviškai. Gėda.
Apie 1970 buvo pirma didelė pasaulinė naftos krizė, tuokart ekonomikos smukimas buvo daug didesnis, nei per šią krizę.
Apie 1990 buvo SSRS ir Rytų bloko suirimas, po kurio į Vakarus plūstelėjo emigrantai, dėl to irgi gavosi daug pokyčių.
Tiesiog bandau susiet įvykius, kas galėjo kelti tokias tendencijas. Šiaip, blogi įvykiai visada turi kažkokio reikšmingumo daugiau -- nes tai lyg ir kažkokia informacija, dėl kurios kažkas gali keistis, etc., daugiau įvykiškumo. Geri įvykiai paprastai neverčia keisti gyvenimo būdo, neatrodo tokie svarbūs.
Gal būt išties tai tereiškia, kad bendras informacijos srautas didėja, vyksta globalizacija, informacinė globalizacija -- irgi?
O klaidų pas tamstą nepastebėjau, viskas čia gerai su tuo. Įdomi tema, tik labai sunki, plati.
Jo, tema įdomi, bet yra ir dar įdomesnių 🙂 Iš viso, kas mass media vyksta ir kaip jos daugmaž veikia, yra labai sudėtinga ir priklauso nuo labai daug veiksnių.
Todėl aš šiaip jau didelių įvykių -- kad ir kiek jų būtų -- kaip pvz naftos krizė dėl negatyvizmo medijose atsakingų apskritai nedaryčiau. Nes apie juos rašoma tam tikrą laiko tarpą ir jie buna greitai medijų užmiršti, kol vėl koks naujas įvykis tos temos neužkabina. Negatyvizmas tiesiog yra tendenzija, kuri, mano galva, natūraliai „gimė“. Prie to tikrai prisidėjo ir visuomenės vertybių kaita (visokie pvz 68-ųjų judėjimai ir t.t.) -- prie to tikrai galima ir Rytų bloko irimą priskirt.
Informacinė globalizacija (hmhm jei taip pavadinti galima)atsirado daug vėliau, nei negatyvizmas -- su plačiu interneto paplitimu.
Beje dėl informacijos srauto -- vienas mūsų profesorius visada sako, kad žmonės dabar informacijos nebeiesko, o tiesiog jos strategiškai vengia 🙂
Toks dalykas, kaip naftos krizė yra ne šiaip įvykis -- jis sukelia ilgalaikį, tęstinį kainų pokytį ir pragyvenimo lygio kritimą, ilgalaikius politinius (įskaitant ir tarptautinių santykių) pasikeitimus ir t.t., tad žiūrėti į tai reikia rimčiau. Tai nėra koks nors nušautas Kenedis ar Bin Ladenas, tai yra N kartų išaugusios ir nenukritusios kuro bei elektros kainos, prasidėję karai, nauji režimai, konkurencingumo pokyčiai, etc..
Ir savaiminis negatyvizmo atsiradimas -- nelabai įmanomas. Visvien kažkokie pokyčiai turėjo vykti. Tiesiog gal pakankamai bendri, kad sunku būtų juos konkrečiai sieti.
O dėl informacinės globalizacijos -- ji ėmė rastis dar XIXa. antroje pusėje, o pilną galią pasiekė link XXa. pabaigos. Pirma telegrafo agentūros, vėliau -- telefonas, radijas, TV -- šitai davė labai didelius pokyčius, kartu centralizuojant informacijos šaltinius.
Tai kas vyksta dabar dėl interneto -- tai jau išvis kitas dalykas, kurio net nežinau, kaip įvardinti. Tai greičiau jau tos senos globalizacinės paradigmos griuvimas, nes prasideda totalinė decentralizacija.
O mintis apie strateginį informacijos vengimą -- įdomi.
Skaiciau Romanovo straipsni, nieko nesupratau, Rusija, raketos is fantastiniu filmu, povandeniai laivai, kapitalizmo bedos, pas kazka matyt smegenyse sitie dalykai kazkaip susisieja. Netikiu, kad jis pats ta kliedesi rase, per gudrus lapinas. O laikrasciai tai adaptuojasi prie beviltiskai besikeiciancios auditorijos.
Kiek matau, ponas anonimini baily, tai visur komentaruose esate didelis optimistas 😉
Optimizmu manes dar niekas nebuvo apkaltines 😀 Priezastis del ko Romanovo nelaikau durnium yra ta, kad pazistu du zmones dirbancius pas ji, vienas su juo bendrauja gana daznai, tai visokiu epitetu girdejau, bet durnu dar niekada nevadino. Taip kad cia kogero kiti motyvai tu kliedesiu.
Bukas ir beprotis -- tai skirtingos sąvokos, gal net ir priešingos. Būkim tikslūs ir nereiks ginčytis 😀
Sprendžiant iš tragiško stiliaus, nuvalkiotų figūrų ir kalbos klaidų (netgi prasmės tęstinumo lūžiai ir desinchronizacijos) -- rašė būtent jisai pats, o redakcija matyt net neredagavo. Nes jei būtų rašęs profesionalas, būtų gerokai geriau.
Tiesiog rašto profesionalus pakeitė kitokie profesionalai, žinantys ką taisyti ir ko ne:)
Jo, negi taisysi paties didžiausiojo savininko rašliavas -- dar ims ir įsižeis.
Kita vertus, tamstos mintis apie tai, kad dabar Dienoje gali būti tam tikra rezistencija, dėl kurios šitie kliedesiai ir liko netaisytais -- irgi gali turėti pagrindo.
Kokia ten rezistencija, visi redaktoriai jau tinkamos orientacijos, žurnalistams algos neblogos, o ir Volodia nevargina redakcijos savo rašliavomis. Koks tekstas pateikiamas, toks ir dedamas į puslapį. Tiesa, į leidinio turinį jis gerokai kišasi. Bet, kiek esu informuotas, redakcija oponuojančios nuomonės nebeišsako.
Kokia rezistencija? Pasyvi rezistencija turi tokius požymius.
Kaip tik ta stadija, kai darbuotojai pakankamai bijo, kad nedrįstų nei bandyt prieštaraut, su viskuo sutinka ir vaizduoja konformistus, o kartu pakankamai nekenčia, kad praleistų bet kokį mėšlą ir džiaugtųsi, kai vadai susidirba.
Nuo šiol būtinai seksiu ir skaitysiu visus Volodios straipsnius, labai patiko. Taip pakėlė nuotaiką! 😀
Pingback: Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą « Rokiškis